Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-381-485/2025
Teisminio proceso Nr. 4-28-3-00068-2025-0
Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.4; 21.11.10.
(S)
Kauno apygardos teismas
N u t a r T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. gruodžio 10 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Remeika,
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens T. V. (toliau – ir apeliantas) apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2025 m. spalio 7 d. nutarties T. V. administracinio nusižengimo byloje.
Teismas
n u s t a t ė :
1. Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau - ir Institucija) Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo D. M. 2025 m. balandžio 24 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 64-ANR_N-1969-2025, T. V. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 481 straipsnio 2 dalį nubaustas 200 Eur bauda bei administracinio poveikio priemonė – draudimas lankytis renginiuose – t. y. sporto viešuosiuose renginiuose nuo 2025 m. gegužės 15 d. iki 2025 m. gruodžio 14 d., už tai, kad jis 2025 m. kovo 30 d. 18.30 val. vykstančiame viešajame renginyje, t. y. futbolo varžybose, elgėsi agresyviai, vartojo necenzūrinius žodžius, tyčiniais veiksmais keldamas konfliktą, taip pažeidė viešąją tvarką ir žmonių rimtį.
2. T. V. pateikė skundą apylinkės teismui, kuriuo prašė panaikinti 2025 m. kovo 30 d. Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato administracinio nusižengimo protokolą, 2025 m. balandžio 24 d. Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato nutarimą ir administracinio nusižengimo bylą nutraukti.
3. Marijampolės apylinkės teismas skundžiama 2025 m. spalio 7 d. nutartimi apelianto skundą tenkino iš dalies– panaikino Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo D. M. 2025 m. balandžio 24 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 64-ANR_N-1969-2025 ir administracinio nusižengimo bylą gražino Marijampolės apskrities vyriausiajam policijos komisariatui.
4. Apeliaciniame skunde aukštesniajam teismui T. V. prašo pašalinti iš Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2025 m. spalio 7 d. nutarties motyvuojamosios dalies nurodytą aplinkybę, kad “teismo vertinimu nusižengimas buvo padarytas renginio metu.“, panaikinti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2025 m. spalio 7 d. nutartį ir administracinių nusižengimų bylą jo atžvilgiu nutraukti.
4.1. Skunde apeliantas nesutinka, kad bylą dar reikia tirti, nes ir pats teismas skundžiamojoje nutartyje padarė išvadą, kad byloje nėra duomenų, kurie neabejotinai patvirtintų administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, tačiau vietoje to, kad panaikintų skundžiamą institucijos priimtą nutarimą ir administracinių nusižengimų bylą nutrauktų, visiškai nepagrįstai nusprendė bylą perduoti iš naujo nagrinėti Institucijai, kad ji surinktų pakankamai duomenų, kurie leidžia pagrįsti apelianto kaltę. Teismas konstatavo, kad Institucijos 2025 m. kovo 30 d. surašytame administracinio nusižengimo protokole ir 2025 m. balandžio 24 d. nutarime nėra nurodyta, kokiais konkrečiais veiksmais asmuo pažeidė viešąją tvarką ir žmonių rimtį, kas apelianto vertinimu, suponuotų tik vieną sprendimą - administracinių nusižengimų teisenos nutraukimą, tačiau, teismas suteikė institucijai pakartotinę galimybę taisyti savo pačios procesinius trūkumus ir iš naujo rinkti įrodymus - įrodinėjimo procesas tokiu būdu tęsis iki tol, kol Institucija surinks įrodymus apelianto kaltei pagrįsti, nors ši pareiga buvo jos kompetencijoje nuo pat proceso pradžios.
4.2. Apelianto nuomone, toks pirmosios instancijos teismo sprendimas eliminuoja bet kokią gynybos galimybę. Apeliantas, kuris pasinaudojo savo teise apskųsti akivaizdžiai nepagrįstą Institucijos Nutarimą, faktiškai atsiduria situacijoje, kurioje jo teisė gintis tampa iliuzine. Grąžinus bylą institucijai papildomam nagrinėjimui, institucija gauna galimybę iš naujo rinkti įrodymus, jau žinodama, kokių duomenų trūksta, kas šiuo atveju taptų nebe procesinė teisė, o procesinis pranašumas prieš gynybą. T. V. nuomone, tokia nutartimi sukuriama situacija, kai sudaromos galimybės sukurti užsitęsusią įrodinėjimo grandinę, kai Institucija gali ne kartą grįžti prie tos pačios bylos, kiekvieną kartą siekdama pataisyti ankstesnes klaidas, kol galiausiai pasiekiamas pageidaujamas rezultatas - nusižengimo konstatavimas apelianto atžvilgiu.
4.3. Skunde T. V. pabrėžia, kad apeliacinį skundą padavė būtent jis pats, siekdamas apsiginti nuo akivaizdžiai nepagrįsto nutarimo, tačiau teismo sprendimas pablogino jo padėtį, nes byla grąžinta Institucijai rinkti papildomus įrodymus, kuriais būtų galima pagrįsti jo kaltę, bet to byla grąžinta nagrinėti iš naujo ne aiškintis atsakomybei, o rinkti įrodymus apelianto kaltumo pagrindimui, nes pirmosios instancijos teismas konstatavo neva viešoji tvarka buvo pažeista. Tai apelianto atžvilgiu pažeidžia draudimo bloginti apelianto padėtį principą ir iškreipia aktyviai savo teisėmis besinaudojančio asmens padėtį.
4.4. Skunde nurodyta, kad pirmosios instancijos teismas iškvietė ir apklausė liudytoją S. V., tačiau šio liudytojo paaiškinimai buvo nenuoseklūs, prieštaringi ir nepatikimi, neatitinkantys vaizdo kamerų įrašų ir kitų bylos duomenų, tačiau teismas, atsižvelgęs į šio liudytojo dviprasmiškus parodymus, nusprendė konstatuoti, jog visgi viešoji tvarka buvo pažeista. Apelianto vertinimu, apylinkės teismas padarė prieštaringas išvadas, nes konstatavo, kad įrodymų ir duomenų apie nusižengimo buvimą nėra, tačiau atsižvelgdamas į liudytojo S. V. paaiškinimus konstatuoja, kad viešoji tvarka buvo pažeista. Tokiu atveju teismas iš esmės pats priėmė sprendimą, paremtą prielaidomis ir neaiškumais.
4.5. Skunde apeliantas pamini ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje įtvirtintas nuostatas, kad sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu ir iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės ir neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai.
4.6. Apeliaciniame skunde T. V. nurodo, kad apylinkės teismas deklaratyviai taikė ANK 642 str. 1 d. 4 p. Sprendimą panaikinti nutarimą ir grąžinti bylą institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą, teismas gali priimti tik išimtiniais atvejais, kai reikia atlikti didelės apimties papildomą bylos aplinkybių tyrimą arba apylinkės teismui sunku nustatyti papildomas bylos aplinkybes. Apelianto nuomone, teismas nenurodė jokių konkrečių aplinkybių, kurios leistų konstatuoti, kad toks išimtinio pobūdžio atvejis egzistuoja, juolab kad byla jau buvo išnagrinėta, liudytojai apklausti, o vaizdo įrašai ir kiti duomenys - teismui prieinami. Be to, pagal ANK 640 straipsnio nuostatas, teismas turi teisę ir pareigą išsiaiškinti visas reikšmingas aplinkybes bei pats imtis priemonių joms nustatyti, tačiau šia teise teismas irgi nesinaudojo.
4.7. Skundo autoriaus teigimu, apylinkės teismas nepagrįstai išplėtė ANK 481 straipsnio 4 dalies aiškinimą, kad už ANK 481 str. 1, 2 d. nusižengimus padarytus viešojoje vietoje vykstančiame renginyje, gali būti skiriamas draudimas lankytis viešosiose vietose vykstančiuose renginiuose nuo šešių mėnesių iki dvejų metų. Apeliantui nutarimu buvo pritaikyta administracinio poveikio priemonė - draudimas lankytis viešuose sporto renginiuose 7 mėnesiams, nes nusižengimas neva padarytas renginio metu. Tiek apeliantas, tiek ir liudytojas S. V. nurodė, tas matyti ir policijos vaizdo įrašų, kad nusižengimas buvo padarytas dar renginiui nevykstant, tačiau teismas pats pripažino, jog ši aplinkybė yra nustatyta, tačiau savo sprendime ją ignoravo, išlaikydamas prieštaringą poziciją dėl tariamo nusižengimo laiko ir aplinkybių. Dėl šių pažeidimų iš nutarties motyvuojamosios dalies turi būti pašalinta aplinkybė, jog “teismo vertinimu nusižengimas buvo padarytas renginio metu.“
5. Atsiliepime į apeliacinį skundą Institucijos atstovas prašo T. V. apeliacinio skundo netenkinti. Institucijos nuomone, apelianto skundo tenkinti jame nurodytais argumentais nėra pagrindo, nes Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2025 m. spalio 7 d. nutartimi teismas priėmė teisingą sprendimą, todėl prašo nutartį palikti nepakeistą bei T. V. apeliacinio skundo netenkinti.
k o n s t a t u o j a :
T. V. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
6. Apeliaciniame skunde administracinėn atsakomybėn patrauktas T. V. prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2025 m. spalio 7 d. nutartį ir administracinių nusižengimo bylą jo atžvilgiu nutraukti, kadangi byloje nėra surinkta pakankamai jo kaltę pagrindžiančių įrodymų, ir iš naujo tirti įvykio aplinkybes nėra pagrindo. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą tiek, kiek prašoma apeliaciniu skundu, neperžengdamas apeliacinio skundo reikalavimų (ANK 652 straipsnis).
7. ANK 642 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad apylinkės teismas, išnagrinėjęs bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, gali panaikinti nutarimą ir grąžinti bylą institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą; toks sprendimas priimamas tik išimtiniais atvejais, kai reikia atlikti didelės apimties papildomą bylos aplinkybių tyrimą arba apylinkės teismui sunku nustatyti papildomas bylos aplinkybes.
8. Institucijos pareigūno 2025 m. balandžio 24 d. nutarimu T. V. pripažintas padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 481 straipsnio 2 dalyje. Apeliantas šiuo nutarimu nubaustas už tai, kad 2025 m. kovo 30 d. 18.30 val. vykstančiame viešajame renginyje, t. y. futbolo varžybose, elgėsi agresyviai, vartojo necenzūrinius žodžius, tyčiniais veiksmais keldamas konfliktą, taip pažeidė viešąją tvarką ir žmonių rimtį.
9. Išnagrinėjęs byloje surinktą medžiagą bei įvertinęs skundžiamą Institucijos nutarimą, taip pat įvertinęs apeliacinio skundo bei Institucijos atsiliepimo į jį argumentus, išklausęs T. V., Institucijos atstovo bei posėdyje apklausto liudytojo S. V. paaiškinimus, pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog Institucija, priėmusi nutarimą, netinkamai atliko administracinio nusižengimo tyrimą, byloje nėra duomenų, kurie neabejotinai patvirtintų administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę. Apeliaciniame skunde aukštesniajam teismui T. V. nurodo, kad teismas, padaręs tokias išvadas, turėjo administracinio nusižengimo teiseną jo atžvilgiu nutraukti, o ne perduoti Institucijai bylą tirti dar kartą. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties motyvus bei apeliacinio skundo argumentus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisingą sprendimą grąžinti bylą Institucijai ir tokį sprendimą tinkamai argumentavo.
10. Apylinkės teismas pagrįstai konstatavo, kad Institucijos nutarime nėra nurodyta, kuo pasireiškė agresyvus T. V. elgesys, taip pat nenurodyta, kokius necenzūrinius žodžius asmuo vartojo, kad šios aplinkybės nėra detalizuotos ir pareigūno tarnybiniame pranešime, iš byloje pateiktų vaizdo įrašų šių aplinkybių nėra galimybės nustatyti, nes juose nėra aiškiai fiksuoti T. V. išsakyti necenzūriniai žodžiai, tačiau tokios išvados, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, nereiškia, jog administracinio nusižengimo bylos teisena turi būti nutraukta. Skundžiamoje nutartyje apylinkės teismas pripažino, kad nėra pagrindo netikėti teisme apklausto liudytojo S. V. parodymais apie tai, jog jis buvo įvykio vietoje ir pamatė, kaip galimai T. V. smaugia kitą asmenį, kas teismui davė pagrindo spręsti, jog vieša tvarka vis tik buvo pažeista, nes tarp T. V. ir nenustatyto asmens vyko fizinis konfliktas, į tai reagavo apsaugos darbuotojas. Teismo posėdžio metu Institucijos atstovė nurodė, kad pareigūnai išgirdo iš futbolo darbuotojų personalo, jog viduje, koridoriuje mušasi du sirgaliai, dėl to pareigūnai ir bėgo užtikrinti viešosios tvarkos iš aikštės į koridorių, tačiau byloje nėra įrodymų, kieno iniciatyva pareigūnai skubėjo į įvykio vietą.
11. Pirmosios instancijos teismas, išanalizavęs pareigūno tarnybiniame pranešime nurodytas aplinkybes, kad futbolo arenos darbuotojai informavo, kad asmuo yra sulaikytas apsaugos darbuotojo, tačiau iš vaizdo įrašų matoma, jog pareigūnai bėga link įvykio vietos, girdisi moteriškas balsas „apsaugą“ ir atbėgę iš karto sulaiko T. V., padarė išvadą, kad byloje nėra duomenų, kas konkrečiai informavo pareigūnus apie vykstantį konfliktą, kad tas asmuo nenustatytas ir nepaklaustas. Atliekant administracinio nusižengimo tyrimą, Institucija nenustatė ir neapklausė liudytojų, kurie matė įvykį bei tiesiogiai dalyvavo konflikte (nenustatytas asmuo, kuris buvo smaugiamas, futbolo darbuotojų personalas). Teismo vertinimu, liudytojų parodymai gali patvirtinti arba paneigti tam tikras bylos aplinkybes – konflikto pradžią, pareiškėjo veiksmus ir tokiu būdu būtų galima juos konkretizuoti.
12. Apeliantas apylinkės teismo sprendimą grąžinti bylą institucijai tirti vertina kaip apelianto atžvilgiu pažeidžiantį draudimo bloginti apelianto padėtį principą, ir tai grindžia tuo, jog jis pasinaudojo savo teise apskųsti akivaizdžiai nepagrįstą Institucijos nutarimą, tačiau dėl tokio teismo sprendimo byla grąžinta nagrinėti iš naujo ne aiškintis atsakomybei, o rinkti įrodymus apelianto kaltumo pagrindimui, nes pirmosios instancijos teismas konstatavo neva viešoji tvarka buvo pažeista. Tokie skundo argumentai atmestini kaip nepagrįsti. Kaip matyti iš aukščiau aptartų aplinkybių, pirmosios instancijos teismas laikė, jog byloje yra duomenų apie tai, kad konfliktas viešoje vietoje tarp apelianto ir kito asmens buvo, tačiau nėra pakankamai duomenų, patvirtinančių ar paneigiančių galimai padaryto nusižengimo aplinkybes, kurias galima išsiaiškinti tik atliekant įvairius procesinius veiksmus, taip pat ir nustatant bei apklausiant asmenis bei taip patikrinant jų duotus parodymus. Tokios išvados neduoda pagrindo daryti išvados, kad sprendimas atlikti papildomą aplinkybių tyrimą priimtas rinkti įrodymus apelianto kaltumo pagrindimui.
13. Nepagrįstas ir skundo teiginys, kad pirmosios instancijos teismas deklaratyviai taikė ANK 642 str. 1 d. 4 p. normas, nes sprendimą grąžinti bylą institucijai teismas gali priimti tik išimtiniais atvejais, kai reikia atlikti didelės apimties papildomą bylos aplinkybių tyrimą arba apylinkės teismui sunku nustatyti papildomas bylos aplinkybes., o šiuo atveju teismas nenurodė jokių konkrečių aplinkybių, kurios leistų konstatuoti, kad toks išimtinio pobūdžio atvejis egzistuoja, juolab kad byla jau buvo išnagrinėta, liudytojai apklausti, vaizdo įrašai ir kiti duomenys teismui prieinami. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties, tą patvirtina ir bylos medžiaga, administracinio nusižengimo tyrimo metu nenustatytas asmuo, kuris buvo smaugiamas, taip pat nenustatyti ir neapklausti liudytojai, kurie matė įvykį, pranešė apsaugos darbuotojams, kurie vėliau iškvietė policijos pareigūnus. Aukštesniojo teismo vertinimu, teismui objektyviai sunku būtų nustatyti šias papildomas aplinkybes, todėl negrąžinus bylos Institucijai papildomam tyrimui šių aplinkybių išsiaiškinimui bei papildomų įrodymų surinkimui bei ištyrimui, teismas negalėjo priimti galutinio sprendimo.
14. Skunde apeliantas pamini ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą nekaltumo prezumpcijos principą, pagal kurį visos abejonės ir neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Aukštesnysis teismas nekvestionuoja šio principo taikymo ir pažymi, kad kaip ir nurodyta T. V. skunde, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai aiškinamos tik tos abejonės, kuriuos negali būti pašalintos, o šiuo atveju yra galimybė iškilusias abejones pašalinti ir tokią galimybę numato ANK normos, reglamentuojančios galimybę grąžinti byla Institucijai papildomų duomenų surinkimu bei išsamiam ir objektyviam jų ištyrimui bei įvertinimui.
15. Apeliaciniame skunde T. V. prašo iš skundžiamos nutarties motyvuojamosios dalies pašalint aplinkybę, jog “teismo vertinimu nusižengimas buvo padarytas renginio metu.“, kadangi teismas pripažinęs, jog ši aplinkybė yra nustatyta, savo sprendime ją ignoravo, išlaikydamas prieštaringą poziciją dėl tariamo nusižengimo laiko ir aplinkybių. Su šiuo skundo argumentu aukštesnysis teismas sutinka. Skundžiamoje nutartyje teismas nurodė, kad T. V. teigė, jog įvykis įvyko ne renginio metu. Iš vaizdo įrašo laiko matyti, jog asmuo buvo sulaikytas 18.13val., Institucijos atstovė teigė, kad renginys prasidėjo 18.25 val. Liudytojas S. V. nurodė, kad futbolo varžybos įvykio metu prasidėję nebuvo, tačiau į areną jau buvo leidžiami žmonės. Teismas, įvertinęs šių aplinkybių visumą, padarė išvadą, kad nors oficialiai futbolo rungtynės dar nebuvo prasidėję, tačiau žiūrovai tuo metu jau buvo įleidžiami į areną, todėl laikytina, kad nusižengimas buvo padarytas renginio metu.
16. Kaip jau buvo aptarta, aukštesnysis teismas pritaria apylinkės teismo išvadai, kad Institucija turi atlikti papildomą tyrimą šioje byloje, nustatyti ir apklausti asmenis, kurie matė įvykį bei tiesiogiai dalyvavo konflikte, ir kad šių asmenų parodymai gali patvirtinti arba paneigti tam tikras bylos aplinkybes, t. y. konflikto pradžią, T. V. atliktus veiksmus bei kitas su įvykiu susijusias aplinkybes. Visa tai suponuoja išvadą, kad Institucijai atlikus papildomą aplinkybių tyrimą, galimai bus nustatytos patikslintos aplinkybės, susiję su įvykiu. Taigi, apylinkės teismui priėmus sprendimą administracinio nusižengimo bylą gražinti Marijampolės apskrities vyriausiajam policijos komisariatui papildomam tyrimui atlikti ir patikslinti nustatytas aplinkybes, teismui nebuvo pagrindo konstatuoti šioje tyrimo stadijoje nustatytos aplinkybės, kad nusižengimas buvo padarytas renginio metu, todėl ši aplinkybės iš skundžiamos nutarties motyvuojamosios dalies šalintina.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 4 punktu,
n u t a r i a :
T. V. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Pašalinti iš Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2025 m. spalio 7 d. nutarties motyvuojamosios dalies aplinkybę, kad „teismo vertinimu nusižengimas buvo padarytas renginio metu.“
Kitą Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2025 m. spalio 7 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.
Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.
Teisėjas Algirdas Remeika
