(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. birželio 30 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Natalija Daškovienė,
sekretoriaujant Monikai Šulcaitei,
dalyvaujant ieškovui L. Č., jo atstovui advokatui Aleksandrui Masaliovui,
atsakovės UAB „Travel Union“ atstovei advokatei Ievai Povilaitienei,
vertėjai Jūratei Kajokaitei (per nuotolį),
viešame teismo posėdyje mišriu būdu išnagrinėjo civilinę (darbo) bylą pagal ieškovo L. Č. ieškinį atsakovei UAB „Travel Union“ dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo iš esmės.
Teismas
n u s t a t ė :
L. Č. (toliau – ir darbuotojas) 2024 m. lapkričio 18 d. kreipėsi į Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos darbo ginčų komisiją, prašydamas pripažinti jo atleidimą iš darbo UAB „Travel Union“ (toliau – ir darbdavys) pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 36 str. 3 d. (dėl nepatenkinamų išbandymo rezultatų) neteisėtu. Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisija (toliau – ir DGK, komisija) 2024 m. gruodžio 23 d. sprendimu Nr. DGKS-13 darbo byloje Nr. APS-100-26427/2024 (sprendimas pasirašytas 2025 m. sausio 2 d.) darbuotojo prašymą atmetė kaip nepagrįstą.
L. Č. (toliau – ir ieškovas), nesutikdamas su komisijos sprendimu, pareiškė teisme ieškinį UAB „Travel Union“ (toliau – ir atsakovė, įmonė, bendrovė), prašydamas pripažinti, kad darbo sutartis su juo minėtu pagrindu buvo nutraukta neteisėtai, išieškoti DK 218 str. numatytas išmokas, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovas mano, kad buvo atleistas iš darbo po bandomojo laikotarpio be objektyvios priežasties, neturint tam faktinio pagrindo, darbdaviui iš esmės pasinaudojus jo kompetencijomis įgyvendinant savo, kaip startuolio, trumpalaikius tikslus bei formaliai prisidengiant bandomuoju laikotarpiu. Nurodo, kad praėjęs atrankas įsidarbino atsakovės įmonėje vyriausiuoju programinės įrangos inžinieriumi, buvo numatytas bandomasis 3 mėn. terminas, nenurodant konkrečiai kieno iniciatyva. Šiam terminui einant į pabaigą, gavo pranešimą, jog darbo sutartis bus nutraukta jam neišlaikius išbandymo. To priežastimi nurodoma: 1) darbuotojo gebėjimų ir pareigų suderinamumo trūkumas, dėl kurio nepavyko pasiekti darbo sutartyje numatytų darbo rezultatų; 2) pasikartojantys iššūkiai įvykdant pavestas užduotis pagal numatytus kokybės standartus; 3) darbo procesų efektyvumo bei tikslų pasiekimo užtikrinimo sunkumai, turintys įtakos komandos bendriems tikslams. Ieškovo teigimu, pranešimo turinys visiškai neatskleidžia tikrųjų atleidimo iš darbo priežasčių, abstraktus ir nekonkretus, jam nebuvo nustatyti jokie aiškūs kriterijai, jis nebuvo informuotas apie darbdavio lūkesčius bei veiklos standartus, darbdavys iš esmės atėmė iš ieškovo galimybę žinoti, kuo remiantis bus vertinami jo darbo ir veiklos kokybės rezultatai per išbandymo laikotarpį, joks to vertinimas realiai nebuvo atliktas. Ieškovo teigimu, jis siekė darbo sutartimi jam nustatytų tikslų ir vykdė jos 1.2 p. apibrėžtas funkcijas, ir tai darė tinkamai.
Teismo posėdžio metu ieškovas palaikė ieškinį, prašė jį tenkinti, išieškoti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Atsakovė su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nesutikimą su ieškiniu grindė tuo, kad ginčo šalys aiškiai sutarė dėl išbandymo termino, darbdavys turėjo teisę nuspręsti tinka ar ne jam darbuotojas, pamatęs, jog jis jam netinkamas, priėmė sprendimą atleisti jį dėl neigiamų išbandymo rezultatų ir tai padarė procesiškai tvarkingai, nepažeisdamas įstatymo reikalavimų. Darbuotojui jo darbo trūkumai per išbandymo terminą buvo ne kartą išsakomi tiek žodžiu, tiek raštu. Tai darė tiesioginis darbuotojo vadovas T. N., būtent jo lūkesčių darbuotojas netenkino ir jo pasiūlymu darbo sutartis su ieškovu nebuvo tęsiama. Darbuotojas pernelyg didelį dėmesį skyrė detalėms, nesiorientuodamas į rezultatą, kėlė klausimų, tuo negebėjo organizuoti savo darbo pats, savarankiškai. Tai, atsakovės teigimu, lėmė jo atleidimą.
Teismo posėdžio metu atsakovė palaikė savo poziciją, prašė ieškinį atmesti, išieškoti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Teisminio nagrinėjimo metu byloje buvo apklausti liudytojai.
Liudytoju apklaustas R. K. (2025 m. birželio 9 d. teismo posėdžio laikas 00.08.00 – 1.00.32 val. min. sek.) teismui paaiškino
Liudytoju apklaustas T. N. (2025 m. birželio 9 d. teismo posėdžio laikas 1.04.30 – 2.02.56 val. min. sek.) teismui paaiškino, kad yra vienas pirmųjų UAB „Travel Union“ darbuotojų ir vienas iš jos įkūrėjų, dirba IT srityje, yra įmonės technologijų vadovas, profesionalus programuotojas. Įmonė yra startuolis, ieškojo žmonių - programų įrangos kūrėjų, kurie galėtų būti dešiniąja jo ranka. Atranką praėjo L., juo pasitikėjom, nes CV buvo gera, bet paaiškėjo, kad savarankiškai dirbti negali, daug klausinėjo, dirbo neefektyviai, per lėtai, dėl to buvo nuspręsta su juo atsisveikinti. L. buvo patikėtas darbas su vartotojų sąsajomis – programinių kodų sukūrimas, jų įdiegimas, tobulinimas, WEB puslapį verslo klientams turėjo padaryti. Užduotys raštu nebuvo suformuluotos, laikas joms taip pat nebuvo nustatytas, bet darbo esmė ta, kad viską nuo pradžių iki galo reikia padaryti gerai ir greitai. L. kilo daug neesminių klausimų, dirbo ties smulkmenom, nebuvo jokio produktyvumo ir darbo rezultato. Lūkestis turėti pagalbininką neišsipildė, teko daryti viską pačiam. L. dirbo komandoje su M. S., jį mokė, nes buvo labiau patyręs, vėliau L. buvo prašoma įvertinti
Liudytoju apklaustas J. M. (2025 m. birželio 9 d. teismo posėdžio laikas 2.05.09 – 2.27.49 val. min. sek.) teismui paaiškino, kad yra techninis žmogus, programuotojas, baigęs KTU, UAB „Travel Union“ dirba nuo 2024 m. gegužės mėn., įmonės vadovą gyvai matęs tik 2 kartus, ieškovą ir T. N. pažįsta, dirbo vienoje komandoje, santykiai geri. Su ieškovu dirbo prie skirtingų projektų, sritys nepersipynė. L. žmogus su patirtimi, geromis žiniomis, bet darbas įmonėje reikalavo įsivažiavimo, L. trūko pragmatiškumo, jis pernelyg perfekcionistiškas, visur nori matyti tobulumą, tačiau jo ne visur reikia. T. N. pažįsta nuo seniau, jis taip pat techninis žmogus, išprusęs, mėgsta dirbti savarankiškai, nestokoja kompetencijų vertinti kitus. Liudytojas teigė galvojęs, kad L. išeis savo noru, nes nelabai sutarė su T. N., jiedu nerado bendros kalbos, T. norėjo rezultato ir greitai, o L. dirbo kiek lėčiau, jis labiau teoretikas, kūrė įvairias praktikas, greito rezultato neturėjo. Liudytojas paaiškino, kad kartu su jais kūrė kelias programų kokybės standartų sesijas – T. su banko integravimu susijusias opcijas tvarkė, L. vidines programų dalis, tik jo sukurti kodai buvo labai savito stiliaus. Liudytojo teigimu, kitiems programuotojams būtų buvę sunku dirbti ant L. sukurtų kodų. Sesijų tikslas buvo bendras – patobulinti esančias programas, pašalinti esamus funkcionavimo trikdžius. L. rasdavo problemų ten, kur jų visai nebuvo ar nereikėjo, bet kaip specialistas jis nėra blogas.
Liudytoju apklaustas M. S. (2025
Ieškinys tenkintinas.
Tarp šalių kilo individualus darbo ginčas dėl darbuotojo atleidimo jam neišlaikius bandomojo termino. Ieškovas buvo atleistas iš darbo pagal DK 36 str. 3 dalį, t. y. dėl netinkamų išbandymo rezultatų. Vadovaujantis DK 36 str. 3 d., darbdavys, pripažinęs, kad išbandymo rezultatai nepatenkinami, iki išbandymo termino pabaigos gali priimti sprendimą nutraukti darbo sutartį, apie tai raštu įspėjęs darbuotoją prieš tris darbo dienas iki darbo sutarties pasibaigimo, ir nemokėti jam išeitinės išmokos.
Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad išbandymo rezultatų vertinimas, kai išbandymas nustatytas darbdavio iniciatyva, yra darbdavio prerogatyva. Tokią išvadą patvirtina ir darbo teisinių santykių sutartinis pobūdis: darbo sutartis sudaroma šalių valia ir tik šios sutarties šalys gali spręsti, ar darbas yra priimtinas (kai išbandymas nustatytas darbuotojo prašymu) arba ar darbuotojas sugeba tinkamai atlikti jam pavestą darbą (kai išbandymas nustatomas darbdavio iniciatyva). Jeigu darbuotojas nesutinka su atleidimu iš darbo nurodytu pagrindu, darbdavys privalo įrodyti, kad darbuotojas iš tiesų neišlaikė išbandymo, t. y. kad darbuotojas dėl savo dalykinių ir asmeninių savybių nesugeba ar negali dirbti darbo, dėl kurio atlikimo buvo sulygta sudarant sutartį. Neigiamą išbandymo rezultatą darbdavys gali įrodinėti visomis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 177 - 185 straipsniuose nustatytomis įrodinėjimo priemonėmis.
Nagrinėdamas tokias bylas teismas negali spręsti tų klausimų, kurie pagal įstatymą ir darbo teisinių santykių sutartinį pobūdį yra darbdavio prerogatyva, t. y. teismas negali pripažinti, kad darbuotojas tinka pavestam darbui. Teismas nekvestionuoja darbdavio diskrecija apspręstos teisės nuspręsti dėl darbuotojo tinkamumo, tačiau teismo pareiga nagrinėjant tokias bylas - patikrinti, ar darbdavys tikrai turėjo pakankamą pagrindą pripažinti, kad darbuotojas neišlaikė išbandymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1012/2000; 2008 m. birželio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zMTgvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-318/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-318/2008">3K-3-318/2008</a>; 2015 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy02MzItNjExLzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-632-611/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-632-611/2015">3K-3-632-611/2015</a>; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01OC8yMDEw" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-58/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-58/2010">3K-3-58/2010</a>; 2021 m. sausio 12d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-179-1075/2021).
Taigi byloje susidariusiai ginčo situacijai kvalifikuoti svarbi aplinkybė yra ta, kad atleidimo iš darbo minėtu pagrindu sąlyga yra būtent neigiami išbandymo rezultatai ir kad tai konstatuoti darbdavys turėjo faktinį, o ne deklaratyvų pagrindą. Priešingu atveju tai suponuotų prielaidas darbdaviui elgtis nesąžiningai samdomo ir silpnesnės darbo santykio šalies – darbuotojo – atžvilgiu. Todėl prieš tris darbo dienas surašytame ir darbuotojui įteiktame įspėjime apie būsimą atleidimą iš darbo dėl nepatenkinamų išbandymo rezultatų, darbdavys privalo nurodyti konkrečias ir aiškias būsimo darbuotojo atleidimo iš darbo aplinkybes ir priežastis, kuriomis faktiškai ir motyvuojamas darbdavio apsisprendimas nepratęsti darbo sutartį, bei jas konkretizuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zMzAvMjAwNQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-330/2005')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-330/2005">3K-3-330/2005</a>; 2015 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy02MzItNjExLzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-632-611/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-632-611/2015">3K-3-632-611/2015</a>).
Darbo sutarties nutraukimo pagrįstumą ir teisėtumą lemia tiek įstatyme nustatyto pagrindo nutraukti darbo santykius buvimas, tiek ir tinkamai įvykdyta atleidimo iš darbo procedūra.
Išnagrinėjęs šį darbo ginčą iš esmės, teismas nerado teisinių prielaidų nepritarti ieškovo byloje išsakyta pozicijai. Savo sprendimą grindžia žemiau išdėstytu.
Dėl atleidimo iš darbo teisėtumo ir pagrindų tam buvimo.
Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas buvo priimtas dirbti pas atsakovę vyriausiojo programinės įrangos inžinieriaus pareigose 2024 m. liepos 10 d. tarp šalių sudarytos darbo sutarties Nr. DS2024/07/10-01 pagrindu (toliau – Darbo sutartis). Byloje nekilo ginčo dėl to, kad ieškovo įdarbinimą atliko atsakovės samdyta įdarbinimo agentūra, kuri atrinko ieškovą kaip tinkamiausią, įvertinusi jo įdirbį, įgūdžius ir kompetenciją, kas tiko ir pačiai atsakovei. Liudytojais apklausti atsakovės darbuotojai – pats direktorius ir ieškovo tiesioginis vadovas – patvirtino, kad ieškovo CV buvo įspūdinga.
Sudarant Darbo sutartį šalys susitarė dėl 3 (trijų) mėnesių išbandymo laikotarpio (4.1 p.), nekonkretizuojant, kieno naudai – darbdavio ar darbuotojo – tai daroma, kas rodo, jog tokia apsisprendimo teisė suteikta tiek darbdaviui, tiek ir pačiam darbuotojui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01OC8yMDEw" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-58/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-58/2010">3K-3-58/2010</a>).
Darbo sutarties 5.2 p. ir 17 p. šalys sutarė, kad Darbo sutartis įsigalioja ir darbuotojas pradeda dirbti 2024 m. rugpjūčio 1 d. Darbo sutarties 1.4 p. darbuotojas patvirtino, kad sutinka atlikti darbo funkcijas, numatytas šioje darbo sutartyje, Darbuotojo pareigybinėse instrukcijose, o taip pat teisėtus veiksmus, įtvirtintus Lietuvos Respublikos įstatymuose, Bendrovės įstatuose ir Bendrovės valdybos bei akcininkų sprendimuose, vidinėse Bendrovės procedūrose, kituose vidiniuose aktuose, su kuriais jis yra supažindintas. Byloje nėra jokių duomenų, kad darbą pradėjęs ieškovas būtų supažindintas su minėtais lokaliais aktais.
Pareiginės instrukcijos darbuotojas neturėjo. Darbo sutarties 1.2 p. numatytos šios pagrindinės darbuotojo pareigos: 1) vadovauti sudėtingų programinės įrangos sistemos architektūros, projektavimo ir kūrimo darbams; 2) prižiūrėti ir nukreipti projektų techninę kryptį, užtikrinant suderinamumą su verslo tikslais; 3) priimti aukšto lygio sprendimus dėl sistemos architektūros ir dizaino šablonų; 4) valdyti kelis projektus ir prioritetus, užtikrinant laiku ir aukštos kokybės pristatymą; 5) koordinuoti darbą su tarpdisciplininėmis komandomis, įskaitant produktų vadybininkus, kokybės užtikrinimo specialistus ir operacijų skyrių; 6) teikti tikslius laiko sąmatų ir išteklių planavimo duomenis projektams; 7) palaikyti komandos narių profesinį augimą, teikiant techninę pagalbą ir grįžtamąjį ryšį; 8) skatinti bendradarbiavimą komandoje; 9) vadovauti kodo peržiūroms ir užtikrinti, kad būtų laikomasi geriausių praktikų ir kodavimo standartų; 10) nuolat stebėti pramonės tendencijas ir naujas technologijas; 11) skatinti ir įgyvendinti inovatyvius sprendimus ir technologijas, siekiant pagerinti produkto veikimą ir stabilumą; 12) nuolat gerinti programinės įrangos kūrimo procesus ir metodikas; 13) užtikrinti, kad būtų laikomasi griežtų testavimo ir validavimo procedūrų; prižiūrėti kodo kokybę ir techninę dokumentaciją; 14) įgyvendinti ir palaikyti CI/CD vamzdynus efektyviam ir patikimam diegimui, nustatyti, vertinti ir mažinti techninius projektų rizikos veiksnius; kurti atsarginius planus techninėms problemoms ir iššūkiams spręsti; 15) prižiūrėti techninių išteklių paskirstymą ir naudojimą; 16) užtikrinti, kad programinės įrangos sistemos atitiktų taikomus standartus ir reglamentus; 17) įgyvendinti ir palaikyti saugumo geriausias praktikas programinės įrangos kūrimo procese.
Jokie ieškovui patikėti konkretūs darbiniai pavedimai, užduotys, projektai, jų atlikimui darbdavio nustatyti laikai bylos medžiagoje niekaip neatsispindi, tokių duomenų atsakovė nepateikė. Pasirengimo nagrinėti bylą metu atsakovės buvo prašoma pateikti duomenis iš Projektų, užduočių, klaidų ir pakeitimų valdymo sistemos,,JIRA“, tačiau atsakovė patikino teismą ir kitus bylos dalyvius, kad tokie duomenys nėra išlikę ir nėra saugojami. Atsakovės tokia teismui pateikta informacija vertintina kritiškai, nes pakankamo pagrindo sutikti su tokia atsakovės išreikšta pozicija teismas neturi.
2024 m. spalio 28 d., t. y. likus 3 darbo dienoms iki šalių sutarto išbandymo termino pabaigos, atsakovė surašė pranešimą apie darbo sutarties nutraukimą (toliau – Įspėjimas), kuriuo įspėjo ieškovą, kad 2024 m. spalio 31 d. bus paskutinė jo darbo diena, kad Darbo sutartis su juo nutraukiama dėl nepatenkinamų išbandymo rezultatų. Nurodomos šios aplinkybės, dėl kurių ji nutraukiama: 1) darbuotojo gebėjimų ir pareigų suderinamumo trūkumas, dėl kurio nepavyko pasiekti darbo sutartyje numatytų darbo rezultatų; 2) pasikartojantys iššūkiai įvykdant pavestas užduotis pagal numatytus kokybės standartus; 3) darbo procesų efektyvumo bei tikslų pasiekimo užtikrinimo sunkumai, turintys įtakos komandos bendriems tikslams. Įspėjimo kopija tą pačią dieną išsiųsta darbuotojui susipažinti.
2024 m. spalio 29 d. atsakovė surašė įsakymą Nr. 2024/10/29-01 dėl ieškovo atleidimo (toliau – Įsakymas), nurodydama, kad ieškovas atleidžiamas iš darbo pagal DK 36 str. 3 d., paskutinė jo darbo diena įmonėje yra 2024 m. spalio 31 d.
Įsakymas yra surašytas lietuvių ir anglų kalbomis, kaip ir ieškovo Darbo sutartis, kiti bylos dokumentai. Įspėjimas dėl būsimo ieškovo atleidimo surašytas tik lietuvių kalba, kurios parašui Įspėjime dedikuotas asmuo – įmonės direktorius – teigė nežinantis. Įspėjimas atsakovės vadovo ar kito jo įgalioto asmens nėra pasirašytas. Įspėjimo turinys deklaratyvus, nekonstruktyvus, neapibrėžtas, abstraktus ir visiškai neaiškus. Jame nėra nurodyta, kokių Darbo sutartimi apspręstų darbuotojo konkrečių darbo funkcijų jis nevykdė, kokių patikėtų užduočių neatliko. Gavęs el. paštu Įspėjimą, ieškovas ta pačia forma prašė atsakovės darbuotojų ir tiesioginio vadovo paaiškinimo dėl atleidimo priežasčių, į ką jam aiškiai taip pat nebuvo atsakyta.
Reikšdama atsiliepimą darbo byloje, atsakovė nurodė, jog ieškovo atleidimą lėmė nepatenkinami ieškovo darbo rezultatai ir greitis, perteklinis jo orientavimasis į procesą, o ne į darbo rezultatą, ieškovo negalėjimas dirbti komandoje. Atsiliepdama į ieškovo ieškinį ir jau būdama atstovaujama advokato, atsakovė nurodė, kad faktinis atleidimo pagrindas yra tai, kad darbuotojas nesugebėjo savarankiškai organizuoti darbo, negebėjo strategiškai mąstyti, priimti greitų techninių sprendimų. Tokia atsakovės pozicijų kaita, teismo manymu, netiesiogiai rodo pačios atsakovės suvokimą, jog priimtuose Įspėjime ir Įsakyme jos valia atleidimui nebuvo išreikšta aiškiai ir suprantamai.
Teismo nuomone, yra pagrindo sutikti su darbuotojo teiginiu, kad Įspėjimo turinys neatskleidžia tikrųjų atleidimo iš darbo priežasčių, abstraktus ir nekonkretus.
Byloje nėra jokių duomenų, iš kurių matytųsi, kokie darbiniai veiklos metodai, kiti galimi kriterijai, kokybės standartai buvo ieškovui nustatyti. Nėra duomenų apie konkrečiai jam pavestas užduotis ir nustatytus terminus joms įvykdyti, kurių jis galimai nepaisė. Nėra duomenų apie tai, kad darbdavys buvo aiškiai ir nedviprasmiškai išreiškęs ieškovui apie savo lūkesčius konkrečiam komandiniam rezultatui, apibrėžęs laiką, kada jis turi būti pasiektas, taikomus veiklos kokybės standartus, keliamus iššūkius ir pan.. Darbdavys neatliko jokio tyrimo, vertindamas ieškovo darbo ir veiklos kokybę. Byloje nėra jokių patikimų duomenų, kurių pagrindu galima būtų teigti, kad ieškovo darbo ir veiklos kokybės rezultatai per išbandymo laikotarpį galėjo būti nepatenkinami.
Liudytojais apklausti asmenys tokių aplinkybių nenurodė. Priešingai, jie vertino ieškovą kaip aukšto lygio ir gerų žinių turintį specialistą, tik mažiau pragmatišką, kiek lėčiau ir savo darbo specifika dirbantį.
Bendra prasme turima ieškovo kvalifikacija nebuvo abejojama, tai rodo liudytojų paaiškinimai ir el. paštu išreikšta vidinė ieškovo kolegų tarpusavio komunikacija ir komunikacija su juo pačiu. Aplinkybė, kad ieškovas galimai dirbo kiek lėčiau nei kiti, nesant jokių įrodymų apie ieškovui nustatytus konkrečius terminus konkrečioms užduotims atlikti, nesant jokių duomenų apie tai, kad jis nėra įvykdęs kažkokių konkrečių užduočių, kad kažkas kitas turėjo atlikti ir atliko už ieškovą jam patikėtą darbą, teismo nuomone, negali būti vertinama pakankama neigiamiems jo išbandymo rezultatams konstatuoti. Liudytoju apklaustas M. S. patvirtino, to neneigė ir kiti liudytojais apklausti asmenys, kad ieškovo kuruotą projektą užbaigė būtent ieškovo apmokytas asmuo – minėtas M. S., kas netiesiogiai taip pat rodo, kad nėra pagrindo ieškovą laikyti menkos kvalifikacijos ir gebėjimų stokojančiu darbuotoju.
Atsakovės į bylą pateikti vidiniai susirašinėjimai ir darbuotojų tarpusavio tuo išreikšta darbinė komunikacija, teismo manymu, rodo įprastinį kolektyvinio darbo momentą, o ne neįgyvendintus darbdavio lūkesčius, kuriuos jis dėjo į ieškovą priimdamas jį į darbą, ar darbuotojo darbo broką. Jokia kita forma užfiksuotų ieškovui patikėtų darbų neatlikimo faktų, dėl to jam žodžiu ar juo labiau raštu išreikštų pretenzijų, apie ką atsakovė kalbėjo proceso metu, ji byloje neįrodė, jokių to įrodymų nepateikė, apsiribojo deklaratyvių teiginių ir pamąstymų pateikimu.
Liudytojas J. M. patvirtino, kad ieškovas nelabai sutarė su T. N., kad jiedu nerado bendros kalbos. Liudytoju apklaustas atsakovės vadovas pripažino, kad IT sritis buvo patikėta T. N., todėl atleidžiant ieškovą buvo paisoma jo išsakytos pozicijos nesigilinant į situacijos turinį. Vertindamas tai, teismas priima domėn faktą, jog: 1) atleidimu nebuvo išreikšta tiesioginė ir objektyvi paties darbdavio, kuris šiuo atveju veikia per vadovą, valia, darbdavio išreikšta valia per nepasirašytą Įspėjimą, neatlikus jokio vertinimo, atvaizduota visiškai formaliai; 2) atleidimą sąlygojo galima asmeninė T. N. nesantaika su ieškovu, o ne pastarojo neigiami darbo rodikliai.
Darant tokias išvadas, priimtina domėn ir tai, kad ginčo atleidimas realizuotas kritiškais įstatymo numatytais terminais, kas, be kita ko, duoda ir pakankamai tvirtą pagrindą sutikti su ieškovo išsakyta pozicija apie tai, jog atsakovė turėjo galimą išankstinį ketinimą pasinaudoti jo turima kompetencija ir žiniomis be esminių finansinių praradimų sau pačiai. Aplinkybė, kad darbuotojas neatitinka lūkesčių patikėtai ir atsakovės opozicionuojamai kaip itin aukštai pareiginei pozicijai, gali tapti matoma ir suvokiama nelaukiant trijų mėnesių pabaigos. Atsakovė pripažino, kad ieškovo turėta pozicija tebėra laisva, kas rodo, jog nebėra poreikio turėti tokį aukštą specialistą ir kad ieškovo pareiginei opcijai kelti profesiniai lūkesčiai realiai šiam momentui yra įvaldyti. Atsakovė pripažino ir tai, kad ieškovo kuruotus darbus sėkmingai užbaigė junior pozicijoje dirbęs ir jo apmokytas IT specialistas M. S., kuris tebedirba iki šiol. Priimtina domėn ir tai, kad darbuotoją atrinko atsakovės pasamdyta kompetentinga įdarbinimo agentūra, kuri, o ir pati atsakovė, galėjo vertinti ir vertino ieškovo kompetenciją bei turimus įgūdžius.
Byloje nustatyta aplinkybė, kad tai antras tokio atleidimo atvejis per gana trumpą laikotarpį (atsakovei taikant DK 36 str. 3 d. nuostatą), sustiprina poreikį labiau tikėti darbuotojo byloje išsakyta pozicija, kad tokio atleidimo pagrindo naudojimas yra sąmoningas darbdavio mėginimas išvengti jam galimai kylančių finansinių pasekmių, savaip manipuliuoti darbo rinka, naudotis stipresnės ginčo šalies turimais privalumais, nei priešingai.
DK 6 str. reglamentuojamos darbo santykius reglamentuojančių sutarčių aiškinimo taisyklės. DK 6 str. 1 d. nurodoma, kad darbo sutarčių, kolektyvinių sutarčių ir susitarimų nuostatos aiškinamos atsižvelgiant į darbo santykių teisinio reglamentavimo principus. Už tinkamą darbo sutarties sudarymą yra atsakingas darbdavys, darbdavys privalo į darbo sutartį įtraukti aiškiai suformuluotas, abiem šalims objektyviai suprantamas ir atitinkančias jų valią, sąlygas. DK 6 str. 2 d. numato aptariamos darbdavio pareigos nevykdymo padarinius - kai abejojama dėl darbo santykius reglamentuojančių darbo ir kolektyvinių sutarčių sąlygų, jos aiškinamos darbuotojų naudai.
DK 24 str. įtvirtina sąlygą, kad įgyvendindami savo teises ir vykdydami pareigas, darbdaviai ir darbuotojai privalo veikti sąžiningai, bendradarbiauti, nepiktnaudžiauti teise. Kasacinis teismas nurodo, kad tikrosios darbo sutarties sąlygos nustatomos įvertinant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, jų subjektyvią nuomonę dėl sutarties sąlygų turinio bei sutarties sudarymo metu buvusį sąlygų suvokimą, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat reikia vadovautis ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 1.5 str. įtvirtintais bendraisiais teisės principais (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 14 d. nutartis Nr. 3K-3-274/2004; 2012 m. birželio 8 d. nutartis Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yODUvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-285/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-285/2012">3K-3-285/2012</a>; 2013 m. birželio 28 d. nutartis Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zNzgvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-378/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-378/2013">3K-3-378/2013</a>).
Minėta, darbo sutarties nutraukimo pagrįstumą ir teisėtumą lemia tiek įstatyme nustatyto pagrindo nutraukti darbo santykius buvimas, tiek ir tinkamai įvykdyta atleidimo iš darbo procedūra.
Taip pat minėta, kad atleidimo iš darbo bylose atleidimo teisėtumą privalo įrodyti darbdavys. Pastarajam tenka pareiga tinkamai įforminti atleidimą, tiek procedūriniu aspektu, tiek ir aiškiai bei suprantamai nurodant atleidimo priežastis, tinkamai darbuotoją informuojant apie priimtą sprendimą ir jo priėmimo priežastis.
Priežastis, sąlygojusi darbo sutarties su ieškovu nutraukimą ir neigiamus išbandymo rezultatus, Įspėjime nėra aiškiai įvardinta ir nėra detalizuota, pernelyg formali ir deklaratyvi. Aplinkybė, kad Įspėjimas darbdavio nepasirašytas, ir nustatytos virš minėtos aplinkybės rodo, kad juo nėra išreikšta tiesioginė ir objektyvi darbdavio, kaip Darbo sutarties šalies, valia. Aiški galima to priežastis nėra nurodyta ir Įsakyme. Apie tokias galimas priežastis detalesnė informacija pateikta tik DGK suformuotame darbdavio atsiliepime į darbuotojo prašymą, kuri, be kita ko, nagrinėjant darbuotojo ieškinį teisme buvo dar išplėsta atsakovei reiškiant atsiliepimą į ieškinį.
Atleidimo priežasčių nurodymas darbo sutarties nutraukimo momentu, o ne ginčo nagrinėjimo eigoje, to padarymas aiškia ir konkrečia forma yra besąlyginė darbdavio pareiga, kurios šiuo atveju jis nesilaikė. Minėta, išnagrinėjus darbo ginčą dėl teisės iš esmės, pakankamų priežasčių išbandymo rezultatus laikyti neigiamais teismas nenustatė.
Nors teismas nevertina darbuotojo kvalifikacijos nagrinėdamas tokio turinio darbo ginčus, tačiau priimdamas sprendimą šioje konkrečioje byloje teismas neturi pagrindo abejoti darbuotojo kompetencija ir jo turima kvalifikacija. Darbuotojo aukštą žinių, gebėjimų lygį, minėta, teigiamai vertino ir pats darbdavys.
Teismas, išnagrinėjęs bylą, įvertinęs joje surinktus rašytinius įrodymus, šalių bei liudytojų paaiškinimus, pripažįsta neįrodytu, jog darbdavys šiuo konkrečiu atveju turėjo pakankamą pagrindą pripažinti, kad darbuotojas neišlaikė išbandymo. Byloje nėra nei vieno objektyvaus įrodymo, leidžiančio pripažinti, jog darbuotojas netinkamai atliko savo pareigas ar jų neatliko iš viso, stokojo pareigoms keliamos kompetencijos, pažeidė nustatytus terminus užduotims įvykdyti ar kaip kitaip pažeidė darbo drausmę ir darbo pareigas, pasižymėjo ydingomis asmeninėmis savybėmis.
Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas pripažįsta, jog ieškovas iš darbo atleistas be pakankamo teisinio pagrindo ir prielaidų tam, darbdaviui, be kita ko, atlikus ir esminius procedūrinius to pažeidimus.
Dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu teisinių pasekmių.
Tokiu atveju laikytina, kad atsakovei neįrodžius ieškovo atleidimo iš darbo teisėtumo ir pagrįstumo ir priešingai, esant įrodytam jo atleidimo iš darbo neteisėtumui, kurį lėmė darbdavio padaryti esminiai procedūriniai atleidimo iš darbo pažeidimai ir pakankamo teisinio bei faktinio pagrindo tam nebuvimas, laikytina, kad tarp ginčo šalių pasirašyta Darbo sutartis yra nutraukta šiuo teismo sprendimu nuo jo įsiteisėjimo dienos (DK 218 str. 6 d.), darbuotojui neprašant grąžinti jį į darbą, jo naudai taikomi ryšium su konstatuotu atleidimo neteisėtumu DK 218 str. numatyti kompensavimo mechanizmai.
Vadovaujantis DK 218 str. 4 d., ieškovo naudai iš atsakovės išieškotinas vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos laiką už laikotarpį nuo kitos darbo dienos po atleidimo iš darbo iki šio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Ieškovo vidutinis mėnesio uždarbis yra 10500 Eur neatskaičius mokesčių, o vienos darbo dienos 500 Eur neatskaičius mokesčių (10500 / 21 d. d.). Tokiu būdu jam iki šio sprendimo priėmimo priklausytų 8 mėnesių VDU dydžio išmoka.
Minėta DK nuostata nenumato išimčių dėl vidutinio darbo užmokesčio skaičiavimo trukmės priklausomai nuo taikyto atleidimo pagrindo. Tačiau pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išmoka teismo gali būti priteisiama sumažinta, jeigu jos priteisimas reikštų pernelyg didelę disproporciją, nepagrįstai didelį neadekvatumą tarp teisės pažeidimo ir sankcijos, nebūtų suderinamas su DK 2 str. įtvirtintais darbo teisės principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xNzkvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-179/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-179/2012">3K-3-179/2012</a>).
Teismas atsižvelgęs į darbuotojo įmonėje dirbtą labai trumpą laiką, į bylos nagrinėjimo teisme trukmę, į aplinkybę, kad tuoj po atleidimo jis įsidarbino, laiko, kad 15750 Eur (1,5 VDU) dydžio vidutinio darbo užmokesčio išmoka už priverstinę pravaikštą, paskaičiuotą iki šio teismo sprendimo priėmimo, yra pakankama nagrinėjamoje situacijoje, atitinka protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principus, yra suderinama su DK 2 str. įtvirtintais darbo teisės principais ir yra adekvati darbdavio padarytam pažeidimui.
DK 218 str. 4 d. numatyta kompensacija ieškovui nepriklauso, nes jis pas atsakovę neišdirbo dvejų metų.
Dėl kitų ginčo šalių išsakytų argumentų teismas nepasisako, nes mano, kad esminės teisinės reikšmės nagrinėjamo ginčo dalykui jie neturi ir neįtakoja teismo virš padarytų išvadų turinio.
Sutinkamai su DK 231 str. 7 d., teismo sprendimui darbo ginčo byloje įsiteisėjus, darbo ginčų komisijos sprendimas netenka galios.
Atkreiptinas dėmesys, kad teismas, spręsdamas tarp šalių kilusį ginčą, sprendime turi nurodyti priteisiamas sumas, iš kurių nėra išskaitytas gyventojų pajamų mokestis. Vykdant teismo sprendimą, gyventojų pajamų mokestį apskaičiuoja ir išskaito darbdavys (atsakovas). Todėl iš atsakovės ieškovo naudai priteistos su darbo teisiniais santykiais susijusios išmokos paskaičiuotos ir nurodytos be išskaičiuotų mokesčių.
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Pagal CPK 79 straipsnio 1 dalies nuostatas, bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 88 str.1 d. 6 p.).
Tenkinus faktiškai pilnai tenkinus ieškinį, ieškovui išieškotinos jo patirtos advokato pagalbos išlaidos (CPK 93 str. 1 d., 96 str. 1 d.), kurių pagal bylos dokumentus yra 4416,50 Eur.
Atlygintinų procesinių dokumentų įteikimo (pašto) išlaidų byloje nesusidarė.
Iš atsakovės, kuri nėra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo, išieškotinas 355 Eur žyminis mokestis valstybei (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 7 d.) (suma suapvalinta iki sveikojo skaičiaus).
Teismas, remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259-260 str., 263-268 str., 270 str., 307 str.,
n u s p r e n d ž i a:
ieškinį patenkinti.
Pripažinti ieškovo L. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) atleidimą iš darbo pas atsakovę UAB,,Travel Union“, j. a. k. 305106882, neteisėtu, negrąžinti jo į darbą, pripažinti, kad Darbo sutartis nutraukta šiuo teismo sprendimu nuo jo įsiteisėjimo dienos.
Išieškoti ieškovo L. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai iš atsakovės UAB,,Travel Union“, j. a. k. 305106882, 15750 Eur (penkiolika tūkstančių septyni šimtai penkiasdešimt Eur), neatskaičius mokesčių, vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką už laikotarpį nuo atleidimo iš darbo dienos iki šio teismo sprendimo priėmimo dienos (imtinai), ir po 500 Eur (penki šimtai Eur), neatskaičius mokesčių, už kiekvieną paskesnę darbo dieną, taikant penkių darbo dienų savaitės grafiką, skaičiuojant nuo kitos dienos po šio teismo sprendimo priėmimo iki jo visiško įvykdymo, bet ne ilgiau kaip už vienerius metus (vienerių metų terminas skaičiuojamas nuo atleidimo iš darbo dienos) ir 4416,50 Eur (keturi tūkstančiai keturi šimtai šešiolika Eur 50 cnt) bylinėjimosi išlaidų.
Išieškoti iš atsakovės UAB,,Travel Union“, j. a. k. 305106882, 355 Eur (trys šimtai penkiasdešimt penki Eur) žyminio mokesčio valstybei (ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660. Sumokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina skubiai pateikti teismui).
Pripažinti, kad šiam teismo sprendimui įsiteisėjus, Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus teritorinio skyriaus Darbo ginčų komisijos 2024 m. gruodžio 23 d. sprendimas Nr. DGKS-13 darbo byloje Nr. APS-100-26427/2024 (sprendimas pasirašytas 2025 m. sausio 2 d.) netenka galios.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėja Natalija Daškovienė
