Dėl skolos ir palūkanų priteisimo

Civilinė byla Nr. e2A-2804-392/2022

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-03028-2022-8

Procesinio sprendimo kategorija 3.3.1.18.1

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. gruodžio 20 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Loretos Braždienės, Virginijaus Kairevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Tatjanos Žukauskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės viešosios įstaigos sanatorijos „Belorus“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 22 d. sprendimo civilinėje byloje pagal viešosios įstaigos sanatorijos „Belorus“ ieškinį atsakovui užsienio įmonei NETS Denmark A/S, kuri veikia per NETS Denmark A/S Lietuvos filialą, dėl skolos ir palūkanų priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama priteisti iš atsakovo 12 418,56 Eur skolą ir 6 procentų procesines palūkanas. Nurodė, kad šalys 2021 m. rugsėjo 9 d. sudarė mokėjimo kortelių aptarnavimo ir mokėjimo sprendimo sutartį, kuria atsakovas teikė ieškovei atsiskaitymų mokėjimo kortele paslaugas. Nuo 2021 m. lapkričio 24 d. atsakovas ir toliau surinkinėjo pinigus iš ieškovės klientų, tačiau nustojo surinktus pinigus pervedinėti ieškovei, iš viso nepervedė 12 418,56 Eur, o 2022 m. kovo 5 d. atsakovas nutraukė šalių sutartį. Ieškovė atsakovui pateikė atsakovui Juridinių asmenų registro išplėstinį išrašą, savo įstaigos įstatus ir vyr. gydytojo pažymą, kurie patvirtina, jog ieškovė neturi jokių teisinių galimybių prisidėti nei prie A. Lukašenkos režimo, nei prie jo dalininkų finansavimo. Ieškovė neįtraukta į sankcionuojamų juridinių asmenų sąrašą, o atsakovo reikalavimas pateikti visą ieškovės galutinių naudos gavėjų struktūrą yra neadekvatus. Šioje byloje nėra duomenų apie sankcijas ieškovei pritaikiusį asmenį, neaiškūs šių sankcijų taikymo motyvai, be to, reglamentas (EB) Nr. 765/2006 nenumato tokių sankcijų kaip piniginių lėšų sulaikymas.

2. Atsakovas prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad 2021 m. lapkričio pabaigoje atsakovo mokėjimus aptarnaujantis bankas atsisakė vykdyti iš ieškovės klientų surinktų lėšų pervedimą ieškovei dėl galimų ieškovės sąsajų su Baltarusijos vyriausybe ir A. Lukašenkos režimu. Atsakovas, atlikęs vidinį tyrimą, informavo ieškovę, kad atsakovo netenkina ieškovės rizikos vertinimas, todėl nuo 2021 m. kovo 5 d. nutraukiami šalių dalykiniai santykiai ir visos sutartys. Atsakovas 2022 m. vasario 4 d. prašė ieškovės pateikti visą ieškovės galutinių naudos gavėjų struktūrą ir įrodymus, kad ieškovė nesusijusi su A. Lukašenkos režimu ir asmenimis, kuriems taikomos Europos Sąjungos sankcijos, tačiau ieškovės pateiktų dokumentų nepakako tam, kad atsakovo mokėjimus aptarnaujantys partneriai leistų įvykdyti surinktų lėšų pervedimą ieškovei. Anot atsakovo, nors pati ieškovė neįtraukta į sankcionuotų asmenų sąrašą, tačiau yra pagrindas spręsti dėl galimų ieškovės sąsajų su Baltarusijos vyriausybe ir A. Lukašenkos režimu, o ieškovė nepateikė tai paneigiančių įrodymų. Priešingai, ieškovės pateikti įstatai patvirtino, kad ieškovė yra finansuojama iš Baltarusijos biudžeto lėšų ir tikslinių lėšų, skirtų Baltarusijos Respublikoje esančiam steigėjui, t. y. patvirtino galimas ieškovės sąsajas su Baltarusijos vyriausybe ir A. Lukašenkos režimu. Pažymėjo, kad ieškovės turtas A. Lukašenkos režimo finansavimui gali būti perleidžiamas ir su kitais asmenimis sudaromų sandorių pagrindu, be to, turtas gali būti dalininkui perduodamas įstaigos likvidavimo atveju, todėl ieškovės lėšos vis dėlto gali prisidėti prie režimo finansavimo. Atsakovo teigimu, šiuo metu sankcijos ieškovei dar netaikomos, o tik renkama tam reikalinga informacija.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. rugsėjo 22 d. sprendimu ieškinį atmetė. Priteisė atsakovui užsienio įmonei NETS Denmark A/S, kuri veikia per NETS Denmark A/S Lietuvos filialą, iš ieškovės viešosios įstaigos sanatorijos „Belorus“ 4 527 Eur bylinėjimosi išlaidų.

4. Teismas nustatė, kad šalys sudarė mokėjimo kortelių aptarnavimo ir mokėjimo sprendimo sutartį. Ieškovės 2021 m. liepos 20 d. įregistruotuose įstatuose nurodoma, kad viešoji įstaiga sanatorija „Belorus“ – tai ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo, kuri įsteigta iš Baltarusijos Respublikos turto ir lėšų, veikia vadovaudamasi Baltarusijos Respublikos Vyriausybės ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. vasario 6 d. sutartimi dėl sanatorijos „Belorus“ Druskininkų mieste (įstatų 1 punktas).

5. Ieškovė 2021 m. gruodžio 1 d. raštu kreipėsi į atsakovą su prašymu kuo skubiau pateikti informaciją dėl kokių priežasčių nevykdoma šalių sutartis – į ieškovės atsiskaitomąją sąskaitą nepervedami pinigai. Atsakydamas į ieškovės pretenzijas, atsakovas, be kita ko, 2022 m. vasario 4 d. raštu ieškovei nurodė, kad atsakovas inicijavo atitinkamą pavedimą ieškovei, tačiau atsakovo mokėjimus aptarnaujantis partneris sustabdė mokėjimą dėl ieškovės galimų sąsajų su Baltarusijos vyriausybe ir Lukašenkos režimu, kuriems taikomos Europos Sąjungos sankcijos. Tuo pačiu raštu atsakovas paprašė ieškovės pateikti visą ieškovės galutinių naudos gavėjų struktūrą ir įrodymus, kad ieškovė nesusijusi su Lukašenkos režimu ir asmenimis, kuriems taikomos ES sankcijos.

6. Ieškovė 2022 m. vasario 8 d. raštu atsakovui nurodė tam tikras ieškovės įstatų nuostatas, pateikė Lietuvos Respublikos Juridinių asmenų registro išplėstinį išrašą ir ieškovės įstatus, sanatorijos vadovo (vyriausiojo gydytojo) pažymą dėl ES sankcijų netaikymo sanatorijai. Atsakovas 2022 m. vasario 18 d. raštu ieškovei nurodė, kad ieškovės pateikto rašto ir (arba) duomenų nepakanka tam, kad atsakovas padarytų neabejotiną išvadą dėl ES finansinių sankcijų netaikymo ir kad aptarnaujantys partneriai atitinkamai įvykdytų lėšų pervedimą ieškovei. Atsakovas taip pat paprašė ieškovės nurodyti jos veiklos finansavimo šaltinį ir, konkrečiai, ar ieškovė yra finansuojama iš Baltarusijos Respublikos biudžeto lėšų. Atsakydama į šį atsakovo raštą, ieškovė 2022 m. vasario 21 d. raštu nurodė atsakovui, kad ieškovės finansavimo šaltiniai aiškiai įvardyti įstatų 6 dalyje ir Juridinių asmenų registre skelbiamose viešai prieinamose finansinėse atskaitomybėse.

7. Teismas nurodė, kad byloje nekilo ginčo dėl faktinės aplinkybės, kad pagal šalių sudarytą sutartį ieškovei liko nepervesta 12 418,56 Eur suma. Nagrinėdamas ieškinio reikalavimus dėl tokios skolos priteisimo ieškovui, teismas atkreipė dėmesį į tai, kad Tarybos reglamento (EB) Nr. 765/2006 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog įšaldomos visos I priede išvardytiems fiziniams ar juridiniams asmenims, subjektams ir institucijoms priklausančios, jų nuosavybės teise turimos, valdomos arba kontroliuojamos lėšos ir ekonominiai ištekliai. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad I priede išvardytiems fiziniams ar juridiniams asmenims, subjektams ir institucijoms ar jų naudai draudžiama tiesiogiai ar netiesiogiai leisti naudotis lėšomis arba ekonominiais ištekliais. To paties straipsnio 3 dalyje įtvirtintas draudimas sąmoningai ir apgalvotai dalyvauti veikloje, kuria tiesiogiai ar netiesiogiai siekiama nesilaikyti arba dėl kurios tiesiogiai ar netiesiogiai nesilaikoma 1 ir 2 dalyse nurodytų priemonių.

8. Atsakovas paaiškino, jog ne jis pats, o jo pasitelktas partneris sulaikė ieškovei pervestinas lėšas. Atsakovas pasirinko neįvardyti-neatskleisti nurodyto asmens. Atsižvelgdamas į tokį atsakovo procesinį pasirinkimą, teismas nurodė, kad nagrinėdamas šią bylą nesprendžia ir nepasisako dėl atsakovo neįvardijamo asmens (kuris neįtrauktas į šią bylą) veiksmų teisėtumo, o sprendžia tik dėl atsakovo veiksmų. Teismas konstatavo, kad jeigu pagal šalių sudarytą sutartį lėšų ieškovei neperveda atsakovo pasitelkti asmenys („partneriai“), tai ieškovė turi teisę dėl tokių veiksmų reikalauti būtent atsakovo civilinės atsakomybės, t. y. pretenzijas reikšti tiesiogiai atsakovui, o ne jo pasitelktiems asmenims.

9. Teismas sprendė, jog aplinkybė, kad ieškovės steigėjo funkcijos iš Baltarusijos Respublikos Prezidento Reikalų valdybos į Respublikinį gyventojų sveikatinimo ir sanatorinio-kurortinio gydymo centrą buvo perduotos A. Lukašenkos 2021 m. birželio 16 d. potvarkiu, gali sukelti pagrįstų abejonių dėl ieškovės sąsajų su Lukašenkos režimu, t. y. atsakovas turi pagrindą (atsižvelgdamas į tokio pobūdžio „kitą informaciją“ šalių sutarties Bendrųjų nuostatų ir sąlygų 2.7.1 punkto prasme) suabejoti dėl ieškovės „rizikos profilio“, kaip tai nurodyta sutarties Bendrųjų nuostatų ir sąlygų 2.7.1 punkte.

10. Nagrinėjamu atveju, ieškovė pateikė tik dalį informacijos apie ieškovės galutinių naudos gavėjų struktūrą, t. y. nepateikė duomenų apie Respublikinio gyventojų sveikatinimo ir sanatorinio-kurortinio gydymo centro steigėjus ir (arba) dalininkus, galutinius naudos gavėjus. Kadangi tokie duomenys apie ieškovės galutinius naudos gavėjus nėra vieši Lietuvos Respublikoje, tai, teismo vertinimu, atsakovo kreipimasis į ieškovę dėl tokių dokumentų pateikimo negali būti vertinamas kaip nepagrįstas biurokratinis formalumas, juolab kad atsakovo teisė gauti informaciją tiesiogiai iš ieškovės buvo įtvirtinta šalių sutartyje. Taigi atsakovas dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių neturi galimybių įsitikinti, ar ieškovė negali būti laikoma susijusi su reglamento (EB) Nr. 765/20006 I priede nurodytais asmenimis.

11. Teismas padarė išvadą, kad atsakovas negali įvykdyti savo sutartinio įsipareigojimo dėl to, kad savo atitinkamo sutartinio įsipareigojimo neįvykdo ieškovė, todėl atsakovas negali būti laikomas pažeidusiu savo prievolę, kol ieškovė laikoma pažeidusia prievolę (CK 6.64 straipsnio 3 dalis). Atsižvelgiant į tai, teismas sprendė, kad atsakovui negali kilti civilinė atsakomybė pagal pareikštus ieškinio reikalavimus.

12. Spręsdamas dėl atsakovo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, teismas nurodė, kad didžiąją dalį šių išlaidų atsakovas patyrė dėl darbų, susijusių su ieškinio parengimu, atsakovas kartu su įvairiais procesiniais dokumentais pateikė ir su šalių ginčų tiesiogiai nesusijusių-perteklinių duomenų-įrodymų (susirašinėjimą su įvairiomis institucijomis, jų neoficialaus pobūdžio nuomones), už kurių rinkimą ir pateikimą taip pat patirta bylinėjimosi išlaidų. Atsižvelgdamas į tai, atsakovo prašomą atlyginti išlaidų advokato pagalbai apmokėti sumą (7 940 Eur) teismas vertino kaip neproporcingai didelę, todėl nutarė ją sumažinti iki 4 500 Eur ir iš ieškovės priteisti 4 500 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti ir 27 Eur vertimo išlaidų, iš viso 4 527 Eur bylinėjimosi išlaidų.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

13. Ieškovė (apeliantė) apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 22 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – priteisti iš Nets Denmark A/S, veikiančio per Lietuvos filialą, viešosios įstaigos sanatorijos „Belorus“ naudai 12 418,56 Eur skolą ir 6 procentų procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

13.1. Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas privalėjo atskleisti bylos esmę, nustatyti kokios teisės normos reglamentuoja tarptautinių sankcijų taikymą apeliantui, Lietuvoje registruotai viešajai įstaigai. Reglamento (EB) Nr. 765/2006 I priede pateiktas baigtinis visų Europos Sąjungoje sankcionuojamų fizinių bei juridinių asmenų sąrašas, kuris yra nuolat pildomas. Apeliantė, taip pat jos dalininkas, Respublikinis gyventojų sveikatinimo ir sanatorinio kurortinio gydymo centras, nėra įtraukti į sankcionuojamų asmenų sąrašą. Todėl apeliantės nuomone, skundžiamame sprendime nurodytas materialinis ieškinio atmetimo pagrindas (Reglamento (EB) Nr. 765/2006 2 straipsnio 1 dalis) negali būti taikomas sprendžiant šalių ginčą nagrinėjamojoje byloje. Atsakovas turėtų teisę įšaldyti apeliantės lėšas tuo atveju, jeigu apeliantė būtų įtraukta į I priedą. Kitais atvejais, kilus abejonėms dėl apeliantės sąsajų su sankcionuotais asmenimis, atsakovas turėtų kreiptis į kompetentingas institucijas, paskirtas Reglamento (EB) Nr. 765/2006 9a straipsnio nustatyta tvarka prašydamas priimti sprendimą dėl finansinių sankcijų taikymo apeliantei. Atsakovo pasirinkimas nevykdyti sutartinių įsipareigojimų nesikreipiant į teisės aktais paskirtas kompetentingas institucijas, negalėjo būti teismo pripažintas teisėtu ir pagrįstu.

13.2. Apeliantės nuomone, pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė teisės normas, susijusias su tarptautinių sankcijų įgyvendinimu. Tarptautinių sankcijų įgyvendinimą reglamentuoja Reglamentas (EB) Nr. 765/2006, Lietuvos Respublikos tarptautinių sankcijų įstatymas (įsigaliojo 2022 m. gegužės 17 d.), Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. gegužės 25 d. nutarimas Nr. 535 „Dėl Lietuvos Respublikos tarptautinių sankcijų įstatymo įgyvendinimo“ (įsigaliojo 2022 m. gegužės 28 d.) (toliau – Nutarimas). Ginčo atsiradimo metu (2022 m. sausis) tarptautinės sankcijos buvo įgyvendinamos pagal Lietuvos Respublikos ekonominių ir kitų tarptautinių sankcijų įstatymą ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimu Nr. 1679 patvirtintą Tarptautinių sankcijų įgyvendinimo priežiūros tvarkos aprašą (toliau – Aprašas), kuriuose buvo numatytas analogiškas arba labai panašus tarptautinių sankcijų įgyvendinimo mechanizmas. Apraše ir nutarime nustatyta, kad finansų įstaigos, sustabdžiusios subjektų, dėl kurių įgyvendinamos sankcijos, disponavimą sąskaitomis, apie tai per dvi darbo dienas informuoja Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybą prie Vidaus reikalų ministerijos. Atsakovas neinformavo FNTT apie apelianto lėšų sulaikymą, nevykdė Nutarimo 10 punkte nustatytos pareigos, nesilaikė tarptautinių sankcijų įgyvendinimo tvarkos. Todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atleido atsakovą nuo pareigos vykdyti Sutartį ir nuo civilinės atsakomybės už Sutarties nevykdymą.

13.3. Pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovas negali vykdyti savo sutartinio įsipareigojimo dėl to, kad apeliantė neišsklaidė abejonių dėl jo sąsajų su Lukašenkos režimu yra nepagrįsta. Lietuvos teisės normose aiškiai aprašyta procedūra kaip turi elgtis finansų įstaiga, jeigu jai kilo abejonių dėl kliento ryšių su sankcionuojamais asmenimis. Atsakovas, apribojęs apeliantės disponavimą lėšomis, turėjo pranešti FNTT. Atsakovas šios tvarkos nesilaikė, nors tai yra aiškus, teisėtas, skaidrus būdas gauti informaciją iškilus abejonėms dėl apeliantės ryšių su sankcionuotais asmenimis. Vietoje to, atsakovas nutraukė Sutartį ir sulaikė apeliantės lėšas prisidengdamas abejonėmis dėl apeliantės sąsajų su Lukašenkos režimu. Nevykdantis teisės aktų reikalavimų ir sutartinių įsipareigojimų atsakovas pažeidžia apeliantės teisę netrukdomai vykdyti ūkinę veiklą – teikti sanatorinio gydymo paslaugas.

13.4. Apeliantė nesutinka su teismo išvada, kad duomenys apie apeliantės steigėją, Respublikinio gyventojų sveikatinimo ir sanatorinio-kurortinio gydymo centrą ir jos steigėjus ir (arba) dalininkus, galutinius naudos gavėjus nėra vieši Lietuvos Respublikoje. Apeliantė ir jos dalininkas Respublikinis gyventojų sveikatinimo ir sanatorinio-kurortinio gydymo centras, kuris pavaldus Baltarusijos Respublikos Ministrų Tarybai nėra įtraukti į sankcionuojamų asmenų sąrašą. Nuolat atnaujinamas sąrašas skelbiamas viešai tinklalapyje www.urm.lt. Šios faktinės bylos aplinkybės teismas skundžiamame sprendime neidentifikavo, nors nuo jos priklauso teisės normų taikymas nagrinėjamoje byloje. Juridinių asmenų registre Juridinių asmenų naudos gavėjų informacinėje sistemoje (JANGIS) apeliantės naudos gavėju nurodytas dalininkas Respublikinis gyventojų sveikatinimo ir sanatorinio kurortinio gydymo centras, turintis tinklalapį, kurio adresas www.rco.by. Šiame tinklalapyje yra visa informacija apie apeliantės dalininką, jo pavaldumą Ministrų Tarybai, veiklos tikslus, biudžetinį finansavimą. Todėl pirmosios instancijos teismo išvada apie apelianto dalininko duomenų neprieinamumą yra nepagrįsta. Apeliantės nuomone, abstraktus atsakovo reikalavimas „išsklaidyti abejones dėl sąsajų su Lukašenkos režimu“ negali būti teisėtu pagrindu nevykdyti Sutartį.

14. Atsakovas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 22 d. sprendimą palikti nepakeistu, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime išdėstyti argumentai:

14.1. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, jog atsakovo galimybės pervesti pinigines lėšas ieškovei objektyviai apribotos dėl Europos Sąjungos sankcijų ir nuo atsakovo nepriklausančių priežasčių. Apeliantė apeliaciniame skunde siekia selektyviai ir nepagrįstai siaurinamai aiškinti Reglamento 765/2006 2 straipsnio 1 dalies ir 2 dalies nuostatas. Ieškovė teigia, jog šios nuostatos taikytinos tik asmenims, kurie įrašyti į šio reglamento 1 priedo sąrašą, o, atsižvelgiant į tai, jog ieškovė ir jos steigėjas (Respublikinis gyventojų sveikatinimo ir sanatorinio – kurortinio gydymo centras) nėra įtraukti į reglamento I priedo sąrašą, Reglamento 765/2006 2 straipsnio nuostatos tariamai nėra aktualios ieškovės atžvilgiu. Su tokiu apeliantės pateiktu Reglamento 765/2006 nuostatų aiškinimu atsakovas nesutinka.

14.2. Atsakovo nuomone, iš Reglamento 765/2006 2 straipsnio 1 dalies, 2 straipsnio 2 dalies nuostatų bei Europos Sąjungoje pripažįstamų sąsajų su sankcionuotais asmenimis vertinimo principų, matyti, jog Europos Sąjungos sankcijos taikytinos ne tik reglamento I priede išvardintiems asmenims, tačiau ir kitų subjektų atžvilgiu, kurie yra susiję su ir (ar) kontroliuojami sankcionuotų asmenų. Reglamento 765/2006 2 straipsnio 2 dalyje yra draudžiamas ne tik tiesioginis, tačiau ir netiesioginis naudojimasis lėšomis ar ekonominiais ištekliais. Todėl, nors ieškovė ir jos dabartinis steigėjas nėra tiesiogiai įtraukti į Reglamento 765/2006 I priede numatytą sankcionuotų asmenų sąrašą, ieškovės atžvilgiu gali būti taikomos Europos Sąjungos sankcijos dėl sąsajų su asmenimis, kurie įtraukti į Reglamento 765/2006 I priede numatytą sankcionuotų asmenų sąrašą, ir (ar) dėl to, jog ieškovę nuosavybės teise turi (tiek tiesiogiai, tiek netiesiogiai), valdo ar kontroliuoja į sankcionuotų asmenų sąrašą įtrauktas asmuo (-enys).

14.3. Nagrinėjamu atveju egzistuoja aplinkybės, sudarančios pagrindą spręsti dėl galimų ieškovės sąsajų su Baltarusijos vyriausybe ir Aleksandro Lukašenkos režimu bei leidžiančios spręsti, jog ieškovę kontroliuoja į Reglamento 765/2006 I priede pateiktą sąrašą įtrauktas sankcionuotas asmuo. Viešai prieinama informacija patvirtina, kad iki 2021 m. vidurio ieškovė buvo kontroliuojama Baltarusijos Respublikos Prezidento Reikalų valdybos, kurios vadovu buvo V. S.. V. S. yra įtrauktas į Reglamento 765/2006 I priede esantį sąrašą, kaip pareigūnas, kurio atžvilgiu taikomos Europos Sąjungos sankcijos. Be to, per Baltarusijos Respublikos Prezidento Reikalų valdybą ieškovę kontroliavo Aleksandras Lukašenka. Dėl nurodytų aplinkybių, kita kredito įstaiga AB Swedbank buvo įšaldžiusi ieškovės pinigines lėšas bei vėliau nutraukė su ieškove komercinius santykius. Be to, ieškovės steigėjo ir jo keitimo klausimą bei esamo ieškovės steigėjo – Gydymo centro vadovo skyrimo ir atleidimo klausimus kontroliuoja Aleksandras Lukašenka, t. y. asmuo, kurio atžvilgiu Reglamentu Nr. 765/2006 yra taikomos Europos Sąjungos sankcijos. Tuo tarpu ieškovė tiek bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, tiek ir pateiktame apeliaciniame skunde šią aplinkybę tikslingai ignoruoja. Kaip teisingai pažymėjo teismas, vien ši aplinkybė, jog ieškovės steigėjo keitimo klausimą sprendžia/kontroliuoja Aleksandras Lukašenka, gali sukelti pagrįstų abejonių dėl ieškovės sąsajų su Aleksandro Lukašenkos režimu. Be to, Aleksandro Lukašenkos 2021 m. birželio 16 d. potvarkiu buvo nuspręsta, jog ieškovė toliau bus finansuojama iš Baltarusijos Respublikos biudžeto lėšų, o 2021 metais ir iš ankstesnio steigėjo Baltarusijos Respublikos Prezidento Reikalų valdybos lėšų.

14.4. Atsakovo nuomone, ieškovės sąsajos su Baltarusijos vyriausybe ir Aleksandro Lukašenkos režimu atitinka Europos Sąjungoje pripažįstamus sąsajų vertinimo principus, pagal kurių 63 punktą apie juridinio asmens kontrolę galima spręsti, jei (i) asmuo turi teisę daryti vyraujančią įtaką juridiniam asmeniui; (ii) turi teisę disponuoti visu juridinio asmens ar subjekto turtu ar jo dalimi; ir (ar) (iii) yra dalijamasi solidariai juridinio asmens įsipareigojimais arba jie garantuojami.

14.5. Nagrinėjamu atveju, piniginių lėšų ieškovei pervedimą galima būtų atlikti tik tuo atveju, jei ieškovė pateiktų pakankamus įrodymus, jog jos atžvilgiu nėra taikytinos Europos Sąjungos sankcijos. Tačiau nei iki civilinės bylos inicijavimo, nei bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu ar su apeliaciniu skundu ieškovė tokių įrodymų, paneigiančių galimas jos sąsajas su Aleksandro Lukašenkos režimu ir asmenimis, kuriems Reglamentu 765/2006 taikomos Europos Sąjungos sankcijos, nepateikė. Remiantis Reglamento 765/2006 6 straipsnio ir Lietuvos Respublikos tarptautinių sankcijų įstatymo 7 straipsnio 4 dalies nuostatomis, piniginių lėšų nepervedimas ieškovei dėl galimų sąsajų su Baltarusijos vyriausybe ir Aleksandro Lukašenkos režimu negali būti laikomas Sutarties pažeidimu ar kokiais nors kitokiais atsakovo tariamais neteisėtais veiksmais. Juolab kad atsakovas bendradarbiavo ir prašė ieškovės pateikti dokumentus, informaciją, galinčius paneigti galimas jos sąsajas su sankcionuotais asmenimis, kad būtų galima vykdyti ieškovės piniginių lėšų pervedimą.

14.6. Ieškovė ydingai interpretuoja Reglamento 765/2006 9a straipsnio nuostatas. Reglamento 765/2006 9a straipsnyje numatyta, jog valstybės narės turi paskirti kompetentingas institucijas, kurios atliks šio reglamento 3 straipsnio (vienkartinių leidimų naudoti įšaldytas lėšas ar ekonominius išteklius išdavimui konkrečiai apibrėžtais atvejais), 4 straipsnio 2 dalyje (institucijas, kurios iš finansų ar kredito įstaigų turi gauti informaciją apie į sankcionuotų asmenų sąskaitą patenkančias papildomas lėšas) ir 5 straipsnyje (institucijas, kurios bus informuojamos apie pritaikytas sankcijas ir su kuriomis turi būti bendradarbiaujama) nurodytas funkcijas. Priešingai nei bando sudaryti įspūdį ieškovė, Reglamento 765/2006 9a straipsnio nuostatos nenumato, kad valstybės narės paskirta kompetentinga institucija būtų įgaliota rinkti ar juolab bet kokiems subjektams teikti informaciją apie asmenų, kurių atžvilgiu gali būti taikomos Europos Sąjungos sankcijos, struktūrą, galutinius naudos gavėjus ir kitą panašaus pobūdžio informaciją. Tokios kompetentingos institucijos atlieka tik Reglamento 765/2006 3 straipsnyje, 4 straipsnio 2 dalyje ir 5 straipsnyje numatytas funkcijas.

14.7. Apeliacinio skundo teiginiai, jog ieškovė ir jos steigėjas Gydymo centras nėra įtraukti į Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos skelbiamą sankcionuotų asmenų sąrašą ir jog pirmosios instancijos teismas neįvertino šios aplinkybės, nuo kurios tariamai priklauso Reglamento 765/2006 taikymas, yra nepagrįsti ir atmestini. Ieškovė apeliaciniame skunde klaidingai nurodo, jog sankcionuotų asmenų sąrašą neva skelbia Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija. Tokį sąrašą skelbia kitas subjektas – Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba. Šios tarnybos skelbiamas asmenų, kuriems taikomos sankcijos, sąrašas pradėtas skelbti 2022 m. balandžio 27 d. įsigaliojus teisinio reglamentavimo pakeitimams, o Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba per tokį laikotarpį objektyviai neturėjo galimybės patikrinti visų Lietuvoje veikiančių juridinių asmenų, jų galutinių naudos gavėjų struktūros ir kitos reikšmingos informacijos. Be to, teisiniu reglamentavimu Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai nėra nustatyta pareiga tikrinti visus Lietuvoje veikiančius juridinius asmenis. Atsakovo nuomone, vien tai, kad ieškovė ar jos steigėjas nėra įtraukti į Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos skelbiamą negalutinį ir informacinio pobūdžio asmenų, kuriems taikomos sankcijos, sąrašą, nepaneigia ieškovės galimų sąsajų su Baltarusijos vyriausybe ir Aleksandro Lukašenkos režimu.

14.8. Vadovaujantis Reglamento 765/2006 ir Lietuvos Respublikos tarptautinių sankcijų įstatymo nuostatomis, atsakovui negali kilti ir negali būti taikoma jokia atsakomybė dėl minėto reglamento nuostatų įgyvendinimo. Todėl ieškovės prašymas priteisti iš atsakovo 6 proc. dydžio procesines palūkanas yra nepagrįstas ir neteisėtas.

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

15. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalimi ir 2 dalimi, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako tik dėl apeliacinio skundo faktinių ir teisinių pagrindų.

16. Byloje nustatyta, kad šalys sudarė mokėjimo kortelių aptarnavimo ir mokėjimo sprendimo sutartį, pagal kurią atsakovas ieškovei teikė atsiskaitymų mokėjimo kortele paslaugas, per mokėjimo kortelių terminalus priimant mokėjimus iš ieškovės klientų ir gautus ieškovės klientų pinigus pervedant ieškovei. Ieškovė nurodė, kad atsakovas pažeidė minėtą sutartį, nevykdė sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, nes nepervedė ieškovei iš jos klientų surinktų piniginių lėšų. Atsakovas teigia, kad 2021 m. lapkričio pabaigoje atsakovo mokėjimus aptarnaujantis bankas atsisakė vykdyti pagal minėtą sutartį iš ieškovės klientų surinktų piniginių lėšų pervedimą ieškovei dėl galimų ieškovės sąsajų su Baltarusijos Vyriausybe ir A. Lukašenkos režimu. Byloje nekilo ginčo dėl faktinės aplinkybės, kad pagal šalių sudarytą sutartį ieškovei liko nepervesta 12 418,56 Eur suma.

17. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama priteisti iš atsakovo 12 418,56 Eur skolą ir 6 procentų procesines palūkanas. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. rugsėjo 22 d. sprendimu ieškinį atmetė, motyvuodamas tuo, jog aplinkybė, kad ieškovės steigėjo funkcijos iš Baltarusijos Respublikos Prezidento Reikalų valdybos į Respublikinį gyventojų sveikatinimo ir sanatorinio-kurortinio gydymo centrą buvo perduotos A. Lukašenkos 2021 m. birželio 16 d. potvarkiu, gali sukelti pagrįstų abejonių dėl ieškovės sąsajų su Lukašenkos režimu, t. y. atsakovas turi pagrindą suabejoti dėl ieškovės „rizikos profilio“, kaip tai nurodyta sutarties Bendrųjų nuostatų ir sąlygų 2.7.1 punkte. Teismo vertinimu, atsakovas dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių neturi galimybių įsitikinti, ar ieškovė negali būti laikoma susijusi su Tarybos reglamento (EB) Nr. 765/20006 I priede nurodytais asmenimis. Teisėjų kolegija, įvertinusi nustatytas aplinkybes, apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentus, su šiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis sutinka.

18. Apeliantė nurodo, kad viešoji įstaiga sanatorija „Belorus“ ir jos dalininkas, Respublikinis gyventojų sveikatinimo ir sanatorinio kurortinio gydymo centras, nėra įtraukti į sankcionuojamų asmenų sąrašą, todėl Tarybos reglamento (EB) Nr. 765/2006 2 straipsnio 1 dalies nuostatos negali būti taikomas sprendžiant šalių ginčą nagrinėjamojoje byloje. Teisėjų kolegija šiuos apeliantės argumentus atmeta.

19. Ieškovės 2021 m. liepos 20 d. įregistruotuose įstatuose nurodoma, kad viešoji įstaiga sanatorija „Belorus“ – tai ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo, kuri įsteigta iš Baltarusijos Respublikos turto ir lėšų, veikia vadovaudamasi Baltarusijos Respublikos Vyriausybės ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. vasario 6 d. sutartimi dėl sanatorijos „Belorus“ Druskininkų mieste (įstatų 1 punktas). Įstatų 7 punkte nurodyta, kad įstaigos steigėjas yra Respublikinis gyventojų sveikatinimo ir sanatorinio kurortinio gydymo centras.

20. Europos Sąjungos Tarybos 2006 m. gegužės 18 d. reglamente (EB) Nr. 765/2006 dėl ribojančių priemonių Prezidentui Lukašenkai ir tam tikriems Baltarusijos pareigūnams, nuspręsta taikyti ribojančias priemones skirtas Baltarusijos Respublikos Prezidentui Lukašenkai ir I priede nurodytiems pareigūnams. Minėto reglamento 2 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad visos Prezidento Lukašenkos ir I priede išvardytų tam tikrų kitų Baltarusijos pareigūnų, taip pat su jais susijusių fizinių ar juridinių asmenų, subjektų ar institucijų nuosavybe esančios, turimos arba jų valdomos lėšos ir ekonominiai ištekliai yra įšaldomi. I priede išvardytiems fiziniams ar juridiniams asmenims, subjektams ar institucijoms arba jų naudai draudžiama tiesiogiai ar netiesiogiai leisti naudotis lėšomis ar ekonominiais ištekliais (2 straipsnio 2 dalis). Reglamento Nr. 765/2006 10 straipsnyje nurodyta, kad šis reglamentas taikomas Europos Sąjungos teritorijoje ir jį privalo įgyvendinti visi juridiniai asmenys, subjektai ar organai, kurie yra įregistruoti ar įsteigti pagal Europos Sąjungos valstybės narės teisę ir (ar) išimtinai arba iš dalies užsiima verslu Europos Sąjungoje.

21. Iš Reglamento Nr. 765/2006 2 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatų matyti, jog Europos Sąjungos sankcijos taikytinos ne tik reglamento I priede išvardintiems asmenims, tačiau ir kitų subjektų atžvilgiu, kurie yra susiję su ir (ar) kontroliuojami sankcionuotų asmenų, be to yra draudžiamas ne tik tiesioginis, tačiau ir netiesioginis naudojimasis lėšomis ar ekonominiais ištekliais. Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, nors ieškovė ir jos dabartinis steigėjas nėra tiesiogiai įtraukti į Reglamento 765/2006 I priede numatytą sankcionuotų asmenų sąrašą, ieškovės atžvilgiu gali būti taikomos Europos Sąjungos sankcijos, nes ieškovė susijusi su asmenimis, kurie yra įtraukti į Reglamento Nr. 765/2006 I priede numatytą sankcionuotų asmenų sąrašą, ieškovę valdo ir kontroliuoja į sankcionuotų asmenų sąrašą įtrauktas asmuo.

22. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovas negali vykdyti savo sutartinio įsipareigojimo dėl to, kad ieškovė neišsklaidė abejonių dėl jos sąsajų su Lukašenkos režimu. Apeliantė nurodo, kad atsakovas, apribojęs apeliantės disponavimą lėšomis, turėjo pranešti FNTT. Pasak apeliantės, atsakovas šios tvarkos nesilaikė, nors tai yra aiškus, teisėtas, skaidrus būdas gauti informaciją iškilus abejonėms dėl apeliantės ryšių su sankcionuotais asmenimis. Apeliantė nurodo, kad jos dalininko Respublikinio gyventojų sveikatinimo ir sanatorinio kurortinio gydymo centro informacija apie jį, jo pavaldumą Ministrų Tarybai, veiklos tikslus, biudžetinį finansavimą yra vieša ir nurodyta www.rco.by tinklalapyje.

23. Sutarties bendrųjų nuostatų ir sąlygų 2.6.1 punkte nustatyta, kad atsakovas yra mokėjimo kortelių aptarnavimo paslaugos tiekėjas, kuriam taikomi įstatymų nustatyti reikalavimai, pagal kuriuos atsakovas turi imtis tam tikrų klientų patikrinimo priemonių, skirtų užkirsti kelią finansinių sistemų naudojimui pinigų plovimo arba teroristų finansavimo tikslais. Atsakovas privalo patikrinti ieškovo, kaip savo kliento, ir ieškovo naudos gavėjų tapatybę (2.6.2 punktas). Sutarties sąlygų 2.6.3 punkte nustatyta, kad ieškovas turi pateikti atsakovui informaciją, dokumentus ir kt. ir šiuo atžvilgiu sąžiningai bendradarbiauti su atsakovu, kad atsakovas galėtų laikytis klientų patikrinimo įsipareigojimų. Sutarties sąlygų 2.7.1 punkte įtvirtinta atsakovo teisė bet kuriuo metu atlikti ieškovės rizikos vertinimą, įskaitant ieškovės ir jos savininkų, valdybos narių, vadovų ir parašo teisę turinčių asmenų kreditingumo informacijos gavimą, prašymą atskleisti finansinę būklę ir kitą informaciją, reikalingą siekiant įvertinti ieškovo kreditingumą ir rizikos profilį.

24. Byloje nustatyta, kad atsakovas, vadovaudamasis minėtomis Sutarties sąlygų nuostatomis bei tuo, jog atsakovo mokėjimus aptarnaujantis bankas atsisakė įvykdyti piniginių lėšų pervedimą ieškovei dėl galimų sąsajų su Baltarusijos Vyriausybe ir Aleksandro Lukašenkos režimu, ne kartą kreipėsi į ieškovę prašydamas pateikti visą ieškovės galutinių naudos gavėjų struktūrą ir įrodymus, kad ieškovė nesusijusi su Lukašenkos režimu ir asmenimis, kuriems taikomos ES sankcijos, tačiau ieškovė pateikė tik dalį tokios informacijos. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovės pateikta informacija, nepaneigia galimas ieškovės sąsajas su Baltarusijos Vyriausybe ir Aleksandro Lukašenkos režimu. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, sutiktina su pirmosios instancijos teismu, kad atsakovas dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių neturi galimybių įsitikinti, ar ieškovė negali būti laikoma susijusi su Reglamento (EB) Nr. 765/20006 I priede nurodytais asmenimis.

25. Pažymėtina, kad Sutartyje nustatyta atsakovo teisė gauti informaciją tiesiogiai iš ieškovės. Todėl apeliantės argumentas dėl atsakovo pareigos pranešti FNTT apie ieškovės disponavimo lėšomis apribojimą ir informacijos apie ieškovės dalininką buvimo www.rco.by tinklalapyje, nepaneigia Sutartyje nustatytos ieškovės pareigos pateikti atsakovui informaciją, dokumentus, sąžiningai bendradarbiauti su atsakovu, kad atsakovas galėtų laikytis klientų patikrinimo įsipareigojimų. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovei pateikus visą atsakovo prašomą informaciją, atsakovas būtų galėjęs informuoti FNTT apie ieškovės galimas sąsajas su Baltarusijos Vyriausybe ir Aleksandro Lukašenkos režimu arba nepasitvirtinus šiai informacijai, perduoti duomenis atsakovo mokėjimus aptarnaujančiam bankui, kuris įvykdytų pinigų pervedimą ieškovei.

26. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl atsakovo civilinės atsakomybės, padarė pagrįstą išvadą, jog aplinkybė, kad ieškovės steigėjo funkcijos iš Baltarusijos Respublikos Prezidento Reikalų valdybos į Respublikinį gyventojų sveikatinimo ir sanatorinio-kurortinio gydymo centrą buvo perduotos A. Lukašenkos 2021 m. birželio 16 d. potvarkiu, gali sukelti pagrįstų abejonių dėl ieškovės sąsajų su Lukašenkos režimu. Šias pirmosios instancijos teismo išvadas patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai, iš kurių matyti, kad ieškovės steigėjo keitimo klausimą sprendžia ir kontroliuoja A. Lukašenka, kuris įtrauktas į Reglamento Nr. 765/2006 I priede numatytą sankcionuotų asmenų sąrašą, ieškovė finansuojama iš Baltarusijos Respublikos biudžeto lėšų.

27. Nagrinėjamu atveju, esant aplinkybėms, kurios sukelia abejonių dėl ieškovės sąsajų su asmenimis, kuriems Reglamento Nr. 765/2006 pagrindu yra taikomos Europos Sąjungos sankcijos, ieškovė turėtų pateikti pakankamus įrodymus, paneigiančius ieškovės sąsajas su Baltarusijos Vyriausybe ir Aleksandro Lukašenkos režimu. Tik tuo atveju, jei ieškovė pateiktų tokius pakankamus įrodymus, būtų galima daryti išvadą, jog ieškovė neturi sąsajų su Baltarusijos Vyriausybe ir Aleksandro Lukašenkos režimu ir netaikyti ieškovei apribojimo disponuoti lėšomis, t. y. pervesti ieškovei pinigines lėšas. Kaip nustatyta, ieškovė tokių įrodymų nepateikė. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovės pateikta vyr. gydytojo pažyma, kurioje nurodyta, kad ieškovės ir jos pakeisto steigėjo atžvilgiu nėra taikomos Europos Sąjungos sankcijos, nėra laikytinas pakankamu įrodymu daryti išvadas dėl Europos Sąjungos sankcijų netaikymo. Kadangi ieškovė savo sutartinio įsipareigojimo neįvykdo, tai atsakovas negali įvykdyti savo sutartinio įsipareigojimo.

28. Reglamento Nr. 765/2006 6 straipsnyje nustatyta, kad lėšų ir ekonominių išteklių įšaldymas arba atsisakymas leisti naudotis lėšomis ar ekonominiais ištekliais, vykdomi sąžiningai vadovaujantis tuo, jog tokie veiksmai neprieštarauja šiam reglamentui, nenumato jokios juos vykdančio fizinio ar juridinio asmens ar subjekto, ar institucijos, jų direktorių ar darbuotojų atsakomybės, nebent įrodoma, kad lėšos ir ekonominiai ištekliai buvo įšaldyti dėl nerūpestingumo. Lietuvos Respublikos tarptautinių sankcijų įstatymo 7 straipsnio 4 dalyje nurodyta, jog fiziniams ir juridiniams asmenims už sandorių ir prievolių nevykdymą dėl tarptautinių sankcijų įgyvendinimo civilinė atsakomybė netaikoma arba jie nuo jos atleidžiami Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka. Atsižvelgus į Reglamento Nr. 765/2006 ir Tarptautinių sankcijų įstatymo nuostatas, byloje nustatytas aplinkybes, sutiktina su pirmosios instancijos teismu, kad dėl piniginių lėšų nepervedimo ieškovei, dėl galimų sąsajų su Baltarusijos Vyriausybe ir Aleksandro Lukašenkos režimu, atsakovui negali kilti civilinė atsakomybė pagal pareikštus ieškinio reikalavimus. Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, teismas pagrįstai ieškinį atmetė.

29. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi teisinės reikšmės nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stNy0zOC8yMDA4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-7-38/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-7-38/2008">3K-7-38/2008</a>; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yNTIvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-252/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-252/2010">3K-3-252/2010</a>).

30. Apibendrinus išdėstytą, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, o apeliacinio skundo argumentai nesudaro teisinio pagrindo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

31. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Atmetus ieškovės apeliacinį skundą, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos. Atsakovas prašė priteisti 5 209,20 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidos teisinei pagalbai Vilniaus apygardos teisme apmokėti. Šis prašymas tenkintinas iš dalies. Bylinėjimosi išlaidų dydžio kontrolė yra vertinama kaip teismo pareiga įgalinanti jį veikti ex officio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01MzMvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-533/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-533/2008">3K-3-533/2008</a>). Ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o dėl kitos dalies išlaidų nepriteisia. Spręsdamas dėl jų dydžio teismas turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į tokias aplinkybes: Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus, bylos sudėtingumą, advokato darbo ir laiko sąnaudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01MzMvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-533/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-533/2008">3K-3-533/2008</a>; 2009 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yMTIvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-212/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-212/2009">3K-3-212/2009</a>; 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zMS8yMDEx" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-31/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-31/2011">3K-3-31/2011</a>). Rekomendacijų 2 punkte numatyta, kad nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, rekomenduojama atsižvelgti ne tik į maksimalius dydžius, tačiau ir į bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; turto ar pinigų sumų dydį (priteistinų ar ginčijamų); teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, šalių elgesį proceso metu, advokato darbo laiko sąnaudas bei kitas svarbias aplinkybes. Kaip matyti iš bylos medžiagos, atstovaujant apeliacinės instancijos teisme nereikėjo gvildenti kitų, nei pirmosios instancijos teismo posėdžiuose klausimų, todėl atsiliepimo į skundą surašymui nereikėjo didelių pastangų. Be to ieškinio suma atsakovui (bankui) yra menka, tik 12 418,56 Eur. Todėl priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydis mažintinas iki 2 000 Eur.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

ieškovės apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovui užsienio įmonei NETS Denmark A/S, kuri veikia per NETS Denmark A/S Lietuvos filialą, filialo kodas 304137914, iš ieškovo viešosios įstaigos „Belorus“, j. a. k. 110070044, 2 000 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Teisėjai Loreta Braždienė

Virginijus Kairevičius

Tatjana Žukauskienė