Administracinio nusižengimo byla Nr. eII-179-610/2025
Teisminio proceso Nr. 4-28-3-00125-2025-4
Procesinio sprendimo kategorijos: 21.10.4;16.11.6
(S)
MARIJAMPOLĖS APYLINKĖS TEISMAS
NUTARTIS
2025 m. lapkričio 5 d.
Marijampolė
Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų teisėjas Nerijus Brinevičius,
teismo posėdyje, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo L. R. (toliau- ir Pareiškėjas) skundą dėl Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau- Marijampolės AVPK) Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus Vyriausiojo tyrėjo Deivido Markino 2025 m. rugsėjo 17 d. priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 64-ANR_N-4964-2025, panaikinimo.
Teismas
n u s t a t ė:
Marijampolės AVPK Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus Vyriausiasis tyrėjas Deividas Markinas 2025 m. rugsėjo 17 d. priėmė nutarimą, kuriuo L. R., pripažino kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 5 dalį, dėl to, kad jis Kalvarijoje, Vilniaus g. 35, 2025 m. rugpjūčio 28 d. 21 val. 54 min., vairavo automobilį „Opel“, valstybinio numerio ženklai (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam buvo nustatytas 0,50 promilės girtumas. Įvertinus administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atsakomybę lengvinančias aplinkybes, kad kaltininkas prisipažino ir nuoširdžiai gailėjosi dėl administracinio nusižengimo padarymo, o atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustačius, L. R. paskirta 800 Eur bauda ir administracinio poveikio priemonė: teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 6 mėnesių laikotarpiui bei draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai 12 mėnesių laikotarpiui. L. R. atstovo advokato Dainiaus Gudo prašymas taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, minėtu nutarimu netenkintas.
L. R. teismui pateikė skundą, kuriuo prašo panaikinti jo atžvilgiu priimtą nutarimą, nenustačius jo veiksmuose nusižengimo požymių. Mano, kad nutarimas nepagrįstas, priimtas neišanalizavus visų veikos aplinkybių bei jų vertinimui esminės reikšmės turinčių duomenų, dėl ko padaryta nepagrįsta išvada, kad jos veikoje yra visi privalomieji nusižengimo, numatyto ANK 422 straipsnio 5 dalyje sudėties požymiai. Skunde nurodoma, kad nagrinėjamu atveju buvo fiksuoti du matavimai tuo pačiu alkotesteriu: apie 0,70 ‰ ir po ~15 min. apie 0,50 ‰. Tai yra –0,20 ‰ per 15 min., kas atitinka maždaug –0,80 ‰/val. Tokia dinamika neatitinka įprasto fiziologinio alkoholio šalinimo (~0,10–0,25 ‰/val.), todėl skirtumo negalima paaiškinti vien „blaivėjimu“ per tokį trumpą laiką. Toks staigus skirtumas tarp dviejų iš eilės atliktų matavimų tuo pačiu prietaisu rodo rodmenų stabilumo stoką / matavimo nuoseklumo trūkumą ir pagrįstai kelia abejonių dėl šio matavimo patikimumo. Nutarime ši aplinkybė neįvertinta. Pareiškėjas skunde nurodo, kad po policijos pareigūno atlikto girtumo patikrinimo, jis nedelsdamas nuvyko į gydymo įstaigą, kur po procedūrų 23.30 val., buvo paimtas kraujas ir gautas 0,38 ‰ rezultatas. Vertina, kad kraujo tyrimas atliktas laiku ir yra patikimas ir stabilus būdas nustatyti tikrą alkoholio kiekį. Pareiškėjas prašo sprendimą grįsti kraujo tyrimu (0,38 ‰), o tarp pirmojo ir antrojo pūtimų užfiksuotą didelę tarpusavio skirtį vertinti kaip prietaiso rodmenų nestabilumo požymį. Mano, kad, vertinant kartu, didesnė įrodomoji vertė tenka kraujo rezultatui, o alkotesterio duomenys, dėl rodmenų stabilumo stokos, turi būti naudojami tik kaip pagalbiniai. Prašo tyrimo rezultato neatitikimus vertinti kaip abejones ir jas aiškinti Pareiškėjo naudai. Netenkinus, prašymo dėl skundžiamo nutarimo panaikinimo, Pareiškėjas prašo taikyti jo atžvilgiu ANK 34 straipsnio 6 dalį, neskiriant ar maksimaliai sutrumpinant administracinio poveikio priemonės terminą. Pažymi, kad byloje nefiksuotas joks eismo įvykis, niekas nenukentėjo, turtui žalos nepadaryta. Policijos patikrinimo metu kelias buvo tuščias (nebuvo kitų transporto priemonių). Medicininėje apžiūroje konstatuota: alkoholio kvapas neužuodžiamas, koordinacija gera, išvaizda tvarkinga. Tokios aplinkybės nepatvirtina padidinto pavojingumo ir neleidžia daryti hipotetinių išvadų apie „galimas pasekmes“. Vertina, kad nagrinėjamu atveju susiklostė ypatingų aplinkybių visuma: ribinė alkoholinė būsena, procedūrinių paaiškinimų/organizacinių trikdžių įtaka asmens teisėms, taip pat reikšmingos asmeninės ir socialinės aplinkybės (nepriekaištinga tarnyba, nepilnamečiai vaikai, tarp jų – neįgalus vaikas, dalyvavimas prevencinėje programoje, savo lėšomis atliktas patikrinimas). Pareiškėjas cituoja kitų teismų nutartis ir priimtus sprendimus dėl ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymo, jo vertinimu, analogiško pobūdžio bylose. Su skundu teismui pridedama: paciento sutikimas dėl mokamų paslaugų (VšĮ Marijampolės ligoninė, patirtos išlaidos 752.38 Eur); Medicininės apžiūros neblaivumui/girtumui nustatyti aktas; Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvada; privalomojo mokymo pažymėjimas; darbdavio charakteristika; A. R. asmens su negalia pažymėjimas.
Marijampolės AVPK pateikė atsiliepimą, kuriuo prašo skundo netenkinti. Nurodo, kad administracinė nuobauda Pareiškėjui paskirta teisėtai ir pagrįstai ir yra adekvati padarytam nusižengimui. Atkreipia dėmesį, kad „Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklių“, patvirtintų Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 (toliau – Taisyklės), 2.3 punkte nustatyta, jog neblaivumo tikrinimas – policijos pareigūnų veiksmai, kai metrologiškai patikrintomis specialiosiomis techninėmis priemonėmis pagal iškvėptame ore esančią etilo alkoholio koncentraciją nustatoma, ar transporto priemonės vairuotojas yra neblaivus. Taigi, alkoholio kiekio nustatymas alkotesteriu yra leistina priemonė, kai tai atliekama sertifikuoto gamintojo metrologiškai patikrintomis specialiosiomis techninėmis priemonėmis. Savo ruožtu nei minimos taisyklės, nei ANK 422 straipsnio nuostatos neįtvirtina imperatyvo įrodinėti asmens neblaivumą išimtinai laboratoriniu tyrimu. Tai įtvirtinta ir teismų praktikoje. Administracinių nusižengimų ir baudžiamosiose bylose dėl transporto priemonių vairavimo, kai vairuoja neblaivus asmuo, susiformavusi nuosekli teismų praktika, kurioje patvirtinti įvairūs įrodinėjimo būdai nustatant apsvaigimo nuo alkoholio laipsnį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkFULTU0LTQ4OS8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2AT-54-489/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2AT-54-489/2018">2AT-54-489/2018</a>, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-121- 697/2018, 2K-342-689/2018, 2K-60-495/2021, 2K-181-594/2023). Taigi, duomenys, gauti alkotesteriu atlikus alkoholio koncentracijos L. R. iškvėptame ore matavimus, kaip ir duomenys, gauti atlikus jo kraujo laboratorinį tyrimą, yra leistini šiame procese, įrodomąja prasme neturi jokio pranašumo vieni prieš kitus ir turi būti vertinami pagal tas pačias įrodymų vertinimo taisykles. Administracinio nusižengimo byloje esanti specialisto išvada tik patvirtina, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas L. R. tikrinamas policijos pareigūnų alkotesteriu buvo neblaivus. Nagrinėjamoje byloje esantis 2025 m. rugpjūčio 28 d. surašytas neblaivumo nustatymo aktas patvirtina: pirmuoju tikrinimu (kuris atliktas 21:54) buvo nustatytas 0,73 prom. neblaivumas; antruoju tikrinimu (kuris atliktas 22:24 val.) buvo nustatytas 0,52 prom. neblaivumas. Be kita ko, nustatytas ir kitas neblaivumo požymis, t. y. iš burnos sklindantis alkoholio kvapas (panaudotas ir bekontaktis alkoholio detektorius). Byloje esantis metrologinės patikros sertifikatas Nr. 2266660 patvirtina, kad alkotesteris Drager Alcotest 7510, ARPK-0195, kuriuo buvo tikrintas Pareiškėjas buvo metrologiškai patikrintas, matavimo priemonė pripažinta tinkama naudoti, sertifikato galiojimo laikas – iki 2025-10-02. Taigi, inkriminuojamo nusižengimo dieną, neblaivumas buvo atliktas tinkamu naudoti alkotesteriu. Duomenų apie tai, kad alkoholio matuoklis, kuriuo buvo tikrinamas neblaivumas įvykio vietoje, neatitiko jam keliamų reikalavimų ar kad pareigūnai, atlikę patikrą, nesivadovavo Taisyklėmis, byloje nėra. Todėl abejoti alkotesteriu nustatytų duomenų patikimumu nėra pagrindo. Be to, Pareiškėjas paaiškino, kad „praėjo apie 24 val. kai vartojau alkoholį t. y. 5 skardines alaus, negali būti kad tiek įpūčiau, jaučiausi labai gerai, todėl net nepagalvojau, kad mano iškvėptame ore yra alkoholio.“ Pagal Taisyklių 29 punktą, jeigu asmuo nesutinka su tikrinimo ar medicininės apžiūros, atliktos policijos, rezultatais, jis ne vėliau kaip per valandą, kai jam atliktas tikrinimas ar medicininė apžiūra, gali pats kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, kad būtų atlikta medicininė apžiūra jo lėšomis. Toks griežtas reikalavimas prisistatyti per valandą po patikrinimo šiose taisyklėse nustatytas tam, kad sveikatos priežiūros įstaigoje atlikti tyrimai būtų kuo aktualesni ir būdami tikslesni mažiau skirtųsi nuo pirminio tikrinimo metu gautų rezultatų. Teisės normomis patvirtintos metodologijos, kurioje būtų teisiškai apibrėžti galimi alkoholio pašalinimo greičiai, Lietuvoje nėra. Alkotesterio duomenys, kurie buvo gauti iš karto po vairavimo, yra tikslesni ir labiau atspindintys neblaivumo laipsnį vairavimo metu nei rezultatai, gauti ištyrus vėliau paimtą kraują. Taigi, įvykio vietoje atlikta neblaivumo patikrinimo procedūra atitinka teisės aktų reikalavimus, o nustatytas asmens neblaivumas atitinka ANK 569 straipsnyje įtvirtintus įrodymų leistinumo reikalavimus. Pažymi, kad ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyto nusižengimo padarymą, šio nusižengimo sudėtis yra formali, o neteisėtas yra pats vairavimo esant neblaiviam faktas. Taip pat, Marijampolės AVPK nuomone, nėra faktinio pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies normos, bei tenkinti skundą, pakeičiant nutarimą dalyje dėl specialios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo netaikant administracinio poveikio priemonės - specialios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, ar šį terminą sutrumpinant.
2025 m. spalio 20 d. Pareiškėjas teismui pateikė paaiškinimus, kuriuose nurodo, kad Marijampolės AVPK teismui pateikė „Administracinių nusižengimų registro išrašą už 5 metus“, kuriame nurodyta, esą 2019 m. Pareiškėjas vairavo neblaivus (1,14 ‰). Šis teiginys yra melagingas, nes ir pačiame išraše įrašyta, kad administracinė teisena nepradedama arba nutraukiama pagal ANK 39 straipsnį. Vertina, kad policija pateikė fiktyvų ir žeminantį teiginį, neturintį jokios teisinės galios išrašą ir klaidina teismą. Pareiškėjas paaiškinime pakartotinai reiškia reikalavimus analogiškus išdėstytiems skunde bei prašo įvertinti policijos pareigūnų veiksmus.
Institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą, įgaliotas atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, pateikė prašymą skundą nagrinėti nedalyvaujant institucijos atstovui. Skundu pareiškėjas prašė bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka.
Skundas netenkinamas.
ANK 641 straipsnyje nustatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, laikantis įstatymo nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai jame padarytos išvados dėl administracinio nusižengimo įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 9 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkFULTE0LTEzOS8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2AT-14-139/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2AT-14-139/2016">2AT-14-139/2016</a>).
Teismas konstatuoja, kad susipažinus su pateikta medžiaga, nenustatė tiek administracinio nusižengimo protokolo surašymo metu, tiek administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo metu jokių proceso normų pažeidimo, kurios esmingai būtų suvaržę ar pažeidę traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens teises, todėl naikinti priimto nutarimo šiuo aspektu neturi jokio teisinio pagrindo.
Dėl ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyto nusižengimo padarymo.
ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivūs (ne mažiau negu 0,41 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) ar apsvaigę nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojai, taip pat apsvaigimo patikrinimo vengimas arba alkoholio (nustatytas ne mažiau negu 0,41 promilės neblaivumas), narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimas iki patikrinimo užtraukia baudą vairuotojams nuo aštuonių šimtų iki vieno tūkstančio vieno šimto eurų. ANK 422 straipsnio 6 dalis numato, kad už 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo šešių mėnesių iki vienų metų ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių.
Nagrinėjamu atveju ginčas yra kilęs dėl ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyto administracinio nusižengimo požymių buvimo Pareiškėjo veiksmuose. Pareiškėjas pradiniu reikalavimu teismo prašo panaikinti skundžiamą nutarimą motyvuodamas tuo, kad esant specialisto išvadai dėl jo apsvaigimo laipsnio ir alkotesterio parodymų skirtumams, šios aplinkybės vertintinos kaip abejonės ir vadovaujantis in dubio pro reo principu vertintinos Pareiškėjo naudai, nutraukiant jo atžvilgiu pradėtą administracinio nusižengimo teiseną.
Nagrinėjamu atveju Pareiškėjas yra kaltinamas padaręs nusižengimą, numatytą ANK 422 straipsnio 5 dalyje tuo, kad jis Kalvarijoje, Vilniaus g. 35, 2025 m. rugpjūčio 28 d. 21 val. 54 min., vairavo automobilį „Opel“, valstybinio numerio ženklai (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam buvo nustatytas 0,50 (įvertinus paklaidą) promilės girtumas ir tokiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų 2002 m. gruodžio 11 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu (toliau – Kelių eismo taisyklės) Nr. 1950 14 punktą.
Iš teismui pateikto Marijampolės AVPK pareigūno tarnybinio pranešimo matyti, kad 2025 m. rugpjūčio 28 d. apie 21 val. 50 min., vykdant paskirtą užduotį – neblaivumo kontrolę buvo sustabdytas lengvasis automobilis, „Opel Insignia“, valstybinio numerio ženklai (duomenys neskelbtini) patikrinus asmens neblaivumą bekontakčiu alkotesteriu Drager Alcotest 5000 ARMM-0314, prietaisas parodė,,X“ ženklą, kas reiškia, kad asmens iškvepiamam ore buvo aptikta alkoholio. Susidarius tokiai situacijai, tikslesniam promilių nustatymui buvo panaudotas alkotesteris Alcotest Drager ARPK-0195. Alkotesterio pagalba, 21 val. 54 min. asmeniui buvo nustatytas 0.73 promilės neblaivumas, kas prilygsta lengvą girtumo laipsnį. Asmeniui pareikalavus pateikti vairuotojo pažymėjimą, šis jį pateikė ir buvo nustatyta, kad transporto priemonę vairavo L. R.. Praėjus 30 min., buvo atliktas antrasis neblaivumo patikrinimas– 22 val. 24 min. buvo nustatytas 0.52 promilės neblaivumas. L. R. su alkotesterio rodmenimis nesutiko, tačiau su padarytu pažeidimu sutiko ir dėl jo labai gailėjosi, pageidavo dalyvauti bylos nagrinėjime, žadėjo vykti į ligoninę pasidaryti kraujo tyrimus. Analogiški Pareiškėjo apsvaigimo tikrinimo duomenys užfiksuoti ir 2025 m. rugpjūčio 28 d. neblaivumo nustatymo akte. Minėtame akte Pareiškėjas pažymėjo, kad su rezultatais nesutinka, atliks kraujo tyrimą.
Teismui pateikta specialisto išvados Nr. T-A 3825/2025(01), kurioje nurodoma, kad siekiant nustatyti etilo alkoholio kiekį kraujyje, 2025 m. rugpjūčio 28 d. 23.30 val., viešojoje įstaigoje „Marijampolės ligoninė“ buvo paimtas L. R. kraujas, 2025 m. rugsėjo 2 d., baigus tyrimą nustatyta, kad L. R. kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 0,38 promilės etilo alkoholio.
Teismui taip pat pateiktas 2025 m. rugpjūčio 28 d. 23.40 val., viešojoje įstaigoje „Marijampolės ligoninė“ atliktos L. R. medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktas Nr. 1PS3, kuriame nurodoma, kad L. R. sąmonė aiški, elgesys adekvatus, kalba rišli, alkoholio kvapas neužuodžiamas, eisena ir pusiausvyra normali, Rombergo mėginys stabilus, išvaizda tvarkinga. Šiame akte nurodyta, kad išvada apie asmens neblaivumą, girtumą ar apsvaigimą bus padaryta po tyrimo rezultato.
Savo skunde Pareiškėjas nurodo, kad esminis įrodymas šioje administracinio nusižengimo byloje turėtų būti jo iniciatyva medicinos įstaigoje atlikto kraujo tyrimo rezultatas bei šio tyrimo pagrindu pateikta specialisto išvada.
Teismas, įvertinęs visumą byloje nustatytų duomenų, daro išvadą, jog skundžiamu nutarimu nustatytas L. R. administracinis nusižengimas, numatytas ANK 422 straipsnio 5 dalyje, yra tinkamai kvalifikuotas ir pilnai įrodytas bylos medžiaga. Teismas pažymi, kad anksčiau nurodytose Taisyklėse įtvirtinta policijos pareigūnų teisė tikrinti metrologiškai patikrintomis specialiosiomis techninėmis priemonėmis pagal iškvėptame ore esančią etilo alkoholio koncentraciją nustatant transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumą, jose numatyta šio patikrinimo tvarka. Policijos pareigūnai neblaivumo patikrinimą atlieka tik alkotesteriu ir tokio patikrinimo rezultatai laikomi objektyviais bei patikimais, jei neįrodoma priešingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-39-2014). Minėtų Taisyklių 29 punkte inter alia numatyta, jog jeigu asmuo nesutinka su neblaivumo tikrinimo rezultatais, jis ne vėliau kaip per valandą po to, kai jam atliktas tikrinimas, gali pats kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, prašydamas atlikti medicininę apžiūrą jo lėšomis.
Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju yra svarbus asmens neblaivumas, nustatytas vairavimo metu ir nesant duomenų apie pažeistą patikrinimo procedūrą, būtent jis geriausiai atspindi asmens būseną vairavimo metu ir yra patikimas. Šiame kontekste pažymėtina, kad policijos pareigūno tarnybinis pranešimas, 2025 m. rugpjūčio 28 d. neblaivumo nustatymo aktas, administracinio nusižengimo byloje esantis vaizdo įrašas patvirtina, kad policijos pareigūnams sustabdžius Pareiškėją jo blaivumas buvo patikrintas bekontakčiu alkoholio matuokliu, kuriuo nustatyta, kad Pareiškėjas galimai yra neblaivus, tuomet buvo atliktas jo neblaivumo tikrinimas kontaktiniu alkotesteriu ir gauti tokie rezultatai: 2025 m. rugpjūčio 28 d. 21.54 val. L. R. nustatytas 0,73 promilės neblaivumas, o po 30 minučių, ne po 15 minučių, kaip teigia Pareiškėjas skunde, t.y. 22.24 val. buvo nustatytas 0,52 promilės neblaivumas. Byloje esantis alkotesterio patikros sertifikatas Nr. 2266660 patvirtina, kad alkotesteris, kuriuo buvo tikrintas Pareiškėjo neblaivumas, buvo metrologiškai patikrintas, matavimo priemonė pripažinta tinkama naudoti, sertifikato galiojimo laikas – iki 2025 m. spalio 2 d. Minėtame sertifikate taip pat nurodyta galima alkotesterio matavimų paklaida, esant rodmenims nuo 0,01 iki 1,00 promilės, yra +/-0,017 promilės. Vertinant palankiausią Pareiškėjui antrąjį neblaivumo matavimą, taip pat jo naudai įvertinus galimą paklaidą, nustatytas 0,50 promilės neblaivumas, kuris taip pat viršija ribą, nuo kurios asmeniui kyla administracinė atsakomybė. Teismas neturi pagrindo daryti išvadą, kad alkotesterio rodmuo, kuriuo buvo vadovaujamasi, konstatuojant Pareiškėjo neblaivumo laipsnį, buvo klaidingas ar keliantis pagrįstas abejones, taip pat, kad atlikę patikrą policijos pareigūnai nesivadovavo Taisyklėmis.
Skunde Pareiškėjas prašo vadovautis Specialisto išvada, kurioje konstatuota, kad Pareiškėjo kraujyje yra nustatyta mažiausia koncentracija 0,38 promilės etilo alkoholio. Pabrėžtina, kad ANK 422 straipsnio 5 dalyje nėra įvardinta, kokioje konkrečiai žmogaus organizmo biologinėje terpėje turi būti nustatoma etilo alkoholio koncentracija. Jokia konkreti terpė nėra įvardinta ir Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 43 punkte, apibrėžiančiame neblaivumą kaip etilo alkoholio vartojusio asmens būseną, kai šio alkoholio koncentracija biologinėse organizmo terpėse (iškvėptame ore, kraujyje, šlapime, seilėse ar kituose organizmo skysčiuose) viršija įstatymų nustatytą leidžiamą normą. Taisyklių 2.3 punkto nuostatos neblaivumo tikrinimą apibrėžia kaip veiksmus, kai metrologiškai patikrintomis specialiosiomis techninėmis priemonėmis pagal iškvėptame ore esančią etilo alkoholio koncentraciją nustatomas asmens neblaivumas. Neblaivumo tikrinimo metrologiškai patikrintu alkotesteriu duomenys yra pripažįstami bei vertinami kaip patikimi ir teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNDMxLzIwMDc=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-431/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-431/2007">2K-431/2007</a>, Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTIxLTY5Ny8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-121-697/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-121-697/2018">2K-121-697/2018</a>, Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjg5LTg5NS8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-289-895/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-289-895/2018">2K-289-895/2018</a> ir kt.). Atkreiptinas dėmesys, kad nei Taisyklių, nei ANK 422 straipsnio nuostatos neįtvirtina kurio nors vieno iš neblaivumo nustatymo būdų pranašumo prieš kitą įrodinėjimo procese. Tai įtvirtinta ir teismų praktikoje. Administracinių nusižengimų ir baudžiamosiose bylose dėl transporto priemonių vairavimo, kai vairuoja neblaivus asmuo, susiformavusi nuosekli teismų praktika, kurioje patvirtinti įvairūs įrodinėjimo būdai nustatant apsvaigimo nuo alkoholio laipsnį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkFULTU0LTQ4OS8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2AT-54-489/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2AT-54-489/2018">2AT-54-489/2018</a>, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTIxLTY5Ny8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-121-697/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-121-697/2018">2K-121-697/2018</a>, 2K-342-689/2018, 2K-60-495/2021, 2K-181-594/2023). Atsižvelgiant į tai, duomenys, gauti alkotesteriu atlikus alkoholio koncentracijos Pareiškėjo iškvėptame ore matavimus, kaip ir duomenys, gauti atlikus jo kraujo laboratorinį tyrimą, yra leistini šiame procese, įrodomąja prasme neturi jokio pranašumo vieni prieš kitus ir turi būti vertinami pagal tas pačias įrodymų vertinimo taisykles. Šiuo atveju pažymėtina tai, kad ne kartą teismų praktikoje akcentuota, kad asmens neblaivumo laipsnis svarbus tik toks, koks jis buvo vairavimo metu, todėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens iniciatyva atlikto kraujo tyrimo rezultatai patys savaime nepaneigia testavimo techninėmis priemonėmis duomenų ir turi būti vertinami pagal tas pačias taisykles, kaip ir kiti įrodymai (pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N444-344/2008, N444-1452/2009, N261-3165/2009, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-39-2014, kt.). Taip pat pažymėtina, kad teismų praktikoje žmogaus organizme alkoholio mažėjimas dažnai vertinamas remiantis moksliškai patvirtinta Vidmarko formule, kuria apskaičiuojamas dėl oksidacijos (redukcijos) žmogaus organizme dėsningai mažėjantis alkoholio kiekis, suaugusio žmogaus fermentinės sistemos alkoholį metabolizuoja vidutiniškai 100–125 mg/kg/val. greičiu, o jo koncentracija kraujyje sumažėja vidutiniškai 0,15–0,2 promilės/val. (nuo 0,0025 prom./min. iki 0,0033 prom./min.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkFULTUxLTc0Ni8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2AT-51-746/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2AT-51-746/2016">2AT-51-746/2016</a>, 2AT-42-507/2016, 2AT-41-2013). Taigi, atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, natūralu, kad laikui bėgant alkoholio kiekis mažėja ir medicininės apžiūros metu neblaivumo laipsnis taip pat mažėja ir jis neatspindi to laipsnio, kuris buvo pirminio tikrinimo metu. Būtent šiuo atveju policijos pareigūnams metrologiškai patikrintu alkotesteriu Pareiškėjui patikrinimo metu nustačius 0,50 promilės (įvertinus paklaidą) neblaivumą, o už 1 val., ir 6 min., paimtame kraujo mėginyje nustačius mažiausią 0,38 promilės etilo alkoholio koncentraciją, minėti rodmenys patvirtina, jog praėjus daugiau nei valandai Pareiškėjo kraujyje alkoholio kiekis sumažėjo dėsningai, o policijos pareigūnų atlikto patikrinimo alkotesteriu rezultatas medicininiu požiūriu neprieštarauja kraujo mėginio tyrimo rezultatams ir specialisto išvadai. Minėta išvada iš esmės tik patvirtina alkotesteriu atlikto matavimo teisingumą.
Nagrinėjamu atveju yra akivaizdu, kad alkoholio kiekis Pareiškėjo organizme turėjo sumažėti, todėl nėra jokio pagrindo pripažinti, kad egzistuoja esminiai prieštaravimai tarp paminėtų tyrimų rezultatų. Juolab, kad alkoholio pasišalinimas iš asmens organizmo yra labai individualus procesas.
Nagrinėjamu atveju reikšminga ir tai, kad Pareiškėjas neneigė vartojęs alkoholio. Pasak administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens, medicininio tyrimo metu nustatytas neblaivumo laipsnis yra svarbesnis (stabilesnis) už specialiąja technine priemone (alkotesteriu) nustatytą neblaivumo laipsnį ir sudaro pagrindą nutraukti administracinio nusižengimo teiseną. Su tokiais argumentais teismas nesutinka. Kaip jau minėta, pagal įstatyme reglamentuotas įrodymų vertinimo taisykles ir teismų praktiką, tiek baudžiamajame procese, tiek administracinėje teisenoje yra įtvirtintas laisvo įrodymų vertinimo principas, reiškiantis, kad visos įrodymų rūšys yra vienodos, jokie teismui pateikti duomenys neturi iš anksto nustatytos galios ir nė viena įrodymų rūšis neturi pranašumo prieš kitą. Visi teismo posėdyje išnagrinėti duomenys vertinami pagal tas pačias taisykles: teismas įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu (ANK 569 straipsnio 5 dalis).
Apibendrindamas teismas sprendžia, kad rezultatai, gauti atlikus Pareiškėjo kraujo tyrimą duomenys mediciniškai yra paaiškinami ir neprieštarauja bei nepaneigia neblaivumo tikrinimo alkotesteriu metu gautų duomenų, netgi priešingai, pastaruosius atitinka ir tik sustiprina išvadą, jog Pareiškėjas vairavo neblaivus, kai jo neblaivumo laipsnis viršijo administracinės atsakomybės taikymo ribą.
Dėl ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymo.
Pareiškėjas skunde nurodo, kad netenkinus prašymo panaikinti skundžiamą nutarimą, siekdamas apsaugoti savo ir šeimos interesus, teismo prašo netaikyti arba maksimaliai sutrumpinti specialiosios teisės atėmimą ir panaikinti 12 mėnesių trukmės draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai. ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Tačiau ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymas sietinas tik su tam tikrų išskirtinių aplinkybių, kurios gali būti vertinamos asmens traukiamo administracinėn atsakomybėn naudai kaip ypač švelninančios jo atsakomybę, buvimu. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens materialinė, darbinė, šeimyninė padėtis, sveikatos būklė nesuteikia esminio prioriteto svarstant klausimą dėl švelnesnės nuobaudos paskyrimo, todėl administracinį nusižengimą padariusio asmens gyvenime kilę neigiami padariniai nelaikytini aplinkybe, dėl kurios reikėtų tenkinti asmens prašymą.
Pažymėtina, kad administracinė nuobauda yra valstybės prievartos priemonė, ANK nustatyta tvarka skiriama administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui. Jos paskirtis yra atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus. Įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą per prevencinių priemonių taikymą ir pažeidėjo nubaudimą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu administraciniu nusižengimu.
Pareiškėjas skunde nurodo, kad teisė vairuoti jam reikalinga, siekiant apsaugoti jo ir jo šeimos narių interesus, institucijai pateiktame prašyme Pareiškėjas nurodė, kad laikinas teisės vairuoti atėmimas sukeltų neproporcingus praktinius sunkumus tiek tarnybai, tiek šeimai (ypač užtikrinant neįgalaus vaiko poreikius). Automobilis reikalingas vykti ne tik į darbą, bet ir į vaikų ugdymo įstaigas, taip pat medicininių ir reabilitacinių paslaugų atlikimui.
Vertindamas šiuos argumentus, teismas dar kartą pažymi, kad būtinumas turėti teisę vairuoti transporto priemones dėl asmeninio pobūdžio aplinkybių teismų praktikoje išskirtine aplinkybe nelaikomas. Teismo vertinimu, visos skunde nurodytos aplinkybės, taip pat Pareiškėjo nurodyta aplinkybė, kad esantys apribojimai vairuoti jam trukdo dalyvauti jo darbinėje veikloje, nėra išskirtinės, kurios sudarytų pagrindą švelninti administracinio poveikio priemonę taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Paminėtas aplinkybes (susijusias su Pareiškėjo veikla) prieš pažeisdamas teisės normų reikalavimus, privalėjo įvertinti pats administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, o to nepadaręs, jis prisiėmė pasekmių, kilusių jam dėl padaryto nusižengimo, riziką. Natūralu, jog patraukus asmenį administracinėn atsakomybėn ir jam pritaikius atitinkamas administracinio poveikio priemones, jis patiria tam tikrų nepatogumų tiek pats asmeniškai, tiek nepatogumų, susijusių su rūpinimusi kitais asmenimis ar darbinėje veikloje, tačiau šios aplinkybės, sprendžiant iš nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje esančių duomenų visumos, akivaizdžiai egzistavo ir iki Pareiškėjui inkriminuoto administracinio nusižengimo padarymo.
Tiek skunde, tiek paaiškinime teismui Pareiškėjas nurodė, kad nusižengimą padarė klysdamas dėl savo padėties – jautėsi blaivus, nusižengimą vertina kaip nepavojingą, vartoja išsireiškimą „ribinė alkoholinė būsena“, skundžiamu nutarimu jam paskirtą administracinio poveikio priemonę vertina kaip neproporcingą.
Kelių eismo taisyklių 6 punktas numato, kad kiekvienas eismo dalyvis turi teisę naudotis keliais, laikydamasis Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo ir kitų įstatymų, taisyklių ir kitų teisės aktų nustatytų reikalavimų, tvarkos ir apribojimų. Kelių eismo taisyklių 14 punktas nustato, kad „Draudžiama vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems šios teisės, taip pat neblaiviems <...>“. Suprantama, kad kiekvieno asmens, kasdienis gyvenimas yra susijęs su nuolatiniu transporto priemonių vairavimu, tačiau ypatingai svarbu, kad vairuojant transporto priemones būtų laikomasi teisės aktų reikalavimų, kas tiesiogiai užtikrina saugumą visiems eismo dalyviams. Tačiau atsižvelgus į teismui pateikus duomenis apie Pareiškėjui paskirtas administracines nuobaudas, Pareiškėjas negali būti vertinamas kaip itin drausmingas eismo dalyvis, nusižengimo padarymo metu jis turėjo galiojančią nuobaudą dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimo – greičio viršijimo.
Pareiškėjas savo padarytą nusižengimą vertina mažiau pavojingu, nurodo, kad važiavo vėlyvą vakarą, tuščiu keliu, tačiau pažymėtina, kad Pareiškėjas padarė vieną pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų – sėdo prie vairo būdamas neblaivus, tokiu savo elgesiu sukeldamas pavojų ne tik sau, bet ir kitiems eismo dalyviams, jų turtui, sveikatai, netgi gyvybei, ir tik atsitiktinumo dėka jis išvengė rimtesnių savo neatsakingo ir lengvabūdiško elgesio pasekmių. Nors Pareiškėjas skunde ir paaiškinime tokius jo padaryto nusižengimo apibūdinimus vertina, kaip moralizuojančius, aiškina, kad jo veiksmais jokia grėsmė niekam nebuvo kilusi ir spręsti, kad sunkių pasekmių nekilo tik laimingo atsitiktinumo dėka nėra pagrindo. Pažymėtina, kad vairuojant pavartojus alkoholio stipriai sumažėja dėmesingumas, sulėtėja žvilgsnio ir dėmesio perkėlimas nuo vieno objekto prie kito, tuo pačiu sumažėja žmogaus kritiškumas, blogėja pavojaus kelyje numatytas, prastėja rizikos kelyje suvokimas, lėtėja judesiai, keičiasi koordinacija, kas turi ypatingą reikšmę saugumui kelyje. Tai, kad šiuo atveju faktiškai nekilo eismo įvykis ar nepadaryta žala kitų asmenų turtui ar sveikatai, nei kiek nemažina padaryto nusižengimo pavojingumo. Vairavimas esant neblaiviam, nepriklausomai nuo to ar buvo sukeltas eismo įvykis ar ne, padaryta žalos kitų asmenų turtui bei sveikatai ar ne, jau pats savaime yra pavojinga ir įstatyme uždrausta veika, o vairuojant neblaiviam sukeltas eismo įvykis gali tapti pagrindu dar griežtesnei atsakomybei pagal kitus ANK straipsnius arba sukelti net ir baudžiamąją atsakomybę.
Pabrėžtina, kad už įvykdytą administracinį nusižengimą Pareiškėjui buvo paskirta švelniausia įstatymo nustatyta administracinė nuobauda bei administracinio poveikio priemonė. Pareiškėjas kaip jau minėta, skunde vertina, kad jam skirta nuobauda per griežta. Pastebėtina, kad Pareiškėjo padaryta veika nepasižymi išskirtinėmis aplinkybėmis, rodančiomis mažesnį ANK 422 straipsnio 5 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo pavojingumą, dar kartą pažymint, kad ANK 422 straipsnio 5 dalis nesieja asmens administracinės atsakomybės su kokių nors padarinių kilimu, pakanka to, kad asmuo padaro ANK 422 straipsnio 5 dalyje nurodytą administracinį nusižengimą, t. y. vairuoja automobilį būdamas neblaivus, kai jam nustatytas lengvas girtumo laipsnis. Dėl to pagal skunde išdėstytus argumentus nėra pagrindo daryti išvadą, kad Pareiškėjui už jo padarytą, ANK 422 straipsnio 5 dalyje nurodytą, administracinį nusižengimą paskirta nuobauda bei administracinio poveikio priemonė būtų aiškiai per griežtos ir neatitiktų teisingumo principo.
Pareiškėjas skunde cituoja Lietuvos teismų nutartis, jo nuomone, analogiško pobūdžio administracinių nusižengimų bylose, tačiau cituojamose bylose (nutartyse) administracinėn atsakomybėn patrauktus asmenis charakterizuojantys duomenys bei nusižengimų padarymo faktinės aplinkybės, itin svarbūs nuobaudos individualizavimui, negali būti laikomi analogiškais. Teismas atkreipia dėmesį, jog įsiteisėję teismo sprendimai nekvestionuojami, tačiau būtina pažymėti, kad teisėjas, vykdydamas teisingumą, yra nepriklausomas, nešališkas ir klauso tik įstatymų (Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 3 str. 2, 3 d.), ir sprendimą priima pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu.
Atsižvelgus į visas nustatytas aplinkybes teismas sprendžia, kad Institucija priėmusi skundžiamą nutarimą, atsižvelgė į visas Pareiškėjos nurodytas aplinkybes, jas vertino tinkamai, nes paskyrė minimalios trukmės sankcijoje numatytą administracinio poveikio priemonę. Paskirta poveikio priemonė yra proporcinga jos padarytam administraciniam nusižengimui, nėra per griežta, atitinka prevencinius tikslus, nustatytus ANK 22 straipsnio 2 dalyje. Įvertinęs visas aplinkybes teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju, nėra komplekso aplinkybių, kurios galėtų būti įvertintos Pareiškėjo naudai, kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę, todėl tenkinti Pareiškėjo skundą šioje dalyje pagrindo nėra.
Dėl kitų prašymų.
Byloje teismui pateiktas Administracinių nusižengimų registro išrašas apie asmeniui registruotus nusižengimus ir priimtus sprendimus už 5 metus, minėtame išraše be kitų Pareiškėjo padarytų administracinių nusižengimų nurodyta, kad Pareiškėjo atžvilgiu 2019 m. liepos 15 d., pradėta administracinio nusižengimo teisena dėl ANK 422 straipsnio 5 dalyje, 417 straipsnio 8 dalyje numatytų nusižengimų, Pareiškėjas nurodo, kad Marijampolės AVPK pateikė fiktyvų ir žeminantį teiginį, neturintį jokios teisinės galios jo atžvilgiu, taip klaidindamas teismą. Papildomai pažymėta, kad policijos pateiktas išrašas, suformuotas 2025-09-22, privalėjo apimti tik 5 metų laikotarpį, tačiau į jį įtrauktas 2019 m. įvykis, t. y. duomenys už ilgesnį nei 5 metų laiką.
ANK 34 straipsnio 1 dalis numato, kad išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą ANK kodekso XXXIII ir XXXV skyriuose nustatyta tvarka, administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšys parenkamos iš šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje nurodytų administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių rūšių, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Teismas pažymi, kad Administracinių nusižengimų registro išrašas apie asmeniui registruotus nusižengimus ir priimtus sprendimus yra vienas iš administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę charakterizuojančių duomenų ir šiuo atveju jame atsispindi, kad dėl Pareiškėjo ginčijamų 2019 m. nusižengimų jis nepripažintas kaltu. Teismas atsižvelgęs į Pareiškėjo skunde ir paaiškinime nurodytas aplinkybes be įvertinęs institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą įstatyme nustatytą pareigą teikti administracinio nusižengimo byloje surinktą medžiagą bei atsiliepimą teismui, neturi jokio pagrindo institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą, atstovų veiksmus (pateiktus duomenis) vertinti kaip šališkus, melagingus ar klaidinančius teismą.
Pareiškėjas pateiktame paaiškinime kritikuoja Institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą, atstovų vertinimą, kad Pareiškėjas padarė šiurkštų nusižengimą, Pareiškėjas prašo nustatyti, kad „šiurkščiausio KET pažeidimo“ emocinė/moralizuojanti retorika neatitinka ANK 422 straipsnio 5 dalies teisinės kvalifikacijos ir yra nepagrįsta bylos duomenimis bei pažeidžia nešališkumo ir motyvavimo standartus. Pažymėtina, kad ANK 22 straipsnio 2 dalies 1 punktas numato, kad viena iš administracinių nuobaudų paskirčių yra atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų. Akivaizdu, kad tokio pobūdžio bylose, siekiant apsaugoti visuomenę nuo pavojingų teisės pažeidimų padarinių, itin svarbus administracinės nuobaudos prevencinis ir auklėjamasis pobūdis. Be to, jis nukreiptas ne tik į pažeidimą padariusį asmeninį, bet ir kitus asmenis, siekiant užkirsti kelią tokiems nusižengimams ateityje ir neleidžiant formuotis nebaudžiamumo už padarytus administracinius nusižengimus jausmui. Teismas nevertina, kad Institucija priėmusi skundžiamą nutarimą pažeidė nešališkumo ir motyvavimo principus, juolab, kad Pareiškėjo padaryto nusižengimo padidintą pavojingumą apsprendė ir įstatymo leidėjas, parinkdamas atitinkamo griežtumo nuobaudą.
Pažymėtina, kad Pareiškėjas turi suvokti, kad būtent jo pasirinkimas vairuoti neblaiviam sukėlė jo nepageidaujamas pasekmes, todėl jis pats turi prisiimti visą atsakomybę už neigiamas pasekmes, su kuriomis tenka susidurti, neperkeldamas atsakomybės skundžiamą nutarimą priėmusiai institucijai.
Teismas įvertinęs skundą padavusio asmens argumentus bei byloje surinktus rašytinius duomenis, sprendžia, kad Pareiškėjo veiksmai kvalifikuota tinkamai, atitinka nusižengimo, numatyto ANK 422 straipsnio 5 dalies požymius. Teismas konstatuoja, kad nagrinėjamą nusižengimą tyrusi institucija, pagrįstai nustatė ir padarė išvadą, kad Pareiškėjas padarė administracinį nusižengimą, dėl kurio patrauktas atsakomybėn. Teismas taip pat konstatuoja, kad minimali nuobauda, Institucijai nustačius atsakomybę lengvinančios aplinkybės buvimą ir nesant atsakomybę sunkinančių aplinkybių, Pareiškėjui buvo paskirta pagrįstai ir teisėtai, savo dydžiu yra adekvati padarytam administraciniam nusižengimui. Atsižvelgiant į padaryto pažeidimo pavojingumą ir pobūdį, į administracinėn atsakomybėn patraukto asmens asmenybę, paskirta nuobauda atitinkanti ANK 34 straipsnio nuostatas. Naikinti ar keisti skundžiamą nutarimą, nėra pagrindo.
Atsižvelgus į suformuotą teisinę praktiką, padarius išvadą, jog skundžiamas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, teismas neprivalo analizuoti kiekvieno skundo argumento, neturinčio esminės reikšmės šiam sprendimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzk4LzIwMDk=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-398/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-398/2009">2K-398/2009</a>). Taigi, kitų Pareiškėjo skunde ir paaiškinime pateiktų prašymų (klausimų), nereikšmingų bylai, teismas neanalizuoja ir dėl jų nepasisako.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
n u t a r i a:
L. R. skundo netenkinti ir palikti nepakeistą Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus Vyriausiojo tyrėjo Deivido Markino 2025 m. rugsėjo 17 d. priimtą nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 64-ANR_N-4964-2025.
Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.
Teisėjas [pasirašyta elektroniniu parašu] Nerijus Brinevičius
