Civilinė byla Nr. e2-11737-400/2024
Teisminio proceso Nr. 2-08-3-03923-2024-8
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.2.4.3; 1.2.4.2; 1.2.4.5; 1.2.4.6; 1.2.2.4.14; 1.2.2.4.13; 1.2.4.8; 1.4.2.3; 3.2.6.5.
(S)
PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M AS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. gruodžio 12 d.
Panevėžys
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėja Rima Šimbelytė,
sekretoriaujant Viktorijai Stalioraitienei,
dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ atstovui direktoriui S. A. (nuotoliniu būdu),
atsakovei D. U., jos atstovei advokatei Daivai Gadliauskienei,
viešame teismo posėdyje, mišriu būdu žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį atsakovei D. U. dėl darbo ginčų komisijos sprendimo panaikinimo, žalos atlyginimo.
Teismas
n u s t a t ė :
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini)“ (toliau- ieškovė) ieškiniu prašo:
1) darbo ginčo byla išnagrinėti iš naujo atsižvelgiant į pateiktus argumentus ir įrodymus;
2) atmesti D. U. (toliau- atsakovė) prašymą pakeisti atleidimo iš darbo pagrindą bei priteisti iš ieškovės išeitinę kompensaciją, netesybas bei neturtinę žalą;
3) išdėstyti galutinį atsiskaitymą su atsakove dalimis per 6 mėnesių laikotarpį nuo Panevėžio apylinkės teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, kas mėnesį mokant 1/6 dalį neišmokėtos sumos;
4) iš atsakovės priteisti visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovės ieškinio motyvai
2. Ieškovė ieškinyje nurodo, kad Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio darbo ginčų komisija (toliau – Darbo ginčų komisija) išnagrinėjo darbo bylą Nr. (duomenys neskelbtini) pagal D. U. prašymą UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl neišmokėto atlyginimo ir neteisėto atleidimo. Pateiktu prašymu Atsakovė prašė išnagrinėti neteisėtą darbdavio atleidimą (Ieškovės prašymas atleisti pagal DK 56 straipsnio 1 dalies 2 punktą, tačiau SODRAI pateiktas atleidimas pagal DK 55 straipsnį), priteisti iš Ieškovės darbo užmokestį, nepanaudotas atostogas ir 2 išeitines, taip pat delspinigius ir netesybas už ne laiku neišmokėtą atlyginimą bei neturtinę ir moralinę žalą 3 630 Eur. D. U. prašymą tenkino ir pripažino,, kad tarp ieškovės ir atsakovės darbo sutartis pasibaigė 2024-06-14 Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau- DK) 56 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, priteisė 3 785,36 Eur (atskaičius mokesčius) darbo užmokesčio ir kompensacijos už nepanaudotas atostogas, 1 839,20 Eur (neatskaičius mokesčių) išeitinės kompensacijos, 173,40 Eur delspinigių, 1 839,20 Eur (neatskaičius mokesčių) netesybų už visą uždelstą atsiskaityti laiką nuo darbo sutarties nutraukimo dienos (2024-06-14) iki Darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo dienos (2024-08-20).3 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Nustatė sprendimo vykdymo tvarką ir įpareigojo ieškovę išmokėti atsakovei 919,60 Eur (neatskaičius mokesčių) t.y. vieno mėnesio vidutinį darbo užmokestį. Įpareigojo ieškovę pateikti Valstybinio socialinio draudimo fondo administratoriui apie D. U. darbo santykių pabaigą 2024-06-14 pagal DK 56 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu ir priskaičiuotą 1 839,20 Eur (neatskaičius mokesčių) išeitinę išmoką.
3. Nurodo, kad su Darbo ginčų komisijos sprendimu nesutinka, nes ieškovės atstovui posėdžio metu net neleidus išsakyti savo pozicijos, taip pat sprendimu net nevertinus esminių Ieškovės atsiliepime išdėstytų argumentų, teikiamas šis ieškinys dėl darbo ginčo išnagrinėjimo iš esmės.
4. Atsakovė negavusi priklausančio darbo užmokesčio, į darbdavį nesikreipė, tuo pažeisdama bendradarbiavimo principą. Ieškovė dėl žmogiškos klaidos neturėjo informacijos apie tai, jog mokėjimo pavedimas banke nepraėjo. Negana to, visą tą laikotarpį atsakovė vengė veikti darbdavio interesais ir atlikti savo tiesiogines darbo funkcijas - aptarnauti pirkėjus, skatinti jų susidomėjimą prekėmis, vykdyti prekybą. Atsakovė nuolat sėdėdavo darbo vietoje, nekreipdavo dėmesio į pirkėjus, kartais itin ženkliai užsibūdavo pagalbinėse patalpose, nors, kaip pripažįsta pati atsakovė, pagal prekybos centro taisykles, ji turėjo galimybę keturis kartus per dieną uždaryti parduotuvę po 15 min. ir tuo metu ilsėtis / valgyti ir pan. Ieškovei nesuprantama, kaip atsakovė įsivaizduoja darbą rūbų parduotuvės pardavėjos pareigose, jei piktinasi darbdavio pastebėjimais dėl jos visiško pasyvumo bei blogų rezultatų. Akcentuotina, jog lyginant atsakovės darbo rezultatus su kitos toje pačioje parduotuvėje dirbančios darbuotojos rezultatais, matoma, kad kita pardavėja prekiavo dvigubai geriau. To pasekmėje konstatuotina, kad dėl atsakovė veiksmų, o tiksliau neveikimo, ieškovė yra patyrusi žalą, pasireiškiančia ženkliomis negautomis pajamomis, kurios ieškovės skaičiavimais sudaro apie 8 753,46 Eur. Kaip išaiškėjo vėliau, tokiu būdu darbuotoja paprasčiausiai siekė sulaukti tinkamo laiko, kad galėtų nutraukti Darbo sutartį pagal DK 56 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Taigi, kaip matoma, atsakovė sąmoningai tylėdama siekė išlaukti būtent metų termino, kad įgytų formalų pagrindą reikalauti išeitinės kompensacijos.
5. Atsakovės elgesio negalima įvardinti nei sąžiningu, nei atitinkančiu šalių bendradarbiavimo principą. Nagrinėjamu atveju pripažįstant atsakovės teisę nutraukti Darbo sutartį pagal DK 56 straipsnio 1 dalies 2 punktą bei reikalauti dviejų jos vidutinių darbo užmokesčių dydžio išeitinės kompensacijos būtų akivaizdžiai pažeidžiama šalių interesų pusiausvyra, kadangi atsakovės savo elgesiu nuolat rodė, kad pardavėjos darbas nėra jai įdomus ir ji neturi jokio suinteresuotumo prekiauti, t.y. tikrasis atsakovės interesas buvo tiesiog išeiti iš darbo savo noru ir ji sąmoningai pasinaudojo netyčine ieškovės klaida. Atitinkamai konstatuotina, jog ieškovė priėmė tinkamą sprendimą nutraukti Darbo sutartį pagal DK 55 straipsnio 1 dalį, t.y. darbuotojos prašymu.
6. Ieškovė nurodė, jog atsakovei neišmokėtas darbo užmokestis ir nepanaudotų atostogų kompensacija sudarė 3076,95 Eur (atskaičius mokesčius), lieka visiškai nesuprantama kokiu pagrindu Darbo ginčų komisija nustatė, jog mokėtinas darbo užmokestis sudaro 3785,36 Eur, nors byloje nebuvo ginčo, jog darbo užmokestis už sausio mėnesį darbuotojai buvo išmokėtas). Vykdydama Darbo ginčų komisijos sprendimą ieškovė išmokėjo atsakovei 919,60 Eur, tokiu būdu neišmokėtas darbo užmokestis ir nepanaudotų atostogų kompensacija sudaro 2157,35 Eur. Vis dėlto dėl sunkios finansinės padėties ieškovė neturi galimybės išmokėti visos šios sumos, todėl žemiau prašo išdėstyti šį mokėjimą 6 mėnesių laikotarpiui.
7. Atkreipė teismo dėmesį, kad atsakovė prašymą atleisti iš darbo pateikė iškart suėjus metams nuo darbo teisinių santykių pradžios (2024-02-12 - 2024-03-10 laikotarpiu atsakovė buvo neapmokamose atostogose), prieš tai jokių nusiskundimų nei dėl darbdavio elgesio, nei vėluojamo darbo užmokesčio nereiškė, darbo užmokesčio mokėjimas vėlavo dėl netyčinės darbdavio klaidos, ieškovė prašo teismą atmesti atsakovės prašymą netgi dėl dviejų vidutinio darbo užmokesčių dydžio išeitinės kompensacijos išmokėjimo.
8. Atkreipė teismo dėmesį, kad šiuo metu ieškovės finansinė padėtis yra ypač sudėtinga, prie ko prisidėjo ir atsakovės vengimas veikti darbdavio interesais ir vykdyti prekybą, todėl ne tik susikaupusio atlyginimo, bet ir netesybų bei išeitinės kompensacijos priteisimas lemtų šiuo metu dirbančių ieškovės darbuotojų interesų pažeidimą ir bendrovės bankrotą. Atitinkamai, atsižvelgiant į šiuos ir aukščiau išdėstytus argumentus dėl atsakovės nebendradarbiavimo bei sąmoningo delsimo informuoti apie neišmokėtą darbo užmokestį, ieškovės patirtus nuostolius, atsakovės prašymą dėl netesybų bei išeitinės kompensacijos išmokėjimo, ieškovė prašo atmesti.
9. Nurodė, kad atsakovė reikšdama prašymą priteisti neturtinę žalą, apsiribojo deklaratyviais teiginiais apie tariamai patirtą neturtinę žalą, atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kurių pagrindu būtų galima pripažinti jos teisę į neturtinės žalos atlyginimą. Atitinkamai ieškovė prašo atkreipti dėmesį į tai, jog: atsakovė iš darbo išėjo savo noru, jokių nusiskundimų darbdaviui iki tol nereiškė. Atsakovė niekuomet nesiskundė jokia darbo tvarka. Primintina, jog atsakovė pati pasirinko pardavėjos darbą drabužių parduotuvėje, todėl jai turėjo būti suprantamas darbdavio suinteresuotumas, jog ji bendrautų su klientais ir prekes parduotų, o ne atliktų parduotuvės apsaugos darbuotojo funkcijas, ką ji iš esmės darydavo. Pastebėtina, jog konstruktyvi darbdavio kritika, darbdavio reiklumas ir reikalavimas atlikti darbą nėra ir negali būti laikoma darbdavio spaudimu. Priešingai, įvertinus tai, jog nagrinėjamu atveju atsakovė iš darbo buvo atleista jos pačios prašymu, jai sąmoningai apskaičiavus išėjimo iš darbo terminus ir aplaidžiai vykdant savo darbo pareigas, nagrinėjamu atveju būtent darbdavys patyrė žalą. Ieškovė siekė išspręsti ginčą taikiai tiek po Darbo sutarties nutraukimo, tiek nagrinėjant ginčą Darbo ginčų komisijoje, tačiau atsakovė atsisakė bendrauti. Aplinkybė, jog atsakovės netenkino ieškovės siūlomas ginčo sprendimo būdas niekaip nelemia ir negali lemti neturtinės žalos priteisimo. Akcentuotina, vadovaujantis teisiniu reglamentavimu neturinė žala turėtų būti patirta darbo santykių metu, o ne jau jiems pasibaigus. Todėl ieškovės vertinimu, nėra jokio pagrindo priteisti atsakovei neturtinės žalos atlyginimo.
Atsakovės atsiliepimo motyvai
10. Atsakovės pateiktame atsiliepime nurodė, kad Darbo ginčų komisijos sprendimas nutraukti darbo sutartį darbuotojo iniciatyva yra pagrįstas, atsakovo pateikti išrašai iš darbo užmokesčio mokėjimo patvirtina viso darbo užmokesčio nemokėjimo faktą, faktiškai išmokėtas darbo užmokestis sudarė: 2023-07-16 už 2023 m. birželio mėn. 459,82 Eur, 2023-08-28 už 2023 m. liepos mėn. 660,73 Eur, 2023-10-01 už 2023 m. rugpjūčio mėn. 633,20 Eur, 2023-10-30 už 2023 m. rugsėjo mėn. 633,20 Eur, 2023-12-03 už 2023 m. spalio mėn. 633,20 Eur, 2024-01-10 už 2023 m. lapkričio mėn. 660,55 Eur, 2024-03-03 už 2023 m. gruodžio mėn. 657,60 Eur, 2024-04-12 už 2024 m. sausio mėn. 708,41 Eur.
11. Akivaizdu, kad ieškovė mokėjo atsakovei darbo užmokestį 2023-06-10 - 2024- 04-12 darbo laikotarpiu pažeisdama DK 146 straipsnio 1 dalies nuostatas dėl darbo užmokesčio mokėjimo termino, o nuo 2024-04-12 iš viso nemokėjo. Atsakovė darbo laikotarpiu, t. y. nuo 2024-02-12 iki 2024-03-02 darbdavio iniciatyva buvo neapmokamose atostogose. Atsakovė jos prašymo atleisti iš darbo dieną (2024-06-09) nebuvo gavusi darbo užmokesčio už 2024 m. pusę vasario mėn. ir pilnus kovo, balandžio, gegužės mėnesius, t. y. daugiau nei keturis mėnesius iš eilės.
12. DK 56 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtinta norma suteikianti teisę darbuotojui nutraukti darbo sutartį, jei darbo sutarties galiojimo metu yra ne mažesnis kaip dviejų mėnesių laikotarpis, kuriuo darbdavys nevykdo savo pareigos mokėti darbo užmokestį. DK 56 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytas terminas reiškia laikotarpį, už kurį buvo nesumokėtas darbo užmokestis, o ne pavėlavimo mokėti trukmę.
13. Atsakovė ne vieną kartą kreipėsi į ieškovę, konkrečiai ieškovės atstovą S. A., parašydama iš savo asmeninio telefono Nr. (duomenys neskelbtini) žinutes per Viber programėlę į S. A. asmeninį telefono Nr. (duomenys neskelbtini) dėl neišmokėto darbo užmokesčio. 2024-02-16 atsakovė ieškovei, atstovaujamai S. A., parašė tokio turinio žinutę: įveiki, ar čia šventinė diena, ar dar alga nepervesta. Aciu“, į kurią S. A. atsakė tokio turinio žinute: „Sveiki, Kol kas negaliu pažiūrėti kas ir kaip. Pirmadieni pažiūrėsiu“. 2024-04-11 atsakovė ieškovei, atstovaujamai S. A., parašė tokio turinio žinutę: „Sveiki, norėjau paklausti dėl atlyginimu vėlavimo. Ar as viena, dar negavau už siuos metus nei vieno atlyginimo, Nes paskutinis, kurį gavau buvo uz praeitu metu gruodžio men.“, į kurią S. A. atsakė tokio turinio žinute: „Pažiūrėsiu kas ir kaip apmokėsiu šia savaite“ ir sekančią dieną (2024-04-12) atsiuntė žinutę PDF formatu (šios žinutės pridedamos prie Atsiliepimo į ieškinį) bei sumokėjo 708,41 Eur darbo užmokestį už 2024 m. sausio mėnesį. Taigi, jau 2024-04-11 atsakovė informavo ieškovę, kad jai daugiau nei du mėnesius iš eilės nemokamas visas priklausantis darbo užmokestis.
14. Ieškovė teisinasi, kad neva neturėjo informacijos apie tai, jog mokėjimo pavedimas banke nepraėjo, tačiau net nenurodo, kada tą mokėjimo pavedimą atliko ir kokio dydžio. Be to, pažymėtina, kad bankininkystės sistema sugeneruota taip, jog mokėtojas, atliekantis mokėjimo pavedimą, esant lėšų stygiui, apie tai visada informuojamas. Mokėtojas visada gali pasitikrinti duomenis apie visus savo atliktus mokėjimo pavedimus.
15. Atkreipė teismo dėmesį, ieškovė privalėjo vykdyti savo pareigas - laiku mokėti atsakovei jai priklausantį darbo užmokestį, elgtis sąžiningai, teisingai ir nepažeisti atsakovės teisės ir įstatymų saugomo intereso už darbą laiku gauti jai priklausantį darbo užmokestį.
16. DK 56 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad darbuotojo pareiškimas pabaigia darbo sutartį pasibaigus įspėjimo terminui ir darbdavys ne vėliau kaip paskutinę darbo dieną privalo įforminti darbo sutarties pasibaigimą. Ieškovė, 2024 m. birželio 9 d. gavusi atsakovės prašymą atleisti iš darbo, 2024 m. birželio 14 d. turėjo įforminti darbo sutarties nutraukimą DK 56 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu. Atleisti atsakovę iš darbo pagal DK 55 straipsnio 1 dalį ieškovė neturėjo nei faktinio, nei teisinio pagrindo. Esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms, pripažintina, kad tarp šalių sudaryta Darbo sutartis pasibaigė 2024 m. birželio 14 d. DK 56 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu. Ieškovės ieškinio reikalavimas atmesti atsakovės prašymą dėl atleidimo iš darbo pagrindo pakeitimo yra nepagrįstas ir netenkintinas.
17. Nagrinėjamoje byloje nėra jokio nei teisinio, nei faktinio pagrindo pripažinti, kad atsakovė savo darbu ieškovei padarė žalą, t. y. dėl atsakovės veiksmų - neveikimo, ieškovė negavo apie 8 753,46 Eur pajamų. Tarp Šalių sudarytoje Darbo sutartyje be būtinųjų darbo sąlygų nėra įtvirtinta jokių papildomų darbo sutarties sąlygų, t. y., kad Atsakovė būtų įsipareigojusi vykdyti kokius nors pardavimo planus, kurių įvykdymas ar neįvykdymas būtų susietas su darbo užmokesčiu ar kitomis išmokomis, susijusiomis su darbo santykiais. Be to, Atsakovė niekada Ieškovės nebuvo pasirašytinai supažindinta su jokiais pardavimų planais, todėl Ieškovės prie ieškinio pateikta Rezultatų palyginimo lentelė, kurioje net nenurodytas ją sudaręs asmuo, nagrinėjamoje byloje neturi jokios įrodomosios reikšmės, o Ieškovės teiginiai, kad neva per Atsakovės neveikimą Ieškovė negavo apie 8753,46 Eur pajamų yra deklaratyvūs, niekuo nepagrįsti ir vertintini kaip nelogiškai pasirinktas gynimosi būdas. Pažymėtina ir tai, kad Ieškovė niekada nebuvo pareiškusi Atsakovei jokių priekaištų dėl jos atliekamų darbo funkcijų, elgesio ar pan., per visą darbo laikotarpį Atsakovė neturėjo jokių drausminių nuobaudų. Priešingai, Atsakovė yra netgi gavusi iš Ieškovės atstovo S. A. žinučių dėl labai gerų darbo rezultatų.
18. DK 56 straipsnio 2 dalis numato, kad nutraukiant darbo sutartį šiame straipsnyje nustatytu pagrindu, darbdavys privalo išmokėti darbuotojui dviejų jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką <...>, todėl pripažinus Atsakovės darbo sutarties pasibaigimą 2024-06-14 DK 56 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, turi būti taikomi ir atleidimo pagal šį straipsnį padariniai - atsakovei priteisiama dviejų jos vidutinio darbo užmokesčių dydžio išeitinė išmoka.
19. DK 139 straipsnio 4 dalis numato, kad tais atvejais, kai darbuotojui pagal DK ar kitas darbo teisės normas ar darbo sutartį turi būti mokamas vidutinis darbo užmokestis (arba jo dalis), priklausantis (priklausanti) nuo anksčiau gauto darbo užmokesčio, tokiam darbo užmokesčiui apskaičiuoti taikomos DK 139 str. 2 d. 1-5 p. numatytos darbo užmokesčio dalys Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Atsakovės vidutinis dieninis darbo užmokestis yra 44 Eur, todėl pripažinus, kad tarp Salių sudaryta Darbo sutartis nutraukta DK 56 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, Atsakovei priteistina išeitinė išmoka, kurią sudaro 1839,20 Eur (44,00 Eur x 20,9 d. d. x 2), neatskaičius mokesčių.
20. Atsakovė sutinka su ieškovės ieškinyje nurodytais teiginiais, kad atsakovei priklausantis 708,41 Eur darbo užmokestis už 2024 m. sausio mėn. buvo išmokėtas 2024-04-12, be to, vykdydama Darbo ginčų komisijos sprendimą, ieškovė 2024-09-02 sumokėjo atsakovei 919,60 Eur, todėl šiai dienai ieškovės atsakovei nesumokėto darbo užmokesčio įsiskolinimą sudaro ne 3785,36 Eur, o 2157,35 Eur suma (suma nurodyta atskaičius mokesčius), kuri priteistina atsakovei iš ieškovės.
21. Nagrinėjamu atveju atsakovei už 2024 m. sausio mėn. darbo užmokestis turėjo būti sumokėtas iki 2024-02-10, o sumokėtas 2024-04-12, už 2024 m. vasario mėn. darbo užmokestis turėjo būti sumokėtas iki 2024-03-10, už 2024 m kovo mėn. - iki 2024-04-10, už 2024 m. balandžio mėn. - iki 2024-05-10, už 2024 m. gegužės mėn. - iki 2024-06-10, už 2024 m. birželio mėn. iki 2024-06-14 (darbo sutarties nutraukimo dieną). iš ieškovės atsakovei turi būti priteista 173,40 Eur delspinigių už darbo sutartyje nustatytu terminu neišmokėtą darbo užmokestį už 2024 m. sausio - birželio mėnesius (suma nurodyta atskaičius mokesčius) ir prašo teismą priteisti jai iš Ieškovės tokio dydžio delspinigius.
22. Ieškovė su Atsakove Darbo sutarties nutraukimo dieną neatsiskaitė kaip to reikalauja DK 146 straipsnio 2 dalis. Ieškovė delsia atsiskaityti su atsakove jau daugiau kaip keturis mėnesius ne dėl atsakovės kaltės, todėl ieškovė privalo mokėti netesybas pagal DK 147 straipsnio 2 dalies nuostatas, t. y. atsakovės vidutinį darbo užmokestį per mėnesį, padauginus iš uždelstų mėnesių skaičiaus, šiuo atveju 3678,40 Eur dydžio (919,60 Eur x 4 mėn.).
23. Ieškovės darbo užmokesčio atsakovei ne sumokėjimas, kuris tęsėsi net keturis mėnesius iš eilės, neteisėtas, darbo sutarties nutraukimas DK 55 straipsnio 1 dalies pagrindu be atsakovės sutikimo ir šių neteisingų duomenų perdavimas Valstybinio socialinio draudimo fondo administratoriui, tai, kad atsakovė savo pažeistas teises yra priversta ginti teisiniu keliu ir eikvoti savo laiką, darbo bylos procesas DGK, ieškovės atstovo nepagrįsti priekaištai Atsakovei dėl jos prašymo atleisti iš darbo pagal DK 56 straipsnio 1 dalies 2 punktą, nesibaigiantys ir ilgai trunkantys telefoniniai skambučiai ir netgi grasinimai, delsimas su ja atsiskaityti, pablogino atsakovės finansinę būklę, atsakovei sukėlė stresą, stiprius dvasinius išgyvenimus, neigiamas emocijas, pažeminimą, didelius nepatogumus ir netgi sveikatos pablogėjimą. Ieškovė nepateikė jokių leistinų įrodymų, kad atsakovė būtų netinkamai atlikusi savo pareigas, būtų turėjusi drausminių nuobaudų ar pažeidusi darbo tvarką. Tuo tarpu ieškovės elgesys atsakovės atžvilgiu buvo neteisėtas. Atsakovės įsitikinimu yra visos būtinosios sąlygos neturtinei žalai priteisti (neteisėti Ieškovės veiksmai, neturtinė žala, priežastinis ryšys, kaltė). Ieškovė yra juridinis asmuo, todėl jai keliami aukštesni atsakomybės, budrumo ir sąžiningo elgesio standartai nei paprastam darbo rinkos santykių dalyviui. Vadovaujantis nurodytomis aplinkybėmis bei siekiant atsakovės ir už žalos atlyginimą atsakingo asmens - ieškovės interesų pusiausvyros, atsižvelgiant į žalą padariusio asmens kaltę, jos rūšį bei formą, atsižvelgiant į padarytos žalos liekamąsias ir neatitaisomas pasekmes bei vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsakovei padarytos neturtinės žalos dydis, išreikštas pinigais, yra 3000 Eur ir ši suma priteistina atsakovei iš ieškovės.
24. Atsakovė nesutinka su ieškovės prašymu išdėstyti galutinį atsiskaitymą su atsakove dalimis per 6 (šešių) mėnesių laikotarpį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, kas mėnesį mokant 1/6 dalį neišmokėtos su darbo teisiniais santykiais susijusios sumos, nes ieškovė nuo 2024-06-14 iki šiol atsakovei gera valia nesumokėjo nei euro, kad kuo greičiau padengti nors darbo užmokesčio įsiskolinimą. Be to, ieškovė nepateikė jokių leistinų įrodymų apie savo finansinę padėtį, ieškovės teiginiai, kad ieškovės finansinė padėtis yra ypač sudėtinga yra deklaratyvūs ir atsakovės nuomone neteisingi.
25. Atsakovė prašo teismo ieškovės ieškinį atmesti, kaip nepagrįstą, darbo ginčą išnagrinėti teisme iš esmės, pakeisti šalių sudarytos Darbo sutarties nutraukimo pagrindą iš DK 55 straipsnio 1 dalies į DK 56 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir priteisti iš ieškovės atsakovei jai priklausančias išmokas, susijusias su darbo santykiais, netesybas bei neturtinę žalą, taip pat turėtas bylinėjimosi išlaidas pagal bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tvarką reglamentuotą CPK 93, 94, 96, 98 straipsnių nuostatomis.
k o n s t a t u o j a :
26. Šioje civilinėje byloje ginčas yra kilęs dėl atsakovo iš darbo atleidimo DK 56 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindo teisėtumo bei pagrįstumo ir dėl atleidimo iš darbo atsiradusių teisinių pasekmių.
Faktinės aplinkybės
27. Atsakovė nuo 2023 m. birželio 10 d. tarp šalių 2023 birželio 5 d. sudarytos darbo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau - ir Darbo sutartis) pagrindu dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavėja pilnu etatu pagal iš anksto suderintą grafiką. 2024 birželio 9 d. atsakovė pateikė Ieškovei prašymą atleisti iš darbo nuo 2024-06-14 pagal DK 56 straipsnio 1 dalies 2 punktą (Darbo sutarties nutraukimas darbuotojo inciatyva dėl svarbių priežasčių - darbuotojui du mėnesius iš eilės ir daugiau nemokamas visas jam priklausantis darbo užmokestis (mėnesinė alga)), išmokant visas su darbo santykiais susijusias išmokas ir dviejų vidutinio darbo užmokesčių dydžio išeitinę išmoką.
28. Ieškovė atleido atsakovę iš darbo pagal DK 55 straipsnio 1 dalį (Darbo sutarties nutraukimas darbuotojo iniciatyva be svarbių priežasčių).
29. Atsakovė kreipėsi į Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio darbo ginčų komisiją (toliau – DGK), inicijuodama darbo ginčą ieškovei dėl darbo sutarties nutraukimo pagrindo pakeitimo, išmokų susijusių su darbo santykiais, delspinigių, netesybų bei neturtinės žalos priteisimo.
30. DGK darbo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), 2024 m. rugpjūčio 20 d. priėmė sprendimą (registracijos data ir numeris- 2024-08-27 Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau- DGK sprendimas), kuriuo nusprendė:
pripažinti, kad tarp Šalių darbo sutartis pasibaigė 2024 m. birželio 14 d. DK 56 str. 1 dalies 2 punkto pagrindu.
Išieškoti iš Ieškovės (UAB „(duomenys neskelbtini)“) Atsakovei 3 785,36 Eur su darbo santykiais susijusių išmokų (darbo užmokestis ir kompensacija už nepanaudotas atostogas) (suma nurodyta atskaičius mokesčius).
Išieškoti iš Ieškovės Atsakovei 1 839,20 Eur su darbo santykiais susijusių išmokų (išeitinė kompensacija) (suma nurodyta neatskaičius mokesčių).
Išieškoti iš Ieškovės Atsakovei 173,40 Eur delspinigių.
Išieškoti iš Ieškovės Atsakovei 1 839,20 Eur netesybų už visą uždelstą atsiskaityti laiką nuo darbo sutarties nutraukimo dienos (2024-06-14) iki DGK sprendimo priėmimo dienos (2024-08-20) (suma nurodyta neatskaičius mokesčių).
Išieškoti iš Ieškovės Atsakovei 3 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Sprendimą dalyje dėl darbo užmokesčio išieškojimo Atsakovei iš Ieškovės, neviršijant vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio, t. y. 919,60 Eur, vykdyti skubiai.
Įpareigoti Ieškovę pateikti Valstybinio socialinio draudimo fondo administratoriui informaciją apie Atsakovės darbo santykių pabaigą 2024 m. birželio 14 d. DK 56 str. 1 dalies 2 punkto pagrindu ir priskaičiuotą 1 839,20 Eur išeitinę išmoką (suma nurodyta neatskaičius mokesčių).
Dėl atleidimo iš darbo pagrindo
31. Ieškovė nesutinka Darbo ginčų komisijos nustatytomis darbo teisinių santykių nutraukimo aplinkybėmis, nurodydama, kad dėl atsakovo netinkamo elgesio ir veiksmų nutrūko darbinė veikla, dėl ko tikslinga pripažinti, kad atsakovė pažeidė bendradarbiavimo principą, neįformavo ieškovės apie darbo užmokesčio negavimą ir kategoriškai reikalavo išmokėti išeitinę išmoką, nors ieškovė nesklandumu siūlė išspręsti bendradarbiavimo būdu, siūlė tęsti darbo santykius. Todėl ieškovė priėmė sprendimą nutraukti Darbo sutartį su atsakove pagal DK 55 straipsnio 1 dalį t. y. darbuotojo prašymu.
32. Atsakovė nurodo, kad ieškovė du mėnesius nemokėjo darbo užmokesčio, su ieškove ji negalėjo susisiekti, todėl kreipėsi į Darbo ginčų komisiją, kuri konstatavo, kad jo darbo santykiai pasibaigė 2023-06-05 Darbo kodekso 56 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu.
33. Bylos duomenimis, atsakovė ne vieną kartą kreipėsi į ieškovę, konkrečiai ieškovės atstovą S. A., parašydama iš savo asmeninio telefono Nr. (duomenys neskelbtini) žinutes per Viber programėlę į S. A. asmeninį telefono Nr. (duomenys neskelbtini) dėl neišmokėto darbo užmokesčio. 2024-02-16 atsakovė ieškovei, atstovaujamai S. A., parašė tokio turinio žinutę: įveiki, ar čia šventinė diena, ar dar alga nepervesta. Aciu“, į kurią S. A. atsakė tokio turinio žinute: „Sveiki, Kol kas negaliu pažiūrėti kas ir kaip. Pirmadieni pažiūrėsiu“. 2024-04-11 atsakovė ieškovei, atstovaujamai S. A., parašė tokio turinio žinutę: „Sveiki, norėjau paklausti dėl atlyginimu vėlavimo. Ar as viena, dar negavau už siuos metus nei vieno atlyginimo, Nes paskutinis, kurį gavau buvo uz praeitu metu gruodžio men.“, į kurią S. A. atsakė tokio turinio žinute: „Pažiūrėsiu kas ir kaip apmokėsiu šia savaite“ ir sekančią dieną (2024-04-12) atsiuntė žinutę PDF formatu bei sumokėjo 708,41 Eur darbo užmokestį už 2024 m. sausio mėnesį. Taigi, jau 2024-04-11 atsakovė informavo ieškovę, kad jai daugiau nei du mėnesius iš eilės nemokamas visas priklausantis darbo užmokestis.
34. Byloje ieškovė nepaneigė atsakovės teiginių, jog dėl atsakovei daugiau nei keturis mėnesius iš eilės nemokamas visas priklausantis darbo užmokestis. Ieškovė nurodė, kad neva neturėjo informacijos apie tai, jog mokėjimo pavedimas banke nepraėjo, tačiau nenurodė, kada tą mokėjimo pavedimą atliko ir kokio dydžio. Be to, pažymėtina, kad bankininkystės sistema sugeneruota taip, jog mokėtojas, atliekantis mokėjimo pavedimą, esant lėšų stygiui, apie tai visada informuojamas. Mokėtojas visada gali pasitikrinti duomenis apie visus savo atliktus mokėjimo pavedimus
35. Nagrinėjamu atveju ieškovė byloje nepateikė jokių įrodymų, kad turėjo atsakovės sutikimą nutraukti Darbo sutartį su atsakove pagal DK 55 straipsnio 1 dalį.
36. Esant nustatytoms aplinkybėms, teismas konstatuoja, kad atsakovės D. U. ir ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbo santykiai, prasidėję 2023-06-05, pasibaigė 2024-06-14 Lietuvos Respublikos darbo kodekso 56 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu.
Dėl darbo užmokesčio ir išeitinės išmokos
37. Remiantis Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau - Sodra) duomenimis, nustatyta, kad šalis darbo santykiai sieja nuo 2023-06-10, o darbo laikotarpiu nuo 2024-01-01 iki 2023-06-14 atsakovui priskaičiuotas 4087,15 Eur darbo užmokestis ir 797,47 Eur kompensacija už kasmetines nepanaudotas atostogas:
- už laikotarpį nuo 2024-01-01 iki 2024-01-31 priskaičiuota 923,97 Eur;
- už laikotarpį nuo 2024-02-01 iki 2024-02-29 priskaičiuota 415,80 Eur;
- už laikotarpį nuo 2024-03-01 iki 2024-03-31 priskaičiuota 877,80 Eur;
- už laikotarpį nuo 2024-04-01 iki 2024-04-30 priskaičiuota 924,00 Eur;
- u ž laikotarpį nuo 2024-05-01 iki 2024-05-31 priskaičiuota 924,00 Eur;
- už laikotarpį nuo 2024-06-01 iki 2024-06-14 priskaičiuota 819,95 Eur.
38. Iš šių duomenų nustatyta, kad atsakovės vidutinis darbo užmokestis yra 44,00 Eur. Vadovaujantis Darbo kodekso 56 straipsnio 2 dalimi nutraukus sutartį šiame straipsnyje nustatytu pagrindu, darbdavys privalo išmokėti darbuotojui dviejų jo vidutinio darbo užmokesčių dydžio išeitinę išmoką, kuri sudaro – 1 839,20 Eur (neatskaičius mokesčių) (44,00 Eur x 20,9 d. d.) x 2 mėn.).
39. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovui apskaičiuota 3 076,95 Eur nesumokėta darbo užmokesčio ir kompensacijos už nepanaudotas atostogas suma. Atsakovė teismo posėdžio metu pripažino, kad ieškovė vykdydama DGK sprendimą atsakovei 2024-09-02 sumokėjo 919,60 Eur, todėl iš ieškovės priteistina 2 157,35 Eur nesumokėto darbo užmokesčio.
40. Kadangi darbo sutartis tarp šalių nutraukta DK 56 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, atsakovui iš ieškovės priteistina išeitinė išmoka – 1 839,20 Eur ir 2 157,35 Eur nesumokėto darbo užmokesčio ir kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas.
Dėl delspinigių ir netesybų išieškojimo
41. Pagal DK 146 straipsnio 2 dalį darbdavys privalo visiškai atsiskaityti su atleidžiamu iš darbo darbuotoju jo atleidimo dieną, jeigu šiuo Kodeksu ar kitais įstatymais ar darbdavio ir darbuotojo susitarimu nenustatyta kitokia atsiskaitymo tvarka; t. y., šią dieną privalo išmokėti visas jam priklausančias pinigų sumas. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, pareiga darbdaviui su darbuotoju atsiskaityti jo atleidimo iš darbo dieną, išlieka ir tuo atveju, kai darbuotojas yra skolingas darbdaviui; aplinkybė, kad darbuotojas yra skolingas darbdaviui, gali būti pagrindas darbdaviui tartis su darbuotoju dėl jų priešpriešinių reikalavimų įskaitymo, tačiau toks įskaitymas galimas tik sutikus darbuotojui, nesant tokio susitarimo, net ir kilus ginčui, kuris nagrinėjamas teisme, aplinkybė, kad darbdavys uždelsė atsiskaityti su darbuotoju, išlieka teisiškai reikšminga ir lemia darbdavio pareigą sumokėti darbuotojui įsiskolinimą ir mokėti DK 147 straipsnyje numatytas netesybas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yNjcvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-267/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-267/2008">3K-3-267/2008</a>, 2011 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00MDkvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-409/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-409/2011">3K-3-409/2011</a>).
42. Nagrinėjamu atveju šalys nesusitarė iki kada turėjo būti mokamas darbo užmokestis, todėl teismas, vadovaudamasis įstatymo nuostatomis, nusprendė, kad darbo užmokestis turėjo būti sumokėtas kiekvieną mėnesį per dešimt darbo dienų pasibaigus mėnesiui. Byloje nustatyta, kad ieškovė atsakovei vėlavo išmokėti darbo užmokestį už sausio, vasario, kovo, balandžio, gegužės mėnesius.
41. Delspinigių dydį tvirtina Lietuvos Respublikos socialines apsaugos ir darbo ministras (DK 147 straipsnio 1 dalis). Nuo 2022-01-01 yra patvirtintas 0,08 procentų delspinigių dydis, todėl ieškovės naudai iš atsakovės priteistina 173,40 Eur delspinigių už pavėluotai išmokėtas išmokas.
42. Byloje nustatyta, kad ieškovė su atsakove darbo santykių pasibaigimo dieną neatsiskaitė.
42. Pagal Darbo kodekso 147 straipsnio 2 dalį darbo santykiams pasibaigus, o darbdaviui ne dėl darbuotojo kaltės uždelsus atsiskaityti su darbuotoju (šio kodekso 146 straipsnio 2 dalis), darbdavys privalo mokėti netesybas, kurių dydis – darbuotojo vidutinis darbo užmokestis per mėnesį, padaugintas iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių.
43. Nagrinėjamoje byloje konstatuota, kad ieškovė atleidimo iš darbo dieną neišmokėjo atsakovui priklausančio darbo užmokesčio ir kitų su darbo santykiais susijusių išmokų, kurią turėjo išmokėti darbo santykių su atsakovu pabaigos dieną, t. y. 2024-06-14, ieškovės uždelstas atsiskaityti laikotarpis yra daugiau nei 2 mėnesiai. Taigi, atsakovui priklauso kompensacija už uždelstą atsiskaityti laiką pagal DK 147 straipsnio 2 dalį. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, jog nustačius DK 147 straipsnio 2 dalyje konkretų maksimalų šešių mėnesių terminą, už kurį turi būti mokamos netesybos, užtikrinamas teisinis aiškumas, nes abi darbo teisinių santykių šalys gali aiškiai numatyti, kokia sankcija gali būti taikoma darbdaviui pažeidus pareigą tinkamai atsiskaityti su darbuotoju pasibaigus darbo santykiams. Taip pat, retrospektyviai vertinant DK 147 straipsnio 2 dalies normos pakeitimus, darytina išvada, kad įstatymų leidėjas būtent ir siekė nustatyti konkretų maksimalų netesybų terminą. Trečia, nustatyti DK 147 straipsnio 2 dalyje reglamentuojamos teisės normos tikslai bei imperatyvumas leidžia teigti, kad kitos, nei joje nustatytos, aplinkybės nėra pagrindas mažinti joje nustatytą netesybų dydį.
44. Nagrinėjamojoje byloje nustatyta, kad ieškovė su atsakove galutinai neatsiskaitė ne tik jos atleidimo dieną, bet iki šiol. Teismui nėra pagrindo pripažinti, kad dėl uždelsimo atsiskaityti yra darbuotojo kaltė.
45. Įstatymo leidėjas aiškiai apibrėžia netesybų dydį nurodydamas, kad jos skaičiuojamos mėnesiais, o ne dienomis. Taigi atsakovui priteistina netesybų suma nuo jo atleidimo mėnesio (2024 m. birželio mėn.) iki teismo sprendimo priėmimo dienos 2024 mėn. gruodžio mėn.) t. y. už penkis mėnesius. Pagal DK 146 straipsnio 2 dalį apskaičiuotos išmokos už uždelsimo atsiskaityti laiką dydis sudaro 4 598 Eur ((919,60 Eur x 5 mėn.) sumą (neatskaičius mokesčių).
46. Darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išmoka už uždelsimo atsiskaityti laiką (netesybos) teismo gali būti priteisiama sumažinta, jeigu jos priteisimas reikštų pernelyg didelę disproporciją, nepagrįstai didelį neadekvatumą tarp teisės pažeidimo ir sankcijos, nebūtų suderinamas su DK įtvirtintais darbo teisės principais. Tokios teismo išvados atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xNzkvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-179/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-179/2012">3K-3-179/2012</a>).
47. Teismas įvertinęs atsakovės dirbtą laiką pas ieškovę nuo (2023-06-10 iki 2024-06-14), t. y. metus laiko, į priteistiną sumą (4 598 Eur), vadovaujantis teisingumo ir protingumo principu sprendžia priteisti atsakovo naudai 3 000 Eur netesybų (neatskaičius mokesčių). Tokia kompensacijos suma vertintina kaip užtikrinanti šalių interesų balansą, neleidžianti atsakovei nepagrįstai praturtėti, netampanti ieškovei nepakeliama našta, bet kartu ir neleidžianti išvengti neteisėto elgesio pasekmių.
48. Šio teismo sprendimo rezoliucinė dalis formuluojama atitinkamai pagal išnagrinėto ginčo ir jo teisinio santykio pobūdį.
Dėl neturtinės žalos atlyginimo
49. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad atsakovės reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo yra nepagrįstas, nes atsakovė nepateikė įrodymų, galinčių pagrįsti neturtinės žalos faktą.
50. DK 151 straipsnyje nustatyta, kad kiekviena darbo sutarties šalis privalo atlyginti savo darbo pareigų pažeidimu dėl jos kaltės kitai sutarties šaliai padarytą turtinę žalą, taip pat ir neturtinę žalą. Jeigu darbuotojas atleidžiamas iš darbo be teisėto pagrindo ar pažeidžiant įstatymų nustatytą tvarką, darbo ginčus nagrinėjantis organas, priėmęs sprendimą pripažinti atleidimą iš darbo neteisėtu, turi teisę priteisti patirtą turtinę ir neturtinę žalą (DK 217 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 218 straipsnio 2, 4 dalys). Teismas, spręsdamas dėl neturtinės žalos priteisimo, vadovaujasi CK normomis, reglamentuojančiomis civilinę atsakomybę.
51. Vadovaujantis CK 6.250 straipsnio 1 dalimi, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinei žalai atlyginti už neturtinių vertybių pažeidimą būtinos visos civilinės atsakomybės sąlygos, įtvirtintos CK 6.246–6.248 ir 6.249 straipsniuose (neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys, kaltė ir neturtinė žala).
52. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad darbo teisiniuose santykiuose neturtinė žala darbuotojui gali būti padaryta įvairiais darbdavio neteisėtais veiksmais, pvz., kai darbuotojas neteisėtai atleidžiamas iš darbo, neteisėtai perkeliamas į kitą darbą, jam neteisingai paskiriama drausminė nuobauda, paskleista informacija apie darbuotoją, nesusijusi su jo darbo savybėmis, ir pan.; tai gali būti tiek asmens fizinis skausmas, tiek dvasiniai išgyvenimai (tiek lydintys fizinį skausmą, tiek savarankiški), nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. sausio 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMTUyLTI0OC8yMDIw" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-152-248/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-152-248/2020">e3K-3-152-248/2020</a> 59 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). Asmens darbo veikla yra ta gyvenimo sritis, nuo kurios priklauso asmens ir jo šeimos gerovė, socialinis vertinimas, galimybė save realizuoti, užsitikrinti socialinį stabilumą, todėl šių vertybių pažeidimas gali sukelti asmeniui stiprų netikrumo, nepasitikėjimo jausmą, didelius išgyvenimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMjg2LTk0My8yMDIx" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-286-943/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-286-943/2021">e3K-3-286-943/2021</a>, 51 punktas). Nustatant neturtinės žalos atlyginimo dydį darbuotojų teisių pažeidimo bylose, be CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų kriterijų, teismų vertinamos tokios reikšmingos darbo santykius apibūdinančios aplinkybės kaip darbo santykių trukmė, turėtos darbuotojo nuobaudos, teisių pažeidimo aplinkybės ir padariniai, teismo taikytos kitos pažeistų teisių gynimo priemonės, jų pakankamumas pažeistoms teisėms atkurti ir kt. (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01NS0yNDgvMjAxOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-55-248/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-55-248/2018">3K-3-55-248/2018</a> 64 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).
53. Nagrinėjamoje byloje teismas, padarydamas išvadą, kad nors darbo sutarties nutraukimą iniciavo atsakovė, tačiau ieškovės darbo užmokesčio atsakovei nesumokėjimas, kuris tęsėsi net keturis mėnesius iš eilės, neteisėtas darbo sutarties nutraukimas DK 55 straipsnio 1 dalies pagrindu be atsakovės sutikimo ir šių neteisingų duomenų perdavimas Valstybinio socialinio draudimo fondo administratoriui, tai, kad ieškovės atstovo nepagrįsti priekaištai atsakovei dėl jos prašymo atleisti iš darbo pagal DK 56 straipsnio 1 dalies 2 punktą, delsimas su ja atsiskaityti, pablogino atsakovės finansinę būklę, atsakovei sukėlė stresą, stiprius dvasinius išgyvenimus, neigiamas emocijas, pažeminimą, didelius nepatogumus garbės ir orumo pažeminimą, neteisybės jausmą.
54. Ieškovė nepateikė jokių leistinų įrodymų, kad atsakovė būtų netinkamai atlikusi savo pareigas, būtų turėjusi drausminių nuobaudų ar pažeidusi darbo tvarką. Tuo tarpu ieškovės elgesys atsakovės atžvilgiu vertintinas kaip netinkamas ir neteisėtas.
55. Teismo vertinimu, yra visos būtinosios sąlygos neturtinei žalai priteisti (neteisėti ieškovės veiksmai, neturtinė žala, priežastinis ryšys, kaltė). Ieškovė yra juridinis asmuo, todėl jai keliami aukštesni atsakomybės, budrumo ir sąžiningo elgesio standartai nei paprastam darbo rinkos santykių dalyviui.
56. Vadovaujantis nurodytomis aplinkybėmis bei siekiant atsakovės ir už žalos atlyginimą atsakingo asmens - ieškovės interesų pusiausvyros, atsižvelgiant į žalą padariusio asmens kaltę, jos rūšį bei formą, atsižvelgiant į padarytos žalos liekamąsias ir neatitaisomas pasekmes bei vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsakovei padarytos neturtinės žalos dydis, išreikštas pinigais, yra 3000 Eur ir ši suma priteistina atsakovei iš ieškovės.
Dėl sprendimo vykdymo išdėstymo
54. Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad sprendimo įvykdymo atidėjimas (išdėstymas) neturi suteikti nepagrįsto pranašumo skolininkui, o išieškotojas neturi patirti nepagrįstų nuostolių, teismas turi siekti išlaikyti išieškotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyrą, vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2011 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011).
55. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir CPK) 282 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas teismas sprendimus dėl darbo užmokesčio priteisimo nukreipia vykdyti skubiai – sprendime nustatyta dalis nežymiai viršija vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio. Atsižvelgiant į tai skubos tvarka iš ieškovės išieškotina atsakovės naudai 919,60 Eur (neatskaičius mokesčių).
56. Teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką, išskyrus atvejus, kai sprendimas vykdytinas skubiai (CPK 284 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į bylos pobūdį dėl ginčo, kylančio iš civilinių darbo santykių, į atsakovės amžių, socialinę ir turtinę padėtį, į priteistinos sumos dydį, tai, kad ieškovė yra juridinis asmuo, vykdantis ūkinę komercinę veiklą, teismas mano, kad šioje byloje galima būtų išdėstyti tik priteistų netesybų mokėjimą, nustatant terminą šešis mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos, sumokant kiekvieną mėnesį po 500 Eur (neatskaičius mokesčių) bei neturtinės žalos atlyginimo mokėjimą, nustatant terminą šešis mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos, sumokant kiekvieną mėnesį po 500 Eur, ir tokiu būdu užtikrinant abiejų šalių interesų pusiausvyrą.
57. Šalims išaiškintina, kad sprendimo vykdymo išdėstymas netenka galios ir atsakovė įgyja teisę išieškoti visą skolą bendra įstatyme nustatyta tvarka, jei atsakovės pažeis sprendimo išdėstymo tvarką.
Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo
58. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovė pateikė įrodymus, kad patyrė 218.00 Eur žyminio mokesčio išlaidų. Atsakovė pateikė įrodymus, kad patyrė šioje byloje 2 045 Eur bylinėjimosi išlaidų. Patenkinus ieškinį iš dalies (5,84 proc.), spręstinas klausimas ir dėl šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų teisme. Todėl proporcingai patenkintiems ir atmestiems ieškinio reikalavimams, iš atsakovės ieškovui priteistina 12,73 Eur žyminio mokesčio. Iš ieškovės atsakovei 1 925,57 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti.
Dėl išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, apmokėjimo
59. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (aktuali Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymo Nr. 1R-19/1K-2 redakcija) nustatyta minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 8 eurai. Šioje byloje susidarė 7,93 Eur dydžio išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis). Atsižvelgiant į tai šios išlaidos iš šalių nepriteistinos.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 270 straipsniu, 279 straipsniu, 285 - 287 straipsniais,
n u s p r e n d ž i a :
Ieškinį tenkinti iš dalies.
Pripažinti, kad atsakovės D. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), darbo santykius, kurie prasidėjo 2023-06-05, nutraukti 2024-06-14 Lietuvos Respublikos darbo kodekso 56 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu.
Priteisti atsakovei D. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 2 865,76 Eur (neatskaičius mokesčių) darbo užmokesčio ir kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas.
Priteisti atsakovei D. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 1 839,20 Eur (neatskaičius mokesčių) išeitinės išmokos.
Priteisti atsakovei D. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 173,40 Eur delspinigių.
Priteisti atsakovei D. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 3 000 Eur (neatskaičius mokesčių) netesybų nuo 2024-06-14 už kiekvieną uždelstą atsiskaitytą mėnesį, bet ne daugiau kaip už šešis mėnesius, išdėstant priteistos 3 000 Eur sumos mokėjimą dalimis 6 (šešerių) mėnesių laikotarpiui, mokant kas mėnesį po 500,00 Eur (neatskaičius mokesčių).
Nustatyti, kad įmokų mokėjimo pradžia yra teismo sprendimo įsiteisėjimo diena, pirmąją įmoką 500,00 Eur (neatskaičius mokesčių), sumokėti iki einamojo mėnesio 30 d. įskaitytinai.
Nustatyti kad, ieškovei pažeidus šią tvarką, sprendimo vykdymo išdėstymas netenka galios, ir atsakovė įgyja teisę išieškoti visas sprendimu priteistas sumas bendra įstatyme nustatyta tvarka.
Priteisti atsakovei D. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, išdėstant priteistos 3 000 Eur sumos mokėjimą dalimis 6 (šešerių) mėnesių laikotarpiui, mokant kas mėnesį po 500,00 Eur.
Nustatyti, kad įmokų mokėjimo pradžia yra teismo sprendimo įsiteisėjimo diena, pirmąją įmoką 500,00 Eur, sumokėti iki einamojo mėnesio 30 d. įskaitytinai.
Sprendimo dalis dėl darbo užmokesčio išieškojimo, neviršijančio vieno mėnesio atsakovo vidutinio darbo užmokesčio – 919,60 Eur (neatskaičius mokesčių) vykdyti skubiai.
Kitoje dalyje ieškinį atmesti.
Priteisti iš atsakovės D. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 12,73 Eur žyminio mokesčio išlaidų ieškovei UAB „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudai.
Priteisti iš ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 1 925,57 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovei D. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai.
Teismo sprendimui įsiteisėjus, Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio darbo ginčų komisijos 2024-08-20 sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) darbo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), laikyti netekusiu galios.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmams.
Teisėja Rima Šimbelytė
