Civilinė byla Nr. e3K-3-228-823/2020
Teisminio proceso Nr. 2-60-3-00048-2015-1
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3; 3.3.4; 3.3.4.2.2; 3.3.4.2.8; 4.1. (S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. rugsėjo 30 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Godos Ambrasaitės-Balynienės (pranešėja), Alės Bukavinienės ir Virgilijaus Grabinsko (kolegijos pirmininkas),
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „Visagino tiekimas ir statyba“ kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. lapkričio 7 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjos restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „Visagino tiekimas ir statyba“ prašymą dėl proceso Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 26 d. nutartimi išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkEtNTctMjQxLzIwMTY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2A-57-241/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2A-57-241/2016">2A-57-241/2016</a> pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Visagino tiekimas ir statyba“ skundą dėl viešosios įstaigos Vilniaus tarptautinio ir nacionalinio komercinio arbitražo arbitražo teismo 2015 m. vasario 23 d. dalinio sprendimo ir 2015 m. balandžio 30 d. galutinio sprendimo, priimtų arbitražo byloje Nr. 75-NKA/14 pagal ieškovės Švenčionių rajono savivaldybės administracijos ieškinį atsakovėms restruktūrizuojamai uždarajai akcinei bendrovei „Kašgarija“, uždarajai akcinei bendrovei „Visagino tiekimas ir statyba“ dėl skolos, netesybų ir nuostolių priteisimo, atnaujinimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) normų, reglamentuojančių proceso atnaujinimą paaiškėjus naujoms aplinkybėms (CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas) bei bylą išnagrinėjus neteisėtos sudėties teismui (CPK 366 straipsnio 1 dalies 8 punktas), aiškinimo ir taikymo byloje dėl arbitražo sprendimo panaikinimo.
2. VšĮ Vilniaus tarptautinio ir nacionalinio komercinio arbitražo (toliau – ir nuolatinė arbitražo institucija) arbitrų kolegija (toliau – ir Arbitražo teismas) 2015 m. vasario 23 d. daliniu sprendimu pripažino savo kompetenciją nagrinėti arbitražo bylą pagal ieškovės Švenčionių rajono savivaldybės administracijos ieškinį atsakovėms RUAB „Kašgarija“ ir UAB „Visagino tiekimas ir statyba“ dėl skolos, netesybų ir nuostolių atlyginimo priteisimo. 2015 m. balandžio 30 d. galutiniu sprendimu Arbitražo teismas ieškinį patenkino iš dalies – priteisė ieškovei solidariai iš atsakovių 322 208,59 Eur negrąžintų lėšų, 62 247,88 Eur delspinigių, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo Arbitražo teisme 2014 m. gruodžio 5 d. iki arbitražo teismo galutinio sprendimo visiško įvykdymo.
3. Pareiškėja (atsakovė arbitražo byloje) UAB „Visagino tiekimas ir statyba“ kreipėsi į Lietuvos apeliacinį teismą prašydama panaikinti Arbitražo teismo 2015 m. vasario 23 d. dalinį sprendimą ir 2015 m. balandžio 30 d. galutinį sprendimą arbitražo byloje Nr. 75-NKA/14. Arbitražo teismo sprendimus pareiškėja ginčijo remdamasi visais Lietuvos Respublikos komercinio arbitražo įstatymo (toliau – KAĮ) 50 straipsnio 3 dalyje nustatytais arbitražo teismo sprendimo panaikinimo pagrindais.
4. Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. sausio 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkEtNTctMjQxLzIwMTY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2A-57-241/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2A-57-241/2016">2A-57-241/2016</a> procesą pagal pareiškėjos UAB „Visagino tiekimas ir statyba“ skundą dėl Arbitražo teismo 2015 m. vasario 23 d. dalinio sprendimo nutraukė nustatęs, kad pareiškėja praleido KAĮ 50 straipsnio 5 dalyje nurodytą terminą skundui dėl šio sprendimo paduoti. Pareiškėjos skundą dėl Arbitražo teismo 2015 m. balandžio 30 d. galutinio sprendimo Lietuvos apeliacinis teismas atmetė. Pareiškėjos kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 26 d. nutarties buvo atsisakyta priimti.
5. Pareiškėja RUAB „Visagino tiekimas ir statyba“ Lietuvos apeliaciniam teismui pateikė prašymą atnaujinti procesą Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 26 d. nutartimi išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkEtNTctMjQxLzIwMTY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2A-57-241/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2A-57-241/2016">2A-57-241/2016</a>. Atnaujinus procesą, prašė panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 26 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – panaikinti Arbitražo teismo 2015 m. balandžio 30 d. galutinį sprendimą, priimtą arbitražo byloje Nr. 75-NKA/14, taip pat pripažinti niekine ir negaliojančia arbitražo išlygą, įtvirtintą UAB „Kašgarija“ ir Švenčionių rajono savivaldybės administracijos 2010 m. balandžio 2 d. sudarytos Rangos sutarties bendrųjų sąlygų 20.6 punkte.
6. Prašydama atnaujinti procesą, pareiškėja rėmėsi CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktu, nustatančiu, kad procesas gali būti atnaujintas dėl naujai paaiškėjusių esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu, taip pat CPK 366 straipsnio 1 dalies 8 punktu, pagal kurį procesas gali būti atnaujintas, jeigu bylą išnagrinėjo neteisėtos sudėties teismas.
7. Prašyme atnaujinti procesą nurodyta, kad Vilniaus apygardos teismas įsiteisėjusiu 2019 m. balandžio 30 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTJBLTYyMC01NjUvMjAxOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2A-620-565/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2A-620-565/2019">e2A-620-565/2019</a> tenkino viešąjį interesą ginančios Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros ieškinį, pripažino VšĮ Vilniaus tarptautinį ir nacionalinį komercinį arbitražą įsteigta neteisėtai ir nusprendė ją likviduoti. Taigi, arbitražinė byla Nr. 75-NKA/14 buvo išnagrinėta ir 2015 m. balandžio 30 d. galutinis sprendimas dėl nuostolių atlyginimo iš pareiškėjos priteisimo yra priimtas neteisėtai nuo 2003 m. įsteigto ir arbitražo veiklos vykdyti neturėjusio arbitražo teismo. Pareiškėjai nebuvo žinoma ir negalėjo būti žinoma, kad VšĮ Vilniaus tarptautinis ir nacionalinis komercinis arbitražas yra įsteigta neteisėtai ir neturi nei teisės vykdyti veiklos, nei kompetencijos nagrinėti bylą. Faktas dėl VšĮ Vilniaus tarptautinio ir nacionalinio komercinio arbitražo veiklos neteisėtumo nuo pat jos įsteigimo momento (2003 m.) tapo žinomas tik po Vilniaus apygardos teismo 2019 m. balandžio 30 d. sprendimo priėmimo ir paskelbimo, t. y. jau po Arbitražo teismo 2015 m. balandžio 30 d. galutinio sprendimo ir Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 26 d. nutarties palikti galioti šį Arbitražo teismo sprendimą priėmimo.
8. Pareiškėjos teigimu, Arbitražo teismo arbitražo byloje Nr. 75-NKA/14 priimti sprendimai yra niekiniai ir negaliojantys, nes priimti neteisėtai įsteigto juridinio asmens. Be to, arbitrų kolegija buvo suformuota neteisėtai, neįtraukus į jos sudėtį pareiškėjos siūlyto arbitro. Esant tokioms aplinkybėms, buvo pažeisti KAĮ 50 straipsnio 3 dalies 1, 3, 5 punktų reikalavimai, sudarantys arbitražo sprendimo panaikinimo pagrindą. Pareiškėja pažymėjo, kad aplinkybė, jog bylą išnagrinėjo neteisėtos sudėties teismas, yra ne tik proceso atnaujinimo, bet ir absoliutaus procesinio sprendimo negaliojimo pagrindas, kurį teismas turi konstatuoti ex officio (pagal pareigas).
II. Lietuvos apeliacinio teismo nutarties esmė
9. Lietuvos apeliacinis teismas 2019 m. lapkričio 7 d. nutartimi atsisakė atnaujinti procesą Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 26 d. nutartimi išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkEtNTctMjQxLzIwMTY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2A-57-241/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2A-57-241/2016">2A-57-241/2016</a>.
10. Pasisakydamas dėl proceso atnaujinimo dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių (CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas) teismas nurodė, kad Vilniaus apygardos teismo 2019 m. balandžio 30 d. sprendimas, kuriuo VšĮ Vilniaus tarptautinio ir nacionalinio komercinio arbitražo įsteigimas buvo pripažintas neteisėtu, negali būti pripažintas naujai paaiškėjusia esmine bylos aplinkybe, nes minėtas sprendimas buvo priimtas po Arbitražo teismo 2015 m. balandžio 30 d. galutinio sprendimo bei Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 26 d. nutarties palikti galioti arbitražo sprendimą priėmimo. Pareiškėjai ginčo su UAB „Kašgarija“ nagrinėjimo metu nebuvo ir negalėjo būti žinoma apie Vilniaus apygardos teismo 2019 m. balandžio 30 d. sprendimą ir neteisėtą VšĮ Vilniaus tarptautinio ir nacionalinio komercinio arbitražo įsteigimą ne dėl to, kad trukdė tam tikros priežastys, bet tokios aplinkybės apskritai neegzistavo ir negalėjo egzistuoti bylos nagrinėjimo metu. Įsiteisėjusiam teismo sprendimui negali turėti įtakos aplinkybės (šalių veiksmai, įvykiai, kiti objektyvūs ar subjektyvūs veiksniai), kurios dar neegzistavo bylos nagrinėjimo ir teismo sprendimo priėmimo metu, nes byloje išsprendžiami tarp šalių susiklostę teisiniai santykiai, atsiradę iki teismo sprendimo priėmimo.
11. Vertindama pareiškėjos argumentus dėl neteisėtos arbitražo teismo sudėties (CPK 366 straipsnio 1 dalies 8 punktas), teisėjų kolegija nurodė, kad pareiškėja, prašydama taikyti atitinkamą proceso atnaujinimo pagrindą, tinkamai nepagrindė, kaip Vilniaus apygardos teismo 2019 m. balandžio 30 d. priimtas sprendimas yra susijęs su Arbitražo teismo arbitrų, išnagrinėjusių pareiškėjos skundą, paskyrimu ir kaip šis sprendimas įrodo arbitrų skyrimo procedūros neteisėtumą. Teismas taip pat pažymėjo, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. sausio 26 d. nutartyje, pasisakydamas dėl ginčo arbitruotinumo sąlygų ir arbitrų paskyrimo tvarkos, imperatyvių įstatymo normų pažeidimų nenustatė.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
12. Kasaciniu skundu pareiškėja prašo Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. lapkričio 7 d. nutartį panaikinti ir perduoti jos prašymą dėl proceso atnaujinimo Lietuvos apeliaciniam teismui nagrinėti iš naujo, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
12.1. Pareiškėja, kreipdamasi į teismą su prašymu dėl proceso atnaujinimo, laikėsi pozicijos, kad jai iš Vilniaus apygardos teismo 2019 m. balandžio 30 d. teismo sprendimo paaiškėjusios aplinkybės apie neteisėtą VšĮ Vilniaus tarptautinio ir nacionalinio komercinio arbitražo įsteigimą ir veiklą egzistavo arbitražinės bylos nagrinėjimo metu, tačiau jai nebuvo ir negalėjo būti žinomos. Nurodytos aplinkybės turi esminę reikšmę bylai, kadangi tinkamos ir teisėtos sudėties teismas yra esminė teisingo ir tinkamo ginčų nagrinėjimo sąlyga. Lietuvos apeliacinis teismas naujai paaiškėjusia aplinkybe klaidingai laikė Vilniaus apygardos teismo 2019 m. balandžio 30 d. sprendimą; nurodė, kad ši aplinkybė apskritai neegzistavo ir negalėjo egzistuoti bylos nagrinėjimo metu, tuo pagrindu konstatavo, kad pareiškėjos nurodomos aplinkybės negali būti pagrindas atnaujinti procesą pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktą.
12.2. Pareiškėja savo prašymą dėl proceso atnaujinimo grindė ne VšĮ Vilniaus tarptautinio ir nacionalinio komercinio arbitražo likvidavimo aplinkybe, o neteisėto nuolatinės arbitražo institucijos įsteigimo 2003 m. ir neteisėtos veiklos pareiškėjai aktualių sprendimų priėmimo metu faktu. Kaip buvo nurodyta prašyme teismui, neteisėtai veiklą vykdžiusi VšĮ Vilniaus tarptautinis ir nacionalinis komercinis arbitražas negalėjo užtikrinti ir neužtikrino tinkamos ir teisėtos sudėties Arbitražo teismo, todėl pareiškėjos teisė į tinkamą procesą buvo pažeista.
12.3. Lietuvos apeliacinis teismas skundžiamoje nutartyje nepagrįstai nagrinėjo ir vertino ne faktines aplinkybes, egzistavusias bylos, kurios procesą buvo prašoma atnaujinti, išnagrinėjimo metu, o tik jų teisinį vertinimą, pateiktą Vilniaus apygardos teismo 2019 m. balandžio 30 d. teismo sprendime. Tiek CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte, tiek teismų praktikoje nurodyta, kad, nagrinėjant proceso atnaujinimo klausimą, bylos nagrinėjimo dalyku turi būti faktinės aplinkybės, o ne jų teisinis vertinimas.
12.4. Pareiškėja, pateikdama prašymą dėl proceso atnaujinimo, taip pat rėmėsi CPK 366 straipsnio 1 dalies 8 punkte nustatytu proceso atnaujinimo pagrindu – arbitražo bylą pareiškėjos atžvilgiu išnagrinėjo neteisėtos sudėties teismas, t. y. neteisėtai įsteigta, teisės vykdyti komercinio arbitražo teismo funkcijų ir vykdyti šioje srityje teisingumo neturėjusi nuolatinė arbitražo institucija; arbitrų kolegija buvo suformuota neteisėtai, neįtraukus į kolegijos sudėtį bendraatsakovės UAB „Kašgarija“ siūlytos arbitrės, be to, ginčas pareiškėjos atžvilgiu buvo nearbitruotinas, arbitražas neturėjo kompetencijos nagrinėti ginčą. Lietuvos apeliacinio teismo skundžiamoje nutartyje nurodyta išvada, kad pareiškėja tinkamai nepagrindė, kaip 2019 m. balandžio 30 d. teismo sprendimas yra susijęs su Arbitražo teismo arbitrų, išnagrinėjusių pareiškėjos skundą, paskyrimu ir kaip šis sprendimas įrodo arbitrų skyrimo procedūros neteisėtumą, yra nepagrįsta, priimta nevertinant pareiškėjos prašyme nurodytų aplinkybių, kitų išnagrinėtos bylos aplinkybių bei Vilniaus apygardos teismo 2019 m. balandžio 30 d. teismo sprendime konstatuotų aplinkybių.
12.5. Tiek nacionalinėje, tiek tarptautinėje teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad arbitražas yra lygiavertis nacionaliniams teismams ginčų sprendimo būdas. Nepriklausomai nuo to, kokiu būdu – nacionaliniame teisme ar arbitraže – yra nagrinėjama byla, šalims turi būti užtikrinamos konkrečios teisės, išplaukiančios iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalies, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalies, Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 47 straipsnio. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis garantuoja, jog kai yra sprendžiamas tam tikro asmens civilinio pobūdžio teisių ir pareigų klausimas, toks asmuo turi teisę, kad bylą per įmanomai trumpiausią laiką viešumo sąlygomis teisingai išnagrinėtų pagal įstatymą įsteigtas nepriklausomas ir bešališkas teismas. Šios teisės normos taikymas arbitražui pripažintas Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2008 m. balandžio 3 d. sprendimas byloje Regent Company prieš Ukrainą, peticijos Nr. 773/03).
12.6. Vilniaus apygardos teismo 2019 m. balandžio 30 d. sprendime konstatuota, kad VšĮ Vilniaus tarptautinis ir nacionalinis komercinis arbitražas, kaip nuolatinė arbitražo institucija, buvo įsteigta ir vykdė veiklą neteisėtai. Minėtame teismo sprendime taip pat konstatuota, kad nuolatinės arbitražo institucijos funkcijos nėra tik techninės, aptarnaujamosios ar organizacinės. Teisės aktai, sutartis ar arbitražo taisyklės gali arbitražo institucijai/jos pirmininkui nustatyti įgaliojimus priimti sprendimą dėl tam tikrų arbitražo procese kylančių klausimų, kurie arbitražo procesui gali turėti svarbią reikšmę, pavyzdžiui, įgaliojimų, susijusių su arbitražo teismo sudėtimi.
12.7. Vilniaus apygardos teismo 2019 m. balandžio 30 d. sprendime konstatuoti esminiai KAĮ normų pažeidimai, steigiant ir vykdant nuolatinės arbitražo institucijos veiklą, yra susiję su VšĮ Vilniaus tarptautinio ir nacionalinio komercinio arbitražo steigėjų asmenimis. Nuolatinės arbitražo teismo institucijos steigėjai gali būti tik viešieji juridiniai asmenys, atstovaujantys Lietuvos gamybos, verslo ir teisinės veiklos ūkio subjektams. Šiuo atveju esminę reikšmę turi ir faktas, kad nuolatinės arbitražo institucijos pirmininko funkcijas (taip pat ir pagal Nacionalinio komercinio arbitražo procedūros reglamentą (toliau – ir Reglamentas) paskiriant du iš trijų arbitražo kolegijos, nagrinėjusios aptariamą arbitražo bylą, arbitrų), vykdė J. Š. – vienas iš VšĮ Vilniaus tarptautinio ir nacionalinio komercinio arbitražo steigėjų, neatitikusių imperatyvių KAĮ normų reikalavimų.
12.8. Pareiškėja Lietuvos apeliaciniam teismui nurodė ir konkrečius VšĮ Vilniaus tarptautinio ir nacionalinio komercinio arbitražo (kaip nuolatinės arbitražo institucijos) veiksmus arbitražo byloje Nr. 75-NKA/14, kurie vertintini kaip galimai šališki ir realiai apriboję pareiškėjos procesines teises: nuolatinės arbitražo institucijos pirmininkas atsisakė į arbitražo bylą nagrinėjančią arbitrų kolegiją paskirti bendraatsakovės pasiūlytą arbitrę A. S., tokiu būdu į arbitražo bylą nagrinėjančią kolegiją buvo įtraukti tik ieškovės pasiūlyti arba neteisėtai veikiančios nuolatinės arbitražo institucijos pirmininko paskirti arbitrai; neteisėtai paskirta arbitrų kolegija bylos nagrinėjimo metu atsisakė tenkinti pareiškėjos prašymą į bylos nagrinėjimą kaip trečiąjį asmenį įtraukti UAB „Grontmij/Carl Bro“ (atsisakymo įtraukti trečiąjį asmenį pagrindu nurodyta, kad Reglamentas nenustato galimybės į bylos nagrinėjimą įtraukti arbitražinės išlygos nepasirašiusių asmenų, nors bylos nagrinėjime kaip trečiasis asmuo dalyvavo UAB „Statybų techninė priežiūra“); taip pat buvo atsisakyta prie nagrinėjamos bylos pridėti pareiškėjos prašomus įrodymus.
12.9. Priimdamas skundžiamą nutartį Lietuvos apeliacinis teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 20 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtNDcxLTkxNi8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-471-916/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-471-916/2016">e3K-3-471-916/2016</a> pateiktų išaiškinimų. Minėtoje byloje kasacinis teismas, pasisakydamas dėl tos pačios nuolatinės arbitražo institucijos veiklos, pripažino šios arbitražo institucijos veiklos pažeidimus pagrindu panaikinti arbitražo teismo priimtą sprendimą, o Lietuvos apeliacinis teismas, po šio kasacinio teismo sprendimo peržiūrėdamas arbitražo teismo priimtą sprendimą, 2017 m. vasario 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTJBLTQxMC04MjMvMjAxNw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2A-410-823/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2A-410-823/2017">e2A-410-823/2017</a> arbitražo teismo 2015 m. spalio 20 d. sprendimą panaikino. Lietuvos apeliacinis teismas skundžiamoje nutartyje nenurodė, kodėl iš esmės tapatūs nuolatinės arbitražo institucijos steigimo ir veiklos trūkumai civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTJBLTQxMC04MjMvMjAxNw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2A-410-823/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2A-410-823/2017">e2A-410-823/2017</a> buvo įvertinti kaip pagrindas panaikinti galutinį arbitražo teismo sprendimą, o iš esmės analogišku laiku ir analogiškomis aplinkybėmis Arbitražo teismo išnagrinėtoje kitoje byloje toks pagrindas nustatytas nebuvo.
12.10. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 20 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtNDcxLTkxNi8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-471-916/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-471-916/2016">e3K-3-471-916/2016</a> išaiškinta, jog „faktas, kad arbitražo byloje gali būti surinkti ne visi reikšmingi dokumentai, gali lemti šalies galimybės pateikti savo poziciją ir gintis apribojimą bei esminį teisės į tinkamą procesą pažeidimą. Kadangi dokumentų pridėjimas ar nepridėjimas prie bylos yra nuo šalių valios nepriklausantis dalykas, esant akivaizdžiam arbitražo byloje surinktų duomenų nevientisumui, atitinkamos aplinkybės teismo procese dėl arbitražo sprendimo panaikinimo gali būti patikrinamos viešosios tvarkos aspektu. Nustačius, kad prie bylos nepridėti reikšmingi dokumentai, galintys turėti įtakos šalies galimybei gintis, tai gali būti savarankiškas pagrindas panaikinti arbitražo sprendimą.“ Pareiškėjos Lietuvos apeliaciniam teismui pateiktame skunde dėl galutinio Arbitražo teismo sprendimo nurodyti argumentai apie neteisėtus arbitražo institucijos pirmininko ir jo vienasmeniu sprendimu suformuotos arbitrų kolegijos procedūrinius sprendimus, apribojusius atsakovių arbitražo byloje galimybes teikti savo poziciją pagrindžiančius įrodymus ir jais remtis.
13. Suinteresuotas asmuo (ieškovė arbitražo byloje) Švenčionių rajono savivaldybės administracija atsiliepimu į kasacinį skundą prašo jį atmesti ir Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. lapkričio 7 d. nutartį palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepimas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
13.1. Kasatorė kasaciniame skunde nepagrįstai ir neteisėtai tapatina VšĮ Vilniaus tarptautinį ir nacionalinį komercinį arbitražą, kuri Vilniaus apygardos teismo sprendimu buvo pripažinta įsteigta neteisėtai ir likviduota, ir arbitražo teismą, sudarytą iš trijų arbitrų (kolegiją), kuris įsiteisėjusiu galutiniu sprendimu išsprendė ginčą tarp šalių. Ginčą sprendė ne nuolatinė arbitražo institucija, o arbitrų kolegija. Vilniaus apygardos teismo sprendime nėra konstatuotas šalių ginčą išnagrinėjusio Arbitražo teismo sudarymo ar kitų konkrečių organizacinių administracinių priemonių ar veiksmų neteisėtumas.
13.2. Lietuvos apeliacinis teismas skundžiamoje nutartyje teisingai nurodė, kad ne bet kokia naujai paaiškėjusi aplinkybė yra reikalavimo dėl proceso atnaujinimo pagrindas, o tik tokia, kuri turi esminę reikšmę bylai. Esminis naujos aplinkybės pobūdis turi būti suprantamas kaip žymus konkrečių faktinių duomenų skirtumas nuo anksčiau turėtųjų, kurį nustačius turėtų keistis priimtu ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu jau konstatuotų faktų ir proceso šalių ginčijamo materialinio teisinio santykio teisinė kvalifikacija, o kartu ir įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada, ją pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai. Tai reiškia, kad dėl naujų duomenų gavimo būtų pagrindas panaikinti jau priimtus teismo sprendimus ir reikalavimus išspręsti kitaip: patenkintus reikalavimus atmesti (visus ar keletą, visiškai ar iš dalies), nepatenkintus reikalavimus patenkinti (visus ar keletą, visiškai ar iš dalies) arba teismo sprendimą pakeisti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMjEyLTkxNi8yMDE3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-212-916/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-212-916/2017">e3K-3-212-916/2017</a>). Kasatorė kasaciniame skunde nenurodo ir nedetalizuoja, kaip tariamai naujai paaiškėjusi aplinkybė, susijusi su nuolatine arbitražo institucija, o ne Arbitražo teismu, keičia ar gali keisti konkrečius faktinius galutiniu sprendimu išnagrinėtos bylos duomenis, faktus ir proceso šalių materialinio teisinio santykio teisinę kvalifikaciją, o kartu ir galutinio sprendimo išvadas, jas pagrindžiančius faktinius ir teisinius argumentus, taip pat kaip ir kodėl ji lemtų tai, kad šalių ginčo reikalavimai būtų buvę išspręsti kitaip.
13.3. Vilniaus apygardos teismo sprendimas, kuriuo buvo pripažinta neteisėtai įsteigta ir likviduotina VšĮ Vilniaus tarptautinis ir nacionalinis komercinis arbitražas, buvo priimtas tik 2019 m. balandžio 30 d., tuo tarpu Arbitražo teismo galutinis sprendimas priimtas 2015 m. balandžio 30 d., o peržiūrėtas Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 26 d. nutartimi, todėl, kaip teisingai 2019 m. lapkričio 7 d. nutartyje pažymėjo Lietuvos apeliacinis teismas, įsiteisėjusiai Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 26 d. nutarčiai negali turėti įtakos aplinkybės, kurios dar neegzistavo bylos nagrinėjimo ir teismo procesinio sprendimo priėmimo metu.
13.4. Kasatorė, kasaciniame skunde selektyviai cituodama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos išaiškinimus ir teigdama apie tariamą nukrypimą nuo jų, taip pat darydama nuorodą į Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. vasario 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTJBLTQxMC04MjMvMjAxNw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2A-410-823/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2A-410-823/2017">e2A-410-823/2017</a> ar Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtNDcxLTkxNi8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-471-916/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-471-916/2016">e3K-3-471-916/2016</a>, ne tik neatskleidžia ir nedetalizuoja, kaip ir kodėl, jos nuomone, Lietuvos apeliacinis teismas, priimdamas 2019 m. lapkričio 7 d. nutartį, turėjo jomis vadovautis, bet ir iš esmės nutyli aplinkybę, kad cituojamų (nurodomų) civilinių bylų ir šios civilinės bylos teisinės ir faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi, inter alia (be kita ko), iš esmės skiriasi arbitrų skyrimo, arbitražo proceso terminų laikymosi, pirmininko funkcijų atlikimo, bylos dokumentų rinkimo ir kitos aplinkybės.
13.5. Kasatorė skunde dėl Arbitražo teismo dalinio ir galutinio sprendimų yra pripažinusi ir patvirtinusi, kad 2014 m. gruodžio 8 d. nuolatinės arbitražo institucijos pirmininkas pranešė atsakovėms apie ieškovės ieškinio įregistravimą ir nurodė, kad atsakovės privalo paskirti iš savo pusės arbitrą. Šiam veiksmui atlikti KAĮ ir VšĮ Vilniaus tarptautinio ir nacionalinio komercinio arbitražo reglamentas nustato 20 dienų terminą (termino pabaigos diena – 2014 m. gruodžio 28 d.). Atsakovės praleido terminą savo arbitro kandidatūrai pateikti, nes savo rašytinius dokumentus pateikė pavėluotai – atsakovė pateikė 2014 m. gruodžio 29 d., o kita atsakovė UAB „Kašgarija“ – tik 2015 m. sausio 16 d. Kasatorė 2014 m. gruodžio 29 d. atsiliepime apskritai nepasisakė dėl arbitro kandidatūros ir tik išdėstė poziciją dėl šio ginčo tariamo nearbitruotinumo. Pažymėtina, kad, pagal KAĮ 19 straipsnio 2 dalį, arbitražo bylos šalis gali ir turi pasisakyti dėl arbitro kandidatūros, nepaisant to, kad reiškia prieštaravimus dėl arbitražo teismo kompetencijos, tačiau kasatorė to nustatyta tvarka taip niekada ir nepadarė.
13.6. Atsakovės nepateikė nuolatinės arbitražo institucijos sekretoriatui/pirmininkui bendro rašytinio susitarimo paskirti vieną arbitrą, nors KAĮ 14 straipsnio 6 dalis aiškiai nustato tokią bendraatsakovių pareigą ir nustato šios pareigos įgyvendinimui 20 dienų terminą, kuris atsakovių atveju baigėsi 2014 m. gruodžio 28 d. Vadovaujantis KAĮ 14 straipsniu ir Reglamentu, nuolatinės arbitražo institucijos pirmininkas ne tik galėjo, bet ir turėjo paskirti arbitrą už atsakoves.
13.7. Atsakovės arbitražo bylos nagrinėjimo metu galėjo pasinaudoti KAĮ 15 straipsnyje ir kitose nuostatose įtvirtinta arbitro nušalinimo teise, tačiau tokia teise niekada nepasinaudojo.
13.8. UAB „Grontmij/Carl Bro“ dalyvavimo arbitražo byloje būtinumas buvo tinkamai ištirtas ir įvertintas Arbitražo teismo 2015 m. balandžio 29 d. posėdyje, nusprendžiant, kad tokio asmens dalyvavimas nėra būtinas ir šios arbitražo bylos sprendimas neturės įtakos aptariamo asmens teisėms bei pareigoms, kadangi, be kita ko, 2009 m. birželio 3 d. ieškovės ir šio asmens sudarytos paslaugų sutarties Nr. A-PSF-ADM-0905-01 dalykas yra projekto „Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros renovavimas ir plėtra Švenčionių rajone“ paraiškos ES finansavimui gauti parengimo, projekto administravimo paslaugų atlikimas. Pažymėtina ir tai, kad UAB „Grontmij/Carl Bro“ taip pat niekada neišreiškė noro ir valios dalyvauti arbitražo byloje kaip trečiasis asmuo.
13.9. Atsakovės prašė ne priimti jų teikiamus įrodymus, kaip teigiama skunde, o įpareigoti ieškovę pateikti visą konkurso, kurį įgyvendino jau visai kiti rangovai, techninį projektą, darbo projektą, išpildomąją dokumentaciją ir kitus dokumentus, nesusijusius su atsakovėmis ir jų rangos sutartimi. Akivaizdu, kad tokių dokumentų, neturinčių jokios reikšmės teisingam šios arbitražo bylos išnagrinėjimui, surinkimas ir pateikimas į arbitražo bylą būtų pareikalavęs nepagrįstai didelių šalių laiko ir kitų sąnaudų bei būtų užvilkinęs bylos nagrinėjimą, todėl buvo pagrįstai atsisakyta tokius atsakovių prašymus, nesusijusius su bylos dalyku, patenkinti. Be to, ginčas nėra susijęs su jau kitų rangovų žymiai vėliau įgyvendinto konkurso techniniu projektu ar kitais dokumentais, nesančiais su atsakovėmis sudarytos reangos sutarties dalimi, ginče nebuvo vertinamos ir tiriamos šios aplinkybės, o su ginču susijusioms teisingoms išvadoms padaryti arbitražo byloje buvo surinkta daugiau nei pakankamai būtinų rašytinių įrodymų. Savarankiškų reikalavimų šioje arbitražo byloje atsakovės nebuvo pareiškusios. Pažymėtina, kad aptariamus prašymus atsakovės galėjo pareikšti ir anksčiau, tačiau to nepadarė, kadangi siekė ne ko kito, kaip tik šios arbitražo bylos užvilkinimo (KAĮ 33 straipsnio 3 dalis).
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
14. CPK 365 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad bylos, užbaigtos nagrinėti dėl ginčo esmės įsiteisėjusiu teismo sprendimu (nutartimi, įsakymu ar nutarimu), procesas gali būti atnaujintas šiame skyriuje nustatytais pagrindais ir tvarka.
15. Kasacinio teismo jurisprudencijoje, aiškinant proceso atvaujinimo instituto paskirtį ir tikslus, nurodyta, kad teismo sprendimo teisinė galia lemia jo nekintamumą, teismo sprendimo pagrindu atsiradusių teisinių santykių stabilumą, tačiau galimi atvejai, kai po bylos išsprendimo paaiškėja naujų teisinių ar faktinių aplinkybių, turinčių įtakos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Būtent tokiai situacijai įstatymų leidėjas įtvirtino proceso atnaujinimo institutą. Tiek nacionalinėje, tiek tarptautinėje teisėje, taip pat Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje proceso atnaujinimo institutas vertinamas kaip ekstraordinarus būdas įsiteisėjusiems teismų sprendimams peržiūrėti. Jį galima taikyti tik konstatavus bent vieną iš CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytų pagrindų, kurių sąrašas yra baigtinis. Šie proceso atnaujinimo pagrindai turi būti taikomi neformaliai, laikantis teisinio apibrėžtumo principo, todėl proceso atnaujinimas galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinamoms aplinkybėms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00NjgvMjAxNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-468/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-468/2014">3K-3-468/2014</a>).
16. Proceso atnaujinimo institutas nėra nauja ar papildoma bylos nagrinėjimo stadija, bet ekstraordinarus būdas, leidžiantis atnaujinus procesą bylą išnagrinėti pakartotinai atitinkamos instancijos teisme ta apimtimi, kurią nustato proceso atnaujinimo pagrindas. Šis institutas neturi būti priemonė dar kartą pasibylinėti ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2009; 2009 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-572/2009; 2011 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2011; kt.). Teismas, vykdydamas pareigą neleisti, kad įrodinėjimo procesas būtų begalinis, ir siekdamas pagrindinių civilinio proceso tikslų – greitesnio bylos užbaigimo, atkuriant teisinę taiką tarp šalių, proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo (CPK 7 straipsnis), atsižvelgdamas į proceso atnaujinimo paskirtį, turi tiksliai ir neabejotinai nustatyti pagrindų atnaujinti procesą buvimą, nagrinėti prašymus atnaujinti procesą taip, kad tai nepavirstų pakartotiniu bylos nagrinėjimu (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xNjItMjE5LzIwMTY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-162-219/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-162-219/2016">3K-3-162-219/2016</a> 18, 19 punktus ir juose nurodytą kasacinio teismo praktiką; 2016 m. spalio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00MzctNjg2LzIwMTY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-437-686/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-437-686/2016">3K-3-437-686/2016</a> 43 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).
17. Pagal CPK 370 straipsnio 3 dalį teismas, nagrinėdamas teismo posėdyje prašymą atnaujinti procesą, sprendžia dėl jo pagrįstumo, t. y. patikrina, ar prašymas atnaujinti procesą paduotas nepažeidus CPK 368 straipsnyje nustatyto termino ir pagrįstas CPK 366 straipsnio 1 dalyje įtvirtintais pagrindais. Nagrinėdamas prašymą atnaujinti procesą, teismas patikrina prašyme išdėstytas aplinkybes atsižvelgdamas į nurodytą civilinės bylos atnaujinimo pagrindą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00NjgvMjAxNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-468/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-468/2014">3K-3-468/2014</a>). Bet kuris pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas privalo būti analizuojamas visų bylos aplinkybių kontekste, siekiant atsakyti į klausimą, ar pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas leidžia protingai abejoti byloje priimtų teismo procesinių sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2011; 2014 m. birželio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2014).
18. Pareiškėja prašymą atnaujinti procesą nagrinėjamoje byloje grindė CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktu, nustatančiu, kad procesas byloje gali būti atnaujintas, jei naujai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu, taip pat CPK 366 straipsnio 1 dalies 8 punktu, pagal kurį procesas byloje gali būti atnaujintas, jeigu bylą išnagrinėjo neteisėtos sudėties teismas.
Dėl CPK 366 straipsnio 1 dalies 8 punkto taikymo
19. Tam, kad būtų pasiekti CPK 2 straipsnyje nustatyti civilinio proceso tikslai, konkrečioje byloje turi būti įgyvendintas vienas svarbiausių civilinio proceso principų – teisės į tinkamą teismo procesą principas. Vienas iš šio principo turinio elementų yra tai, kad teismas turi būti sudarytas pagal įstatymą. Neteisėta teismo sudėtis yra absoliutus ir besąlygiškas pagrindas panaikinti teismo sprendimą (CPK 329 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 353 straipsnio 2 dalis). Aplinkybė, jog bylą išnagrinėjo neteisėtos sudėties teismas, taip pat yra ir proceso atnaujinimo pagrindas, jei šiuo pagrindu prašymą atnaujinti procesą pateikęs asmuo negalėjo remtis apeliaciniame ar kasaciniame skunde (CPK 366 straipsnio 1 dalies 8 punktas, 2 dalis).
20. Bylos išnagrinėjimas neteisėtos sudėties teismo yra esminis proceso teisės normų pažeidimas, reiškiantis, kad tinkamo proceso atitinkamos instancijos teisme (teisme, kuris išnagrinėjo bylą būdamas neteisėtos sudėties) nebuvo. Toks pažeidimas gali būti pašalintas tik pakartojus atitinkamos instancijos teismo procesą teisėta teismo sudėtimi. Dėl šios priežasties, jeigu prašymas atnaujinti procesą grindžiamas CPK 366 straipsnio 1 dalies 8 punkte nurodytu pagrindu, jis turi būti pateikiamas tam teismui, kurio neteisėtos sudėties teismas išnagrinėjo bylą (CPK 367 straipsnio 2 dalis). Taigi, prašydamas atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 8 punkto pagrindu pareiškėjas turi pagrįsti, kad su teismo sudėtimi susijęs esminis proceso teisės normų pažeidimas buvo padarytas būtent tame procese, kurį prašoma atnaujinti, ir būtent tame teisme, kuriam pateikiamas prašymas atnaujinti procesą.
21. Nagrinėjamu atveju pareiškėja, prašymą atnaujinti procesą Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 26 d. nutartimi išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkEtNTctMjQxLzIwMTY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2A-57-241/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2A-57-241/2016">2A-57-241/2016</a> grįsdama, be kita ko, CPK 366 straipsnio 1 dalies 8 punkte nurodytu proceso atnaujinimo pagrindu, nenurodo jokių aplinkybių, susijusių su civilinę bylą Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkEtNTctMjQxLzIwMTY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2A-57-241/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2A-57-241/2016">2A-57-241/2016</a> nagrinėjusios Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegijos sudėties neteisėtumu, – šiuo pagrindu pareiškėja remiasi įrodinėdama Arbitražo teismo sudėties neteisėtumą. Taigi, nors procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 8 punkto pagrindu prašoma atnaujinti teismo išnagrinėtoje byloje, iš pareiškėjos argumentų akivaizdu, jog, pareiškėjos vertinimu, bylą neteisėta sudėtimi išnagrinėjęs teismas yra Arbitražo teismas.
22. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pareiškėjos argumentais, kad tinkamo proceso garantijos, įskaitant ir Arbitražo teismo sudėties teisėtumo, arbitrų nepriklausomumo ir nešališkumo garantiją, taikomos ir arbitražo procese. Arbitro nešališkumo ar nepriklausomumo stoka yra savarankiškas pagrindas panaikinti ir / ar atsisakyti pripažinti arbitražo sprendimą (KAĮ 50 straipsnio 3 dalies 4 punktas; Niujorko konvencijos V straipsnio 1 dalies d punktas; UNICITRAL tarptautinio komercinio arbitražo modelinio įstatymo 34 straipsnio 2 dalies a punkto iv papunktis ir 36 straipsnio 1 dalies a punkto iv papunktis). Tačiau ši aplinkybė savaime nėra pakankama spręsti, kad galimi arbitražo proceso trūkumai, susiję su arbitražo teismo sudėtimi, gali būti šalinami taikant CPK 366 straipsnio 1 dalies 8 punkte įtvirtintą proceso atnaujinimo pagrindą teismo išnagrinėtoje byloje dėl arbitražo teismo sprendimo panaikinimo.
23. Lietuvos Respublikos teritorijoje vykstantį arbitražinį nagrinėjimą, įskaitant arbitražo teismo sudarymą ir kompetenciją, arbitražo teismo sprendimo panaikinimo tvarką reglamentuoja KAĮ. Pagal KAĮ 8 straipsnį arbitražo teismas, nuolatinė arbitražo institucija ir jos pirmininkas, spręsdami šiame įstatyme reglamentuojamus klausimus, yra nepriklausomi. Teismai negali kištis į arbitražo teismo, į nuolatinės arbitražo institucijos ir jos pirmininko veiklą, išskyrus šiame įstatyme nustatytus atvejus. Pagal KAĮ 50 straipsnį arbitražo teismo sprendimas gali būti panaikintas tik pateikus skundą Lietuvos apeliaciniam teismui šiame straipsnyje nustatytais pagrindais. Jokių kitų arbitražo teismo sprendimo teisminės kontrolės formų KAĮ neįtvirtina.
24. Teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad Lietuvoje veikiančių arbitražų sprendimų teisminė priežiūra, kurios metu sprendžiama dėl arbitražo sprendimo panaikinimo, vykdoma ne apeliacijos ar remisijos, o anuliavimo forma. Tai reiškia, kad arbitražo sprendimams nėra būdinga instancinė procesinių sprendimų kontrolės sistema. Lietuvos apeliacinis teismas, nagrinėdamas skundą dėl arbitražo teismo sprendimo panaikinimo, neveikia kaip apeliacinė instancija arbitražo teismui. Teisme nagrinėjama byla dėl arbitražo teismo sprendimo panaikinimo yra ne arbitražo bylos tąsa (tolimesnė arbitražo bylos stadija), o savarankiškas teisminis procesas, kurio metu patikrinama, ar egzistuoja KAĮ 50 straipsnyje įtvirtinti arbitražo teismo sprendimo panaikinimo pagrindai. Šis teisminis procesas vyksta pagal CPK nuostatas, įskaitant proceso atnaujinimą reglamentuojančias nuostatas, tuo tarpu arbitražo procesą, kaip jau minėta, reglamentuoja KAĮ.
25. Atsižvelgiant į tai, kad teisme nagrinėjama byla dėl arbitražo teismo sprendimo panaikinimo yra savarankiškas nuo arbitražo bylos procesas, pareiškėjas, prašymą atnaujinti procesą tokioje byloje grįsdamas CPK 366 straipsnio 1 dalies 8 punktu, turi nurodyti būtent su bylą dėl arbitražo sprendimo panaikinimo nagrinėjusio atitinkamos instancijos teismo, o ne arbitražo teismo, sudėties neteisėtumu susijusius argumentus. Kitoks aiškinimas ne tik neatitiktų šios nutarties 20 punkte aptartų CPK 366 straipsnio 1 dalies 8 punkto normos tikslų, bet ir, turint omenyje tai, kad su arbitražo teismo sudėties teisėtumu susiję argumentai patenka tarp arbitražo teismo sprendimo panaikinimo pagrindų, sudarytų prielaidas tapačias aplinkybes teismui pakartotinai nagrinėti kita procesine forma, nukrypstant nuo proceso atnaujinimo instituto išimtinio pobūdžio.
26. Kadangi jokių aplinkybių, susijusių su civilinę bylą Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkEtNTctMjQxLzIwMTY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2A-57-241/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2A-57-241/2016">2A-57-241/2016</a> nagrinėjusios Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegijos sudėties neteisėtumu, pareiškėja nenurodė, Lietuvos apeliacinis teismas skundžiama nutartimi pagrįstai sprendė, kad pagrindo atnaujinti procesą šioje byloje CPK 366 straipsnio 1 dalies 8 punkto pagrindu nėra. Tai, kad ši teismo išvada paremta kitokiais, nei šioje nutartyje pateikti, argumentais, nesudaro pakankamo pagrindo naikinti iš esmės teisėtą teismo procesinį sprendimą (CPK 328 straipsnis).
27. Aptarta išvada dėl CPK 366 straipsnio 1 dalies 8 punkto taikymo nereiškia, kad su arbitražo teismo sudėties teisėtumu susiję argumentai apskritai negali būti proceso atnaujinimo pagrindas teismo išnagrinėtoje byloje dėl arbitražo teismo sprendimo panaikinimo. Kasacinio teismo pažymėta, kad arbitro nešališkumo ir nepriklausomumo trūkumas gali patekti į kelių arbitražo sprendimo panaikinimo (nepripažinimo) pagrindų taikymo sritį: a) KAĮ 50 straipsnio 3 dalies 4 punkto (UNCITRAL Pavyzdinio įstatymo 34 straipsnio 2 dalies a punkto iv papunktis; 1958 m. Niujorko konvencijos V straipsnio 1 dalies d punktas), nes šališkas arbitražas gali būti sudarytas pažeidžiant šalių susitarimą arba imperatyviąsias teisės normas; b) KAĮ 50 straipsnio 3 dalies 6 punkto (UNCITRAL Pavyzdinio įstatymo 34 straipsnio 2 dalies b punkto ii papunktis; 1958 m. Niujorko konvencijos V straipsnio 2 dalies b punktas), nes arbitražo sprendimas gali pažeisti procesinę viešąją tvarką. Tais atvejais, kai nešališkumo ir nepriklausomumo pareigos pažeidimas yra šiurkštus ir akivaizdus, jis tikrinamas taikant viešosios tvarkos taisykles. Visais kitais atvejais aktualios KAĮ 50 straipsnio 3 dalies 4 punkto nuostatos. Aplinkybes, patenkančias į KAĮ 50 straipsnio 3 dalies 4 punkto taikymo sritį, teismas analizuoja ir vertina tiek, kiek jų egzistavimą įrodo jomis besiremianti šalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtNDcxLTkxNi8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-471-916/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-471-916/2016">e3K-3-471-916/2016</a>, 69, 84, 91 punktai). Taigi jei po bylos dėl arbitražo teismo sprendimo panaikinimo užbaigimo paaiškėja aplinkybių, susijusių su arbitražo teismo sudėties neteisėtumu, kuriomis skundą dėl arbitražo teismo sprendimo pateikusi šalis negalėjo remtis skundo nagrinėjimo metu, šios aplinkybės tam tikrais atvejais gali patekti į proceso atnaujinimo pagrindo, reglamentuoto CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte (proceso atnaujinimo dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių), taikymo sritį.
Dėl CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo
28. Remiantis kasacinio teismo formuojama praktika dėl CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo, pagrindas atnaujinti procesą civilinėje byloje dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių yra tada, kai pareiškėjas įrodo, kad: tokios aplinkybės buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą; jos pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; aplinkybės pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų buvęs priimtas kitoks sprendimas. Esminis naujos aplinkybės pobūdis turi būti suprantamas kaip žymus konkrečių faktinių duomenų skirtumas nuo anksčiau turėtųjų, kurį nustačius turėtų keistis priimtu ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu jau konstatuotų faktų ir proceso šalių ginčijamo materialinio teisinio santykio teisinė kvalifikacija, o kartu ir įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada, ją pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai. Tai reiškia, kad dėl naujų duomenų gavimo būtų pagrindas panaikinti jau priimtus teismo sprendimus ir reikalavimus išspręsti kitaip: patenkintus reikalavimus atmesti (visus ar keletą, visiškai ar iš dalies), nepatenkintus reikalavimus patenkinti (visus ar keletą, visiškai ar iš dalies) arba teismo sprendimą pakeisti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stNy01Ny8yMDA4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-7-57/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-7-57/2008">3K-7-57/2008</a>; 2015 m. gruodžio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtNjQzLTIxOS8yMDE1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-643-219/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-643-219/2015">e3K-3-643-219/2015</a>; 2016 m. spalio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00MzctNjg2LzIwMTY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-437-686/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-437-686/2016">3K-3-437-686/2016</a> 44 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). Jeigu prašyme atnaujinti procesą nurodytos aplinkybės neatitinka nors vieno iš naujai paaiškėjusių aplinkybių požymio, jos negali būti pripažintos naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme. Taigi pareiškėjas, prašydamas atnaujinti procesą civilinėje byloje šiuo pagrindu, turi įrodyti, kad jo nurodomos aplinkybės atitinka visus pirmiau nurodytus kriterijus (CPK 369 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zNDctOTE1LzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-347-915/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-347-915/2015">3K-3-347-915/2015</a>).
29. CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas taikytinas ir tais atvejais, kai pareiškėjas suranda naujų įrodymų, patvirtinančių, kad paaiškėjo naujų esminių bylos aplinkybių. Šiuose įrodymuose esanti informacija turi turėti esminę reikšmę bylai, t. y. ji turi turėti neabejotiną teisinę svarbą jau išnagrinėtos bylos baigčiai, teismo sprendime padarytų išvadų dėl teisės normų aiškinimo ir taikymo pagrįstumui, be to, turi patvirtinti aplinkybes, kurios nebuvo ir neturėjo būti žinomos nagrinėjant bylą nei teismui, nei pareiškėjui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugpjūčio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00NzMtNjg0LzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-473-684/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-473-684/2015">3K-3-473-684/2015</a> ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).
30. Naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis negali būti laikomos tokios naujos aplinkybės, kurių nagrinėjant bylą nebuvo, o jos atsirado jau priėmus sprendimą. Šiuo atveju naujos aplinkybės yra pagrindas pareikšti naują ieškinį, bet ne kreiptis su prašymu dėl proceso atnaujinimo jau išnagrinėtoje civilinėje byloje. Naujai pateikti įrodymai sudaro pagrindą atnaujinti procesą tik tuo atveju, kai jie patvirtina buvus aplinkybes, atitinkančias naujai paaiškėjusių aplinkybių požymius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-522/2004).
31. Nagrinėjamoje byloje pareiškėja naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis nurodė VšĮ Vilniaus tarptautinio ir nacionalinio komercinio arbitražo įsteigimo ir veiklos neteisėtumą, teigdama, kad apie šias aplinkybes sužinojo iš Vilniaus apygardos teismo 2019 m. balandžio 30 d. sprendimo. Pareiškėjos vertinimu, neteisėtai veiklą vykdžiusi VšĮ Vilniaus tarptautinis ir nacionalinis komercinis arbitražas negalėjo užtikrinti ir neužtikrino tinkamos ir teisėtos sudėties Arbitražo teismo, todėl pareiškėjos teisė į tinkamą procesą buvo pažeista. Pareiškėja taip pat įvardijo VšĮ Vilniaus tarptautinio ir nacionalinio komercinio arbitražo (kaip nuolatinės arbitražo institucijos) ir Arbitražo teismo veiksmus arbitražo byloje Nr. 75-NKA/14, kurie, pareiškėjos teigimu, vertintini kaip šališki ir realiai apriboję pareiškėjos procesines teises: nuolatinės arbitražo institucijos pirmininkas atsisakė į arbitražo bylą nagrinėjančią arbitrų kolegiją paskirti bendraatsakovės pasiūlytą arbitrę; tokiu būdu į arbitražo bylą nagrinėjančią kolegiją buvo įtraukti tik ieškovės pasiūlyti arba neteisėtai veikiančios nuolatinės arbitražo institucijos pirmininko paskirti arbitrai; neteisėtai paskirta arbitrų kolegija bylos nagrinėjimo metu atsisakė tenkinti pareiškėjos prašymą į bylos nagrinėjimą kaip trečiąjį asmenį įtraukti UAB „Grontmij/Carl Bro“; buvo atsisakyta prie bylos pridėti pareiškėjos prašomus įrodymus.
32. Lietuvos apeliacinis teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad Vilniaus apygardos teismo 2019 m. balandžio 30 d. sprendimas, kuriuo remiasi pareiškėja, buvo priimtas po Arbitražo teismo 2015 m. balandžio 30 d. galutinio sprendimo bei Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 26 d. nutarties priėmimo, ir atsižvelgdamas į tai sprendė, kad pareiškėjos nurodytos aplinkybės yra ne naujai paaiškėjusios, o naujos aplinkybės, nesudarančios pagrindo atnaujinti procesą (šios nutarties 30 punktas). Ši bylą nagrinėjusio teismo išvada nėra pagrįsta.
33. Iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėja prašymą dėl proceso atnaujinimo grindė ne Vilniaus apygardos teismo 2019 m. balandžio 30 d. sprendimo priėmimo faktu, o VšĮ Vilniaus tarptautinio ir nacionalinio komercinio arbitražo veiklos neteisėtumu. Vilniaus apygardos teismo 2019 m. balandžio 30 d. sprendimas, kuriuo VšĮ Vilniaus tarptautinis ir nacionalinis komercinis arbitražas pripažintas neteisėtai įsteigtu, savo esme yra teismo sprendimas dėl pripažinimo, nesukūręs VšĮ Vilniaus tarptautinio ir nacionalinio komercinio arbitražo veiklos neteisėtumo fakto, o tik šį faktą teisiškai patvirtinęs. Taigi, vien ta aplinkybė, kad VšĮ Vilniaus tarptautinio ir nacionalinio komercinio arbitražo įsteigimas buvo teismo pripažintas neteisėtu jau po Arbitražo teismo 2015 m. balandžio 30 d. galutinio sprendimo bei Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 26 d. nutarties priėmimo, nesudaro pagrindo teigti, kad pareiškėjos įrodinėjama aplinkybė (VšĮ Vilniaus tarptautinio ir nacionalinio komercinio arbitražo veiklos neteisėtumas) neegzistavo civilinės bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkEtNTctMjQxLzIwMTY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2A-57-241/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2A-57-241/2016">2A-57-241/2016</a> nagrinėjimo metu. Šiuo atveju Vilniaus apygardos teismo 2019 m. balandžio 30 d. sprendimas vertintinas kaip naujas įrodymas, patvirtinantis pareiškėjos įrodinėjamas naujai paaiškėjusias aplinkybes, bet ne naujai paaiškėjusi aplinkybė per se (savaime) (šios nutarties 29 punktas).
34. Vis dėlto aptariama skundžiamo teismo procesinio sprendimo motyvavimo klaida neturėjo įtakos iš esmės pagrįstai teismo išvadai, kad pagrindo atnaujinti procesą remiantis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktu nagrinėjamoje byloje nėra.
35. Minėta, kad naujai paaiškėjusios aplinkybės gali būti pagrindas atnaujinti procesą tik tuo atveju, jei šios aplinkybės yra esminės, t. y. turinčios neabejotiną reikšmę nagrinėjamos bylos rezultatui. Kai bylos nagrinėjimą siekiama atnaujinti dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, tai teismas naujai nurodytas aplinkybes ir kaip naujus pateiktus įrodymus užbaigtoje civilinėje byloje preliminariai vertina su byloje ištirtomis aplinkybėmis ir joje jau esančiais įrodymais, siekdamas nustatyti prašyme nurodomo proceso atnaujinimo pagrindo tikrumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00NjgvMjAxNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-468/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-468/2014">3K-3-468/2014</a>). Proceso atnaujinimo institutas negali būti naudojamas kaip priemonė siekti pakartotinio klausimų, išspręstų įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu, peržiūrėjimo kitaip nei nustatytų proceso atnaujinimo pagrindų ribose (CPK 365 straipsnio 1 dalis, 370 straipsnio 4 dalis).
36. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėjos prašyme atnaujinti procesą nurodytos aplinkybės, susijusios su arbitražinės išlygos galiojimu pareiškėjos atžvilgiu, atsakovių teisės paskirti savo arbitrą suvaržymu, prašymo į bylos nagrinėjimą įtraukti techninio projekto rengėją UAB „Grontmij/Carl Bro“ netenkinimu, nesuteikimu atsakovėms galimybės pateikti jų paaiškinimus pagrindžiančius įrodymus, buvo nagrinėjamos civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkEtNTctMjQxLzIwMTY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2A-57-241/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2A-57-241/2016">2A-57-241/2016</a> ir teismas jau yra pateikęs šių aplinkybių teisinį įvertinimą, todėl šios aplinkybės per se nepatenka į CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintą naujai paaiškėjusių bylos aplinkybių sąvoką. Atsižvelgiant į tai, sprendžiant dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu nagrinėjamoje byloje turi būti vertinama, ar VšĮ Vilniaus tarptautinio ir nacionalinio komercinio arbitražo steigimo ir veiklos trūkumai, nustatyti įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos teismo 2019 m. balandžio 30 d. sprendimu, gali būti pakankamas pagrindas konstatuoti Arbitražo teismo sudėties neteisėtumą ar iš esmės kitaip vertinti civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkEtNTctMjQxLzIwMTY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2A-57-241/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2A-57-241/2016">2A-57-241/2016</a> pareiškėjos įrodinėtas aplinkybes, susijusias su Arbitražo teismo formavimu ir veikla.
37. Teisėjų kolegija pažymi, kad sprendžiant dėl tinkamo proceso garantijų taikymo arbitražo procese turi būti atsižvelgiama į arbitražo proceso prigimtį ir principus. Komercinio arbitražo prigimtis yra sutartinė. Tai reiškia, jog šalys laisva valia gali sudaryti arbitražinį susitarimą, pagal kurį tarp šalių kilęs komercinis ginčas bus sprendžiamas privačių asmenų – arbitrų, o ne valstybės teisme. Arbitraže itin plačiai pasireiškia šalių valios autonomija, dispozityvumo principas, proceso privatumas ir konfidencialumas. Kasacinis teismas arbitražo klausimais formuojamoje praktikoje ne kartą pabrėžė šalių valios autonomijos svarbą arbitraže (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMjU1LTEwNzUvMjAxOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-255-1075/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-255-1075/2019">e3K-3-255-1075/2019</a> 27 ir 34 punktus, Teismų praktika, 2019, 52, p. 297–307; 2017 m. vasario 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMzQtMjE5LzIwMTc=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-34-219/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-34-219/2017">e3K-3-34-219/2017</a> 26 punktą).
38. Sutartinė komercinio arbitražo prigimtis ir šalių autonomijos principas lemia, kad šalys, sudarydamos arbitražinį susitarimą, turi teisę susitarti dėl ypač reikšmingų proceso ypatybių, inter alia, arbitražinio susitarimo turinio, formos, ribų, arbitražo vietos, arbitražinio bylos nagrinėjimo vietos, proceso trukmės ir taisyklių, ginčo išnagrinėjimui taikytinos materialiosios teisės, arbitražo institucijos ir (arba) arbitražo taisyklių, arbitrų skaičiaus, kvalifikacijos, jų skyrimo tvarkos, proceso kalbos, arbitražo išlaidų paskirstymo taisyklių, konfidencialumo ir kt. Arbitražo procesas pagal savo prigimtį yra mažiau formalizuotas nei teismo procesas; taip pat tam tikrų formalių reikalavimų nesilaikymas arbitražo procese pats savaime nėra pakankamas spręsti dėl arbitražo proceso netinkamumo. Pavyzdžiui, kasacinis teismas yra konstatavęs, kad KAĮ nustatytas arbitražo taisyklių patvirtinimo reikalavimas pats savaime neturi esminės reikšmės sprendžiant dėl arbitražo proceso tinkamumo: tokiu atveju turi būti nustatoma ir įvertinama, kokios konkrečiai šalių teisės buvo pažeistos byloje taikant atitinkamą arbitražo taisyklių rinkinį. Atsižvelgiant į šalių autonomijos principą arbitraže, būtų itin formalu paneigti šalių valią pasirinkti vienokią ar kitokią procedūrinių taisyklių sistemą vien tuo pagrindu, kad ji nėra patvirtinta tam tikro subjekto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtNDcxLTkxNi8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-471-916/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-471-916/2016">e3K-3-471-916/2016</a>). Aptartais principais turi būti vadovaujamasi ir sprendžiant dėl arbitražo teismo sudėties teisėtumo.
39. Pagal KAĮ 3 straipsnį arbitražo teismu laikomi arbitras ar arbitrų kolegija, sprendžianti arbitražo bylą, o nuolatinė arbitražo institucija yra viešasis juridinis asmuo, kurio pagrindinė funkcija yra organizuoti ir administruoti arbitražą, vykdyti kitas ginčo šalių suteiktas ir su nuolatinės arbitražo institucijos veikla susijusias funkcijas (KAĮ 3 straipsnio 7, 12 punktai, 5 straipsnis). Nors, kaip pagrįstai nurodoma kasaciniame skunde, teisės aktai, sutartis ar arbitražo taisyklės gali arbitražo institucijai / jos pirmininkui nustatyti įgaliojimus priimti sprendimą dėl tam tikrų arbitražo procese kylančių klausimų, kurie arbitražo procesui gali turėti svarbią reikšmę, inter alia, įgaliojimus, susijusius su arbitražo teismo sudėtimi, ši aplinkybė nereiškia, kad nuolatinė arbitražo institucija gali būti sutapatinama su arbitražo teismu ir kad šios institucijos įsteigimo neteisėtumas pats savaime lemia arbitražo teismo sudėties neteisėtumą. Tokia išvada darytina, be kita ko, atsižvelgiant į tai, kad, kitaip nei bylą nagrinėjant valstybės teisme, šalys gali savo nuožiūra susitarti dėl arbitro ar arbitrų skyrimo ir nušalinimo tvarkos, nepriklausomai nuo to, ar byla nagrinėjama ad hoc (tik šiuo atveju; tik šį kartą), ar instituciniame arbitraže (KAĮ 14, 16 straipsniai), o arbitražo institucijai / jos pirmininkui atitinkami įgaliojimai suteikiami tik tuo atveju, jei tai numato šalių susitarimas dėl taikytinų arbitražo taisyklių (KAĮ 5 straipsnio 4 dalis), arba šalys atitinkamu klausimu nėra susitarusios kitaip (KAĮ 14 straipsnio 3 dalis). Taigi, su nuolatinės arbitražo institucijos veikla susiję pažeidimai galėtų būti pagrindas konstatuoti arbitražo teismo sudėties neteisėtumą tik tuo atveju, jei iš konkrečių bylos aplinkybių būtų matoma, kad šie pažeidimai turėjo konkrečią įtaką arbitražo teismo sudėties formavimui ir pareiškėjo procesinių teisių pažeidimui.
40. Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. sausio 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkEtNTctMjQxLzIwMTY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2A-57-241/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2A-57-241/2016">2A-57-241/2016</a> nustatė, kad pagal šalių susitarimu taikytiną Nacionalinio komercinio arbitražo procedūros reglamentą arbitražo teismas sudaromas iš trijų arbitrų, kiekviena ginčo šalis per 20 dienų nuo Vilniaus arbitražo Sekretoriato įteikto pranešimo apie įregistruotą ieškinį (iškeltą bylą) paskiria po vieną arbitrą, o šie du tarpusavio sutarimu per 20 dienų paskiria trečiąjį arbitrą, kuris ex officio tampa arbitražo (trečiųjų) teismo pirmininku. Jeigu kuri nors iš ginčo šalių per 20 dienų nuo gauto Vilniaus arbitražo Sekretoriato pranešimo apie įregistruotą ieškinį (iškeltą bylą) nepaskiria iš savo pusės arbitro (nepraneša Sekretoriatui jo vardo ir pavardės) arba kai šalių paskirti arbitrai per 20 dienų nuo jų paskyrimo nesugeba susitarti dėl trečiojo arbitro kandidatūros, arbitrą nepaskyrusios šalies vardu arba trečiąjį arbitrą (arbitražo (trečiųjų) teismo pirmininką) paskiria Vilniaus arbitražo pirmininkas. Atkreiptinas dėmesys, kad ši Reglamente nustatyta arbitrų kolegijos formavimo tvarka visiškai atitinka KAĮ 14 straipsnio 3 dalies nuostatas ir užtikrina sklandžią arbitražo proceso eigą tuo atveju, kai viena iš arbitražo proceso šalių elgiasi pasyviai.
41. Lietuvos apeliacinis teismas taip pat nustatė, kad VšĮ Vilniaus tarptautinio ir nacionalinio komercinio arbitražo pirmininkas arbitrą atsakovių vardu ir trečiąjį arbitrą paskyrė dėl to, kad nė viena atsakovių per nustatytą terminą savo arbitro nepaskyrė. Atsižvelgdamas į tai teismas sprendė, kad VšĮ Vilniaus tarptautinio ir nacionalinio komercinio arbitražo pirmininkas turėjo pareigą paskirti arbitrus tiek pagal minėtas Reglamento nuostatas, tiek ir pagal KAĮ 14 straipsnio 3 dalies 4, 5 punktus, 6 dalį, todėl Arbitražo teismo sudėtis buvo sudaryta nepažeidžiant imperatyvių KAĮ nuostatų. Taigi, teismo konstatuota, kad VšĮ Vilniaus tarptautinio ir nacionalinio komercinio arbitražo pirmininko dalyvavimas formuojant Arbitražo teismo sudėtį buvo nulemtas pačių atsakovių procesinio pasyvumo, laiku nepateikiant savo arbitro kandidatūros.
42. Vertinant pareiškėjos prašyme atnaujinti procesą nurodytas aplinkybes dėl VšĮ Vilniaus tarptautinio ir nacionalinio komercinio arbitražo steigimo ir veiklos kartu su šios nutarties 40–41 punkte aptartomis nustatytomis bylos aplinkybėmis, iš kurių matyti, jog VšĮ Vilniaus tarptautinio ir nacionalinio komercinio arbitražo pirmininkas teise skirti Arbitražo teismo arbitrus pasinaudojo tik dėl to, kad tokia teise tinkamai nepasinaudojo pačios atsakovės, pritartina skundžiamos nutarties išvadai, kad prašyme atnaujinti procesą nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo atnaujinti procesą byloje pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktą, nes neatitinka naujai paaiškėjusių aplinkybių esmingumo kriterijaus. Pažymėtina, kad teismo nustatyti neteisėti veiksmai, susiję su VšĮ Vilniaus tarptautinio ir nacionalinio komercinio arbitražo steigimu ir veikla, savaime nelemia neteisėtų J. Š. veiksmų skiriant konkrečios arbitrų kolegijos arbitrus, o byloje nustatytų ir prašyme atnaujinti procesą nurodytų aplinkybių visetas nesudaro pakankamo pagrindo spręsti, kad tokie veiksmai buvo atlikti, juolab kad jokių aplinkybių, patvirtinančių J. Š. paskirtų arbitrų šališkumą (išskyrus Arbitražo teismo procesinius veiksmus, kurie jau buvo įvertinti Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkEtNTctMjQxLzIwMTY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2A-57-241/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2A-57-241/2016">2A-57-241/2016</a>), pareiškėja nenurodė.
43. Pareiškėjos argumentai, susiję su Arbitražo teismo procesiniais veiksmais, atsisakant įtraukti į bylą trečiąjį asmenį bei prie bylos prijungti pareiškėjos prašomus įrodymus, buvo ištirti ir įvertinti Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkEtNTctMjQxLzIwMTY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2A-57-241/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2A-57-241/2016">2A-57-241/2016</a>; šių veiksmų vertinimui (atsižvelgiant į tai, kad juos atliko ne nuolatinė arbitražo institucija ar jos pirmininkas, o arbitrų kolegija, suformuota, kaip nustatyta, nepažeidžiant įstatymo ir šalių susitarimo) aplinkybės, susijusios su VšĮ Vilniaus tarptautinio ir nacionalinio komercinio arbitražo steigimu, įtakos neturi, todėl šie argumentai taip pat nepagrindžia byloje esant CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintą proceso atnaujinimo pagrindą. Tas pats pasakytina dėl pareiškėjos argumentų, susijusių su arbitražinės išlygos galiojimu jos atžvilgiu, kadangi šie argumentai niekaip nėra susiję su VšĮ Vilniaus tarptautinio ir nacionalinio komercinio arbitražo steigimo aplinkybėmis, o arbitražinės išlygos galiojimas pareiškėjos atžvilgiu yra patvirtintas įsiteisėjusia Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkEtNTctMjQxLzIwMTY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2A-57-241/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2A-57-241/2016">2A-57-241/2016</a>.
Dėl nukrypimo nuo teismų praktikos
44. Kasaciniame skunde pareiškėja, be kita ko, remiasi nukrypimu nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 20 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtNDcxLTkxNi8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-471-916/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-471-916/2016">e3K-3-471-916/2016</a> ir Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. vasario 15 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTJBLTQxMC04MjMvMjAxNw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2A-410-823/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2A-410-823/2017">e2A-410-823/2017</a> pateiktų išaiškinimų, teigdama, kad nurodytose nutartyse iš esmės tapatūs nuolatinės arbitražo institucijos steigimo ir veiklos trūkumai buvo įvertinti kaip pagrindas panaikinti galutinį arbitražo teismo sprendimą. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su šiais pareiškėjos argumentais.
45. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtNDcxLTkxNi8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-471-916/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-471-916/2016">e3K-3-471-916/2016</a> byla dėl arbitražo teismo sprendimo panaikinimo buvo perduota iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui konstatavus, kad byloje nebuvo nustatytos visos reišmingos aplinkybės, susijusios su arbitražo kolegijos arbitrų nepriklausomumu ir nešališkumu. Taigi, šia nutartimi jokios aplinkybės Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nebuvo galutinai įvertintos kaip sudarančios pagrindą panaikinti galutinį arbitražo teismo sprendimą, dėl kurio buvo kilęs ginčas. Priešingai, iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtNDcxLTkxNi8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-471-916/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-471-916/2016">e3K-3-471-916/2016</a> matyti, kad, nepaisant nustatytų nuolatinės arbitražo institucijos veiklos trūkumų, dėl konkrečios arbitrų kolegijos sudėties teisėtumo turi būti sprendžiama įvertinus konkrečios bylos faktines aplinkybes.
46. Lietuvos apeliacinis teismas, iš naujo išnagrinėjęs bylą, 2017 m. vasario 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTJBLTQxMC04MjMvMjAxNw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2A-410-823/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2A-410-823/2017">e2A-410-823/2017</a> panaikino Vilniaus tarptautinio ir nacionalinio komercinio arbitražo teismo 2015 m. spalio 20 d. sprendimą, priimtą arbitražo byloje Nr. 74-NKA/14, KAĮ 50 straipsnio 3 dalies 4 ir 6 punktuose nurodytais pagrindais. Kitaip nei teigiama kasaciniame skunde, toks teismo procesinis sprendimas buvo grindžiamas ne VšĮ Vilniaus tarptautinio ir nacionalinio komercinio arbitražo steigimo ir veiklos neteisėtumu, o konkrečiais byloje nustatytais faktais, susijusiais su arbitražo bylą nagrinėjusios arbitrų kolegijos skyrimu: VšĮ Vilniaus tarptautinio ir nacionalinio komercinio arbitražo pirmininko trečiojo arbitro paskyrimu dar nesuėjus terminui šalių paskirtiems arbitrams skirti trečiąjį arbitrą, išankstiniu trečiojo arbitro kandidatūros derinimu su vienos šalies arbitru, VšĮ Vilniaus tarptautinio ir nacionalinio komercinio arbitražo pirmininko įsitraukimu į arbitražo bylos šalių teisminį ginčą dėl arbitrų skyrimo, neigiamos pozicijos atsakovės atstovo atžvilgiu reiškimu arbitražo procesui nepasibaigus. Tokios aplinkybės, kitaip nei teigiama kasaciniame skunde, nagrinėjamoje byloje nustatytos nebuvo.
Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų
47. Atsižvelgdama į šioje nutartyje išdėstytus motyvus teisėjų kolegija sprendžia, kad skundžiama teismo nutartis yra iš esmės teisėta ir pagrįsta, CPK 346 straipsnyje nurodytų pagrindų, sudarančių pakankamą pagrindą ją panaikinti ar pakeisti kasacine tvarka, nenustatyta. Dėl šios priežasties skundžiama nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjos kasacinis skundas atmetamas (CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 3 dalis).
48. Švenčionių rajono savivaldybės administracija
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. lapkričio 7 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „Visagino tiekimas ir statyba“ (į. k. 155449725) 1815 (vieną tūkstantį aštuonis šimtus penkiolika) Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo Švenčionių rajono savivaldybės administracijai (į. k. 188766722).
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Goda Ambrasaitė-Balynienė
Alė Bukavinienė
Virgilijus Grabinskas
