Civilinė byla Nr. e2-1174-370/2023
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01348-2022-7
Procesinio sprendimo kategorija 3.2.6.12.2
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. gruodžio 14 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danguolė Martinavičienė,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „MM GROUP“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. spalio 24 d. nutarties, kuria atmestas atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „MM Group“ prašymas priimti papildomą nutartį ir priteisti jos patirtas bylinėjimosi išlaidas, civilinėje byloje pagal ieškovės T. G. ieškinį, pareikštą atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei „Edensa“, uždarajai akcinei bendrovei „MM Group“ ir uždarajai akcinei bendrovei „Elenesa“ dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, restitucijos taikymo preliminariosios pirkimo–pardavimo sutarties pripažinimo pagrindine pirkimo–pardavimo sutartimi,
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė T. G. kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama:
1.1. Pripažinti negaliojančia 2022 m. rugsėjo 22 d. sudarytą pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 7723 uždarosios akcinės bendrovės (toliau–UAB) „MM GROUP“ ir UAB „Elenesa“ dalį dėl 86,81 kv. m ploto buto, pažymėto projektiniame plane Nr. 3-08, bei vietos gyvenamojo namo požeminėje aikštelėje, pažymėtos Nr. 1, žemės sklypo, proporcingo buto plotui, ir taikyti restituciją bei minėtą turtą gražinti UAB „MM GROUP“;
1.2. Pripažinti 2020 m. gruodžio 7 d. sudarytą Preliminariąją pirkimo-pardavimo sutartį Nr. PPS2-/12-07/B3.08, sudarytą UAB „Edensa“ ir ieškovės T. G., pagrindine pirkimo-pardavimo sutartimi;
1.3. Ieškovei T. G. sumokėjus UAB „Edensa“ 44 263 Eur, pripažinti ieškovei T. G. nuosavybės teisę į 86,81 kv. m ploto butą, pažymėtą projektiniame plane Nr. 3-08, bei vietą gyvenamojo namo požeminėje aikštelėje, pažymėtą Nr. 1, ir žemės sklypo dalį, proporcingą buto plotui;
1.4. Priteisti ieškovei T. G. jos turėtas bylinėjimosi išlaidas iš atsakovių UAB „Edensa“, UAB „MM GROUP“ bei UAB „Elenesa“.
2. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. spalio 6 d. nutartimi priėmė ieškovės atsisakymą ieškinio reikalavimų: pripažinti 2020 m. gruodžio 7 d. sudarytą Preliminariąją pirkimo-pardavimo sutartį Nr. PPS2-/12-07/B3.08, sudarytą UAB „Edensa“ ir ieškovės T. G., pagrindine pirkimo-pardavimo sutartimi; T. G. sumokėjus UAB „Edensa“ 44 263 Eur, pripažinti ieškovei T. G. nuosavybės teisę į 86,81 kv. m ploto butą, pažymėtą projektiniame plane Nr. 3-08, bei vietą gyvenamojo namo požeminėje aikštelėje, pažymėtą Nr. 1, ir žemės sklypo dalį, proporcingą buto plotui; patvirtino 2023 m. spalio 2 d., ieškovės T. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovės UAB „Elenesa“, juridinio asmens kodas 305115415, sudarytą taikos sutartį ir civilinę bylą nutraukė. Nutartis įsiteisėjusi.
3. Atsakovė UAB „MM GROUP“ 2023 m. spalio 12 d. pateikė pirmosios instancijos teismui prašymą priimti papildomą nutartį išsprendžiant bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą, t. y. priteisti iš ieškovės T. G. atsakovei UAB „MM Group“ 3 811,50 Eur bylinėjimosi išlaidų.
4. Prašyme atsakovė nurodė, kad bylinėjimosi išlaidas patyrė tik dėl to, jog ieškovė nesiekė ginčo išspręsti neteisminiu būdu, o iniciavo ginčo sprendimą teisme, todėl atsakovei turi būti priteistos bylinėjimosi išlaidos. Kadangi proceso šalys siekė tarpusavio susitarimo būdu išspręsti atsakovės patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą, šalims dar nepasiekus bendro susitarimo, ieškovė pateikė, teismui pareiškimą dėl atsisakymo, nors atsakovė pagrįstai tikėjosi, kad patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas bus išspręstas dar iki procesinių dokumentų pateikimo teismui. Pažymėjo, kad atsakovė nedalyvavo mediacijos procese, o teismo nutartis dėl bylos nutraukimo buvo priimta po dienos, kai ieškovė pateikė pareiškimą dėl atsisakymo, todėl atsakovė objektyviai negalėjo pateikti dokumentų, pagrindžiančių jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. spalio 24 d. nutartimi atmetė atsakovės UAB „MM GROUP“ prašymą priimti papildomą nutartį ir priteisti jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.
6. Teismas nesutiko su atsakovės pozicija, kad vien aplinkybė, jog teismas iš anksto neinformavo apie teismo posėdį savaime lemia pagrindą priteisti bylinėjimosi išlaidas. Kartu atmesti atsakovės argumentai, kad jos bylinėjimosi išlaidų patyrimą lėmė ieškovės kreipimasis į teismą, nesiimant aktyvių veiksmų siekiant sudaryti taikos sutartį.
7. Teismas sprendė, kad byloje nėra duomenų, jog atsakovė ieškovei iki kreipimosi į teismą dienos būtų siūliusi konkrečias taikos sutarties sąlygas; atsakovė atsiliepime nurodė dėl taikos sutarties sudarymo galimybių nepasisakanti; teisminės mediacijos procese atsakovė nedalyvavo. Tai leido teismui konstatuoti, kad ne ieškovė, o atsakovė nebuvo pakankamai aktyvi siekiant taikaus šalių susitarimo.
8. Įvertinęs teismo patvirtintos taikos sutarties sąlygas, teismas padarė išvadą, kad savo reikalavimų patenkinimą, šalių sulygtos taikos sutarties sąlygomis, ieškovė gavo tik teisminio proceso metu. Todėl ieškovė pagrįstai kreipėsi į teismą, siekdama savo pažeistų materialiųjų teisių gynybos. Atsižvelgiant į tai, teismas konstatavo, kad atsakovės bylinėjimosi išlaidos susidarė dėl jos pačios elgesio, tiek nesiimant aktyvių veiksmų iki ieškovės kreipimosi į teismą, tiek ir teisminio proceso metu. Todėl, remiantis priežasties teorija, teismas atsakovės prašymą dėl papildomos nutarties priėmimo ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmetė.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
9. Atsakovė UAB „MM GROUP“ atskiruoju skundu prašo pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. spalio 24 d. nutartį ir priimti papildomą nutartį, kuria iš ieškovės T. G. atsakovei UAB „MM Group“ būtų priteista 3 811,50 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
9.1. Pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-167-915/2016, 31 punktas; 2018 m. vasario 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-36-313/2018, 22 punktas), kurioje suformuota taisyklė, jog pareikštų reikalavimų atsisakymas savo esme prilyginamas bylos dalies išsprendimui kitos šalies, šiuo atveju atsakovės, naudai. Kadangi atsakovė, gindamasi nuo nepagrįstų ieškovės reikalavimų, patyrė bylinėjimosi išlaidas, ieškovei nusprendus jų atsisakyti, laikoma, kad byla išspręsta atsakovės naudai. Ieškovės atliktas pareiškimas dėl atsisakymo nuo reikalavimų atsakovės atžvilgiu nebuvo nulemtas kokių nors atsakovės veiksmų, nes ieškovės reikalavimai atsakovei buvo visiškai nepagrįsti.
9.2. Teismas nutartimi nustatė atsakovei objektyviai neįvykdomą elgesio standartą ir tokiu būdu apribojo atsakovės teisę į teisminę gynybą, kurios sudėtine dalimi yra atsakovės teisė atgauti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Teismo pateiktas atsisakymas priteisti atsakovei patirtas bylinėjimosi išlaidas buvo grindžiamas ne netinkamu atsakovės procesiniu elgesiu teisminio nagrinėjimo metu, o deklaratyviu teiginiu, kad atsakovė objektyviai neįmanomu būdu kažkaip galėjo iki ieškinio pareiškimo patenkinti ieškovės reikalavimą.
9.3. Nors teismas nutartimi nusprendė atsakovei neatlyginti patirtų bylinėjimosi išlaidų, tačiau priimtoje nutartyje nepateikė jokių motyvų, kurie patvirtintų Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotų Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 93 straipsnio 4 dalies taikymo prielaidų, buvimą, t. y. kokie atsakovės atlikti procesiniai veiksmai (elgesys) neatitiko konkrečių CPK nuostatų, „kuris nekelia abejonių dėl jį atlikusios šalies nesąžiningumo“.
10. Atsiliepimu į atsakovės atskirąjį skundą ieškovė T. G. prašo atskirąjį skundą atmesti, skundžiamą Vilniaus apygardos teismo 2023 m. spalio 24 d. nutartį palikti nepakeistą ir nepriteisti iš ieškovės T. G. atsakovei UAB „MM GROUP“ 3 811,50 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
10.1. Apeliantės minimose Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse suformuluotos taisyklės netaikytinos šioje civilinėje byloje, kadangi esmingai skiriasi faktinės aplinkybės. Apeliantės nurodomų nutarčių, ieškinių reikalavimų atsisakymas buvo nulemtas ieškovams nepalankių ekspertų išvadų, o ieškovė T. G. atsisakė dalies ieškinio reikalavimų ne dėl to, jog buvo gauti duomenys apie reikalavimų nepagrįstumą (ekspertizės ar kt.), tačiau tik todėl, kad, sudariusi taikos sutartį, pasiekė savo tikslą (t. y. ieškinio keltas tikslas įgyvendintas).
10.2. Atsakovė nedalyvavo mediacijos procese ir nedėjo pastangų ginčo taikiam išsprendimui, dalies ieškinio reikalavimų atsisakymas buvo vienintelė galimybė ginčą užbaigti taikiai.
10.3. Būtent nesąžiningas ir apgaulingas apeliantės elgesys lėmė kreipimosi teisminės gynybos būtinumą. Atsižvelgiant į tai, galima pagrįstai teigti, jog būtent netinkami, nesąžiningi ir apgaulingi apeliantės veiksmai tapo pagrindu civilinei bylai iškelti bei bylinėjimosi išlaidoms susidaryti.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas savo iniciatyva patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis). Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas ar absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų
12. Apeliantė (atsakovė) kvestionuoja pirmosios instancijos teismo nutartį atsisakyti priimti papildomą teismo sprendimą, kuriuo būtų išspręstas atsakovės patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas.
Dėl skundžiamos nutarties (ne)pagrįstumo
13. Įstatymas nustato, kad teismo sprendimu turi būti atsakyta į visus byloje pareikštus reikalavimus ir išspręsti kiti bylai reikšmingi klausimai (CPK 265 straipsnio 2 dalis, 270 straipsnis). Be kitų klausimų, teismo sprendimu (nutartimi) turi būti išsprendžiamas ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas (CPK 270 straipsnio 5 dalies 3 punktas, 93 straipsnis). Jei CPK normose apibrėžti klausimai teismo sprendimu neišsprendžiami, jie gali būti išsprendžiami papildomu sprendimu. Papildomo sprendimo priėmimo pagrindų sąrašas pateiktas CPK 277 straipsnio 1 dalyje. Šio straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta galimybė priimti papildomą sprendimą, jei teismas neišsprendė bylinėjimosi išlaidų klausimo.
14. Byloje nustatyta, kad atsakovė UAB „MM GROUP“, ieškovei atsisakius reikalavimo atsakovės atžvilgiu, o dėl likusios dalies reikalavimų su kita atsakove sudarius taikos sutartį ir teismui ją patvirtinus, pateikė prašymą dėl papildomos nutarties priėmimo ir prašė teismo priteisti jos patirtas bylinėjimosi išlaidas, tačiau pirmosios instancijos teismas 2023 m. spalio 24 d. nutartimi jos prašymą atmetė.
15. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad sisteminis CPK 98 straipsnio 1 dalies ir CPK 277 straipsnio 1 dalies 3 punkto aiškinimas suponuoja išvadą, jog papildomas sprendimas dėl bylinėjimosi išlaidų neabejotinai turi būti priimtas tais atvejais, kai prašymas dėl jų priteisimo ir dydį patvirtinantys įrodymai buvo pateikti iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, tačiau teismas šio reikalavimo neišsprendė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35-248/2016). Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai pasisakoma, kad CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatytas teisinis reguliavimas negali būti aiškinamas ir taikomas taip, kad būtų paneigta asmens, kurio naudai priimtas sprendimas, teisė gauti jo patirtų bylinėjimosi išlaidų, be kita ko, išlaidų advokato pagalbai, atlyginimą. Priešingu atveju būtų pažeisti bendrieji teisingumo ir protingumo principai bei CPK 2 straipsnyje įtvirtintas civilinio proceso tikslas ginti asmenų, kurių materialinės subjektinės teisės ar saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesus. Dėl to CPK 98 straipsnio 1 dalies nuostatos, kad advokato ar advokato padėjėjo pagalbos išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas jas priteisti ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, gali būti netaikomos, nustačius reikšmingas aplinkybes, įrodančias, kad asmuo neturėjo galimybės pateikti prašymo dėl atstovavimo išlaidų ir jų dydį pagrindžiančių įrodymų iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-207-313/2015 ir joje nurodytą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo bei Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką). Tais atvejais, kai asmuo neturėjo galimybės pateikti prašymo apmokėti išlaidas advokato pagalbai iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, šis klausimas gali būti išspręstas taikant papildomo sprendimo institutą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35-248/2016).
16. Pagrindinis CPK įtvirtintas principas, pagal kurį dalyvaujantiems byloje asmenims paskirstomos bylinėjimosi išlaidos, yra „pralaimėjęs moka“, reiškiantis, kad ginčą laimėjusios šalies bylinėjimosi išlaidas padengia ginčą pralaimėjusi šalis (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Jeigu civilinė byla užbaigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės (be kita ko, civilinę bylą nutraukus, jeigu šalys sudarė taikos sutartį), sprendžiant klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo principas „pralaimėjęs moka“ nėra taikomas, nes, neišsprendus ginčo iš esmės, nėra žinoma šalis, laimėjusi bylą. Tais atvejais, kai civilinė byla užbaigiama nepriėmus teismo sprendimo dėl ginčo esmės, CPK nustato kitokias bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisykles, grindžiamas priežasties teorija, t. y. kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (CPK 94 straipsnio 1 dalis).
17. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad bylinėjimosi išlaidas paskirstant remiantis priežasties teorija, lemiamą reikšmę turi ne galutinio teismo sprendimo priėmimas, o procesinis šalių elgesys, įvertinus bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastingumą, šalių apdairumą, rūpestingumą atliekant procesinius veiksmus, taip pat ir ieškinio padavimą ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-214/2014). Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad šalies procesinis elgesys – tai jos veiksmai (neveikimas) bylos nagrinėjimo teisme metu. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas (CPK 93 straipsnio 4 dalis). Šalių procesinės teisės ir pareigos išvardytos CPK 42 straipsnio 1 dalyje, o šio straipsnio 5 dalyje įtvirtinta nuostata, kad šalys joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis privalo naudotis sąžiningai, privalo veikti siekdamos, kad byla būtų išnagrinėta greitai ir teisingai, domėtis nagrinėjamos bylos eiga, pasirūpinti tinkamu atstovavimu, pateikti įrodymus, pranešti teismui apie ketinimą nedalyvauti teismo posėdyje ir nurodyti nedalyvavimo priežastis. Jei šalis šių reikalavimų nesilaiko, jos elgesys gali būti pripažintas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis (CPK 95 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-274-1075/2019).
18. Nagrinėjamu atveju ieškovė pateikė teismui atskirą ieškinio reikalavimų atsisakymą būtent apeliantės atsakovės UAB „MM GROUP“ atžvilgiu, ši atsakovė ieškinio pateikimo metu nebuvo ieškinio reikalavimo preliminariosios sutarties šalimi, taip pat nebuvo ginčo objekto savininkė (statybos objektas, kartu ginčo dalies objektas, adresu Vilnius, Gelvonų g.1B, buvo perleistas kitai atsakovei UAB „Elenesa“), taikos sutarties sudaryme nedalyvavo ir sutarties sudarymo šalimi nebuvo, dėl jos teisių ir pareigų taikos sutartimi tiesiogiai ar netiesiogiai nespręsta, savo poziciją dėl ginčo atsakovė teismui teikė procesiniais dokumentais laiku ir tinkamai, taikos sutartimi ieškovės buvo sutarta dėl naujos preliminariosios, o ne pirkimo pardavimo sutarties, sutarties sudarymo su nauju objekto statytoju, todėl yra pagrindas sutikti su atsakovės atskirajame skunde pateikta pozicija, kad civilinė byla buvo užbaigta atsakovės naudai. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė, o to nebuvo nurodyta ir pirmosios instancijos teismo nutartyje dėl atsisakymo priimti papildomą nutartį dėl atsakovės patirtų bylinėjimosi išlaidų, ieškovės ar atsakovės procesinio elgesio, kuris būtų laikomas netinkamu. Atsakovė naudojosi savo procesinėmis teisėmis gindamasi nuo ieškovės pareikšto reikalavimo, dėl to patyrė bylinėjimosi išlaidas ir ieškovei reikalavimo jos atžvilgiu atsisakius, įgijo teisę į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsakovės nedalyvavimas mediacijoje nėra pagrindas atsakovės elgesį laikyti nesąžiningu, nes mediacija grindžiama šalių susitarimu siekti taikaus ginčo sprendimo, šiuo atveju atsakovė savo teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose įrodinėjo ieškovės ieškinyje nurodytų reikalavimų nepagrįstumą jos atžvilgiu, nes šių reikalavimų tenkinimas nesukurs ieškovei teisinių padarinių, todėl tokia jos pozicija negali būti vertinamas kaip pasyvus elgesys, trukdęs sklandžiam ginčo nagrinėjimui ir taikos sutarties sudarymui su kitu atsakovu šioje byloje.
Dėl bylos procesinės baigties
19. Apibendrindamas nurodytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė proceso teisės normas, padarė nepagrįstą išvadą dėl atsakovės prašymo priimti papildomą nutartį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis panaikinama (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas) ir klausimas perduodamas nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui dėl tinkamai neatskleistos klausimo esmės, nes būtina vertinti konkretaus bylinėjimosi išlaidų dydžiui nustatyti reikšmingas aplinkybes, to apeliacinės instancijos teisme atlikti negalima, nes tokių aplinkybių nenagrinėjo ir nevertino pirmosios instancijos teismas (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 329 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo 2023 m. spalio 24 d. nutartį panaikinti ir perduoti klausimą dėl papildomos nutarties priėmimo iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
Teisėja Danguolė Martinavičienė
