Civilinė byla Nr. eB2-1392-657/2022
Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00495-2022-0
Procesinio sprendimo kategorijos:
(S)
3.4.3.4.; 3.4.4.2.; 3.4.4.5.; 3.4.4.9
KAUNO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. lapkričio 15 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo teisėja Žibutė Budžienė
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Alkesta“ vadovo R. M. pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos bei kreditorės uždarosios akcinės bendrovės „Kauno gelžbetonis“ pareiškimą dėl bankroto bylos atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Alkesta“ iškėlimo, tretieji asmenys akcinės bendrovė „Dolomitas“, uždaroji akcinė bendrovė „Sateba Lithuania“ ir uždaroji akcinė bendrovė „Glosaris“,
nustatė:
Ieškovas UAB „Alkesta“ vadovas R. M. pateikė teismui pareiškimą, prašydamas atsakovei UAB „Alkesta“ iškelti restruktūrizavimo bylą; leisti atlikti mokėjimus iš bendrovės atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) ūkinės – komercinės / ekonominės veiklos vykdymui reikalingus einamuosius mokėjimus ir įmokas, įskaitant ir privalomas įmokas, nustatant, kad bendrovei didžiausia per vieną mėnesį einamiesiems mokėjimams ir įmokoms skirtina suma sudaro 2 781 902 Eur. Atsiliepime į ieškovės UAB „Kauno gelžbetonis“ pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo prašo kreditorės pareiškimo netenkinti.
Nurodė, kad pagrindinės priežastys, sukėlusios bendrovės finansines problemas buvo COVID-19 pandemija ir su ja susiję veiklos apribojimai. Bendrovė patyrė tiesioginių nuostolių dėl sergančių ar saviizoliacijoje esančių darbuotojų, dėl ko reikėjo perplanuoti darbus, ieškoti papildomų rezervų ir pan. Ženklų rezultatų pablogėjimą 2021 metais lėmė ir itin išaugusios bendrovės veikloje naudojamų medžiagų bei kuro kainos, kainas padidino įrengimų nuomos tiekėjai. Bendrovė taip pat susidūrė ir su nepalankia situacija darbo rinkoje, augančiais atlyginimais darbuotojams. Prasidėję karo veiksmai Ukrainoje lėmė medžiagų tiekimo trikdžius, neleido 2022 m. pagerinti rezultatų. Bendrovės įsipareigojimai augo, mažėjo apyvartinis kapitalas. Dalinai prie finansinių bendrovės sunkumų prisidėjo ir didelė infliacija. Šiuo metu bendrovė susiduria su laikino pobūdžio finansiniais sunkumais, kurie, tęsiant veiklą ir išnaudojant turimą įdirbį, bendrovės potencialą, gali būti išspręsti per ketverius metus. Pradėjus restruktūrizavimo procesą, bendrovė turės galimybes atkurti gerą finansinę būklę ir pilnai atsiskaityti su visais kreditoriais. UAB „Alkesta“ yra gyvybingas, ūkinę komercinę / ekonominę veiklą vykdantis juridinis asmuo. 2022 m. sausio 1 d. – 2022 m. rugpjūčio 11 d. laikotarpiu bendrovė yra gavusi 16 407 670 Eur pajamas. Bendrovėje 2022 m. birželio 30 d. duomenimis dirba 456 darbuotojai. Bendrovė toliau vykdo sutartis, kurių bendra vertė sudaro 27 691 137,83 Eur. Bendrovė nėra papildomai laidavusi už save ar trečiuosius asmenis. Vykdomos derybos dėl naujų sutarčių, taip užsitikrinant veiklos tęstinumą ateinantiems metams. Siekiant padidinti apyvartinį kapitalą, dalis turimos įrangos parduota išperkamosios nuomos pagrindu. Gautos lėšos naudojamos einamiesiems atsiskaitymams. Su užsakovais vykdomos intensyvios derybos dėl dabar vykdomų darbų kainų indeksavimo, kas taip pat leistų padidinti bendrovės pajamas. Pardavimų padidinimui bus vykdomi medžiagų pardavimai fiziniams ir juridiniams asmenims iš šiuo metu naudojamų karjerų. Taip pat numatoma pardavinėti betoną, kuris pastaruoju buvo naudojamas tik bendrovės reikmėms. Vykdomi suplanuoti veiklos pertvarkymo ir kaštų mažinimo veiksmai, atsižvelgiant į dabartines aplinkybes rinkoje, vykdomas darbų sutartis, peržiūrima valdymo struktūra. Taip pat ieškoma nenaudojamų bendrovės turimų patalpų nuomininkų, kas leistų uždirbti papildomų pajamų. Vykdomos derybos su strateginiu investuotoju dėl pagrindinio bendrovės akcijų paketo įsigijimo. Bendrovė ir potencialus investuotojas taip pat derasi dėl paskolos. Papildomas finansavimas reikšmingai prisidėtų prie bendrovės apyvartinio kapitalo atstatymo, leistų laiku ir tinkamai ne tik įvykdyti jau pradėtus projektus, bet ir imtis naujų darbų. Rengiamasi parduoti dalį bendrovės turimo ilgalaikio turto. Restruktūrizavimo plano vykdymo laikotarpiu bus įgyvendinamos numatytos veiklos optimizavimo priemonės, kurios leis atstatyti veiklos rentabilumą, o vėlesniais restruktūrizavimo plano vykdymo metais kaupti lėšas atsiskaitymui su kreditoriais. Pagal naujausius bendrovės finansinius duomenimis, pagal kuriuos buvo sudarytas restruktūrizavimo plano projektas, bendrovė turi 10 207 105 Eur kreditorinių įsipareigojimų, o bendrovės turto vertė 2022 m. rugpjūčio 11 d. duomenimis buvo 16,95 mln. Eur, kurį sudaro ilgalaikis turtas – 7,47 mln. Eur bei trumpalaikis turtas – 9,48 mln. Eur. Nustačius pirmuosius finansinių sunkumų požymius, nelaukiant kritinio momento, kai jau nebus įmanoma atstatyti bendrovės mokumo ir išvengti bankroto bylos inicijavimo, bendrovės generalinis direktorius ir akcininkai nusprendė kreiptis dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo. Bendrovė yra veikiantis juridinis asmuo, jai nėra iškelta bankroto byla.
Restruktūrizavimo procesas, kuris yra inicijuotas, laikytinas prioritetiniu procesu bankroto procedūros atžvilgiu ir naudingesnis tiek kreditoriams, tiek įmonei. Ieškovė UAB „Kauno gelžbetonis“, piktnaudžiaudama savo procesinėmis teisėmis, pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo dėl 12 212,64 Eur reiškia, siekdama pagąsdinti atsakovę, kad jos skola būtų apmokėta. Atsakovė objektyviai neturi galimybės nepaisyti visų savo kreditorių interesų ir patenkinti tik ieškovės reikalavimus.
Ieškovė UAB „Kauno gelžbetonis“ kreipėsi į teismą, prašydama iškelti UAB „Alkesta“ bankroto bylą, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, kad 2012 m. rugpjūčio 22 d. ieškovės su atsakove sudarytos pirkimo – pardavimo sutarties Nr.21/12 pagrindu atsakovė iš ieškovės nuo 2022 m. liepos 19 d. iki 2022 m. rugpjūčio 4 d. pirko ir gavo įvairių prekių, tačiau atsakovė nėra su ieškove atsiskaičiusi, nuo 2022 m. rugpjūčio 31 d. įspėjimo gavimo iki šiol nesumokėjo bendros 12 212,64 Eur sumos, be to, toliau skaičiuojami 0,04 proc. delspinigiai. Taigi, ieškovė yra atsakovės kreditorė.
Pareiškimas dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo tenkintinas, dėl bankroto bylos – netenkintinas.
Dėl restruktūrizavimo bylos
Juridinių asmenų registro duomenimis nustatyta, kad UAB „Alkesta“ (buvusi AB „Alkesta“) įregistruota 1993 m. sausio 25 d. Ieškovo pareiškime nurodyta, kad bendrovė nuo pat veiklos pradžios aktyviai veikė kelių tiesimo ir tiltų statybos veikloje.
Juridinių asmenų nemokumo problemos sprendžiamos restruktūrizavimo ar bankroto būdu. Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. birželio 18 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTItMTAzMy00MDcvMjAyMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2-1033-407/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2-1033-407/2020">e2-1033-407/2020</a> išaiškino, kad tais atvejais, kai teismui pateikiami pareiškimai dėl to paties juridinio asmens bankroto ir restruktūrizavimo bylos iškėlimo, teismas, visų pirma, turi spręsti, ar nėra pagrindų iškelti įmonės restruktūrizavimo bylą. Tik nustatęs aplinkybes, dėl kurių restruktūrizavimo byla negali būti iškeliama (JANĮ 22 str. 1 d.), teismas sprendžia dėl bankroto bylos iškėlimo. Tokiu būdu užtikrinamas restruktūrizavimo kaip prioritetinio nemokumo problemų sprendimo būdo taikymas, sudaromos galimybės esant įstatyme nustatytiems pagrindams įmonėms atkurti mokumą. Sprendžiant nemokumo bylos iškėlimo klausimus, turi būti taikoma nuosekliai formuojama teismų praktika, kad kreditoriaus kreipimasis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo laikytinas paskutine gynybos priemone, kai išnaudoti visi pažeistų teisių gynimo būdai ir jie nedavė jokio teigiamo efekto, nes bankroto bylos iškėlimas susijęs su neigiamais teisiniais padariniais įmonei (skolininkei), t. y. apribojama jos veikla (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yNDkvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-249/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-249/2010">3K-3-249/2010</a>).
Juridinių asmenų nemokumo įstatymas (toliau – JANĮ) nustato restruktūrizavimo proceso sampratą, tikslus bei restruktūrizavimo bylos iškėlimo sąlygas. Juridinio asmens restruktūrizavimas yra visuma JANĮ nustatytų procedūrų, kuriomis siekiama įveikti juridinio asmens finansinius sunkumus, išsaugoti jo gyvybingumą ir išvengti bankroto, gaunant kreditorių pagalbą finansiniams sunkumams įveikti, taikant ekonomines, technines, organizacines ir kitas priemones (JANĮ 2 str. 10 d.). Taigi restruktūrizavimas yra vienas kolektyvinių įmonės finansinių sunkumų sprendimo būdų, skirtas su mokumo problemomis susidūrusiai įmonei išsaugoti.
Restruktūrizavimo byla keliama, jeigu yra visuma šių sąlygą: 1) juridinis asmuo turi finansinių sunkumų; 2) juridinis asmuo yra gyvybingas; 3) juridinis asmuo nėra likviduojamas dėl bankroto (JANĮ 21 str. 1 d.). Jeigu nėra bent vienos iš nurodytų sąlygų, restruktūrizavimo byla negali būti iškelta (JANĮ 22 str. 1 d. 1 p.). Restruktūrizavimo bylą taip pat atsisakoma kelti, jeigu restruktūrizavimo plano projektas, kai jis turėjo būti pateiktas, neatitinka šio įstatymo 104 straipsnio 2 dalyje nurodytų reikalavimų (JANĮ 22 str. 1 d. 2 p.); jeigu restruktūrizavimo plano projekte, kai jis turėjo būti pateiktas, numatytos priemonės akivaizdžiai nepadės juridiniam asmeniui įveikti finansinių sunkumų, išsaugoti gyvybingumo ir išvengti bankroto (JANĮ 22 str. 1 d. 3 p.).
Iš esmės pagrindinė restruktūrizavimo bylos iškėlimo sąlyga, leidžianti atriboti įmonės restruktūrizavimo ir bankroto procesus yra įmonės gyvybingumas. Nustačius, kad įmonė yra gyvybinga, yra pagrindas spręsti dėl jos galimo restruktūrizavimo. Priešingu atveju (nemokiai įmonei nesant gyvybingai), sprendžiama dėl įmonės bankroto bylos iškėlimo (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/Mi0xMTQyLTQwNy8yMDIw" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2-1142-407/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2-1142-407/2020">2-1142-407/2020</a>).
Teismas, spręsdamas restruktūrizavimo bylos iškėlimo klausimą, turėtų būti įsitikinęs juridinio asmens gyvybingumu – taip būtų sudarytos prielaidos išvengti nesėkmingų restruktūrizavimo atvejų. Siūloma nustatyti, kad juridinio asmens gyvybingumas būtų suprantamas kaip juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo vykdo ūkinę komercinę veiklą, leisiančią jam vykdyti prievoles ateityje. Atsižvelgiant į tai, kad finansinių sunkumų sąvoka apima ir nemokumą, restruktūrizavimo byla galėtų būti keliama ir nemokiam juridiniam asmeniui, jei galima pagrįsti jo gyvybingumą. Gyvybingumą turėtų pagrįsti reikalavimas prie pareiškimo teismui iškelti restruktūrizavimo bylą pridėti restruktūrizavimo plano projektą (kai kreipiasi juridinis asmuo), kuris vėliau, kreditoriams pritarus, būtų teikiamas tvirtinti teismui. Teismas turėtų priimti nutartį atsisakyti iškelti restruktūrizavimo bylą ir iškelti bankroto bylą, jeigu padaro pagrįstą išvadą, kad juridinis asmuo yra nemokus ir yra bent viena įstatyme nustatytų aplinkybių (restruktūrizavimo plano priemonės nepadės išvengti bankroto, restruktūrizavimas negalimas dėl sąlygų neatitikties, nebuvo įgyvendinti tam tikri procedūriniai reikalavimai ir pan.). Šiomis nuostatomis siekiama spręsti problemą dėl pavėluoto bankroto proceso inicijavimo ir mažinti nuostolius kreditoriams (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. rugpjūčio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-855-450/2022).
Juridinio asmens gyvybingumas yra juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo vykdo ūkinę komercinę veiklą, leisiančią jam vykdyti savo prievoles ateityje (JANĮ 2 str. 6 d.). Tačiau, nei įstatymas, nei jo parengiamieji dokumentai nedetalizuoja, pagal kokius kriterijus turi būti vertinamas juridinio asmens gyvybingumas ir sprendžiama dėl gebėjimo vykdyti savo prievoles ateityje.
Teismų praktikoje išaiškinta, kad teismas, taikydamas gyvybingumo sąlygą, turi įvertinti, ar juridinio asmens restruktūrizavimo procesas galės būti veiksmingas, užtikrins skolininko ir kreditorių interesų pusiausvyrą (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTItMjQ0LTQ1MC8yMDIx" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2-244-450/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2-244-450/2021">e2-244-450/2021</a>, 2021 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTItMjA0LTU4NS8yMDIx" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2-204-585/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2-204-585/2021">e2-204-585/2021</a>). Vertinant gyvybingumo sąlygą, teismas turi vertinti reikšmingų faktinių aplinkybių visumą: kokios priežastys lėmė įmonės nemokumo problemas, kokią ūkinę komercinę veiklą vykdo juridinis asmuo ir kokios yra šios veiklos perspektyvos, numatomos gauti pajamos (pelnas), ar jos leis ateityje įvykdyti skolinius įsipareigojimus kreditoriams, kiek darbuotojų dirba įmonėje (darbuotojų skaičiaus kaita) ir pan. Jei įmonė ūkinės komercinės veiklos nevykdo ar numatoma vykdyti ūkinė komercinė veikla akivaizdžiai neleis juridiniams asmeniui ateityje įvykdyti skolinius įsipareigojimus, tai kelia abejonių dėl įmonės gyvybingumo. Vertinant gyvybingumą, taip pat reikia atsižvelgti ir į esminių įmonės prievolinių įsipareigojimų vykdymą. Juridinių asmenų restruktūrizavimo procesas negali paneigti juridinio asmens prievolių privalomumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/Mi0xMTQyLTQwNy8yMDIw" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2-1142-407/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2-1142-407/2020">2-1142-407/2020</a>).
Nustatyta, kad UAB „Alkesta“ yra ilgametę veiklą kelių tiesimo ir tiltų statybos srityje vykdanti įmonė, kuri įsteigta 1993 m. sausio 25 d. Iš 2019-2021 metų finansinės atskaitomybės dokumentų, nepriklausomo auditoriaus išvadų matyti, kad buvo kilę tam tikrų abejonių dėl atsakovės galimybių vykdyti veiklą ateityje, tačiau byloje esančių įrodymų visuma nesudaro pagrindo teismui abejoti UAB „Alkesta“ galimybėmis tęsti veiklą ir generuoti pajamas.
Bendrovės finansinius sunkumus sukėlusiomis priežastimis ieškovas nurodė COVID-19 pandemiją ir su ja susijusius veiklos ribojimus, itin išaugusias medžiagų, kuro ir įrengimų nuomos kainas, augančius darbuotojų atlyginimus, didelę infliaciją. Ieškovas nurodė, kad įmonė veiklos nėra nutraukusi. Iš byloje pateiktų 2019-2022 metų finansinės atskaitomybės dokumentų matyti, kad 2020 metais įmonė dirbo pelningai, gavo 1 451 439 Eur pelną, o didžiausius nuostolius patyrė 2021 metais – 3 512 394 Eur, 2022 m. rugpjūčio 11 d. bendrovės nuostoliai siekė – 757 286 Eur. Iš 2022 m. rugpjūčio 11 d. pelno (nuostolių) ataskaitos matyti, kad UAB „Alkesta“ nuo 2022 metų pradžios iki šių metų rugpjūčio 11 d. gavo 16 407 670 Eur pajamų. Pagal ieškovo pateiktą Vykdomų sutarčių suvestinę UAB „Alkesta“ turi 21 vykdomą sutartį, kurių bendra vertė – 27 691 137,83 Eur. Antstoliai šiai dienai nevykdo atsakovės atžvilgiu jokių priverstinių piniginio pobūdžio išieškojimų.
Ieškovo pateiktais duomenimis 2019 m. atsakovė turėjo 470 darbuotojų, iš kurių 45 dirbo pagal terminuotas darbo sutartis; 2020 m. turėjo 483 darbuotojus, iš kurių 3 dirbo pagal terminuotas darbo sutartis; 2021 m. turėjo 479 darbuotojus, iš kurių 29 dirbo pagal terminuotas darbo sutartis; 2022 m. birželio 30 d. turėjo 456 darbuotojus, iš kurių 44 dirbo pagal terminuotas darbo sutartis. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos informacinės sistemos viešai skelbiamais duomenimis 2022 m. lapkričio 8 d. UAB „Alkesta“ turi 391 apdraustąjį asmenį (CPK 179 str. 3 d.).
Iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos informacinės sistemos viešai skelbiamų 2022 m. lapkričio 8 d. duomenų matyti, kad UAB „Alkesta“ turi 45 703,62 Eur skolą, iš jos 45 703,62 Eur skolos suma, kurios mokėjimo terminas yra atidėtas ir dar nesuėjęs, todėl laikytina, kad draudėjas yra įvykdęs įsipareigojimus, susijusius su valstybinio socialinio draudimo įmokų, delspinigių, baudų ir (ar) palūkanų mokėjimu. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR finansų ministerijos informacinės sistemos viešai skelbiamais 2022 m. spalio mėnesio duomenimis UAB „Alkesta“ nėra įtraukta į ilgalaikių skolininkų sąrašą.
Nustatyta, kad bendrovė turi gamybines ir sandėliavimo patalpas; ilgalaikio turto, perparduoti skirtų prekių bei žaliavų sąrašai patvirtina, kad atsakovė turi žaliavų, produkcijos bei perparduoti skirtų prekių, įvairių įrengimų, transporto priemonių, taigi, atitinkamus pajėgumus vykdyti darbus bei kitą pajamas generuojančią veiklą.
Teismui pateiktas UAB „Alkesta“ restruktūrizavimo plano projektas kuriam 2022 m. rugpjūčio 12 d. pritarė neeilinis visuotinis akcininkų susirinkimas (JANĮ 17 str. 3 d. 1 p.). Pateiktas restruktūrizavimo plano projektas iš esmės atitinka šioje proceso stadijoje vertintinus 104 straipsnio 2 dalies reikalavimus. Jame numatytos ekonominės priemonės bendrovės mokumui atkurti per 4 metų laikotarpį. Restruktūrizavimo plano įgyvendinimo laikotarpiu numatyta pardavimo pajamas nuo pirmaisiais metais prognozuojamų 20 936 583 Eur padidinti iki 26 314 144, o UAB „Alkesta“ nuo pirmaisiais metais prognozuojamų 298 013 Eur nuostolių galėtų tapti vėl pelningai veikiančia įmone, ketvirtaisiais restruktūrizavimo plano įgyvendinimo metais numatant gauti 2 859 554 Eur pelną. Prognozuojamų balansų duomenimis pirmaisiais metais bendrovės turtas siektų 16 688 706 Eur, o įsipareigojimai kreditoriams sudarytų 10 186 427 Eur sumą; antraisiais metais turtas siektų 16 285 175 Eur, o įsipareigojimai kreditoriams – 9 112 993 Eur; trečiaisiais metais turtas siektų 15 515 762 Eur, o įsipareigojimai kreditoriams – 7 400 849 Eur; ketvirtaisiais metais turtas siektų 13 556 243 Eur, o įsipareigojimai kreditoriams – 2 581 775 Eur.
Restruktūrizavimo plano projekte numatytos bendrovės veiklos perspektyvos ir atliktini veiksmai leidžia teismui daryti išvadą, kad UAB „Alkesta“ turi realių galimybių sėkmingai pasiekti restruktūrizavimu keliamus tikslus – sugrąžinti skolas kreditoriams sutartu ir restruktūrizavimo plane numatytu laiku bei tapti konkurencinga įmone, išsaugoti ir plėtoti bendrovės pagrindinę veiklą, atkurti ilgalaikį įmonės mokumą, išsaugoti darbo vietas darbuotojams, išvengiant didesnes neigiamas pasekmes tiek bendrovei, tiek jos kreditoriams sukeliančio bankroto bylos iškėlimo.
Nustatytos aplinkybės, kad UAB „Alkesta“ yra ilgametę veiklą vykdanti įmonė, taigi, yra sukaupusi didelę patirtį ir, tikėtina, turinti gerą vardą rinkoje, jos finansiniai sunkumai kilo dėl objektyviomis laikytinų priežasčių, tačiau nuolatinių darbuotojų skaičius esminiai nekito, bei atsižvelgus į specifinį bendrovės veiklos pobūdį ir vykdomas sutartis, turimą potencialą ir restruktūrizavimo plano projekte numatytus pertvarkymus, leidžia teismui daryti išvadą, kad bendrovė turi galimybes sėkmingai pasiekti restruktūrizavimui keliamus tikslus – atkurti mokumą ir vykdyti ūkinę-komercinę veiklą, leisiančią jai vykdyti savo prievoles ateityje. Apibendrinęs nustatytų aplinkybių visumą, teismas sprendžia, kad UAB „Alkesta“ atitinka gyvybingos įmonės kriterijų (JANĮ 2 str. 6 d., 21 str. 1 d. 2 p.).
Dar vienas įstatymo reikalavimas, siekiant įmonei iškelti restruktūrizavimo bylą, jog turi būti konstatuota, jog įmonė turi finansinių sunkumų (JANĮ 21 str. 1 d. 1 p.). JANĮ 2 straipsnio 5 dalyje apibrėžta juridinio asmens finansinių sunkumų sąvoka, kuri suprantama kaip padėtis, kai juridinis asmuo yra nemokus arba yra reali tikimybė, kad taps nemokus per artimiausius tris mėnesius. Juridinio asmens nemokumas – juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę (JANĮ 2 str. 7 d.).
UAB „Alkesta“ 2021 m. balanso duomenimis nustatyta, kad balansinė įmonės turto vertė 2021 m. gruodžio 31 d. siekė 23 062 418 Eur sumą, kurį sudarė: ilgalaikis turtas 7 987 965 Eur sumai, iš kurio: nematerialusis turtas – 381 Eur, materialusis turtas – 5 535 702 Eur: žemė – 282 736 Eur, pastatai ir statiniai – 1 034 064 Eur, mašinos ir įrengimai – 2 558 420 Eur, transporto priemonės – 332 562 Eur, kiti įrenginiai, prietaisai, įrankiai – 466 443 Eur, sumokėti avansai ir vykdomi darbai – 861 477 Eur, finansinis turtas – 110 138, kitas ilgalaikis turtas – 2 341 744 Eur, ir trumpalaikis turtas – 13 919 471 Eur, iš kurio: atsargos – 3 464 049 Eur, žaliavos, medžiagos – 2 524 755 Eur, produkcija – 198 200 Eur, prekės, skirtos perparduoti – 267 023 Eur, sumokėti avansai – 474 071 Eur, per vienerius metus gautinos sumos – 3 302 917 Eur, trumpalaikės investicijos – 2 896 200 Eur, piniginės lėšos – 4 193 480 Eur. Šio balanso duomenimis UAB „Alkesta“ finansiniai įsipareigojimai kreditoriams sudarė 15 200 006 Eur sumą, susidedančią iš po vienerių metų mokėtinų sumų ir kitų ilgalaikių įsipareigojimų – 1 021 084 Eur ir per vienerius metus mokėtinų sumų ir trumpalaikių įsipareigojimų – 14 178 922 Eur. Iš 2021 m. pelno (nuostolių) ataskaitos matyti, kad 2021 metų laikotarpiu bendrovė patyrė 3 512 394 Eur nuostolius.
UAB „Alkesta“ 2022 m. rugpjūčio 11 d. balanso duomenimis balansinė įmonės turto vertė 2022 m. rugpjūčio 11 d. siekė 16 951 272 Eur sumą, kurį sudarė ilgalaikis turtas 7 471 760 Eur sumai, iš kurio: nematerialusis turtas – 86 Eur, materialusis turtas – 5 000 389 Eur: žemė – 282 736 Eur, pastatai ir statiniai – 1 040 073 Eur, mašinos ir įrengimai – 2 247 431 Eur, transporto priemonės – 259 934 Eur, kiti įrenginiai, prietaisai, įrankiai – 341 750 Eur, nebaigta statyba – 784 415 Eur, kitas materialusis turtas – 44 050 Eur, finansinis turtas – 110 137, kitas ilgalaikis turtas – 2 361 148 Eur, ir trumpalaikis turtas – 9 479 512 Eur, iš kurio: atsargos, išankstiniai apmokėjimai – 3 594 348 Eur: atsargos – 2 820 261 Eur, žaliavos – 2 161 672 Eur, nebaigta gamyba – 277 946 Eur, produkcija – 295 974 Eur, prekės, skirtos perparduoti – 84 669 Eur, išankstiniai apmokėjimai – 774 087 Eur, per vienerius metus gautinos sumos – 5 069 130 Eur, piniginės lėšos – 816 034 Eur. Šio balanso duomenimis UAB „Alkesta“ finansiniai įsipareigojimai kreditoriams sudarė 10 207 105 Eur sumą, susidedančią iš po vienerių metų mokėtinų sumų ir kitų ilgalaikių įsipareigojimų – 1 021 084 Eur ir per vienerius metus mokėtinų sumų ir trumpalaikių įsipareigojimų – 9 186 021 Eur. Iš 2022 m. rugpjūčio 11 d. pelno (nuostolių) ataskaitos matyti, kad šiuo laikotarpiu bendrovė patyrė 757 286 Eur nuostolius.
Nors aktualiausių laikotarpių finansiniai duomenys rodo, kad UAB „Alkesta“ įsipareigojimai neviršija jos turto vertės, tačiau byloje nustatytos kitos faktinės aplinkybės leidžia spręsti, kad įmonei kilo reikšmingų finansinių sunkumų.
Nustatyta, kad didesnę atsakovės turto dalį sudaro trumpalaikis turtas, t. y. 5 069 130 Eur sumą šio atsakovės turto sudaro per vienerius metus gautinos sumos, kurios pagal teismų praktiką, teismui nepateikus duomenų apie jų atgavimo realumą, neįskaičiuojamos į bendrą turto masę. Debitorių sąraše nenurodžius konkrečių šių įsipareigojimų susidarymo ir įvykdymo pabaigos terminų, teismas neturi galimybės įvertinti, ar turimi debitorių įsiskolinimai yra trumpalaikiai, kas leistų daryti labiau tikėtiną išvadą dėl galimo jų atgavimo realumo. Nors pastebimas nuostolių dydžio mažėjimas, tačiau bendrovė antrus metus veikia nuostolingai. Tuo tarpu UAB „Alkesta“ finansinius įsipareigojimus iš esmės sudaro per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai – 9 186 021 Eur. UAB „Alkesta“ kreditorių sąraše nurodomas kreditorių skaičius yra itin didelis – 234. Atsakovė neneigia, kad jai trūksta apyvartinių lėšų, nurodė, kad piniginiai srautai yra sutrikdyti. Lietuvos teismų informacinės sistemos duomenimis dalis kreditorių yra pradėję teisminius procesus dėl įvairaus dydžio sumų priteisimo iš UAB „Alkesta“, teismuose UAB „Alkesta“ atžvilgiu nagrinėjama 16 civilinių bylų (CPK 179 str. 3 d.). Jeigu šiose bylose būtų priimti UAB „Alkesta“ nepalankūs procesiniai sprendimai, tokia situacija dar labiau pablogintų bendrovės finansinę padėtį.
Nustatytos aplinkybės duoda pagrindą teismui spręsti, kad UAB „Alkesta“ dėl kilusių finansinių sunkumų negali savalaikiai vykdyti turtinių prievolių, todėl egzistuoja tikimybė, jog atsakovė artimoje ateityje gali tapti nemoki. Darytina išvada, kad tenkinama ir JANĮ 21 straipsnio 1 dalies 1 punkto sąlyga.
Iš bylos medžiagos ir Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų (JANĮ 3 str. 4 p., JANĮ 15 str. 2 d., CPK 179 str. 3 d.) nustatyta, kad UAB „Alkesta“ nėra likviduojama dėl bankroto, todėl tenkinama JANĮ 21 straipsnio 1 dalies 3 punkto sąlyga.
Darytina išvada, kad UAB „Alkesta“ atitinka visas JANĮ 21 straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose numatytas sąlygas, kurioms esant jai gali būti keliama restruktūrizavimo byla, ir nėra JANĮ 22 straipsnyje numatytų sąlygų, kai restruktūrizavimo byla negalėtų būti keliama.
Konkuruojant kelioms vertybėms, šiuo atveju susijusioms su įmonės reabilitavimu bei likvidavimu, prioritetiškai turi būti ginama ta vertybė, kurios neapgynus bus padaryta didesnė žala. Poreikis išsaugoti rinkoje veikiančią ir toliau pajėgią iš esmės savarankiškai funkcionuoti įmonę, kai jos finansiniai sunkumai nėra akivaizdžiai pastovaus pobūdžio, yra socialiai reikšmingesnis už siekį likviduoti tokią įmonę, nes įmonės gaivinimo atveju tiek įmonė, tiek jos darbuotojai bei kiti kreditoriai patirs didesnę naudą (įmonė funkcionuos kaip verslo subjektas toliau, bus išsaugotos darbo vietos, valstybė gaus pajamų mokesčių pavidalu, kreditoriai, ypač paskutiniosios eilės, restruktūrizavimo proceso metu turės didesnes galimybes gauti reikalavimų patenkinimą) nei likvidavimo atveju, kuomet įmonės turtas parduodamas už likvidacines vertes ir paskutinės eilės kreditorių galimybės atgauti skolas neretai yra labai minimalios (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. liepos 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/Mi0xMjY1LTg4MS8yMDIw" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2-1265-881/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2-1265-881/2020">2-1265-881/2020</a>).
Restruktūrizavimo, kaip prioritetinio įmonių nemokumo problemų sprendimo būdo, taikymas pripažįstamas ir Europos Parlamento ir Tarybos 2019 m. birželio 20 d. direktyvoje (ES) 2019/1023 dėl prevencinio restruktūrizavimo sistemų, skolų panaikinimo ir draudimo verstis veikla ir priemonių restruktūrizavimo, nemokumo ir skolų panaikinimo procedūrų veiksmingumui didinti, kuria iš dalies keičiama Direktyva (ES) 2017/1132. Šioje direktyvoje nurodoma, kad prevencinio restruktūrizavimo sistemos visų pirma turėtų sudaryti skolininkams galimybę veiksmingai restruktūrizuotis ankstyvame etape ir išvengti nemokumo, nes tai mažintų bereikalingą gyvybingų įmonių likvidavimą. Tokios sistemos turėtų padėti užkirsti kelią darbo vietų praradimui ir praktinių žinių bei įgūdžių praradimui ir maksimaliai padidintų bendrą vertę kreditoriams, palyginti su tuo, ką jie gautų įmonės turto likvidavimo atveju arba kito geriausio alternatyvaus scenarijaus taikymo, kai nėra plano, atveju, taip pat savininkams ir visai ekonomikai (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. birželio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTItMTAzMy00MDcvMjAyMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2-1033-407/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2-1033-407/2020">e2-1033-407/2020</a>).
Teismo vertinimu, esant nustatytoms visoms JANĮ 21 straipsnio 1 dalyje nurodytoms sąlygoms restruktūrizavimo procesui taikyti, siekiant išvengti bankroto ir atkurti įmonės mokumą, atsakovei UAB „Alkesta“ keltina restruktūrizavimo byla.
Teismų praktikoje, aiškinant anksčiau galiojusio Įmonių restruktūrizavimo įstatymo (toliau – ĮRĮ) normas, buvo laikomasi nuostatos, kad, sprendžiant, ar galima restruktūrizuoti finansinių sunkumų turinčią įmonę, svarbus vaidmuo tenka įmonės kreditoriams, kurių reikalavimai bus tenkinami restruktūrizavimo plano įgyvendinimo metu, laikantis restruktūrizavimo plane nustatytos tvarkos, iš pajamų, gautų tiek tęsiant įmonės veiklą, tiek pardavus įmonei veikloje nereikalingą turtą (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTItNDg0LTMzMC8yMDE3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2-484-330/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2-484-330/2017">e2-484-330/2017</a>). Reikšmingas kreditorių vaidmuo išliko ir pagal naująjį reglamentavimą – JANĮ 107 straipsnis taip pat numato kreditorių pritarimo restruktūrizavimo plano projektui būtinumą.
Teismui su pareiškimu dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo ieškovo pateiktas restruktūrizavimo plano projektas patvirtintas neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo, tačiau nėra kreditorių pritarimo, todėl nustatytinas terminas parengti ir pateikti teismui restruktūrizavimo planą, kuriam būtų pritarta JANĮ 106 ir 107 straipsniuose nustatyta tvarka (JANĮ 110 str. 1 d.).
Dėl bankroto bylos
Teismo nuomone, atsakovės bankroto bylos iškėlimas būtų nenaudingas nei įmonei, nei jos kreditoriams, šiuo atveju tikslingiau sudaryti galimybę atsakovei kartu su kreditoriais imtis priemonių atsakovės veiklai stabilizuoti ir įmonės mokumui atkurti. Jokių esminių restruktūrizavimo galimybę paneigiančių aplinkybių kreditorė teismui nenurodė, jas pagrindžiančių įrodymų nepateikė (CPK 178 str.). Nusprendus iškelti atsakovei restruktūrizavimo bylą, ieškovės UAB „Kauno gelžbetonis“ pareiškimas dėl UAB „Alkesta“ bankroto bylos iškėlimo netenkintinas (JANĮ 21 str. 2 d., 22 str. 3 d. 2 p.).
Dėl restruktūrizavimo administratoriaus skyrimo ir jo atlygio patvirtinimo
Restruktūrizavimo procesui administruoti gali būti skiriamas nemokumo administratorius, tačiau galutinį sprendimą dėl nemokumo administratoriaus skyrimo restruktūrizavimo byloje priima teismas (JANĮ 17 str. 3 d. 5 p., 35 str. 1-2, 21 dalys).
Atsižvelgus į bendrovės, kuriai keliama restruktūrizavimo byla dydį, vykdomos veiklos apimtis, planuojamus įgyvendinti pokyčius skirtinas UAB „Alkesta“ restruktūrizavimo administratorius.
Ieškovas UAB „Alkesta“ teismui pateikė administratorės UAB „Valeksa“ kandidatūrą, kuri sutinka UAB „Alkesta“ teikti restruktūrizavimo administravimo paslaugas (JANĮ 36 str.) bei turi teisę teikti įmonių restruktūrizavimo administravimo paslaugas. Duomenų, kad egzistuotų JANĮ 37 straipsnyje numatytos aplinkybės, nenustatyta. UAB „Valeksa“ skirtina UAB „Alkesta“ restruktūrizavimo administratore (JANĮ 35 str. 1 ir 2 dalys).
JANĮ 26 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodyta, kad, jeigu teismas kelia restruktūrizavimo bylą, teismo nutartyje papildomai nurodoma atlygio už restruktūrizavimo proceso administravimą nemokumo administratoriui, jeigu jis yra paskirtas, suma. 1 000 Eur (be PVM) mėnesiui atlyginimo administratoriui suma iš esmės nustatyta įmonės ir administratoriaus susitarimu, nurodyta einamųjų mokėjimų sąraše. Nurodytina, kad šis atlyginimas administratoriui skirtinas nuo nutarties dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo įsiteisėjimo iki nutarties patvirtinti restruktūrizavimo planą įsiteisėjimo dienos, nes pagal JANĮ 104 straipsnio 2 dalies 14 punktą restruktūrizavimo plane turi būti nurodoma restruktūrizavimo proceso administravimo išlaidų sąmata, į kurią įtraukta nemokumo administratoriaus, jeigu prašoma jį paskirti, atlygio suma.
Dėl einamųjų mokėjimų
Pagal JANĮ 26 straipsnio 2 dalies 2 punktą, jeigu teismas kelia restruktūrizavimo bylą, teismo nutartyje papildomai nurodomas leidimas netaikyti visų ar dalies JANĮ 28 straipsnio 1 dalies nuostatų. JANĮ 28 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas gali leisti netaikyti visų ar dalies JANĮ 28 straipsnio 1 dalies nuostatų, jeigu tai palengvintų sprendimo dėl restruktūrizavimo plano priėmimą ir dėl to kreipiasi juridinis asmuo, nemokumo administratorius arba įkaito turėtojas. Nagrinėjamu atveju ieškovas neprašo netaikyti JANĮ 28 straipsnio 1 dalies nuostatų, teismas JANĮ 28 straipsnio 1 dalies 1-7 punktuose nurodytų nuostatų netaikymo pagrindų nenustatė.
JANĮ 26 straipsnio 2 dalies 3 punkte nurodyta, kad jeigu teismas kelia restruktūrizavimo bylą, teismo nutartyje papildomai nurodoma juridinio asmens sąskaitos, iš kurių gali būti atliekami einamieji mokėjimai ir JANĮ 17 straipsnio 3 dalies 4 punkte nurodyti mokėjimai, neatsižvelgiant į tai, kad sąskaitos yra areštuotos ar joms taikomi kiti disponavimo apribojimai, ir kiekvienos sąskaitos konkreti didžiausia lėšų suma, kuri per vieną kalendorinį mėnesį gali būti panaudota šiems mokėjimams atlikti. JANĮ 2 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad einamieji juridinio asmens mokėjimai (toliau – einamieji mokėjimai) – visi juridinio asmens ūkinei komercinei veiklai užtikrinti reikalingi mokėjimai, įskaitant mokesčius, administruojamus Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.
Vadovaujantis nurodytomis įstatymo nuostatomis ir atsižvelgus į ieškovo pateiktus detalius duomenis apie UAB „Alkesta“ mėnesiui būtinas išlaidas, leistina UAB „Alkesta“ iš bendrovės atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) atlikti ūkinės – komercinės / ekonominės veiklos vykdymui reikalingus einamuosius mokėjimus ir įmokas, įskaitant ir privalomas įmokas, nurodant, kad didžiausia lėšų suma, kuri per vieną kalendorinį mėnesį gali būti panaudota atsakovės einamiesiems mokėjimams ir įmokoms atlikti, yra 2 781 902 Eur.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Ieškovės UAB „Kauno gelžbetonis“ pareiškimo dėl UAB „Alkesta“ bankroto bylos iškėlimo netenkinus, UAB „Kauno gelžbetonis“ prašymas dėl 1 075 Eur turėtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo netenkintinas (CPK 93 str. 1 d.).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos juridinių asmenų įstatymo 21–22, 25–27 straipsniais, Civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, teismas
n u t a r i a:
Netenkinti uždarosios akcinės bendrovės „Kauno gelžbetonis“ pareiškimo dėl bankroto bylos atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Alkesta“ iškėlimo.
Iškelti uždarajai akcinei bendrovei „Alkesta“, juridinio asmens kodas 249672710, buveinės adresas: Naujoji g. 118, Alytus, restruktūrizavimo bylą.
Paskirti uždarosios akcinės bendrovės „Alkesta“ nemokumo (restruktūrizavimo) administratore uždarąją akcinę bendrovę „Valeksa“, juridinio asmens kodas 123703158, sąrašo Nr. N-JA0041, buveinės adresas: A. Jakšto g. 5, Vilnius, tel. Nr.(8 5) 2 121 110, elektroninio pašto adresas - [email protected].
Patvirtinti nemokumo administratorei 1 000 Eur (be PVM) mėnesiui atlyginimą nuo nutarties įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti restruktūrizavimo planą įsiteisėjimo dienos.
Leisti uždarajai akcinei bendrovei „Alkesta“, juridinio asmens kodas 249672710, buveinės adresas: Naujoji g. 118, Alytus, iš jos atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB SEB banke, atlikti ūkinės – komercinės / ekonominės veiklos vykdymui reikalingus einamuosius mokėjimus ir įmokas, įskaitant ir privalomas įmokas, nurodant, kad didžiausia lėšų suma, kuri per vieną kalendorinį mėnesį gali būti panaudota atsakovės einamiesiems mokėjimams ir įmokoms atlikti, yra 2 781 902 Eur, neatsižvelgiant, kad sąskaitos yra areštuotos ar joms taikomi disponavimo apribojimai.
Nustatyti 30 dienų nuo teismo nutarties iškelti nemokumo bylą paskelbimo priežiūros institucijos interneto svetainėje dienos terminą, per kurį kreditoriai turi teisę pateikti savo reikalavimus ir jų pagrindimo dokumentus, taip pat nurodyti, kaip yra užtikrintas šių reikalavimų įvykdymas, paskirtai nemokumo administratorei.
Nustatyti keturių mėnesių terminą, skaičiuojamą nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos, parengti ir pateikti teismui tvirtinti uždarosios akcinės bendrovės „Alkesta“ restruktūrizavimo planą.
Nutarties kopiją ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo jos priėmimo išsiųsti uždarajai akcinei bendrovei „Alkesta“ atstovei advokatei Ingai Kostogriz Vaitkienei, ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kauno gelžbetonis“ atstovui advokatui Dominykui Varnui, nemokumo administratorei bei Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.
Nutarties kopiją ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo nutarties įsiteisėjimo dienos išsiųsti Juridinių asmenų registro tvarkytojui, Turto arešto aktų registrui, Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, antstolei Danutei Marčiukaitienei.
Įpareigoti nemokumo (restruktūrizavimo) administratorę uždarąją akcinę bendrovę „Valeksa“ atlikti veiksmus, numatytus Juridinių asmenų nemokumo įstatymo 27 straipsnio 2 dalyje ir 33 straipsnyje, pateikiant teismui tai patvirtinančius įrodymus per 3 darbo dienas nuo terminų, numatytų Juridinių asmenų nemokumo įstatymo 27 straipsnio 2 dalyje ir 33 straipsnyje, per kuriuos turi būti atliktas įpareigojimas, pabaigos.
Nutartis per septynias dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui, atskirąjį skundą paduodant per Kauno apygardos teismą.
Teisėja Žibutė Budžienė
