Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos, bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo, išlaikymo ir jo įsiskolinimo priteisimo, išvadą duodanti institucija byloje - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyrius

Civilinė byla Nr. e2-1270-1253/2026

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-16295-2025-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.3; 2.3.4.4.2; 2.3.4.4.3; 2.3.5.2.1; 3.2.6.1

(S)

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2026 m. sausio 27 d.

Kaišiadorys

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų Kaišiadoryse teisėja Gabrielė Monstvilaitė,

sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Almai Kazlauskienei,

dalyvaujant ieškovei M. Z. ir jos atstovui advokato padėjėjui Nerijui Makauskui,

atsakovui E. Ž. ir jo atstovui advokatui Kęstučiui Černiauskui,

išvadą duodančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Jurgitai Gudiškienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės M. Z. ieškinį atsakovui E. Ž. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos, bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo, išlaikymo ir jo įsiskolinimo priteisimo, išvadą duodanti institucija byloje – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyrius.

Teismas

n u s t a t ė :

1. Ieškovė M. Z. padavė teismui ieškinį, prašydama:

1.1. Šalių nepilnamečio vaiko, Š. Ž., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove;

1.2. Priteisti ieškovei iš atsakovo 3 588 Eur dydžio išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2024 m. gegužės 1 d. iki 2025 m. rugpjūčio 31 d.;

1.3. Iš atsakovo E. Ž., nepilnamečio vaiko Š. Ž., gimusios (duomenys neskelbtini), naudai priteisti 500 Eur dydžio materialinį išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, nuo ieškinio pateikimo momento iki vaiko pilnametystės, indeksuojamomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, įmokas atliekant iki kiekvieno kalendorinio mėnesio 20 dienos į ieškovės M. Z. atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant ieškovę;

1.4. Nustatyti atsakovo E. Ž. bendravimo su nepilnamečiu vaiku Š. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), tvarką, pagal kurią atsakovas su dukra bendrauja sekančiai:

1.4.1. Kiekvieno kalendorinio mėnesio nelyginės savaitės savaitgalį, penktadienį, paimant vaiką iš ugdymo įstaigos pasibaigus užsiėmimams, arba, jeigu vaikas nelanko ugdymo įstaigos penktadienį, nuo 18.00 val. iki 18.30 val. iš jo gyvenamosios vietos, bei to paties savaitgalio sekmadienį nuo 18.00 val. iki 18.30 val. grąžinant vaiką į gyvenamąją vietą.

1.4.2. Poriniais metais, Šv. Kalėdų pirmąją dieną, o neporiniais metais, Šv. Kalėdų antrąją dieną, pasiimant vaiką nuo 10.00 val. iki 10.30 val. iš gyvenamosios vietos ir tą pačią dieną grąžinant nuo 18.00 val. iki 18.30 val. į gyvenamąją vietą.

1.4.3. Neporiniais metais, Šv. Velykų antrąją dieną, o poriniais metais Šv. Velykų pirmąją dieną, pasiimant vaiką nuo 10.00 val. iki 10.30 val. iš gyvenamosios vietos ir tą pačią dieną grąžinant nuo 18.00 val. iki 18.30 val. į gyvenamąją vietą.

1.4.4. Kiekvienais lyginiais kalendoriniais metais Naujųjų metų išvakarėse (t. y., gruodžio 31 d.) paimant vaiką nuo 10.00 val. iki 10.30 val. iš jo gyvenamosios vietos bei sekančią dieną (t. y., sausio 1 d.) nuo 18.00 val. iki 18.30 val. grąžinant į gyvenamąją vietą.

1.4.5. Tėvo dieną (pirmąjį birželio mėnesio sekmadienį), jei diena nepatenka į bendravimo su vaikais laikotarpį pagal bendrąjį nustatytą bendravimo grafiką, tėvas bendrauja su vaiku nuo 10.00 val. iki 10.30 val., pasiimant iš gyvenamosios vietos ir tą pačią dieną nuo 18.00 val. iki 18.30 val. grąžinant į gyvenamąją vietą.

1.4.6. Išimtinė bendravimo teisė kiekvienų kalendorinių metų Motinos dieną (pirmąjį gegužės mėnesio sekmadienį) tenka mamai. Jei nurodyta diena patenka į tėvo bendravimo su vaiku bendrąjį grafiką, nurodytą dieną tėvas privalo vaiką pristatyti į jo gyvenamąją vietą nuo 10.00 val. iki 10.30 val.

1.4.7. Tėvo gimimo dieną ((duomenys neskelbtini)), jei diena nepatenka į tėvo bendravimo su vaiku laikotarpį pagal bendrąjį nustatytą bendravimo grafiką, tėvas bendrauja su vaiku nuo 10.00 val. iki 10.30 val., pasiimdamas vaiką iš gyvenamosios vietos ir tą pačią dieną nuo 18.00 val. iki 18.30 val. grąžinant vaiką į gyvenamąją vietą.

1.4.8. Išimtinė bendravimo teisė vaiko mamos gimimo dieną ((duomenys neskelbtini)) tenka mamai. Jei nurodyta diena patenka į tėvo bendravimo su vaiku grafiką, nurodytą dieną tėvas privalo vaiką pristatyti į jo gyvenamąją vietą nuo 10.00 val. iki 10.30 val.

1.4.9. Apipusiu šalių susitarimu nustatyta bendravimo tvarka gali būti keičiama. Keičiant nustatytą bendravimo tvarką, tėvas privalo informuoti mamą ne mažiau nei prieš 24 val. raštu (SMS žinute, el. paštu, kt.) apie nustatytos bendravimo tvarkos pasikeitimą. Nustatytu laiku neinformavus mamos, bendravimo tvarka nėra vykdoma.

2. Ieškovė M. Z. ieškinyje nurodo, kad šalys susilaukė nepilnamečio vaiko – dukters Š. Ž., gimusios (duomenys neskelbtini), kuri šiuo metu yra nepilnametė. Šalių nepilnametė dukra nuo gimimo gyvena su mama (ieškove), jų emocinis ryšys yra stiprus. Ieškovė gyvena kartu su vaiku ir juo rūpinasi, išlaiko materialiai, suteikia tinkamas gyvenimo, auklėjimo ir raidos sąlygas. Atsakovas su dukra bendrauja epizodiškai.

3. Ieškovė paaiškina, kad atsakovas nuo 2024 m. gegužės mėnesio tik epizodiškai prisideda prie vaiko išlaikymo – per visą laikotarpį jis pervedė 2 740 Eur išlaikymo sumą. Nuo 2025 m. sausio mėnesio atsakovas visiškai nustojo materialiai išlaikyti dukrą. Už laikotarpį nuo 2024 m. gegužės mėn. iki 2025 m. sausio 1 d. susidarė 2 836 Eur atsakovo įsiskolinimas (354 Eur per mėnesį), o už laikotarpį nuo 2025 m. sausio mėn. iki 2025 m. rugsėjo mėn. susidarė 3 492 Eur įsiskolinimas (388 Eur per mėnesį). Bendra atsakovo įsiskolinimo suma už nurodytą laikotarpį sudaro 6 328 Eur.

4. Ieškovės teigimu, bendra dukros poreikiams patenkinti reikalinga suma yra didesnė nei minimalus orientacinis vaiko išlaikymo dydis (777,39 Eur) ir sudaro 1 200 Eur, o išskaičiavus pinigus, kuriuos vaikui moka valstybė (122,50 Eur) – 1 070 Eur. Ieškovė pažymi, kad šalių nepilnametis vaikas šiuo metu intensyviai auga, didėja jo poreikiai, be to, svarbu užtikrinti ne tik būtinųjų poreikių patenkinimą, bet ir vaiko teisę į lavinimą. Įvertinusi tėvų pareigą vienodai prisidėti prie vaiko išlaikymo, iš atsakovo prašo priteisti 500 Eur periodiškai, kas mėnesį mokamą išlaikymą.

5. Ieškovė pažymi, kad nedarys kliūčių atsakovui bendrauti su dukra ir prašo nustatyti ieškinyje nurodytą bendravimo tvarką, pagal kurią atsakovas bendrauja su dukra kiekvieno mėnesio nelyginės savaitės savaitgalį, taip pat išimtinę bendravimo tvarką atitinkamų švenčių dienomis.

6. Ieškovė posėdžių, vykusių 2025 m. lapkričio 27 d., 2026 m. sausio 6 d., metu papildomai paaiškino, kad kartu su atsakovu nebegyvena nuo 2024 m. balandžio pabaigos. Šalių mediacijos laikotarpis truko nuo 2024 m. gegužės mėnesio iki 2025 m. gegužės mėnesio. Nuo 2024 m. gegužės 1 d. ieškovė asmeniškai pradėjo nuomotis kitą gyvenamąjį būstą, o nuo 2025 m. birželio 1 d. gyvena trise, trijų kambarių bute. Ieškovė nurodė, kad 2024 m. birželio mėnesį atsakovas su vaiku bendraudavo tik darbo dienomis, kuomet negalėdavo su vaiku pabūti ieškovės draugė (auklė), maksimaliai 3 dienas per savaitę. 2024 m. liepos ir rugpjūčio laikotarpiu, atsakovas su vaiku bendravo kartais. 2024 m. rugsėjo mėnesį atsakovas su vaiku praleido 2 dienas per mėnesį. 2025 m. atsakovas su vaiku bendravo protarpiais. Ieškovė nuo 2025 m. balandžio mėnesio netrukdė atsakovui bendrauti su dukra, priešingai, skatino bendravimą. Paaiškino, kad niekuomet nenuteikinėja vaiko prieš tėvą, visuomet vaikui apie tėvą atsiliepia gražiai, skatina bendravimą. Ieškovė nurodė, kad viena rūpinasi vežiojimu į užklasinius užsiėmimus, mokymosi įstaigą.

7. Ieškovės atstovas advokato padėjėjas N. Makauskas posėdžių, vykusių 2025 m. lapkričio 27 d., 2026 m. sausio 6 d., metu papildomai pažymėjo, kad nors atsakovas teigė, jog ieškinio reikalavimu prašoma priteisti vaiko išlaikymo suma yra per didelė, tačiau teismo posėdžio metu buvo išsiaiškina, kad atsakovas pripažino, jog vaikui augant jo poreikiai didėja. Ieškinyje detaliai pateiktos sumos, kurios reikalingos vaiko išlaikymui, o atsakovas nepateikė įrodymų, kurių pagrindu prašoma išlaikymo suma turėtų būti mažinama. Ieškovės prašomas priteisti išlaikymo dydis yra teisingas ir sąžiningas, nes ieškovė kiekvieną dieną deda didesnes pastangas dėl vaiko ugdymo, jo kasdieninio gyvenimo aprūpinimo, laisvalaikio organizavimo ir praleidimo. Nors atsakovas teigia, kad negali didesne suma prisidėti prie vaiko išlaikymo, tačiau atsakovas sveikatos problemų neturi, anksčiau dirbo darbą, už kurį gaudavo 4 000 Eur darbo užmokestį. Mano, kad atsakovas nesiekia uždirbti daugiau, nes jis turi daug vykdomųjų bylų ir nenori, kad antstoliai didesnėmis sumomis atskaičiuotų turimus įsiskolinimus.

8. Atsakovas E. Ž. atsiliepime į ieškinį nurodo, kad su pateiktu ieškiniu sutinka iš dalies. Atsakovas sutinka šalių nepilnametės dukros gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove; nepilnametės dukters išlaikymui priteisti iš atsakovo po 300 Eur per mėn. periodinėmis išmokomis; nustatyti atsakovo bendravimo su nepilnamete dukra tvarką, papildant ieškovės ieškinyje nurodytą tvarką atsiliepime išdėstytais aspektais. Likusioje dalyje ieškinį prašo atmesti kaip nepagrįstą.

9. Atsakovo teigimu, priteisiant materialinį išlaikymą šalių nepilnamečiam vaikui turėtų būti atsižvelgiama į atsakovo turtinę padėtį. Atsakovo pajamos (darbo užmokestis) paskutiniu metu vidutiniškai sudaro apie 750 Eur per mėnesį. Atsakovas kasdien perka maisto produktus, prisideda prie išlaidų būstui, komunaliniams mokesčiams apmokėti, patiria išlaidas transportui į darbą ir iš jo, išlaidas higienos reikmėms, laisvalaikiui, taip pat turi neįvykdytų įsipareigojimų.

10. Atsakovo teigimu, ieškovės nurodyti būtinieji vaiko poreikiai neatitinka realios situacijos. Ieškovė, nurodydama, kad vaiko būtinieji poreikiai per mėnesį sudaro 1 070 Eur, turėtų įrodyti šias aplinkybes. Tuo tarpu prie ieškinio pridėti tik atskiri įrodymai dėl kai kurių išlaidų, pačiame ieškinyje vaiko poreikiai išvardyti deklaratyviai. Ieškovės nurodomos patiriamos išlaidos vaiko drabužiams ir avalynei ženkliai viršija vidutines kainas rinkoje, todėl, atsakovo nuomone, protinga ir adekvati suma atitinkamiems vaiko poreikiams neturi viršyti 600 Eur sumos per metus (atitinkamai, apie 50 Eur per mėnesį). Ieškovė nurodo, kad vaiko maistui reikalinga 6 205 Eur suma metams arba po 17 Eur vienai dienai (6 205 / 365 d.=17 Eur), tačiau neatsižvelgia, jog vaikas su tėvu praleidžia mažiausiai 78 paras per metus, kurių metu, atsakovas rūpinasi vaiko maitinimu, todėl aptariama suma turėtų būti skaičiuojama už 287 dienas per metus. Atsakovo vertinimu, protinga suma maistui per dieną turėtų būti apie 12 Eur, todėl vaiko maistui apskaičiuojamos išlaidos turėtų sudaryti apie 3 444 Eur per metus (517 Eur per mėnesį). Ieškovė nepagrįstai skaičiuoja vaikui tenkančią komunalinių mokesčių dalį, kuri, atsakovo įsitikinimu, neturėtų būti didesnė kaip 200 Eur per mėnesį; taip pat išlaidas dukters būreliams ir ugdymui, kurios neturėtų viršyti 60 Eur per mėnesį; išlaidas kinui, spektakliams ir edukacijoms, kurios turėtų būti mažinamos iki 15 Eur per mėnesį. Atsakovo vertinimu, pagrįsti laikomi dukros poreikiai yra 725 Eur per mėnesį, o atėmus valstybės mokamą išmoką vaikui susidaro 603 Eur suma, kurią tėvai turėtų padengti lygiomis dalimis (atitinkamai, kiekvienam po 300 Eur).

11. Atsakovas nesutinka su prašoma priteisti išlaikymo įsiskolinimo suma. Ieškovė, skaičiuodama išlaikymo įsiskolinimą, nepagrįstai neatima valstybės mokamos išmokos vaikui. Nurodo, kad 2024 m. išmoka vaikui (vaiko pinigai) sudarė 96 Eur per mėn., todėl ½ dalimi šios sumos (48 Eur) turėtų būti mažinama 354 Eur ieškovės nurodoma mėnesio suma, atitinkamai, liekanti suma sudaro 306 Eur per mėn., kurią padauginus iš 8 mėn. gaunama suma yra 2 448 Eur, o ne ieškovės nurodoma 2 836 Eur suma. 2025 m. išmoka vaikui (vaiko pinigai) sudaro 122 Eur per mėn., todėl ½ dalimi šios sumos (61 Eur) mažinama 388 Eur ieškovės nurodoma mėnesio suma, atitinkamai, liekanti suma sudaro 327 Eur per mėn., kuriuos padauginus iš 9 mėn. gaunama suma yra 2 943 Eur, o ne ieškovės nurodoma 3 492 Eur suma. Taigi, bendra suma, išskaičiavus vaiko pinigus, būtų ne 6 328 Eur, bet 5 391 Eur, iš kurios išskaičiavus faktiškai sumokėtą atsakovo išlaikymą 2 740 Eur, liekanti suma sudaro 2 651 Eur, o ne ieškovės nurodomą 3 588 Eur sumą. Be to, ieškovės nurodomu laikotarpiu atsakovas faktiškai vykdė savo, kaip tėvo, pareigas, nuolat rūpinosi vaiku, praleisdavo su juo didžiąją dalį dienos bei vakarų, taip realiai prisidėdamas prie vaiko išlaikymo ir priežiūros. Dalį laikotarpio, už kurį ieškovė prašo priteisti tariamą išlaikymo įsiskolinimą, t. y. 2024 metais, šalys faktiškai epizodiškai gyveno kartu ir vedė bendrą ūkį. Atsakovo pateikti įrodymai (mokėjimų duomenys, bendrų išlaidų padengimas, rūpinimasis dukros kasdieniais poreikiais) patvirtina, jog dukra buvo tinkamai išlaikoma tiek tiesioginiu dalyvavimu, tiek finansiniu prisidėjimu prie šeimos poreikių. Atsakovas pažymi, kad 2025 m. pradžioje ieškovė pradėjo nebeleisti atsakovui matytis su dukra, todėl atsakovas keletą mėnesių (balandį, gegužę, birželį bei rugpjūtį) išlaikymo dukrai nemokėjo.

12. Atsakovas E. Ž. teismo posėdžių, vykusių 2025 m. lapkričio 27 d., 2026 m. sausio 6 d., metu papildomai paaiškino, kad po galutinio išsiskyrimo 2024 m. vasarą, atsakovas nebendravo su vaiku, nes buvo įskaudintas ir nenorėjo, kad vaikas matytų tėvo emocinę būklę. Nurodė, kad niekuomet nebuvo taip, jog atsakovas nenorėtų matytis su vaiku, visuomet, stengėsi bendrauti ir skirti dėmesį, kai prireikdavo, nuvežti į būrelius ir darželį. Laikinos bendravimo tvarkos nesilaikė vieną kartą, dėl to, nes atsakovas iš anksto buvo susiplanavęs išvyką į koncertą. Atsakovo gaunamos pajamos sudaro minimalų darbo užmokestį. Norėdamas gauti geresnes pajamas, atsakovas turi įgyti geresnį išsilavinimą, ko šiuo metu ir siekia. Šiuo metu jo darbo pareigos yra konsultantas, jis negali kilti karjeros laiptais dėl išsilavinimo trūkumo. Prieš ieškant geriau apmokamo darbo, nori įgyti išsilavinimą. Jeigu šiuo metu neskirtų dalies laiko mokslams, galėtų uždirbti daugiau, tačiau tą užmokestį taip pat atskaitytų antstoliai dėl turimų įsipareigojimų. Iš gaunamo atlyginimo antstoliai išskaičiuoja apie 70–80 Eur sumą per mėnesį. Atsakovas moka už busto komunalinius mokesčius, kurie sudaro apie 150 Eur per mėnesį sumą, būsto nuomą apmoka draugė. Gyvena su sugyventine ir jos nepilnamečiu vaiku, kurio išlaikymui taip pat patiria išlaidų. Šiuo metu galėtų uždirbti nuo 1 200 Eur iki 1 500 Eur per mėnesį, priklausomai nuo darbo rezultatų. Atsakovas sveikatos problemų neturi. Anksčiau vykdė individualią veiklą, uždirbo apie 4 000 Eur per mėnesį neatskaičius mokesčių. Šiuo metu tokio darbo nedirba, nes darbas po 14–16 val. per parą kenkia sveikatai, pažeidžia darbo rėžimą, be to, atsakovas turi artimuosius, padeda auginti sugyventinės vaiką. Pagal individualią veiklą atsakovas dirbo nuo 2019 m. iki 2023 m. Bendravimo tvarkos sąlygą dėl bendravimo su vaiku jam sergant atsakovas nurodo įgyvendinsiantis aplankant vaiką arba vaizdo skambučiu.

13. Atsakovo E. Ž. atstovas advokatas K. Černiauskas papildomai paaiškino, kad maistui skaičiuojamos sumos yra nepagrįstai padidintos, nes skaičiuojamos už visą metų laikotarpį, nors pagal bendravimo tvarką, su kuria sutinka ieškovė, matyti, jog atsakovas dalį laiko praleis su vaiku. Be to, ieškovė nepateikė jokių įrodymų apie išlaidas maistui. Nepagrįstu laiko ieškovės nurodytą 600 Eur sumą vaiko atostogoms su ieškove. Tokios išlaidos negali būti įtraukiamos į išlaidų sumą, kadangi tai yra vaiko atostogos su mama. Ieškovė nederino vaiko anglų kalbos būrelio iš anksto, neperspėjo dėl sumos. Ieškovė teismo posėdžio metu patvirtino, kad suklastojo susirašinėjimą tuo tikslu, jog atsakovui užkirstų kelią bendrauti su dukra ir paimti ją iš darželio. Vaikas neturi jokių specialių poreikių apie kuriuos būtų pateikta įrodymų teismui. Todėl mano, kad vaikui nėra reikalinga nei nurodoma 1 070 Eur suma, nei 1 000 Eur sumą ir teigia, kad pagrįsta vaiko išlaikymui reikalinga suma galėtų būti apie 730 Eur per mėn., iš kurių atėmus valstybės mokamus vaiko pinigus, sudarytų 600 Eur per mėn. Mano, kad 300 Eur išlaikymo dydžio priteisimas užtikrins nepilnamečio vaiko poreikius, o didesnės sumos priteisimo atsakovas fiziškai negalėtų vykdyti, nes yra vykdomi išieškojimai pas antstolius, jokio turto neturi, kurį pardavęs galėtų padengti skolas ir tokiu būdu teikti didesnį išlaikymą vaikui.

14. Išvadą byloje duodanti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba) Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – Skyrius) pateikė 2025 m. spalio 15 d. išvadą Nr. 2SD-7564 (toliau – Išvada). Išvadoje nurodo, kad šalių nepilnametės dukros gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove neprieštarauja vaiko interesams. Skyriaus vertinimu, ieškovės siūloma nustatyti bendravimo su dukra tvarka ir atsakovo siūlomi papildymai atitinka lygių dalių principą, bendravimo tvarka yra konkreti ir atitinka vaiko poreikį į tinkamas gyvenimo sąlygas ir galimybę bendrauti su abiem tėvais. Prašomas išlaikymo dydis atitinka vaiko interesus, tačiau, Skyriaus vertinimu, būtina nustatyti, ar atsakovo pajamos yra pakankamos teikti ieškovės prašomo dydžio išlaikymą.

15. Skyriaus atstovė Jurgita Gudiškienė 2026 m. sausio 6 d. teismo posėdžio metu papildomai paaiškino, kad šalys laikinos bendravimo tvarkos laikosi, ji šalims yra tinkama ir vykdoma, todėl mano, kad tokia pati bendravimo tvarka galėtų būti nustatyta kaip nuolatinė bendravimo tvarka, atsižvelgiant į atsakovo pareikštą nuomonę dėl bendravimo vaiko ligos ir atostogų metu. Nurodė, kad pritartų didesniam vaiko išlaikymo dydžiui, tačiau sprendžiant dėl vaiko išlaikymo dydžio, turėtų būti atsižvelgiama į abiejų tėvų turtinę padėtį. Skyriaus vertinimu, ieškinyje nurodytoje vaiko poreikių lentelėje prekių kainos nurodytos didesnės, nei vidutinė rinkos kaina.

k o n s t a t u o j a:

Dėl šalių nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

16. Vienas esminių tėvų valdžios (globos teisių) elementų – teisė nustatyti vaiko gyvenamąją vietą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.168, 2.14 straipsniai). Šios teisės įgyvendinimas glaudžiai susijęs su geriausių vaiko interesų užtikrinimu, tinkamos jo vystymuisi materialinės, socialinės, psichologinės aplinkos nustatymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-277-969/2019, 22 punktas).

17. Nagrinėjamu atveju byloje nekilo ginčo dėl šalių nepilnametės dukros gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove M. Z. Ieškovė prašo dukros gyvenamą vietą nustatyti su ja, o atsakovas atsiliepime bei išvadą byloje teikianti institucija tam neprieštaravo. Teismas nustatė, kad šalių nepilnametė dukra Š. Ž. nuo gimimo gyvena su mama M. Z., kuri yra sudariusi sąlygas vaikui vystytis ir augti. Pagal Tarnybos 2025 m. spalio 12 d. šeimos aplinkos sąlygų tyrimo akto Nr. 2ŠTA–149 duomenis matyti, kad ieškovė su dukra gyvena nuomojamame trijų kambarių bute, bute yra vonios, tualeto patalpos, virtuvė sujungta su svetaine, pilnai įrengti du atskiri kambariai, bute yra visi patogumai, bute švaru tvarkinga; šalių dukrai yra skirtas atskiras kambarys, kuriame yra vaikiška lova, rašomasis stalas, spinta, lavinimui skirtų žaislų, knygų, kiti namų apyvokos daiktai, visi būtini baldai. Todėl teismas, atsižvelgdamas į tai, kad dėl šio reikalavimo ginčas nekilo, šalių dukros gyvenamąją vietą nustato su ieškove, konstatuodamas, jog tai atitiks geriausius šalių dukros interesus.

Dėl bendravimo su šalių nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo

18. CK 3.170 straipsnyje įtvirtinta, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (1 dalis). Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena (2 dalis). Kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (3 dalis). Tėvas ar motina, su kuriuo gyvena vaikas ir (ar) su kuriuo teismo sprendimu nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, turi nekliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Šios pareigos nevykdymas laikomas piktnaudžiavimu tėvų valdžia, už kurį tėvas (motina) atsako įstatymų nustatyta tvarka (4 dalis).

19. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tėvų, negyvenančių kartu su vaiku, teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant yra asmeninio pobūdžio tėvų teisė, kurią įgyvendinti galima, kai kitas iš tėvų nekliudo šiam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus. Šios teisės įgyvendinimas reiškia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant įvykdymą. Ši tėvų asmeninė teisė ir pareiga turi būti vykdoma tik vaiko interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014; 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-412-916/2020).

20. Ieškovė siekia nustatyti atsakovo bendravimo su šalių nepilnamete dukra tvarką, pagal kurią atsakovas bendrautų su dukra kiekvieno mėnesio nelyginės savaitės savaitgalį, taip pat numatant išimtinę bendravimo teisę ieškovės nurodytomis dienomis per Šv. Kalėdas, Šv. Velykas, Naujuosius metus, Tėvo dieną, Motinos dieną, ieškovės ir atsakovo gimimo dieną. Pagal ieškovės siūlomą bendravimo tvarką apie pakeitimus atsakovas privalo informuoti ieškovę ne mažiau nei prieš 24 val. raštu (SMS žinute, el. paštu ar kt.).

21. Atsakovas siūlo papildyti ieškovės nurodytą bendravimo tvarką toliau nurodytomis sąlygomis: i) kiekvienų kalendorinių metų rugpjūčio mėnesį 14 (keturiolika) nepertraukiamų dienų, pasiimant vaiką rugpjūčio 16 d. nuo 9.00 val. iki 10.00 val. iš jo gyvenamosios vietos ir grąžinant vaiką rugpjūčio 29 d. nuo 18.00 val. iki 19.00 val. į jo gyvenamąją vietą; ii) vaikui susirgus buvimo pas ieškovę metu, ieškovė privalo nedelsiant informuoti atsakovą apie vaiko ligą. Vaikui susirgus buvimo pas atsakovą metu, atsakovas privalo nedelsiant informuoti apie ligą ieškovę. Vaiko ligos atveju kiekvienas iš tėvų turi teisę kas antrą vaiko ligos dieną (jeigu vaikas serga ilgiau nei vieną dieną) aplankyti vaiką, esantį pas kitą iš tėvų ir pabūti kartu su vaiku 30–60 min.

22. Teismas pažymi, kad išvadą byloje duodanti institucija ieškovės siūlomai nustatyti bendravimo su dukra tvarkai ir atsakovo siūlomiems papildymams neprieštaravo, nurodė, jog tokios sąlygos atitinka lygių dalių principą, bendravimo tvarka su papildymais yra konkreti, atitinka vaiko poreikį į tinkamas gyvenimo sąlygas ir galimybę bendrauti su abiem tėvais. Atsakovas su ieškovės pasiūlyta bendravimo tvarka sutiko. Ieškovės atstovas 2026 m. sausio 6 d. teismo posėdžio metu prašė bendravimo tvarkos papildymą dėl bendravimo vaiko ligos atveju pakeisti – numatyti, kad šalių nepilnametės dukros ligos atveju, tėvai gali bendrauti su vaiku tik nuotolinio ryšio priemonėmis.

23. Teismas, spręsdamas dėl atsakovo bendravimo su nepilnamete dukra tvarkos nustatymo, atsižvelgia į vaiko interesų prioriteto principą, įtvirtintą CK 3.3 straipsnyje, taip pat į vaiko amžių, jo kasdienio gyvenimo stabilumo ir saugumo poreikį, būtinybę užtikrinti nuolatinį ir nenutrūkstamą vaiko ryšį su abiem tėvais. Teismas įvertina ir tai, kad ieškovės siūloma bendravimo tvarka su atsakovo papildymais yra pakankamai konkreti, aiški ir įgyvendinama praktikoje, sudaro sąlygas abiem tėvams realiai dalyvauti vaiko gyvenime ir auklėjime bei nepažeidžia vaiko įprastos rutinos. Atsižvelgdamas į išvadą byloje teikiančios institucijos poziciją ir į tai, kad atsakovo siūlomi papildymai neprieštarauja vaiko interesams, teismas pripažįsta, jog ieškovės siūloma bendravimo tvarka, papildyta atsakovo siūlomomis sąlygomis dėl ilgesnio bendravimo vasaros laikotarpiu ir ligos atveju, atitinka nepilnametės dukros geriausius interesus. Teismas, turėdamas pareigą šeimos bylose veikti aktyviai nepilnamečių vaikų interesais, savo iniciatyva nustato, kad ieškovė ir atsakovas turi teisę netrukdomai bendrauti su dukra bet kuriuo metu įvairiomis ryšio priemonėmis (telefonu, vaizdo programomis), o tėvai įpareigojami užtikrinti šio vaiko teisės įgyvendinimą. Be to, teismas patikslina ieškovės siūlomą nuostatą dėl bendravimo tvarkos pakeitimo, numatydamas, kad tiek ieškovas, tiek atsakovė privalo informuoti vienas kitą ne mažiau nei prieš 24 val. raštu (SMS žinute, el. paštu, kt.) apie nustatytos bendravimo tvarkos pasikeitimą.

24. Šalims išaiškinama, kad nustatyta tvarka gali būti keičiama abipusiu šalių susitarimu, atsižvelgiant į dukros interesus. Dėl objektyvių priežasčių negalint vykdyti nustatytos tvarkos, šalys turi teisę kreiptis į teismą dėl bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo.

Dėl išlaikymo šalių nepilnamečiam vaikui priteisimo

25. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 500 Eur išlaikymą šalių dukrai kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo dienos iki vaiko pilnametystės, šias išmokas indeksuojant teisės aktų nustatyta tvarka, o lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant ieškovę.

26. Tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus įtvirtinta CK 3.192 straipsnyje. Tėvų teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios (CK 3.156 straipsnio 1 dalis), t. y. jie abu turi lygias pareigas išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, nepriklausomai nuo to, gyvena su nepilnamečiais vaikais kartu ar skyrium. Vaikų išlaikymas (išlaikymo teikimo tvarka, forma ir dydis) pirmiausia yra tėvų susitarimo reikalas (CK 3.192 straipsnio 1 dalis, 3.193 straipsnis). Tėvams nesusitarus dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo ar nevykdant pareigos išlaikyti savo vaiką, yra galimas teisminės valdžios įsikišimas į šią tėvų ir vaikų turtinių teisinių santykių sritį, t. y. teismas gali priteisti nepilnamečiams vaikams išlaikymą (CK 3.194 straipsnis).

27. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažįstamas minimalios mėnesinės algos (toliau – MMA) dydžio išlaikymas. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad mažesnis išlaikymas gali būti priteisiamas tik išskirtiniais atvejais, kai tėvai dėl susiklosčiusios itin sunkios turtinės padėties ar sveikatos būklės objektyviai nėra pajėgūs teikti didesnį išlaikymą. Jeigu tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2008).

28. Kasacinis teismas 2020 m. balandžio 2 d. nutartyje išaiškino, kad pagal Lietuvos Respublikos šalpos pensijų įstatymą ir išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamos vaikui išmokos yra skirtos jo poreikiams tenkinti ir yra finansinė pagalba jį auginantiems tėvams. Dėl to, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažinamas pagal šį įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir tik po to nustatomos tėvų teikiamo išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020). Visgi, tai nereiškia, kad iš tėvų priteisiamas išlaikymas privalomai turėtų būti mažinamas išmokų suma ir tais atvejais, kai tėvų turtinė padėtis leidžia tenkinti vaiko poreikius. Pastaruoju atveju valstybės mokamos išmokos galėtų būti skiriamos papildomiems vaiko poreikiams patenkinti, bet ne tėvų pareigos vykdymui kompensuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020).

29. Nuo 2026 m. sausio 1 d. minimali mėnesinė alga Lietuvoje yra 1 153 Eur neatskaičius mokesčių (apie 846 Eur atskaičius mokesčius). Atitinkamai, nurodytas dydis mažinamas valstybės išmokos vaikui dydžiu, kuris nuo 2026 m. sausio 1 d. yra 129,50 Eur. Pagal aukščiau nurodytą teismų praktiką apskaičiuotas vienam vaikui reikalingo išlaikymo būtiniesiems poreikiams patenkinti dydis yra 716,50 Eur (846 Eur – 129,50 Eur), taigi kiekvienam iš tėvų tenkanti orientacinė išlaikymo vaiku dalis sudaro 358,25 Eur (716,50 Eur/2). Ieškovė nurodė, kad vaiko poreikiams patenkinti kas mėnesį reikia skirti didesnę nei minimalią, t. y. 1 070 Eur, išlaikymo sumą ir prašo priteisti iš atsakovo po 500 Eur dydžio kas mėnesį mokamo išlaikymo sumą.

30. Ieškovė pateikė teismui orientacinę vaiko poreikių lentelę, kurioje apskaičiavo orientacinę vaiko poreikių sumą 1 070 Eur. Pagal ieškovės lentelėje nurodytus duomenis šalių nepilnamečio vaiko išlaidos drabužiams ir avalynei per metus sudaro 1 470 Eur (taigi, vidutiniškai per vieną mėnesį – 122,50 Eur); maistui – 6 250 Eur (taigi, vidutiniškai per vieną mėnesį – 520 Eur); vaistams ir vitaminams – 75 Eur (taigi, vidutiniškai per vieną mėnesį – 6,25 Eur); higienos priemonėms – 73 Eur (taigi, vidutiniškai per vieną mėnesį – 6,08 Eur); komunaliniai mokesčiai – 3 312 Eur (taigi, vidutiniškai per vieną mėnesį – 276 Eur); ugdymui, lavinimui – 2 375 Eur (taigi, vidutiniškai per vieną mėnesį – 197,92 Eur); kitoms išlaidoms (atostogoms, priemonėms mokslams, lavinimui, kirpyklai, kurui) – 924 Eur (taigi, vidutiniškai per vieną mėnesį – 77 Eur). Ieškovė pateikė rašytinius įrodymus, patvirtinančius, kad už šalių dukros sporto užsiėmimus („Olimpiečio gimnastikos klubas“) moka 60 Eur, taip pat anglų kalbos pamokas (Helen Doron English anglų kalbos mokykla) – 60 Eur, ir duomenis, patvirtinančius, jog už dukros darželį 2025 m. lapkričio mėn. sumokėta suma yra 92,50 Eur.

31. Teismo vertinimu, dalis ieškovės nurodomų sumų nėra priskirtos reikalingiems vaiko poreikiams patenkinti ir viršija vaikui objektyviai reikalingų atitinkamų poreikių sumas. Nors ieškovė teigia, kad šalių nepilnamečio vaiko išlaidos drabužiams ir avalynei per metus sudaro 1 470 Eur (taigi, vidutiniškai per vieną mėnesį – 122,50 Eur), dalis šių išlaidų yra nepagrįstos. Ieškovė nurodo, kad vaikui per metus reikia įsigyti du megztinius, kurių kiekvieno kaina yra po 50 Eur. Tuo tarpu iš ieškovės į bylą pateiktų čekių matyti, kad ieškovė yra pirkusi mergaitišką megztinį, kurio kaina 7,99 Eur (17,99 Eur – 10 Eur nuolaida) (2025 m. birželio 14 d. atsiskaitymo čekis), taip pat iš kito ieškovės į bylą pateikto atsiskaitymo čekio (2025 m. lapkričio 8 d.) matyti, jog megztinio kaina buvo 29,95 Eur. Ieškovė teigia, kad dukrai reikalinga avalynė žiemai kainuoja po 100 Eur ir reikalingi du tokios avalynės vienetai, taip pat rudeniui, pavasariui reikalinga avalynė kainuoja po 80 Eur (reikalingi 2 vnt.), vasaros avalynės kaina 70 Eur (reikalingi 2 vnt.). Visgi, iš ieškovės į bylą pateiktų čekių matyti, kad ieškovė yra pirkusi mergaitišką avalynę, kurios kaina 8,99 Eur (22,99 – 14 Eur nuolaida) (2025 m. birželio 14 d. atsiskaitymo čekis). Ieškovė yra pateikusi 2025 m. rugpjūčio 24 d.) čekį iš avalynės parduotuvės, iš kurio matyti, kad kiekviena pora avalynės kainavo po 27,99 Eur ir 31,49 Eur, taip pat 2025 m. spalio 12 d. čekį, iš kurio matyti, kad kiekviena pora avalynės kainavo po 29,99 Eur ir 35,99 Eur. Taigi ieškovės pateiktoje dukros poreikių lentelėje nurodytos išlaidos drabužiams nėra pagrįstos rašytiniais įrodymais.

32. Teismas atkreipia dėmesį, kad ieškovės nurodomos išlaidos dukros maistui negali būti laikomis pagrįstomis dėl ieškovės pasirinkto tokių išlaidų apskaičiavimo būdo. Pastebėtina, kad ieškovė nurodė, jog šalių dukros maistui reikalinga suma per metus yra – 6 250 Eur (taigi, vidutiniškai per vieną mėnesį – 520 Eur). Visgi, ieškovė pinigų poreikį maistui skaičiuoja už visus metus (365 dienas), neatsižvelgdama į aplinkybę, kad pagal ieškovės siūlomą atsakovo bendravimo su šalių nepilnamečiu vaiku tvarką atsakovas praleis su dukra mažiausiai apie 60 dienų per metus, be to, maitinimas vaikui užtikrinamas ugdymo įstaigoje, todėl tokios apimties išlaidos maistui objektyviai nėra reikalingos ir turėtų būti mažinamos. Ieškovės pateiktoje dukros poreikių lentelėje nurodyta, kad 120 Eur išlaidų per metus reikalinga dukros interneto, telefono papildymui nors nepateikė jokių duomenų, jog šalių dukra, būdama 5 metų amžiaus aptariamomis priemonėmis naudotųsi. Ieškovė pateiktoje dukros poreikių lentelėje nurodė, kad šalių dukros atostogoms per metus reikalinga 600 Eur suma, nors 2026 m. sausio 6 d. teismo posėdžio metu patvirtino, kad aptariamas išlaidos bus patirtos pačios ieškovės atostogų su dukra metu (taigi, tokios išlaidos nėra bendros šalių išlaidos). Be to, išvadą duodančios institucijos atstovė 2026 m. sausio 6 d. teismo posėdžio metu pateikė vertinimą, kad dalis ieškovės pateiktoje dukros poreikių lentelėje nurodytų išlaidų yra didesnės, nei vidutinės atitinkamų prekių vaikams kainos. Teismas taipogi pažymi, kad byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, jog šalių nepilnametis vaikas neturi specialių poreikių, sveikatos sutrikimų, dėl kurių reikėtų skirti papildomų išlaidų, išskyrus ieškovės nurodytą šalių dukros ligą (dermatitą), dėl kurio reikalingos atitinkamos higienos priemonės. Tokių priemonių išlaidų suma nurodyta ieškovės pateiktoje dukros poreikių lentelėje (vaistams ir vitaminams – 75 Eur (per vieną mėnesį – 6,25 Eur); higienos priemonėms – 73 Eur (per vieną mėnesį – 6,08 Eur).

33. Teismas nustatė, kad ieškovės vidutinės pajamos per mėnesį (apskaičiuojant už tris paskutinius mėnesius iki ieškinio padavimo dienos sudarė 1 526,60 Eur). Ieškovė 2026 m. sausio 6 d. teismo posėdžio metu nurodė, kad vidutinės pajamos bylos nagrinėjimo metu sudaro apie 2 100 Eur (atskaičius mokesčius), ieškovė turi automobilį Alfa Romeo, įsigytą lizingu. Ieškovė turi nekilnojamojo turto: 1/5 žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/5 žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/5 žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/5 žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), 1/5 žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/5 žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/5 žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/5 pastato unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/5 pastato unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/5 pastato unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/5 pastato unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/5 pastato unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/5 pastato unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/5 kitų statinių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/5 žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/5 žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovė nuomojasi gyvenamąjį būtą trims asmenims (įskaitant jai pačiai ir šalių dukrai) už kurį per mėnesį bendrai moka 650 Eur nuomos mokestį.

34. Teismas nustatė, kad atsakovas dirba uždarojoje akcinėje bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“. Pagal 2025 m. lapkričio 27 d. išrašą apie asmens darbovietę ir mokamas išmokas, gautas iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, atsakovo vidutinės pajamos per vieną mėnesį nuo 2025 m. sausio 1 d. iki 2025 m. spalio 31 d. neatskaičius mokesčių sudarė 1 020 Eur (10 201,84 Eur / 10 mėn.), o atskaičius mokesčius – 771 Eur. Tarnybos 2025 m. spalio 14 d. šeimos sąlygų turimo akte Nr. 2ŠTA-162 užfiksuota, kad atsakovo gaunamos pajamos per mėnesį atskaičius skolas sudaro 680 Eur. Atsakovas 2026 m. sausio 6 d. teismo posėdžio metu paaiškino, kad per vieną mėnesį už turimus finansinius įsipareigojimus (skolas) išieškoma suma sudaro 70–80 Eur, kurią antstolis išskaičiuoja iš atlyginimo. Taigi, atsako pajamos atėmus antstolio atskaitomą fiksuotą skolos sumą kas mėnesį sudaro apie 700 Eur. Iš Antstolių informacinės sistemos išrašo duomenų matyti, kad atsakovas turi neįvykdytų finansinių įsipareigojimų už nesumokėtas baudas dėl padarytų administracinių nusižengimų, taip pat dėl neatsiskaitymo už atitinkamas paslaugas. Atsakovui nuosavybės teise priklauso transporto priemonė Lincoln, 1999 m., o nekilnojamojo turto atsakovas neturi. Atsakovas pateikė į bylą duomenis, kad su kitu asmeniu nuomojasi būstą, kurio nuomos kaina yra 360 Eur per mėnesį, tačiau 2026 m. sausio 6 d. teismo posėdžio metu paaiškino, jog už nuoma moka jo sugyventinė, o atsakovui tenkanti komunalinių mokesčių dalis sudaro 150–160 Eur. Atsakovas 2026 m. sausio 6 d. posėdžio metu nurodė, kad gyvena su sugyventine, kuri turi dukrą; atsakovas nurodė skiriantis dalį išlaidų sugyventinės nepilnamečiam vaikui, tačiau konkrečios sumos įvardyti negalėjo. Atsakovas 2026 m. sausio 6 d. teismo posėdžio metu detalizavo, kad šiuo metu negali surasti geriau apmokamo darbo ar gauti geriau apmokamą poziciją esamoje darbovietėje dėl išsilavinimo, kurį siekia įgyti, stokos. Nors atsakovas paaiškino, kad praeityje (2019 m.–2023 m.) vykdė individualią veiklą, kurios pagrindu gaudavo iki 4 000 Eur atlyginimą, teismo vertinimu, tokia aplinkybė nekeičia šiuo metu esamos atsakovo finansinės situacijos. Teismas nenustatė aplinkybių, kad atsakovas slėptų šiuo metu tikrąsias savo gaunamas pajamas ar realias galimybes daugiau užsidirbti.

35. Teismas akcentuoja, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso ir nuo jo tėvų turtinės padėties. Todėl teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis, o nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo, privalo nustatyti tėvo (motinos) turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2010). Tėvų turtinė padėtis vertinama atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010).

36. Teismas, atsižvelgdamas į ieškovės ir atsakovo gaunamas vidutines pajamas ir finansinę padėtį; ieškovės nurodytas šalių vaiko poreikių sumas, kurių dalies ieškovė neįrodė, taip pat nepagrindė, kad pati skirtų vaikui 500 Eur sumą dukters išlaikymui kiekvieną mėnesį; aplinkybę, jog šalių dukra specialių sveikatos ar ugdymo poreikių neturi; byloje nenustatyta kitų aplinkybių, kurios leistų vertinti, jog šalių nepilnamečiam vaikui yra reikalinga būtinuosius jo poreikius viršijanti išlaidų suma, nusprendžia, kad kiekvieną mėnesį atsakovo mokama 358,25 Eur išlaikymo suma atitiks šalių dukros interesus, užtikrins jos būtinuosius poreikius ir sąlygas augti bei vystytis. Teismo vertinimu tokia išlaikymo suma leis užtikrinti ir vaiko papildomą lavinimą, įvertinus aplinkybę, kad valstybės išmoka (vaiko pinigai – 129,50 Eur) gali būti panaudojami dukros būreliams ir papildomiems užsiėmimams. Nenustatyta išimtinių aplinkybių, dėl kurių šalys nebūtų pajėgios teikti tokio dydžio išlaikymą dukrai. Nors atsakovas gauna minimalų darbo užmokestį, tai neatleidžia jo nuo pareigos teikti vaiko būtinuosius poreikius užtikrinantį išlaikymą. Nėra objektyvių priežasčių padaryti išvadą, kad atsakovas neturi galimybės gauti su darbo santykiais susijusių pajamų. Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti. Nei gaunamos minimalios pajamos, nei bedarbystė negali būti priežastis sumažinti vaikui reikalingą išlaikymą arba skirti jį mažesnį, nei yra vaiko poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-534/2013).

37. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, iš atsakovo E. Ž. nepilnamečio vaiko Š. Ž. naudai priteisiamas 358,25 Eur išlaikymas kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teisme dienos (2025 m. rugsėjo 18 d.) iki vaiko pilnametystės, įmokas atliekant iki kiekvieno kalendorinio mėnesio 20 dienos į ieškovės M. Z. atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), išlaikymo sumą kasmet indeksuojant atsižvelgiant į infliaciją Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka ir paskiriant ieškovę M. Z. nepilnamečio vaiko Š. Ž. išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

38. Teismas išaiškina, kad, iš esmės pasikeitus šalių turtinei padėčiai ar vaiko poreikiams, taip pat atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms, priteistas išlaikymo dydis gali būti pakeistas (CK 3.201 straipsnis). Šis teismo sprendimas neužkerta galimybės pakartotinai kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, pasikeitus šalių turtinei padėčiai ar vaikų poreikiams.

Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo

39. Bendroji taisyklė yra ta, kad išlaikymas nepilnamečiui vaikui priteisiamas nuo išlaikymo atsiradimo momento (CK 3.200 straipsnis). Reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo yra retroaktyvaus pobūdžio, todėl nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl CK 3.200 straipsnio taikymo turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus, (CK 1.5, 3.3 straipsniai; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2007).

40. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad išlaikymo įsiskolinimas, kaip ir išlaikymas, nustatomas remiantis CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintomis nuostatomis, todėl teismas, kilus ginčui dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, siekdamas priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą, turi imtis priemonių, kad būtų nustatytos šios reikšmingos faktinės aplinkybės: i) vaiko poreikiai; ii) kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis; iii) būtinas išlaikymo dydis, proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai; iv) kokią dalį reikalingo išlaikymo teikė kiekvienas iš tėvų ginčijamu laikotarpiu; v) nuo kurio momento vaiko tėvas ar motina nebevykdė savo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy03LzIwMTM=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-7/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-7/2013">3K-3-7/2013</a>). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje konstatuota, kad išlaikymo įsiskolinimas gali atsirasti tiek dėl to, kad išlaikymas neteikiamas visiškai, tiek ir dėl to, kad jis teikiamas tik iš dalies, t. y. netenkinant visų būtinųjų vaiko poreikių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010).

41. Teismas pažymi, kad tais atvejais, kai vienas iš tėvų su vaiku negyvena, jam tenka pareiga įrodinėti, jog tėviškas pareigas vykdė, nors ir gyveno skyrium (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMjczLTk2OS8yMDIw" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-273-969/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-273-969/2020">e3K-3-273-969/2020</a>).

42. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 3 588 Eur dydžio išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2024 m. gegužės 1 d. iki 2025 m. rugpjūčio 31 d. Atsakovas su išlaikymo įsiskolinimo suma nesutinka, teigia, kad, pirma, ieškovė, skaičiuodama išlaikymo įsiskolinimą, nepagrįstai neatima valstybės mokamos išmokos vaikui, antra, ieškovės nurodomu laikotarpiu atsakovas faktiškai vykdė savo, kaip tėvo, pareigas, nuolat rūpinosi vaiku, praleisdavo su juo didžiąją dalį dienos bei vakarų, taip realiai prisidėdamas prie vaiko išlaikymo ir priežiūros, o dalį laikotarpio, už kurį ieškovė prašo priteisti tariamą išlaikymo įsiskolinimą, t. y. 2024 metais, šalys faktiškai epizodiškai gyveno kartu ir vedė bendrą ūkį.

43. Byloje nėra ginčo dėl aplinkybės ir abi šalys 2026 m. sausio 6 d. teismo posėdžio metu paaiškino, kad nuo 2024 m. gegužės 1 d. kartu nebegyveno. Šalių pateikti banko sąskaitų išrašai patvirtina, kad laikotarpiu nuo 2024 m. gegužės mėn. iki 2025 m. liepos mėn. atsakovas ieškovei yra pervedęs 2 740 Eur pinigų sumą ir tarp šalių nėra ginčo dėl aplinkybės, jog ši suma buvo skirta šalių nepilnametės dukros išlaikymui. Nors atsakovas teigia, kad 2024 metais jis skyrė papildomų išlaidų dukros išlaikymui, todėl išlaikymo įsiskolinimo suma turėtų būti mažinama, atsakovas tokių įrodymų į bylą nepateikė. Iš atsakovo pateiktų įrodymų galima spręsti, kad atsakovas dalį laiko leido su dukra, tačiau nėra duomenų, patvirtinančių, kad atsakovas dukrai būtų skyręs kitas išlaikymo sumas, nei matyti iš ieškovės banko sąskaitos išrašo už laikotarpį nuo 2024 m. gegužės mėn. iki 2025 m. liepos mėn. Atsakovas į bylą pateikė savo banko sąskaitos išrašus, tačiau iš jų nėra galimybės nustatyti, kad atitinkamos sumos būtų skirtos būtent dukros poreikių patenkinimui. Atsakovas 2026 m. sausio 6 d. teismo posėdžio metu nurodė, kad 2024 m. rugpjūčio mėn. šalys vedė bendrą ūkį (bandė susitaikyti), tačiau su tokiais teiginiais ieškovė nesutiko, o atsakovas savo teiginius pagrindžiančių įrodymų į bylą nepateikė. Taigi, išlaikymo įsiskolinimo laikotarpis skaičiuojamas nuo 2024 m. gegužės 1 d. iki 2025 m. rugpjūčio 31 d., išminusavus atsakovo ieškovei sumokėtas sumas už šalių nepilnametės dukros išlaikymą (2 740 Eur). Teismas papildomai pastebi, kad nors atsakovas teigia, jog 2025 m. pradžioje ieškovė praėjo nebeleisti atsakovui matytis su dukra, todėl atsakovas keletą mėnesių (balandį, gegužę, birželį bei rugpjūtį) išlaikymo dukrai nemokėjo, tokie teiginiai neatleidžia atsakovo nuo pareigos vykdyti išlaikymo prievolę savo nepilnamečiam vaikui ir nepaneigia ieškovės reikalavimo prašyti priteisti iš atsakovo susidariusią išlaikymo įsiskolinimo sumą.

44. Visgi, teismas sutinka su atsakovo atsiliepime išdėstyta pozicija, kad išlaikymo įsiskolinimo suma turėtų būti mažinama valstybės mokamos išmokos vaikui dydžiu. Ieškovė, prašydama priteisti išlaikymą šalių nepilnametei dukrai, išlaikymo sumą sumažino valstybės mokama išmokos suma, todėl nėra pagrindo teigti, kad laikotarpiu nuo 2024 m. gegužės mėn. iki 2025 m. liepos mėn. tokia suma būtų skirta ne būtinųjų, o kitų papildomų šalių dukros poreikių patenkinimui. Ieškovė nenurodė argumentų, kad šalių nepilnametės dukros išlaikymui laikotarpiu nuo 2024 m. gegužės 1 d. iki 2025 m. rugpjūčio 31 d. turėjo būti skiriama didesnė, nei aukščiau nurodytoje teismų praktikoje pripažįstama orientacinė išlaikymo suma lygi vienam minimaliam mėnesiniam atlyginimui. Teismas pažymi, kad nuo 2024 m. sausio 1 d. kiekvienam vaikui buvo skiriama ir mokama 96,25 Eur universali išmoka vaikui, o nuo 2025 m. sausio 1 d. – 122,50 Eur. Nuo 2024 m. sausio 1 d. MMA, atskaičius mokesčius, sudarė 709 Eur, o nuo 2025 m. sausio 1 d. – 777 Eur. Atitinkamai, atsakovo skiriama išlaikymo suma, skirta minimaliems šalių nepilnametės dukros poreikiams patenkinti 2024 metais nuo gegužės iki gruodžio mėn. turėjo sudaryti 2 451 Eur ((709 Eur – 96,25 Eur) / 2) x 8 mėn.), o 2025 metais nuo sausio iki rugpjūčio mėn. turėjo sudaryti 2 618 Eur ((777 Eur –122,50 Eur) / 2) x 8 mėn.), iš viso už laikotarpį nuo 2024 m. gegužės 1 d. iki 2025 m. rugpjūčio 31 d. – 5 069 Eur (2 451 Eur +2 618 Eur). Kadangi atsakovas už nurodytą laikotarpį sumokėjo 2 740 Eur dydžio išlaikymą, susidariusi išlaikymo įsiskolinimo suma yra 2 329 Eur (5 069 Eur – 2 740 Eur). Dėl nurodytų aplinkybių teismas sprendžia, kad iš atsakovo priteisiamas išlaikymo įsiskonimas dukrai Š. Ž. sudaro 2 329 Eur.

45. Įvertinus atsakovo gaunamas pajamas ir finansinę padėtį, aplinkybę, kad atsakovas gauna minimalų darbo užmokestį, iš kurio turės būti patenkintas reikalavimas mokėti šalių nepilnametei dukrai periodinį išlaikymą kas mėnesį (358,25 Eur), taip pat atsakovas turi finansinių įsipareigojimų, dėl kurių kas mėnesį iš jo atlyginimo išskaičiuojama 70–80 Eur suma, atsakovo prašymas dėl išlaikymo įsiskolinimo sumokėjimo išdėstymo dalimis patenkinamas: atsakovui E. Ž. 2 329 Eur išlaikymo įsiskolinimo sumokėjimas išdėstomas 24 mėnesių laikotarpiui, nustatant, kad atsakovas 23 mėnesius nepilnametei dukrai moka po 97 Eur išlaikymo įsiskolinimą, o 24-ąjį mėnesį mokama išlaikymo įsiskolinimo suma sudaro 98 Eur, pradedant nuo šio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 284 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

46. CPK 93 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Pagal bendrąją taisyklę, atmetus ieškovų ieškinį, atsakovų patirtos bylinėjimosi išlaidos turėtų būti priteisiamos iš ieškovų ir priešingai patenkinus ieškinį – iš atsakovo. Visgi, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės „pralaimėjęs moka“ taikymas negali būti mechaniškas, o yra nulemtas šio teisės į teisminę gynybą ribojimo tikslo ir proporcingumo tarp siekiamo tikslo ir pasekmių vertinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTctNzUtOTE2LzIwMjM=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-7-75-916/2023')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-7-75-916/2023">e3K-7-75-916/2023</a>). Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 4 dalimi teismas gali nukrypti nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, įvertindamas priežastis, dėl kurių jos susidarė (CPK 93 straipsnio 4 dalis).

47. Analizuojamu atveju iš esmės buvo patenkinta apie 2/3 ieškinio reikalavimų – patenkintas neturtinis ieškinio reikalavimas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, su atsakovo papildymais nustatyta ieškovės prašyta bendravimo tvarka, priteistas 358,25 Eur per mėnesį išlaikymas vietoje prašyto 500 Eur išlaikymo, taip pat priteista 2 329 Eur įsiskolinimo suma vietoje prašytos 3 588 Eur sumos. Bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatytas netinkamas nei ieškovės, nei atsakovo elgesys, o bylinėjimosi išlaidos susidarę nepilnamečio vaiko tėvams nesugebėjus susitarti dėl vaiko gyvenamosios vietos ir išlaikymo neteismine tvarka. Taigi, vertinama, kad ieškovė įgijo teisę reikalauti 2/3 dalies savo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo (ieškovės patenkintų reikalavimų dalis), o atsakovas 1/3 savo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo (proporcingai, ieškovės atmestų reikalavimų daliai).

48. Ieškovė pateikė duomenis, kad patyrė 1 300 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato padėjėjo teisinę pagalbą, taip pat sumokėjo 228 Eur žyminį mokestį (iš viso – 1 528 Eur bylinėjimosi išlaidų); pateikė į bylą šias išlaidas ir jų sumokėjimą pagrindžiančius dokumentus. Atsakovas pateikė duomenis, kad patyrė 1 050 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato teisinę pagalbą ir šias išlaidas bei jų sumokėjimą pagrindžiančius dokumentus. Šalių nurodytos bylinėjimosi išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio įtvirtintų maksimalių sumų. Atitinkamai, ieškovei priteisiama 1 018,67 Eur bylinėjimosi išlaidų dalis (2/3 išlaidų), o atsakovui – 350 Eur bylinėjimosi išlaidų dalis (1/3 išlaidų). Atlikus įskaitymą, ieškovei M. Z. iš atsakovo E. Ž. priteisiama 668,67 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.

49. Kadangi ieškovė yra atleista nuo žyminio mokesčio už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo iš atsakovo priteisiamas 90 Eur žyminis mokestis (6 000 Eur bendra prašyta išlaikymo suma už vienerių metų laikotarpį x 3 proc. x 75 proc. – 33 proc. (atmestų ieškinio reikalavimų dalis) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

50. Nagrinėjamu atveju išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, nesusidarė, todėl jų priteisimo klausimas nesprendžiamas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 99, 259, 260, 263–265, 268, 270, 284 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ž i a :

Ieškovės M. Z. ieškinį patenkinti iš dalies.

Nustatyti nepilnamečio vaiko, Š. Ž., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su motina M. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovo E. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nepilnametei dukrai Š. Ž., gimusiai (duomenys neskelbtini), 358,25 Eur (trijų šimtų penkiasdešimt aštuonių eurų ir 25 centų) dydžio išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teisme dienos (2025 m. rugsėjo 18 d.) iki dukros pilnametystės, įmokas atliekant iki kiekvieno kalendorinio mėnesio 20 dienos į ieškovės M. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini), atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), išlaikymo sumą kasmet indeksuojant atsižvelgiant į infliaciją Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.

Priteisti iš atsakovo E. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 2 329 Eur (dviejų tūkstančių trijų šimtų dvidešimt devynių eurų) dydžio nepilnametės dukros Š. Ž., gimusios (duomenys neskelbtini), išlaikymo įsiskolinimą.

Išdėstyti atsakovui E. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 2 329 Eur (dviejų tūkstančių trijų šimtų dvidešimt devynių eurų) išlaikymo įsiskolinimo sumokėjimą 24 (dvidešimt keturių) mėnesių laikotarpiui, pradedant nuo šio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, nustatant, kad atsakovas E. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 23 (dvidešimt tris) mėnesius nepilnametei dukrai, Š. Ž., gimusiai (duomenys neskelbtini), moka po 97 Eur (devyniasdešimt septynis eurus) išlaikymo įsiskolinimą, o 24-ąjį mėnesį Š. Ž., gimusiai (duomenys neskelbtini), mokama išlaikymo įsiskolinimo suma sudaro 98 Eur (devyniasdešimt aštuonis eurus).

Paskirti ieškovę M. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nepilnamečio vaiko Š. Ž., gimusios (duomenys neskelbtini), išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

Nustatyti atsakovo E. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini), bendravimo su nepilnamete dukra Š. Ž., gimusia (duomenys neskelbtini), tvarką:

1. Kiekvieno kalendorinio mėnesio nelyginės savaitės savaitgalį, penktadienį, paimant vaiką iš ugdymo įstaigos pasibaigus užsiėmimams, arba, jeigu vaikas nelanko ugdymo įstaigos penktadienį, nuo 18.00 val. iki 18.30 val. iš jo gyvenamosios vietos, bei to paties savaitgalio sekmadienį nuo 18.00 val. iki 18.30 val. grąžinant vaiką į gyvenamąją vietą.

2. Poriniais metais, Šv. Kalėdų pirmąją dieną, o neporiniais metais, Šv. Kalėdų antrąją dieną, pasiimant vaiką nuo 10.00 val. iki 10.30 val. iš gyvenamosios vietos ir tą pačią dieną grąžinant nuo 18.00 val. iki 18.30 val. į gyvenamąją vietą.

3. Neporiniais metais, Šv. Velykų antrąją dieną, o poriniais metais Šv. Velykų pirmąją dieną, pasiimant vaiką nuo 10.00 val. iki 10.30 val. iš gyvenamosios vietos ir tą pačią dieną grąžinant nuo 18.00 val. iki 18.30 val. į gyvenamąją vietą.

4. Kiekvienais lyginiais kalendoriniais metais Naujųjų metų išvakarėse (t. y., gruodžio 31 d.) paimant vaiką nuo 10.00 val. iki 10.30 val. iš jo gyvenamosios vietos bei sekančią dieną (t. y., sausio 1 d.) nuo 18.00 val. iki 18.30 val. grąžinant į gyvenamąją vietą.

5. Tėvo dieną (pirmąjį birželio mėnesio sekmadienį), jei diena nepatenka į bendravimo su vaikais laikotarpį pagal bendrąjį nustatytą bendravimo grafiką, tėvas bendrauja su vaiku nuo 10.00 val. iki 10.30 val., pasiimant iš gyvenamosios vietos ir tą pačią dieną nuo 18.00 val. iki 18.30 val. grąžinant į gyvenamąją vietą.

6. Išimtinė bendravimo teisė kiekvienų kalendorinių metų Motinos dieną (pirmąjį gegužės mėnesio sekmadienį) tenka mamai. Jei nurodyta diena patenka į tėvo bendravimo su vaiku bendrąjį grafiką, nurodytą dieną tėvas privalo vaiką pristatyti į jo gyvenamąją vietą nuo 10.00 val. iki 10.30 val.

7. Tėvo gimimo dieną ((duomenys neskelbtini)), jei diena nepatenka į tėvo bendravimo su vaiku laikotarpį pagal bendrąjį nustatytą bendravimo grafiką, tėvas bendrauja su vaiku nuo 10.00 val. iki 10.30 val., pasiimdamas vaiką iš gyvenamosios vietos ir tą pačią dieną nuo 18.00 val. iki 18.30 val. grąžinant vaiką į gyvenamąją vietą.

8. Išimtinė bendravimo teisė vaiko mamos gimimo dieną ((duomenys neskelbtini)) tenka mamai. Jeigu nurodyta diena patenka į tėvo bendravimo su vaiku grafiką, nurodytą dieną tėvas privalo vaiką pristatyti į jo gyvenamąją vietą nuo 10.00 val. iki 10.30 val.

9. Kiekvienų kalendorinių metų rugpjūčio mėnesį 14 (keturiolika) nepertraukiamų dienų, pasiimant vaiką rugpjūčio 16 d. nuo 9.00 val. Iki 10.00 val. iš jo gyvenamosios vietos ir grąžinant vaiką rugpjūčio 29 d. nuo 18.00 val. iki 19.00 val. į jo gyvenamąją vietą.

10. Vaikui susirgus buvimo pas ieškovę (motiną) metu, ieškovė privalo nedelsiant informuoti atsakovą (tėvą) apie vaiko ligą. Vaikui susirgus buvimo pas atsakovą (tėvą) metu, atsakovas privalo nedelsiant informuoti apie ligą ieškovę (motiną). Vaiko ligos atveju kiekvienas iš tėvų turi teisę kas antrą vaiko ligos dieną (jeigu vaikas serga ilgiau nei vieną dieną) aplankyti vaiką, esantį pas kitą iš tėvų ir pabūti kartu su vaiku 30–60 min.

11. Ieškovė (motina) ir atsakovas (tėvas) turi teisę netrukdomai bendrauti su dukra bet kuriuo metu įvairiomis ryšio priemonėmis (telefonu, vaizdo programomis), o tėvai įpareigojami užtikrinti šio vaiko teisės įgyvendinimą.

12. Apipusiu šalių susitarimu nustatyta bendravimo tvarka gali būti keičiama. Keičiant nustatytą bendravimo tvarką, ieškovė (motina) ir atsakovas (tėvas) privalo informuoti vienas kitą ne mažiau nei prieš 24 valandas raštu (SMS žinute, el. paštu, kt.) apie nustatytos bendravimo tvarkos pasikeitimą. Nustatytu laiku neinformavus mamos, bendravimo tvarka nėra vykdoma.

Priteisti ieškovei M. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš atsakovo E. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 668,67 Eur (šešis šimtus šešiasdešimt aštuonis eurus ir 67 centus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.

Priteisti valstybei iš atsakovo E. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 90 Eur (devyniasdešimties eurų) žyminį mokestį (ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660).

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus Kaišiadoryse.

Teisėja Gabrielė Monstvilaitė