Civilinė byla Nr. e2-1035-854/2024
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00999-2023-9
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.37; 2.6.29; 3.2.3.8.
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. vasario 15 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Giedrė Čėsnienė,
sekretoriaujant Violetai Kamašinienei, Audingai Petrauskienei,
dalyvaujant ieškovei D. G., jos atstovui advokatui Viliui Martišiui, atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Sondvitus“ atstovams vadovui K. J., advokatui Ramūnui Mikulskui,
viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka nuotoliniu būdu, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. G. reikalavimus uždarajai akcinei bendrovei „Sondvitus“ dėl skolos priteisimo.
Teismas
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė kreipėsi į teismą su reikalavimais, prašydama priteisti ieškovei iš atsakovės bendrą 212 892,70 Eur skolą su palūkanomis, 1968,75 Eur delspinigius, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistų piniginių sumų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo įvykdymo bei patirtas bylinėjimosi išlaidas. Reikalavimai grindžiami šiais pagrindiniais argumentais:
2. 2022 m. rugsėjo 20 d. ieškovė sudarė su atsakove Jungtinės veiklos sutartį Nr. D-09/11 (toliau – 1-a Sutartis). Šia sutartimi buvo įformintas šalių faktinis susitarimas, pagal kurį ieškovė paskolino atsakovei 45 000 Eur sumą, o atsakovė šią sumą įsipareigojo grąžinti ne vėliau kaip 2023 m. gegužės 31 dieną bei sumokėti nuo šios sumos 20 proc. dydžio palūkanas, kurios sudarė 11 250 Eur sumą (sutarties 3.4.2. punktas). 2022 m. lapkričio 11 d. ieškovė sudarė su atsakove Jungtinės veiklos sutartį Nr. D-11/11 (toliau –2-a Sutartis), o 2023 m. vasario 10 d. sudarė Jungtinės veiklos sutartį Nr. D-02/10 (toliau – 3-ia Sutartis). Pagal 2-ą Sutartį ieškovė yra paskolinusi atsakovei 49 000 Eur sumą, o atsakovė įsipareigojo šią skolą grąžinti iki 2023 m. rugsėjo 30 d. ir sumokėti 12 350 Eur palūkanas. Pagal 3-ią Sutartį ieškovė yra paskolinusi atsakovei 54 190,85 Eur sumą, atsakovė įsipareigojo skolą grąžinti iki 2023 m. rugsėjo 30 d. ir sumokėti 13 550,15 Eur palūkanas. Vėliau, 2023 m. vasario mėnesį, atsakovės vadovas pranešė ieškovei, kad jam dar trūksta pinigų dviem statybos projektams užbaigti ir paprašė ieškovės papildomos paskolos. Jis vėl pasiūlė sumokėti solidžias 20 proc. palūkanas už paskolą. Tuo metu šalių santykiai dar buvo draugiški, atsakovės vadovas dar nebuvo praradęs ieškovės pasitikėjimo, todėl ieškovė sutiko dar papildomai paskolinti 27 151,70 Eur sumą, kuri atsakovės buvo įforminta vėlgi ne paskolos sutartimi, o 2023-03-01 Jungtinės veiklos sutartimi Nr. D-03/01 (toliau – 4-a Sutartis). Šios sumos grąžinimo ir 5 430,34 Eur palūkanų sumokėjimo terminas buvo sutartas 2023 m. balandžio 30 d.
3. Visas paskolų sumas ieškovė yra pervedusi bankiniais mokėjimo pavedimais į atsakovės banko sąskaitą, išskyrus 500 Eur sumą, kuri buvo perduota grynais pinigais 2022 m. rugsėjo mėnesį, ieškovei dar būnant Lietuvoje.
4. Suėjus skolų grąžinimo terminams, kurie sutartyse yra įvardinti kaip Projekto įgyvendinimo terminai, atsakovė paskolų negrąžino, palūkanų nesumokėjo. Atsakovės vadovas vis žadėjo tai padaryti ir vis atidėliojo, motyvuodamas įvairiomis priežastimis, lėšų stygiumi ir pan. Palūkanas ir delspinigius pagal 4-ą Sutartį atsakovės vadovas žadėjo atiduoti grynais pinigais per bendrą ieškovės ir atsakovės vadovo pažįstamą, kuris turėjo atvykti į ieškovės sūnaus vestuves (duomenys neskelbtini) birželio mėnesį. Tačiau tam asmeniui atvykus į (duomenys neskelbtini) 2023 m. birželio 7 d., jis atvežė ir perdavė ieškovei tik 5430,34 Eur palūkanų sumą pagal 4-ą Sutartį be jokių delspinigių, pačios paskolos sumos pagal šią sutartį iki šiol negrąžino.
5. Atsakovės vadovas žadėjo, kad dalį skolos atiduos ieškovei grynais pinigais, kai ji atvyks į Lietuvą liepos mėnesį. Ieškovei atvykus į Lietuvą liepos pradžioje, jis susitikti vengė, vėliau pareiškė, kad dabar neturi pinigų ir kažkada skolą atiduos. Ieškovei pareikalavus suteikti papildomas garantijas ar pasirašyti asmeninį laidavimą, kategoriškai atsisakė tai daryti. Vėliau atsakovės vadovas pradėjo siūlyti atsiskaitymą kitu nekilnojamuoju turtu, neva priklausančiu atsakovei (siūlė rinktis iš 6 sklypų su namais, kurie planuojami pastatyti iki 2024 metų vidurio), tačiau patikrinus pasiūlytus nekilnojamojo turto objektus viešame Nekilnojamojo turto registre, paaiškėjo, kad nė vienas iš jų atsakovei nepriklauso.
6. Dėl to ieškovė neatgautas sumas reikalauja priteisti teismo sprendimu. Taip pat pagal 1-ą Sutartį (6.3 punktą) ieškovė pasiskaičiavo ir reikalauja iš atsakovės 1986,75 Eur delspinigių nuo 2023-06-01 iki ieškinio patiekimo teismui dienos (11250 Eur * 0,25% * 70 d. = 1987,75 Eur).
7. Ieškovė pažymi, kad ji niekada nesivertė ir nesiverčia jokia statybų projektų vystymo veikla ar veikla, susijusia su investicijomis į nekilnojamąjį turtą, neturi patirties ir žinių šioje srityje. Ieškovė jau daugiau kaip 30 metų gyvenam (duomenys neskelbtini), užsiima privačia (duomenys neskelbtini) praktika, pagal išsilavinimus yra (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Ji neturi Lietuvos pilietybės, neturi leidimo gyventi Lietuvoje. Ieškovę su atsakove pagal susitarimus su įmonės vadovu ir faktinę situaciją siejo tik paskolos teisiniai santykiai, jokios bendros jungtinės veiklos jie kartu nevykdė, visa statinių vystymo ir statybos žemės sklypuose veikla užsiėmė išimtinai tik atsakovė, su ieškove jokie susiję klausimai nederinti, informacija apie statybų eigą ar pastatytų objektų realizavimą jai neteikta. Iš ieškovės ir atsakovės vadovo susirašinėjimo matyti, kad apie jokią bendrą nekilnojamojo turto vystymo veiklą, tokią kaip žemės sklypų įsigijimą, rangovų pasirinkimą, statybų vystymą, statybos darbų sąmatas, planuojamą pelningumą, pardavimų eigą ir pan., šalys nebendravo ir tokių klausimų neaptarinėjo. Daugiausiai buvo aptarinėjami pinigų pervedimo, mokėjimų klausimai ar šiaip bendraujama asmeninio pobūdžio klausimais. Vienintelį kartą atsakovo vadovas užsiminė apie statybos darbus: „truputį atšilo, tai puolėm į darbus su fasadais, dirbam išsijuosę“. Ieškovė niekada nevykdė jokių kitų įsipareigojimų, numatytų sutartyse, išskyrus pinigų pervedimą, o atsakovė to niekada ir nereikalavo. Sutarčių sąlygoms abi šalys neskyrė didelio dėmesio įrodo ir ta faktinė aplinkybė, kad visos kitos sutartys, išskyrus pačią pirmąją, t.y. 2022-11-11, 2023-02-10 ir 2023-03-01 jungtinės veiklos sutartys, šalių buvo pasirašytos jau po to, kai ieškovė buvo pervedusi visas šiose sutartyse nurodytas sumas atsakovui. Dėl to ieškovė teigia, kad nors šalių pasirašytos sutartys įvardintos jungtinės veiklos sutartimis, šalių sudarytose sutartyse, o juo labiau jų faktiniuose santykiuose nėra esminių jungtinės veiklos požymių. Ieškovė akcentuoja, kad sutartis rengė ir jai pateikė atsakovės vadovas.
8. Nors atsakovė teigia, kad jei būtų skolinusis pinigus, būtų tai padariusi už mažesnes palūkanas, bet tokių savo turėtų galimybių realumo byloje neįrodo, be to, iš ieškovės pinigus skolinosi be papildomų kaštų sutarčių sudarymui, įsipareigojimų įkeisti turtą ar pan.
9. Sutartyse buvo nurodyti konkretūs objektai, į kuriuos neva investuoti pinigai, vis tik ieškovė prašo atkreipti dėmesį, kad pirmąjį šalių sudarytose sutartyse nurodytą NT objektą – žemės sklypą ir gyvenamąjį namą adresu (duomenys neskelbtini) – atsakovė pardavė 2023-03-29 pirkimo - pardavimo sutartimi. Apie tai jis niekaip neinformavo ieškovės ir jai tai tapo žinoma tik 2023 m. liepos mėn. kai ji kreipėsi į teisininkus, siekdamas atgauti skolas iš atsakovės. Atsakovė net šios bylos nagrinėjimo metu, teikdama, kad objektas parduotas nuostolingai, nenurodo ir neįrodinėja, kokio dydžio nuostolius dėl to patyrė. Toks atsakovės elgesys taip pat patvirtina, kad ji nevykdė jokios bendros jungtinės veiklos su ieškove, o veikė išimtinai vienas, savo nuožiūra ir savo rizika. 2-oje Sutartyje atsakovė nurodė, kad vykdys statybos projektą adresu (duomenys neskelbtini). Sutarties 2.2-2.3 punktuose atsakovė pareiškė ir garantavo, kad turima žemės sklypo nuosavybės teisė nėra kokiu nors būdu apribota, apsunkinta, taip pat jis įsipareigojo užtikrinti, kad šie pareiškimai ir garantijos išliks teisingi ir galiojantys iki šios Sutarties visiško įvykdymo. Tačiau nuo 2023-06-21 žemės sklypas ir statinys yra įkeisti pagal sutartinę hipoteką, ieškovės apie tai neinformavus, su ja nesuderinus, taip pažeidžiant sutartį. 3-ioje Sutartyje atsakovė nurodė, kad vykdys statybos projektą adresu (duomenys neskelbtini). Pagal viešus Nekilnojamojo turo registro duomenis matyti, kad šis žemės sklypas iki šiol nuosavybės teise priklauso ne atsakovei, o nesusijusiems fiziniams asmenims, nėra jokių duomenų apie išduotą leidimą statybai šiame sklype ar apie jame statomus pastatus, nors šios Sutarties 2.2-2.3 punktuose atsakovė melagingai pareiškė ir garantavo, kad šis žemės sklypas priklauso jai nuosavybės teise, ir įsipareigojo užtikrinti, kad šie pareiškimai ir garantijos išliks teisingi ir galiojantys iki šios Sutarties visiško įvykdymo.
10. Atsakovė nepaaiškina, kodėl neatsiskaito su ieškove pagal dvi sutartis (2022-09-20 ir 2023-03-01 jungtinės veiklos sutartis), kuriose numatytus objektus yra jau pilnai pastačiusi ir pardavusi. Nenurodo nei faktinės šių objektų pardavimo kainos, nei jo uždirbto pelno ar patirto nuostolio. Tuo tarpu 2022 m. lapkričio 11 ir 2023 m. vasario 10 d. sutartys yra ieškovės vienašališkai nutrauktos neteismine tvarka nuo 2023 m. rugpjūčio 21 dienos, atsakovė šio nutraukimo neginčija. Be to, šiuo metu jau yra suėję ir šiose sutartyse numatyti jų galiojimo terminai (rugsėjo 30 d.), todėl šiuo metu ieškovė yra laikytina įgijusi reikalavimo teises pagal šias dvi sutartis nepriklausomai nuo to, ar sutartys yra vienašališkai nutrauktos anksčiau termino, ar yra pasibaigusios suėjus terminui.
11. Net ir tuo atveju jei teismas sutiktų su atsakovės pozicija ir pripažintų ginčo sutartis junginės veiklos sutartimis, turėtų būti taikomi sutarčių 3.4, 3.5, 6.2 punktuose numatyti terminai ir numatytos atsiskaitymo sąlygos: ieškovei turi būti grąžintos visos sumokėtos sumos ir papildomai išmokėtos sutartyse numatyto dydžio palūkanos. Pabrėžtina, kad fiksuotų palūkanų sumų išmokėjimas buvo numatytas bet kuriuo atveju, be jokių kitų sąlygų įvykdymo (sutarčių 3.4.2. punktas), o atsakovė to ir neneigia.
12. Atsakovė su pareikštais reikalavimais nesutinka šiais pagrindiniais argumentais:
13. Jokių paskolos sutarčių tarp šalių nebuvo sudaryta, dėl paskolos teisinių santykių nebuvo tartasi. Nors šiuo atveju ieškovė prie jungtinės veiklos realiai iš tiesų prisidėjo vien tik piniginiu įnašu – tas nėra draudžiama. Atsakovė neneigia, kad ieškojo partnerio, prie vystomo verslo galėjusio prisidėti piniginiu indėliu. Akivaizdu, jog tokiu atveju, jeigu atsakovė būtų turėjusi ir žinių, ir pakankamai piniginių lėšų, nebūtų poreikio sudaryti jungtinės veiklos sutarčių – atsakovė verslą būtų vykdžiusi savarankiškai. Jungtinės veiklos sutarties sudarymo motyvas paprastai ir yra ta aplinkybė, kad partneriai kiekvienas atskirai neturi reikiamų resursų pageidaujamam tikslui pasiekti. Tačiau ieškovė, įvardijusi atsakovės tikslą, nepamini savo pačios tikslo sudarant sutartis su atsakove – o būtent, gauti kuo didesnę grąžą iš savo turimų piniginių lėšų. Ieškovė pasirinko ne saugiai investuoti lėšas (pvz., laikyti indėlį banke), o siekė gauti kuo didesnę naudą, dėl ko neišvengiamai tenka prisiimti ir su tuo susijusias rizikas.
14. Šalys tarėsi dėl ieškovės lėšų investavimo į konkrečių nekilnojamojo turto projektų vystymą; būtent dėl šios priežasties šalių sudarytose sutartyje numatytos ne tik ieškovės investuotos sumos, planuojamas grąžos pasidalijimo santykis (nurodant konkrečią ieškovei teksiančią pelno dalį), bet ir konkretus nekilnojamojo turto objektas, į kurio vystymą bus investuotos ieškovės lėšos. Ieškovei vykdyto verslo modelis buvo žinomas ir priimtinas.
15. Šalys, nors ir smulkmeniškai nederino sutarties teksto, atsakovė sutinka, kad jis iš tiesų tiksliai neatitinka šalių sutartos teisių ir pareigų apimties, tačiau santykių aiškumui užtvirtinti pasirinko sutarties šabloną pagal formą, atitinkančią šalių susitarimą dėl santykių esmės – jungtinės veiklos sutartį.
16. Iš pačios ieškovės pateiktų šalių susirašinėjimų matyti, kad šalys bendravo ne „bendro pobūdžio asmeniniais klausimais“, o aptarinėjo bendrų projektų reikalus. Atsakovė teikė ieškovei informaciją apie galimus investuoti projektus prieš jai apsisprendžiant dalyvauti konkrečių projektų vystyme, o projektų vystymo eigoje informuodavo apie esminius įvykius arba teikdavo informaciją apie eigą pagal ieškovės paklausimą. Iš susirašinėjimų matyti, kad ieškovė pati sprendė, kokia apimtimi dalyvauti vystomuose projektuose, o ne skolino konkrečias atsakovės paprašytas sumas. Ieškovės minimas tariamai vienintelis kartas, kai atsakovės vadovas užsiminė apie statybos darbus (žinutė: „truputį atšilo, tai puolėm į darbus su fasadais, dirbam išsijuosę“), buvo būtent atsakymas į ieškovės paklausimą (žinutė: „Labuks tikiuosi viskas eina gerai. Nerasau nes nenoriu trukdyti“). Tačiau šalys bendravo ne tik žinutėmis, bet ir skambučiais, o taip pat bendraudavo gyvai, ieškovei atvykus į Lietuvą. Be to, ieškovė pateikė ne visą šalių susirašinėjimą, o tik atrinktas, jos manymu jos poziciją pagrindžiančias (taigi ieškovei palankiausias šio ginčo kontekste) žinutes. Jau pats ieškovės domėjimasis statybų eiga rodo jos interesą šiuo kausimu. Tokiu atveju, jei ieškovė pinigus atsakovei būtų tik skolinusi, jos domėjimasis atsakovės vystomų konkrečių projektų (statybos darbų) eiga būtų sunkiai paaiškinamas. Šalių komunikacijos stilius rodo, kad šalių interesas yra nukreiptas į bendrą tikslą, ieškovė pati šalių bendravimą supranta kaip „komandinį žaidimą“, o ne atskirą veikimą kiekvienam tenkinant išimtinai savo interesus.
17. Nors atsakovės atstovas projektus apibūdindavo paprasta kalba, neteikdamas specifinių verslo detalių, tačiau, kaip ir nurodė pati ieškovė, ji detalėmis nesidomėjo, ataskaitų neprašė, nes vis tiek specialių žinių neturėjo, todėl pasitikėjo atsakovės kompetencija. Visgi, atsižvelgiant į šalių asmenines savybes, jų tarpusavio bendravimas verslo klausimais patvirtina aplinkybę, jog ieškovė pervedė pinigus tikslu dalyvauti tam nekilnojamojo turto projektų vystyme ir gauti iš to pelno dalį.
18. Atsakovei nebuvo jokio tikslo skolintis pinigus net keletą ar keliolika kartų aukštesnėmis palūkanomis, negu tuo laikotarpiu siūlė bankai ar kitos finansų bendrovės. Atsakovės vadovas teismo posėdžio metu tvirtino, kad atsakovei apskritai nebuvo poreikio skolintis, lėšų įmonei nereikėjo, tačiau jis matė galimybę verslui plėstis, pritraukiant lėšas iš (duomenys neskelbtini).
19. Ieškovė, kaip protingas ir išsilavinęs asmuo, neabejotinai turėjo suprasti, kad pavertus jai numatytą pelno dalį į metines procentines palūkanas, jos būtų tokio dydžio, kokios už paskolą negali būti mokamos, kadangi būtų visiškai neadekvačios ir neatitinkančios rinkos situacijos, tokio dydžio grąža galima tik iš itin rizikingų investicijų ar finansinių instrumentų. Be to, nėra visiškai jokio paaiškinimo, kodėl šalys pagal kiekvieną sutartį būtų sutarusios tokią skirtingą metinę palūkanų normą, jeigu tai būtų paskolos sutartys, kaip nepagrįstai teigia ieškovė.
20. Be to, ieškovės gautina grąža yra apibrėžta nurodant konkrečią pinigų sumą (nepriklausomai nuo to, po kiek laiko bus gauta ir išmokėta grąža), o ne palūkanų norma (procentine išraiška), mokama už naudojimosi pinigais laikotarpį.
21. Pagal sutartį ieškovė gautų tokio pat dydžio jai priskirtą pelno dalį nepriklausomai nuo to, kiek laiko užtruktų projekto įgyvendinimas. Tai rodo, jog sutarta ieškovės gautina nauda yra investuotojo grąža iš konkretaus projekto, o ne atsakovės mokama suma už naudojimąsi pinigais.
22. Nors ieškovė nurodo atsakovės tariamai padarytus jungtinės veiklos sutarčių pažeidimus, tačiau aiškiai nesusieja jų su pareikštais reikalavimais (prašomomis priteisti sumomis).
23. Atsakovė iš esmės sutinka su ieškovės teise gauti visas reikalaujamas sumas, tačiau pažymi, kad užbaigti projektus ir atsiskaityti su ieškove atsakovei trukdo pati ieškovė, jos iniciatyva pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės. Ieškovei nesutinkant taikiai tartis, nesileidžiant į derybas, atsakovės vadovui liks tik inicijuoti nemokumo bylą.
k o n s t a t u o j a:
II. Teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
24. Nustatyta, kad ieškovė D. G. ir atsakovė UAB „Sondvitus“, atstovaujama vadovo E. J., sudarė keturias sutartis, kurios pavadintos jungtinės veiklos sutartimis. Sutarčių turinys yra iš esmės tapatus, išskyrus datas, pinigų sumas ir nekilnojamojo turto objektų duomenis (CBP-11954, CBP-981).
25. 2022 m. rugsėjo 20 d. sutarties Nr. D-09/11 (toliau – 1-a Sutartis) 3.2.2.2 nurodyta, kad antrojo dalyvio (ieškovės) 45 000 Eur finansinis įnašas sumokamas į pirmojo dalyvio (atsakovės) sąskaitą ne vėliau kaip per 5 dienas nuo sutarties pasirašymo. 3.4. punkte ir jo 3.4.2. papunktyje dalyviai susitarė, kad pastačius statinius arba ne vėliau kaip 2023-05-31 (taikoma sąlyga, kuri įvyks anksčiau), antrajam dalyviui (ieškovei) atiteks 11 250 Eur piniginėmis lėšomis bet kuriuo atveju, be jokių sąlygų įvykdymo. 1.1 punkte nurodyta, kad žemės sklypai reiškia žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini).
26. 2022 m. lapkričio 11 d. sutarties Nr. D-11/11 (toliau – 2-a Sutartis) 3.2.2.2 nurodyta, kad antrojo dalyvio (ieškovės) 49 400 Eur finansinis įnašas sumokamas į pirmojo dalyvio (atsakovės) sąskaitą ne vėliau kaip per 20 dienų nuo sutarties pasirašymo. 3.4. punkte ir jo 3.4.2. papunktyje dalyviai susitarė, kad pastačius statinius arba ne vėliau kaip 2023-09-30 (taikoma sąlyga, kuri įvyks anksčiau), antrajam dalyviui (ieškovei) atiteks 12 350 Eur piniginėmis lėšomis bet kuriuo atveju, be jokių sąlygų įvykdymo. 1.1 punkte nurodyta, kad žemės sklypas reiškia žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini).
27. 2023 m. vasario 10 d. sutarties Nr. D-02/10 (toliau – 3-a Sutartis) 3.2.2.2 nurodyta, kad antrojo dalyvio (ieškovės) 54 190,85 Eur finansinis įnašas sumokamas į pirmojo dalyvio (atsakovės) sąskaitą ne vėliau kaip per 20 dienų nuo sutarties pasirašymo. 3.4. punkte ir jo 3.4.2. papunktyje dalyviai susitarė, kad pastačius statinius arba ne vėliau kaip 2023-09-30 (taikoma sąlyga, kuri įvyks anksčiau), antrajam dalyviui (ieškovei) atiteks 13 550,15 Eur piniginėmis lėšomis bet kuriuo atveju, be jokių sąlygų įvykdymo. 1.1 punkte nurodyta, kad žemės sklypas reiškia žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini).
28. 2023 m. kovo 1 d. sutarties Nr. D-03/01 (toliau – 4-a Sutartis) 3.2.2.2 nurodyta, kad antrojo dalyvio (ieškovės) 27 151,70 Eur finansinis įnašas sumokamas į pirmojo dalyvio (atsakovės) sąskaitą ne vėliau kaip per 20 dienų nuo sutarties pasirašymo. 3.4. punkte ir jo 3.4.2. papunktyje dalyviai susitarė, kad pastačius statinius arba ne vėliau kaip 2023-04-30 (taikoma sąlyga, kuri įvyks anksčiau), antrajam dalyviui (ieškovei) atiteks 5 430,34 Eur piniginėmis lėšomis bet kuriuo atveju, be jokių sąlygų įvykdymo. 1.1 punkte nurodyta, kad žemės sklypas reiškia žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini).
29. 2023 m. rugpjūčio 14 d. pranešimu ieškovė pranešė atsakovei nutraukiant 2-ą ir 3-ą Sutartis dėl to, kad atsakovė jas pažeidė: 2-a sutartyje nurodytas nekilnojamojo turto objektas buvo apsunkintas hipoteka 2023-06-21, nors pagal Sutarties 2.2-2.3 punktus atsakovė pareiškė, kad objektai nėra įkeisti ir įsipareigojo, kad tai nesikeis; 3- Sutartyje nurodytas objektas apskritai niekada nebuvo atsakovės nuosavybė, nors sutartyje atsakovė melagingai nurodė priešingai. Ieškovė šiame rašte taip pat pažymėjo, kad 1-a ir 4-a Sutartys yra pasibaigusios, suėjus jose nurodytiems terminas, vadovaujantis šių sutarčių nuostatomis, atkreipė dėmesį į tai, kad atsakovė yra pardavusi jose nurodytus nekilnojamojo turto objektus, tačiau pinigų ieškovei negrąžino. Aplinkybių, kad šalis sieję sutartiniai santykiai yra pasibaigę ieškovės nurodomomis aplinkybėmis atsakovė iš esmės neginčija.
30. Tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad visas sutarčių 3.2.2.2 punktuose nurodytas sumas ieškovė atsakovei yra perdavusi. Tarp šalių nėra ginčo ir dėl to, kad atsakovė ieškovei yra sumokėjusi 5 430,34 Eur, jokių kitų pinigų ieškovė iš atsakovės nėra gavusi.
31. Atsakovei daugiau ieškovei pinigų nemokant, tarp šalių esminis ginčas kilo dėl to, kaip kvalifikuotini juos sieję teisiniai santykiai – jungtine veikla ar paskola. Toliau teismas pasisakys dėl byloje reiškiamų reikalavimų bei abiejų šalių dėstytų su tuo susijusių argumentų, be kita ko, vadovaudamasis ir sutarčių aiškinimo taisyklėmis (CK 6.193, 6.195 straipsniai), vertindamas šalių elgesį prieš sudarant sutartis ir vėliau, atsižvelgdamas ir į tai, kad sutartis rengė bei ieškovei pateikė atsakovės vadovas, taigi jų turinio neaiškumus aiškins ieškovės naudai.
Dėl šalis siejusių teisinių santykių kvalifikavimo
32. Jungtinės veiklos (partnerystės) sutarties samprata įtvirtinta CK 6.969 straipsnio 1 dalyje: jungtinės veiklos (partnerystės) sutartimi du ar daugiau asmenų (partnerių), kooperuodami savo turtą, darbą ar žinias, įsipareigoja veikti bendrai tam tikram, neprieštaraujančiam įstatymui tikslui arba tam tikrai veiklai. Tvarkydami bendrus reikalus, kiekvienas iš partnerių turi teisę veikti visų partnerių vardu, jeigu jungtinės veiklos sutartis nenustato, kad bendrus reikalus tvarko vienas iš partnerių arba visi partneriai kartu (CK 6.972 straipsnio 1 dalis).
33. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad skiriamasis jungtinės veiklos (partnerystės) sutarties bruožas, leidžiantis ją atriboti nuo panašių sutartinių teisinių santykių, – tai bendri jungtinės veiklos sutarties dalyvių interesai ir bendras jų tikslas (sutarties dalykas). Skirtingai nuo įprastų sutarčių ir šalių bendradarbiavimo, pasižyminčių skirtingais, priešpriešiniais šalių interesais, jungtinės veiklos sutarties šalis vienija interesų bendrumas, veikiant ne išimtinai kiekvienos šalies naudai, bet partnerystės, kaip visumos, interesais, siekiant bendrų tikslų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-10-1075/2020, 60 punktas).
34. Nagrinėjamu atveju sutarčių 3.2 punkte ir jo papunkčiuose šalys susitarė, kad pirmojo dalyvio (atsakovės) įnašą į bendrą veiklą sudaro: žemės sklypų nuosavybės teisė, statybos leidimai, projekto finansavimas ir organizavimas, kiti, kaip žemės sklypo savininko ir statinių statytojo gautini ir derintini dokumentai, reikalingi projektui. Teismo vertinimu iš esmės tai apima viską, kas reikalinga nekilnojamojo turto projektui išvystyti. Nors sutarčių 3.2.2.1. nurodyta, kad antrojo dalyvio (ieškovės) įnašą sudaro projekto konsultacinė veikla, t.y. profesinės žinios ir dalykiniai ryšiai, kurie bus reikalingi vykdant statinių statybų organizavimą, abi šalys neneigia, kad nei specialių žinių, nei ryšių ieškovė neturėjo, o tokio jos indėlio atsakovė niekada nesitikėjo ir nereikalavo. Šalys ir neginčija, kad ieškovės indėlis apsiribojo pinigų atsakovei sumokėjimu ir ji tikėjosi tuos pinigus atgauti konkrečiomis sutartyse nurodytomis datomis, papildomai uždirbdama konkrečias sutartyse nurodytas sumas. Vien ši aplinkybė, teismo vertinimu, nėra pakankama konstatuoti tarp šalių buvus jungtinės veiklos teisinius santykius.
35. Atsakovė visiškai vienašališkai veikė vystydama nekilnojamojo turto objektus, jokių savo veiksmų, planų ir t.t. su ieškove nederino. Ieškovės į bylą pateiktas šalių susirašinėjimas patvirtina, kad ieškovė su atsakovės vadovu bendravo tik buitinėmis temomis ir apie pinigų iš ieškovės gavimą, bet kokios užuominos apie nekilnojamojo turto verslą tik abstrakčios ir iš esmės susijusio tik su siekiu kuo greičiau gauti iš ieškovės dar daugiau pinigų. Nors atsakovės vadovas teisme tvirtino, kad priešingai – jis aiškinęs ir derinęs su ieškove verslo subtilybes, tokius savo teiginius patvirtinančių įrodymų į bylą neteikė, dar daugiau – jokių konkrečių aplinkybių, susijusių su sutartyje nurodytų objektų vystymu, to sėkme ar nesėkmėmis, jis nenurodė ir įrodymais negrindė net ir šią bylą nagrinėjant teisme, apsiribodamas abstrakčiais samprotavimais apie atsakovės verslo modelį, kylančias kainas ir t.t.
36. Be to, net ir pačių sutarčių turinys suponuoja vertinimą, kad šalių interesai yra priešingi – antrasis dalyvis (ieškovė) gauna konkrečią nurodytą pinigų sumą nurodytu terminu bet kuriuo atveju, tuo tarpu antrajam dalyviui (atsakovei) priklauso visas projekto rezultatas (ir teisė jį tęsti savarankiškai, jei projektas iki nurodytos datos neužbaigtas) (Sutarčių 3.4 punktas ir jo papunkčiai), taigi ieškovės vienintelis interesas buvo gauti iš atsakovės daugiau pinigų, nei ji atsakovei davė, tuo tarpu atsakovės tikslas buvo, be kita ko pasinaudojus iš ieškovės gautais pinigais išvystyti nekilnojamojo turto objektus, pasiliekant sau vienai visas su tuo susijusias teises ir įsipareigojimus.
37. Kasacinis teismas pažymėjo ir tai, kad jungtinės veiklos sutarties dalyvių tikslo bendrumas lemia jų tarpusavio teisių ir pareigų specifiką: nė vienas jungtinės veiklos dalyvis negali reikalauti naudos tik sau pačiam, jungtinės veiklos partneriai dalijasi tiek gautą pelną, tiek nuostolius ir bendrai atsako pagal iš bendros veiklos kilusias prievoles (CK 6.974–6.976 straipsniai), nepasibaigus jungtinės veiklos sutarčiai dalyviai neturi teisinio pagrindo vienas iš kito reikalauti įnašų grąžinimo (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-45-701/2019 28 punktą ir jame nurodytą teismų praktiką).
38. Šalys susitarė ir atsakovė to neginčija, kad ieškovei priklausė atgauti visus perduotus pinigus bei papildomai gauti sutarčių 3.4.2 punktuose nurodytas sumas, nepriklausomai nuo to, ar vystyti projektai bus pelningi, ar nuostolingi. Tai patvirtina, kad šalys iš esmės nesitarė nei dėl pelno, nei dėl nuostolių dalijimosi, dar daugiau – jokios jų dalys bendrame projekte apskritai aptartos nebuvo.
39. CK 6.975 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu jungtinės veiklos sutartis susijusi su ūkine komercine partnerių veikla, visi partneriai pagal bendras prievoles atsako solidariai, nepaisant šių prievolių atsiradimo pagrindo. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl to, kad ieškovė nėra atsakinga pagal jokias atsakovės prisiimtas prievoles vystant šalių sudarytose sutartyje nurodytus objektus. Tai aiškiai įtvirtinta ir šalių pasirašytų sutarčių 6.7 punkte.
40. Teismo posėdžio metu atsakovės vadovas keletą kartų nurodė, kad jis pripažįsta, jog turi ieškovei grąžinti iš jos gautas lėšas ir sumokėti sutarčių 3.4.2 punktuose nurodytas sumas, jis nurodo vienintelę priežastį, kodėl to nedaro – aiškina, kad vieniems projektams buvus nuostolingais, kitų nepavykus užbaigti, nėra pajėgus to padaryti dėl blogos įmonės finansinės padėties. Be to, tam esą trukdanti pati ieškovė, tačiau nurodo tik tokį trukdymo būdą – dėl ieškovės prašymus pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių negali įkeisti ir/ar realizuoti likusio atsakovei nekilnojamojo turto, o ieškovė nesutinka derėtis dėl to, kad apribojimai būtų panaikinti. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad net ir tokiomis aplinkybėmis atsakovė neteigia ir neįrodinėja, jog ieškovė turėtų prisiimti kokią nors dalį nepavykus išvystyti projektų atsiradusių nuostolių, apie kuriuos kalbama abstrakčiai, nes jų atsakovė ne tik nėra ieškovei niekuomet atskleidusi, tačiau net ir nenurodė (niekaip neįrodinėjo) šios bylos nagrinėjimo metu.
41. Tokie faktiniai atsakovės veiksmai, teismo vertinimu, reiškia ne ką kitą, kaip pripažinimą, jog ji iš ieškovės skolinosi pinigus, įsipareigodama grąžinti juos su konkrečia pinigų suma sutartyse įrašytomis palūkanomis, tuo tarpu jokie kiti santykiai ir/ar tarpusavio įsipareigojimai šalių nesiejo.
42. Jungtinės veiklos (partnerystės) sutartis yra fiduciarinė, laikoma didžiausio tarpusavio pasitikėjimo principu (lot. uberrimae fidei) grindžiama sutartimi. Vykdydamos sutartį šalys (partneriai) saistomos tarpusavio pasitikėjimo pagrindu prisiimtų įsipareigojimų, kuriuos turi vykdyti laikydamosi, be kita ko, viena kitos interesų (partnerių tarpusavio fiduciarinės pareigos). Sutarties fiduciarinis pobūdis ir partnerių tarpusavio bendradarbiavimas yra reikšmingi vykdant sutartį – pagal CK 6.972 straipsnio 5 dalį, sprendimai, susiję su bendrais partnerių reikalais, priimami bendru partnerių sutarimu, jeigu jungtinės veiklos sutartis nenustato ko kita. Šalių kooperavimasis pagrįstas tarpusavio pasitikėjimu, kuris vienam sutarties partneriui atlikus sutartimi sulygtus veiksmus leidžia tikėtis ir kitam partneriui, kad šiam įvykdžius įsipareigojimus galės būti pasiektas numatomas sutarties tikslas. Fiduciarinis sutarties pobūdis reiškia ir tai, kad partneris turi veikti tiek savo, tiek kitų partnerių interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugsėjo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-435/2013; 2013 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-442/2013; 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-91-248/2017, 37 punktas; 2021 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-261-469/2021, 58 punktas). Šiuo atveju atsakovė veikė išimtinai viena, išimtinai savo interesais, jokių savo veiksmų ir sprendimų su ieškove realiai nederindama. Aplinkybė, kad ieškovė ilgą laiką nieko ir neklausinėjo (kol, suėjus terminui, neatgavo pinigų) tik patvirtina, kad ieškovė bendroje veikloje nedalyvavo ir jokio bendro intereso su atsakove neturėjo.
43. Įstatyme paskolos sutartis apibrėžiama kaip sutartis, kuria viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų ir mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita (CK 6.870 straipsnio 1 dalis).
44. Būtent paskolos teisinius santykius, teismo vertinimu, visiškai atitinka atsakovės vadovo 2023-02-26 elektroninio laiško ieškovei turinys, kuriame jis, nors abstrakčiai pakalba apie sveikatą ir namų statybas bei pardavimus, aiškiai nurodo, kad jam reikalinga injekcija apyvartinėms lėšoms ir paryškintai pateikia pasiūlymą „Reikalinga suma – 25000 EUR; Palūkanų suma – 5000 EUR; Grąžinimo suma – 30000 EUR; Grąžinimo data: 2023 balandžio 30 d.“.
45. Nors ieškovė, apibūdindama šalių santykių pradžią, pasakoja, kad ji nutarusi investuoti pinigus į E. verslą, šiam pasiūlius mokėti net 20 proc. pelną, o kadangi jis jai atrodęs rimtas žmogus, be to, buvo pažįstamas, ji juo pasitikėjo ir tikėjosi būtent tokiu būdu uždirbti, teisine prasme tokie santykiai būtent ir atitinka paskolos teisinius santykius, kuomet paskolos davėjas tikisi gauti suderėtas pelno palūkanas už paskolos gavėjo naudojimąsi jo pinigais suderėtą laiko tarpą.
46. Apibendrindamas teismas daro išvadą, kad šalis nagrinėjamu atveju siejo būtent paskolos, o ne jungtinės veiklos teisiniai santykiai.
Dėl piniginių ieškovės pareikštų reikalavimų
47. Pagal skirtingas sutartis ieškovė atsakovei perdavė - paskolino atitinkamai 45 000 Eur, 49 400 Eur, 54 190,85 Eur ir 27 151,70 Eur, iš viso 175 742,55 Eur. Atsakovei šių sumų ieškovei negrąžinus, jos priteistinos teismo sprendimu.
48. Sprendžiant dėl reikalavimų dalies, susijusios palūkanų priteisimu, sutartyse išreikštų konkrečiomis pinigų sumomis priteisimu, pažymėtina, kad šiuo atveju tai visiškai atitinka pelno palūkanų sampratą. CK 6.872 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog palūkanų už naudojimąsi paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarką nustato šalys susitarimu. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, kreditoriaus reikalavimas sumokėti palūkanas už pinigų skolinimą sutartyje nustatytu terminu traktuotinas kaip reikalavimas prievolę įvykdyti natūra, t. y. sumokėti įstatyme ar šalių sutartyje nustatytą mokestį už naudojimąsi paskolos suma – palūkanas (CK 6.213 straipsnio 1 dalis, 6.872 straipsnis). Pelno palūkanos yra atlyginimas, kurį skolininkas moka kreditoriui už naudojimąsi svetimais pinigais, nesvarbu, kokie to naudojimosi rezultatai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-357/2007; 2021 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-87-611/2021, 39 punktas). Šiuo atveju atsakovė įsipareigojo sumokėti ieškovei konkrečias pinigų sumas viršaus nuo jos perduotų atsakovei sumų konkrečiomis sutartyse nurodytomis datomis, pagal skirtingas sutartis atitinkamai 11 250 Eur, 12 350 Eur, 13 550,15 Eur ir 5 430, 34 Eur. Visais atvejais šios sumos sudarė 20 proc. nuo paskolos sumos. Aplinkybė, kad šalys susitarė dėl skirtingų skolos grąžinimo ir palūkanų sumokėjimo terminų savaime neeliminuoja ieškovės teisės jas gauti, nors šias sumas perskaičiavus į metines palūkanas, jų norma ir skirtųsi, ką akcentuoja atsakovė.
49. Iš nurodytų sumų atsakovė ieškovei yra sumokėjusi 5 430, 34 Eur pagal 4-ą Sutartį. Taigi, ieškovei iš atsakovės priteistina 37 150,15 Eur (11 250 Eur + 12 350 Eur + 13 550,15 Eur) pelno palūkanų suma.
50. Nors atsakovė neprašė suderėtų palūkanų mažinti, aiškindama, kad būtent dėl neįprasto ieškovės gautinų sumų už naudojimąsi jos pinigais dydžio, šalių santykiai negalėtų būti laikomi paskolos teisiniais santykiais, visgi, atsakovei teigiant, kad jei šios sumos būtų laikomos pelno palūkanomis, jos būtų per didelės, teismas pažymi, kad susitarti dėl palūkanų dydžio šiuo atveju buvo šalių prerogatyva, būtent jos buvo visiškai laisvos susitarti dėl bet kokios palūkanų už naudojimąsi paskola normos. Ieškovė teismo posėdžio metu aiškiai nurodė, kad atsakovės vadovas siūlė mokėti 20 proc. palūkanas nuo paskolintų sumų, kas jai būtent ir pasirodė patrauklu. Tokius jos teiginius patvirtina ir į bylą pateiktas jau minėtas atsakovės vadovo ieškovei rašytas 2023-02-26 el. laiškas su pasiūlymu prieš 4-os Sutarties sudarymą, kuriame jis nurodo: „Reikalinga suma – 25000 EUR; Palūkanų suma – 5000 EUR; Grąžinimo suma – 30000 EUR; Grąžinimo data: 2023 balandžio 30 d.“. Atsakovė, aiškindama, kad būtų galėjusi pinigų pasiskolinti vystomiems projektams pigiau, tokių savo teiginių niekuo nepagrindė, jokių tai patvirtinančių įrodymų (kad ji būtų gavusi realių pasiūlymų dėl paskolų suteikimo už mažesnes palūkanas) neteikė, tuo tarpu jos iš viešo Lietuvos Banko puslapio ištraukti duomenys apie vidutines palūkanų normas niekaip nepagrindžia to, kad atsakovė buvo pajėgi pasiskolinti geresnėmis sąlygomis nei skolinosi iš ieškovės – fizinio asmens, nepareikalavusio jokių garantijų, turto įkeitimo, etc. Dar daugiau, atsakovės vadovas aiškino, kad jis skolindavosi iš sutelktinio finansavimo platformų, tačiau iš prie prašymo panaikinti taikytas laikinąsias apsaugos priemones pridėtų įrodymų (DOK-35803) matyti, kad nors tokią paskolą gauti tikėtasi nominaliai mažesnėmis palūkanomis, nei skolintasi iš ieškovės, įsipareigojimų pagal šią sutartį atsakovei tektų prisiimti kur kas daugiau.
51. Spręsdamas dėl ieškovės teisės gauti iš atsakovės aptartas pinigų sumas, teismas iš esmės sutinka ir su ieškovės atstovo argumentais apie tai, kad net ir tuo atveju, jei sutartys nebūtų kvalifikuotos paskolos sutartimis (nors šiuo atveju tam pagrindas vis tik yra), atsakovei pareiga sumokėti aptartas sumas kiltų pagal šalių sudarytų sutarčių 6.2.1 bei 6.2.2. punktus.
52. Ieškovė pagal 1-ą Sutartį pasiskaičiavo ir reikalauja iš atsakovės 1986,75 Eur delspinigių nuo 2023-06-01 iki ieškinio patiekimo teismui dienos (11250 Eur * 0,25% * 70 d. = 1987,75 Eur). Sutarties 6.3 punkte numatyti, kad jei pirmasis dalyvis (atsakovė) vėluoja įvykdyti prievolę, numatytą Sutarties 3.4.2. punkte – šiuo atveju sumokėti antrajam dalyviui (ieškovei) be jokių sąlygų įvykdymo 11 250 Eur iki 2023 m. gegužės 31 d., ji privalo mokėti 0,25 proc. delspinigius nuo privalomos sumokėti sumos už kiekvieną pavėluotą atlikti prievolę dieną. Nėra ginčo dėl to, kad šios sumos nei nustatytu terminu, nei vėliau atsakovė ieškovei nesumokėjo. Tai sudaro pagrindą išvadai, kad ieškovė delspinigius pasiskaičiavo ir jų reikalauja pagrįstai (CK 6.71 straipsnis).
Dėl procesinių palūkanų
53. CK 6.37 straipsnio 2 dalies, 6.210 straipsnio 2 dalies pagrindu ieškovė iš atsakovės pagrįstai reikalauja 5 procentų dydžio metinės procesinių palūkanų nuo priteistų sumų, nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
54. Šiuo atveju ieškovė į teismą kreipėsi su dviem ieškiniais, pagal kuriuos iškeltos bylos vėliau buvo sujungtos. Tai lemia skirtingą procesinių palūkanų skaičiavimo pradžios momentą nuo skirtingų ieškovei iš atsakovės priteistinų sumų.
55. Ieškiniu, pagal kurį byla Vilniaus miesto apylinkės teisme iškelta 2023-08-23 ieškovė reikalavo 85 370,45 Eur sumos priteisimo, o ieškiniu, pagal kurį byla Vilniaus apygardos teisme iškelta 2023-09-14 reikalauta 129 491 Eur priteisimo. Nuo atitinkamų sumų bei datų skaičiuotinos ieškovei iš atsakovės priteisiamos procesinės palūkanos.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
56. Ieškovė šioje byloje patyrė 7 383,18 Eur bylinėjimosi išlaidas: 3 561 Eur žyminį mokestį (2 001 Eur ir 1 560 Eur žyminį mokestį už du ieškinius, pateiktus iki civilinių bylų sujungimo); 3 822,18 Eur išlaidas už teisinę pagalbą, kurias sudaro: i) teisinės konsultacijos, dviejų ieškinių dėl skolos priteisimo ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo parengimas – 1 000 Eur ir 800 Eur; ii) išlaidos už VĮ Registrų centras išrašus / duomenis – 22,18 Eur; iii) atstovavimas byloje: atsiliepimo į atsakovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo paruošimas ir pateikimas; dubliko paruošimas ir pateikimas; atsiliepimo į atskirąjį skundą dėl nutarties atsisakyti panaikinti / pakeisti laikinąsias apsaugos priemones parengimas, pateikimas; atstovavimas derybose dėl taikos, prašymo teismui dėl bylų sujungimo parengimas – 2 000 Eur.
57. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
58. CPK 98 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis).
59. Spręsdamas dėl ieškovei atlygintinų teisinės pagalbos išlaidų dydžio, teismas vadovaujasi CPK 98 straipsnio 2 dalyje, Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (nuo 2015 m. kovo 20 d. galiojanti Rekomendacijų redakcija) 2 punkte įtvirtintais kriterijais, atsižvelgia į Rekomendacijose nurodytus rekomendacinius maksimalius užmokesčio dydžius (Rekomendacijų 8.2, 8.3, 8-16-8.20, 9, 10 punktai), bylos pobūdį, apimtį (byloje įrodinėtinas aplinkybes), galimas darbo ir laiko sąnaudas, byloje atliktų procesinių veiksmų ir parengtų procesinių dokumentų skaičių, pobūdį, turinį. Teismas sprendžia, kad ieškovės šioje byloje patirtos 3 822,18 Eur teisinės pagalbos išlaidos atitinka teisingumo, protingumo, sąžiningumo, realumo bei būtinumo kriterijus ir laikomos pagrįstomis (CPK 98 straipsnis).
60. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės ieškinys patenkintas visa apimtimi, ieškovei iš atsakovės priteistinos iš viso 7 383,18 Eur (3 561 Eur žyminis mokestis + 3 822,18 Eur išlaidos už teisinę pagalbą) bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).
61. Patenkinus ieškovės ieškinį, atsakovės šioje byloje patirtos bylinėjimosi išlaidos jai neatlyginamos, dėl jų pagrįstumo nespręstina.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268–270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti.
Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Sondvitus“, juridinio asmens kodas 304781923, ieškovei D. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 175 742,55 Eur skolą, 37 150,15 Eur pelno palūkanas, 1 968,75 Eur delsinigius, 5 proc. metinių palūkanų nuo 85 370,45 Eur sumos nuo 2023-08-23, o nuo 129 491 Eur sumos nuo 2023-09-14, skaičiuotinas iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, taip pat 7 383,18 Eur bylinėjimosi išlaidas.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant skundą per Vilniaus apygardos teismą.
Teisėja Giedrė Čėsnienė
