Baudžiamoji byla Nr. 1-666-720/2022

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-39220-2020-3

Procesinio sprendimo kategorijos:

(S)

1.1.3.2.; 1.1.7.2.2.; 1.1.8.1.1.; 1.1.8.6.2.;

1.1.8.10.1.; 1.2.18.8.3.; 1.2.18.10.;

2.1.15.3.3.2.; 2.3.4.2.; 2.3.4.3.; 2.3.4.12.;

2.3.6.4.2.; 2.3.6.4.4.2.; 2.3.6.4.5.1.; 2.3.6.4.5.2

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. gegužės 17 d.

Kaunas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Tatjana Butkienė,

sekretoriaujant Lukui Žižiui,

dalyvaujant:

prokurorei Rasai Verdnikovienei,

kaltinamajam A. V., jo gynėjui advokatui Artūrui Andriukaičiui,

kaltinamajam J. M., jo gynėjui advokatui Haroldui Juškai,

nedalyvaujant civilinių ieškovų Kauno apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus atstovams,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. V., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, specialaus vidurinio išsilavinimo, išsituokęs, vykdantis individualią veiklą, (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 220 straipsnio 1 dalyje ir 222 straipsnio 1 dalyje,

J. M., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, aukštojo išsilavinimo, vedęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 220 straipsnio 1 dalyje ir 222 straipsnio 1 dalyje.

Teismas

n u s t a t ė

kaltinamasis A. V. nuo 2015 m. sausio 14 d. iki 2017 m. liepos 19 d. būdamas UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi, einamų pareigų pagrindu turėdamas teisiškai apibrėžtus įgaliojimus priimti sprendimus UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu bei kontroliuoti jos veiklą, turėdamas teisę ją atstovauti, būdamas materialiai atsakingu už jo žinioje buvusį bendrovės turtą bei turtines teises, pažeisdamas 2003 m. gruodžio 11 d. Lietuvos Respublikos Akcinių bendrovių įstatymo Nr. IX-1889 19 straipsnio 8 dalies, kurioje nurodoma, jog „Bendrovės valdymo organai privalo veikti bendrovės ir jos akcininkų naudai, laikytis įstatymų bei kitų teisės aktų ir vadovautis bendrovės įstatais“ reikalavimus; būdamas atsakingas pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 str. „Atsakomybė už apskaitos organizavimą, apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą ir jų duomenų teikimą“ 1 dalies nuostatas, kad „Už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas“, iš anksto susitaręs ir veikdamas vieninga tyčia bendrai su J. M., kuris nuo 2015 m. balandžio 9 d. buvo (duomenys neskelbtini), akcininku ir užimamų pareigų pagrindu, turėdamas teisiškai apibrėžtus įgaliojimus, buvo atsakingas pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (2003 m. gruodžio 11 d. įstatymo Nr. IX-1889 redakcija) 19 straipsnio 8 dalies reikalavimus, kur nurodoma, kad „Bendrovės valdymo organai privalo veikti bendrovės ir jos akcininkų naudai, laikytis įstatymų bei kitų teisės aktų ir vadovautis bendrovės įstatais“, siekdami išvengti mokesčių, sąmoningai pažeisdami teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą reikalavimus, veikdami bendrai tyčia organizavo apgaulingą įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymą, o būtent:

jis, tai yra A. V., su UAB (duomenys neskelbtini) akcininko J. M. žinia ir pritarimu, laikotarpiu nuo 2015 m. sausio mėn. iki 2017 m. birželio mėn., neoficialiai išmokėjo darbo užmokestį UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojams, viso 50 486,59 Eur, ir UAB „(duomenys neskelbtini)" – apskaitos paslaugas teikiančios įmonės atstovui Ž. B., nežinančiam apie daromą nusikalstamą veiką, nepateikė duomenų laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 14 d. iki 2017 m. birželio 30 d. apie neoficialiai UAB,, (duomenys neskelbtini)“ darbuotojams A. V., S. D., G. J., A. K., L. K., A. M., T. M., G. M., E. S. (E.) išmokėtą darbo užmokestį – iš viso 50 486, 59 Eur, šioms ūkinėms operacijoms nesurašė pirminių buhalterinės apskaitos dokumentų (kasos išlaidų orderių), nesurašė apskaitos registrų (darbo užmokesčio priskaičiavimo ir išmokėjimo apskaitos registrų), neįtraukė šių ūkinių operacijų į buhalterinę apskaitą, dėl ko UAB,, (duomenys neskelbtini)" buhalterinėje apskaitoje buvo neapskaitytas neoficialus darbo užmokesčio išmokėjimas 50 486, 59 eurų sumoje, tuo pažeidė 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574:

?- 4 straipsnio „Reikalavimai apskaitos informacijai“ reikalavimus, kur nurodyta, kad „Ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų: 1) tinkama, objektyvi ir palyginama; 3) išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams.“;

?- 6 straipsnio „Apskaitos tvarkymo sistemos nustatymas ir parinkimas“ 2 dalies reikalavimus, kur nurodyta, kad „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu.“;

?-12 straipsnio „Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių įforminimas ir registravimas“ 1 dalies reikalavimus, kur nurodyta, kad „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, <...>. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“;

?-14 straipsnio „Apskaitos dokumentų pasirašymas“ 2 dalies reikalavimus, kur nurodyta, kad „<….> Ūkio subjekto vadovas atsako už teisingos, tikslios, išsamios ir laiku pateiktos informacijos apie ūkinius įvykius ir ūkines operacijas pateikimą vyriausiajam buhalteriui (buhalteriui) arba apskaitos paslaugas teikiančiai įmonei, arba apskaitos paslaugas savarankiškai teikiančiam asmeniui, arba biudžetinei įstaigai, kuri viešojo sektoriaus subjekto apskaitą tvarko centralizuotai“;

?- 16 straipsnio „Apskaitos registrai“ 1 dalies reikalavimus, kur nurodyta, kad „Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“;

??bei pažeidė 2001 m. gruodžio 20 d. Pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675

?- 57 straipsnio 1 dalies reikalavimus, kur nurodyta, kad „Mokesčio mokėtojų buhalterinė apskaita privalo būti tvarkoma taip, kad ji teiktų pakankamą informaciją pelno mokesčiui apskaičiuoti“, tuo paties straipsnio 2 dalies reikalavimus, kur nurodyta, kad „Mokesčio mokėtojai apskaitą tvarko ir finansinių ataskaitų rinkinius sudaro vadovaudamiesi Buhalterinės apskaitos įstatymu ir kitais teisės aktais“, tokiu būdu, A. V., veikdamas kartu su įmonės akcininku J. M., apgaulingai organizavo teisės aktų reikalaujamą UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, dėl ko laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 14 d. iki 2017 m. birželio 30 d. negalima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

Taip pat jis, nuo 2015 m. sausio 14 d. iki 2017 m. liepos 19 d. būdamas UAB „(duomenys neskelbtini), direktoriumi, būdamas atsakingas pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnį už UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą, pagal Lietuvos Respublikos 2015 m. gegužės 14 d. Lietuvos Respublikos Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo Nr. XII-1696 28 straipsnį atsakingas už UAB „(duomenys neskelbtini)” teisingą finansinių atskaitomybių, deklaracijų ir ataskaitų sudarymą, iš anksto susitaręs ir veikdamas vieninga tyčia bendrai su J. M., kuris nuo 2015 m. balandžio 9 d. buvo UAB „(duomenys neskelbtini), akcininku ir užimamų pareigų pagrindu, turėdamas teisiškai apibrėžtus įgaliojimus, buvo atsakingas pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (2003 m. gruodžio 11 d. įstatymo Nr. IX-1889 redakcija) 19 straipsnio 8 dalies reikalavimus, kur nurodoma, kad „Bendrovės valdymo organai privalo veikti bendrovės ir jos akcininkų naudai, laikytis įstatymų bei kitų teisės aktų ir vadovautis bendrovės įstatais“, pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.50 straipsnio „Juridinių asmenų atsakomybė pagal savo prievoles“, 3 dalyje nurodytas nuostatas, kad „Kai juridinis asmuo negali įvykdyti prievolės dėl juridinio asmens dalyvio nesąžiningų veiksmų, juridinio asmens dalyvis atsako pagal juridinio asmens prievolę savo turtu subsidiariai“, siekdami vieninga tyčia išvengti mokesčių, kurių suma viršija 10 MGL valstybei mokėjimo, pateikė mokesčių deklaracijose neteisingus (nepatikimus, prieštaringus) duomenis apie patirtas sąnaudas, pajamas, gyventojų pajamų mokestį, socialinio draudimo mokestį, privalomojo sveikatos draudimo mokestį, o būtent:

jis, tai yra A. V., su UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininko J. M. žinia ir pritarimu, laikotarpiu nuo 2015 m. sausio mėn. iki 2017 m. birželio mėn., neoficialiai išmokėjo darbo užmokestį UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojams: A. V. 20 884,13 Eur, S. D. 7 500 Eur, G. J. 6 800 Eur, A. K. 1 200 Eur, L. K. 600 Eur, A. M. 2 200 Eur, T. M. 3 200 Eur, G. M. 7 742,46 Eur, E. S. (E.) 360 Eur, viso 50 486,59 Eur, ir pasitelkęs apskaitos paslaugas teikiančios įmonės "(duomenys neskelbtini)" atstovą Ž. B., nežinantį apie nusikalstamą veiką, kuriam nepateikė duomenų apie neoficialiai UAB,, (duomenys neskelbtini)“ darbuotojams išmokėtą darbo užmokestį, šioms ūkinėms operacijoms nesurašė pirminių buhalterinės apskaitos dokumentų (kasos išlaidų orderių), nesurašė apskaitos registrų (darbo užmokesčio priskaičiavimo ir išmokėjimo apskaitos registrų), neįtraukė šių ūkinių operacijų į buhalterinę apskaitą, dėl ko UAB,, (duomenys neskelbtini)" buhalterinėje apskaitoje buvo neapskaitytas neoficialus darbo užmokesčio išmokėjimas 50 486,59 eurų sumoje, ir apskaitos paslaugas teikiančios įmonės atstovas Ž. B., nežinantis apie daromą nusikalstamą veiką, už laikotarpį nuo 2015 m. sausio 14 d. iki 2017 m. birželio 30 d., A. V. su J. M. žinia, pateiktus žinomai neteisingus duomenis apie patirtas sąnaudas, pajamas, gyventojų pajamų mokestį, pensijų socialinio draudimo mokestį, privalomojo sveikatos draudimo mokestį įrašė į nustatytos formos deklaracijas Valstybinei mokesčių inspekcijai (deklaracija FR0572, deklaracija FR0573) ir ataskaitas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai, kurias, su jose įrašytais žinomai neteisingais duomenimis elektroniniu būdu pateikė Valstybinei mokesčių inspekcijai ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai, taip jis, tai yra A. V., veikdamas bendrai su J. M., pažeisdami:

- Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio 2002 m. liepos 2 d. įstatymo Nr. IX- 1007 6 straipsnio 1 dalies reikalavimus, kur nurodyta, kad „pajamų mokesčio tarifas yra 15 procentų“; 20 straipsnio 2 dalies reikalavimus, kur nurodyta, kad „NPD mokestiniu laikotarpiu taikomas tokia tvarka: 1) gyventojui, kurio su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos neviršija 290 eurų per mėnesį, taikomas mėnesio NPD yra 166 eurai; 2) gyventojui, kurio su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos viršija 290 eurų per mėnesį, taikytinas mėnesio NPD apskaičiuojamas pagal šią formulę: Gyventojui taikytinas mėnesio NPD = 166 – 0,26 x (gyventojo mėnesio su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos – 290)” (2014 m. rugsėjo 23 d. straipsnio redakcija Nr. XII-1129) ir „NPD mokestiniu laikotarpiu taikomas tokia tvarka: 1) gyventojui, kurio su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos per mėnesį neviršija minimaliosios mėnesinės algos, galiojusios einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dieną, vieno dydžio, taikomas mėnesio NPD yra 200 eurų; 2) gyventojui, kurio su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos per mėnesį viršija minimaliosios mėnesinės algos, galiojusios einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dieną, vieną dydį, taikytinas mėnesio NPD apskaičiuojamas pagal šią formulę: Gyventojui taikytinas mėnesio NPD = 200 – 0,34 x (gyventojo mėnesio su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos – minimaliosios mėnesinės algos, galiojusios einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dieną, vienas dydis)“ (2015 m. gruodžio 10 d. straipsnio redakcija Nr. XII-2162), 1) gyventojui, kurio su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos per mėnesį neviršija minimaliosios mėnesinės algos, galiojusios einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dieną, vieno dydžio, taikomas mėnesio NPD yra 310 eurų; 2) gyventojui, kurio su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos per mėnesį viršija minimaliosios mėnesinės algos, galiojusios einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dieną, vieną dydį, taikytinas mėnesio NPD apskaičiuojamas pagal šią formulę: Gyventojui taikytinas mėnesio NPD = 310 – 0,5 x (gyventojo mėnesio su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos – minimaliosios mėnesinės algos, galiojusios einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dieną, vienas dydis) (2016 m. gruodžio 13 d. straipsnio redakcija Nr. XIII-87); 24 straipsnio 1 dalies reikalavimus, kur nurodyta, kad „mokestį išskaičiuojantis asmuo, mokestiniu laikotarpiu išmokėjęs išmokas, pagal mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamas gyventojo A klasės pajamoms, privalo deklaruoti išmokėtas išmokas, išskaičiuotą ir sumokėtą pajamų mokestį pateikdamas deklaracijas“;

?- Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo 1991 m. gegužės 21 d. įstatymo Nr. I-1336 4 straipsnio 1 dalies reikalavimus, kur nurodyta, kad „Šio įstatymo 3 straipsnio 1–4 punktuose nustatytų rūšių socialiniu draudimu privalomai draudžiami <...> asmenys, dirbantys pagal darbo sutartis, asmenys“, 7 straipsnio 1 dalies reikalavimus, kur nurodyta, kad „Apdraustųjų asmenų, nurodytų šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje ir 2 dalies 2 punkte, socialinio draudimo įmokos skaičiuojamos nuo kiekvienam apdraustajam asmeniui apskaičiuotos darbo užmokesčio sumos, ne mažesnės kaip minimalioji mėnesinė alga, su darbo santykiais susijusių kompensacinio ar skatinamojo pobūdžio išmokų, pajamų, gautų iš sporto veiklos, atlikėjo veiklos, ir (ar) pajamų, gautų pagal autorines sutartis, neatsižvelgiant į mokėjimo šaltinius“ (2015 m. gruodžio 8 d. straipsnio redakcija Nr. XII-2141), 9 straipsnio 1 dalies reikalavimus, kur nurodyta, kad „Draudėjo ir apdraustojo asmens socialinio draudimo įmokas į Fondą priskaičiuoja, išskaito ir moka draudėjas nuo tos dienos, kurią apdraustasis asmuo pradeda dirbti, neatsižvelgdamas į draudėjo įregistravimo teritorinėje mokesčių inspekcijoje datą“ (2014 m. gruodžio 9 d. straipsnio redakcija Nr. XII-1393), tuo paties straipsnio 2 dalies reikalavimus, kur nurodyta, kad „priskaičiuotas socialinio draudimo įmokas draudėjas sumoka ne vėliau kaip iki kito mėnesio 15 dienos“; 12 straipsnio 1 dalies reikalavimus, kur nurodyta, kad „Draudėjo ir apdraustojo asmens socialinio draudimo įmokas į Fondą priskaičiuoja, išskaito ir moka draudėjas nuo tos dienos, kurią apdraustasis asmuo pradeda dirbti, neatsižvelgdamas į draudėjo įregistravimo Mokesčių mokėtojų registre datą“ ir tuo paties straipsnio 2 dalies reikalavimus, kur nurodyta, kad „Priskaičiuotas socialinio draudimo įmokas draudėjas sumoka ne vėliau kaip iki kito mėnesio 15 dienos, išskyrus šiame įstatyme nustatytus atvejus“ (2016 m. birželio 29 d. straipsnio redakcija);

?- Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo 2002 m. gruodžio 3 d. įstatymo Nr. IX-1219 (1996 m. gegužės 21 d. Nr. I-1343 nauja redakcija) 17 straipsnio 1 ir 2 dalių reikalavimus, kur nurodyta, kad „draudėjai moka 3 procentų dydžio privalomojo sveikatos draudimo įmokas nuo Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka apskaičiuotų pajamų, nuo kurių skaičiuojamos socialinio draudimo įmokos, už asmenis <...> dirbančius pagal darbo sutartis“ ir „Asmenys, nurodyti šio straipsnio 1 dalyje ir Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose, moka 6 procentų dydžio privalomojo sveikatos draudimo įmokas nuo Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka asmeniui apskaičiuotų pajamų, nuo kurių skaičiuojamos socialinio draudimo įmokos“ (2009 m. liepos 22 d. straipsnio redakcija Nr. XI-391 ir 2012 m. spalio 2 d. straipsnio redakcija Nr. XI-2260);

?- Lietuvos Respublikos garantinio fondo 2000 m. rugsėjo 12 d. įstatymo Nr. VIII-1926 3 straipsnio 3 dalies reikalavimus, kur nurodyta, kad „Šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytų įmokų dydis yra lygus 0,2 procento priskaičiuoto darbuotojams darbo užmokesčio, nuo kurio skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos, dydžiui“ (2012 m. birželio 19 d. redakcija Nr. XI-2079);

laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 14 d. iki 2017 m. birželio 30 d. išvengė 32 148,29 Eur mokėtinų mokesčių į Valstybės bei į Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetus, iš jų: 6 952,31 Eur gyventojo pajamų mokesčio, 3 758,37 Eur sveikatos draudimo mokesčio, 1 883,81 Eur pensijų ir socialinio draudimo mokesčio, 19 452,4 Eur darbdavio įmokų Sodrai, 101,83 Eur įmokų į garantinį fondą.

Kaltinamasis J. M. buvo kaltinamas tuo, kad jis nuo 2015 m. balandžio 9 d. būdamas UAB (duomenys neskelbtini), akcininku, užimamų pareigų pagrindu, turėdamas teisiškai apibrėžtus įgaliojimus, būdamas atsakingas pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (2003 m. gruodžio 11 d. įstatymo Nr. IX-1889 redakcija) 19 straipsnio 8 dalies reikalavimus, kur nurodoma, kad „Bendrovės valdymo organai privalo veikti bendrovės ir jos akcininkų naudai, laikytis įstatymų bei kitų teisės aktų ir vadovautis bendrovės įstatais“, iš anksto susitaręs ir veikdamas vieninga tyčia bendrai su A. V., kuris nuo 2015 m. sausio 14 d. iki 2017 m. liepos 19 d. buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“, direktoriumi ir buvo atsakingas pagal 2001-11-06 LR Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 str. „Atsakomybė už apskaitos organizavimą, apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą ir jų duomenų teikimą“ 1 dalies nuostatas, kad „Už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas“, siekdami išvengti mokesčių, sąmoningai pažeisdami teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą reikalavimus, veikdami bendrai tyčia organizavo apgaulingą įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymą, o būtent:

UAB „(duomenys neskelbtini)” direktorius A. V. su jo, tai yra J. M., kaip įmonės akcininko, žinia ir pritarimu, laikotarpiu nuo 2015 m. sausio mėn. iki 2017 m. birželio mėn., neoficialiai išmokėjo darbo užmokestį UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojams, viso 50 486,59 Eur, ir UAB „(duomenys neskelbtini)" – apskaitos paslaugas teikiančios įmonės atstovui Ž. B., nežinančiam apie daromą nusikalstamą veiką, nepateikė duomenų laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 14 d. iki 2017 m. birželio 30 d. apie neoficialiai UAB,, (duomenys neskelbtini)“ darbuotojams A. V., S. D., G. J., A. K., L. K., A. M., T. M., G. M., E. S. (E.) išmokėtą darbo užmokestį – iš viso 50 486, 59 Eur, šioms ūkinėms operacijoms nesurašė pirminių buhalterinės apskaitos dokumentų (kasos išlaidų orderių), nesurašė apskaitos registrų (darbo užmokesčio priskaičiavimo ir išmokėjimo apskaitos registrų), neįtraukė šių ūkinių operacijų į buhalterinę apskaitą, dėl ko UAB,, (duomenys neskelbtini)" buhalterinėje apskaitoje buvo neapskaitytas neoficialus darbo užmokesčio išmokėjimas 50 486, 59 eurų sumoje, tuo pažeidė 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574:

- 4 straipsnio „Reikalavimai apskaitos informacijai“ reikalavimus, kur nurodyta, kad „Ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų: 1) tinkama, objektyvi ir palyginama; 3) išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams.“;

- 6 straipsnio „Apskaitos tvarkymo sistemos nustatymas ir parinkimas“ 2 dalies reikalavimus, kur nurodyta, kad „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu.“;

-12 straipsnio „Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių įforminimas ir registravimas“ 1 dalies reikalavimus, kur nurodyta, kad „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, <...>. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“;

- 14 straipsnio „Apskaitos dokumentų pasirašymas“ 2 dalies reikalavimus, kur nurodyta, kad „<….> Ūkio subjekto vadovas atsako už teisingos, tikslios, išsamios ir laiku pateiktos informacijos apie ūkinius įvykius ir ūkines operacijas pateikimą vyriausiajam buhalteriui (buhalteriui) arba apskaitos paslaugas teikiančiai įmonei, arba apskaitos paslaugas savarankiškai teikiančiam asmeniui, arba biudžetinei įstaigai, kuri viešojo sektoriaus subjekto apskaitą tvarko centralizuotai“;

- 16 straipsnio „Apskaitos registrai“ 1 dalies reikalavimus, kur nurodyta, kad „Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“;

?bei pažeidė 2001 m. gruodžio 20 d. Pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675

- 57 straipsnio 1 dalies reikalavimus, kur nurodyta, kad „Mokesčio mokėtojų buhalterinė apskaita privalo būti tvarkoma taip, kad ji teiktų pakankamą informaciją pelno mokesčiui apskaičiuoti“, tuo paties straipsnio 2 dalies reikalavimus, kur nurodyta, kad „Mokesčio mokėtojai apskaitą tvarko ir finansinių ataskaitų rinkinius sudaro vadovaudamiesi Buhalterinės apskaitos įstatymu ir kitais teisės aktais“, tokiu būdu J. M. veikdamas kartu su įmonės direktoriumi A. V., apgaulingai organizavo teisės aktų reikalaujamą UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, dėl ko laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 14 d. iki 2017 m. birželio 30 d. negalima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

Taip pat jis buvo kaltinamas tuo, kad jis nuo 2015 m. balandžio 9 d. būdamas UAB (duomenys neskelbtini) akcininku, užimamų pareigų pagrindu, turėdamas teisiškai apibrėžtus įgaliojimus, būdamas atsakingas pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (2003 m. gruodžio 11 d. įstatymo Nr. IX-1889 redakcija) 19 straipsnio 8 dalies reikalavimus, kur nurodoma, kad „Bendrovės valdymo organai privalo veikti bendrovės ir jos akcininkų naudai, laikytis įstatymų bei kitų teisės aktų ir vadovautis bendrovės įstatais“, pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.50 straipsnio „Juridinių asmenų atsakomybė pagal savo prievoles“, 3 dalyje nurodytas nuostatas, kad „Kai juridinis asmuo negali įvykdyti prievolės dėl juridinio asmens dalyvio nesąžiningų veiksmų, juridinio asmens dalyvis atsako pagal juridinio asmens prievolę savo turtu subsidiariai“, iš anksto susitaręs ir veikdamas vieninga tyčia bendrai su A. V., kuris nuo 2015 m. sausio 14 d. iki 2017 m. liepos 19 d. būdamas UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi ir pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnį buvo atsakingas už UAB (duomenys neskelbtini)buhalterinės apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą, pagal Lietuvos Respublikos 2015 m. gegužės 14 d. Lietuvos Respublikos Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo Nr. XII-1696 28 straipsnį buvo atsakingas už UAB „(duomenys neskelbtini)teisingą finansinių atskaitomybių, deklaracijų ir ataskaitų sudarymą, siekdami vieninga tyčia išvengti mokesčių, kurių suma viršija 10 MGL valstybei mokėjimo, pateikė mokesčių deklaracijose neteisingus (nepatikimus, prieštaringus) duomenis apie patirtas sąnaudas, pajamas, gyventojų pajamų mokestį, socialinio draudimo mokestį, privalomojo sveikatos draudimo mokestį, o būtent:

UAB „(duomenys neskelbtini)direktorius A. V. su jo, tai yra J. M., kaip įmonės akcininko, žinia ir pritarimu, laikotarpiu nuo 2015 m. sausio mėn. iki 2017 m. birželio mėn., neoficialiai išmokėjo darbo užmokestį UAB (duomenys neskelbtini)darbuotojams: A. V. 20 884,13 Eur, S. D. 7 500 Eur, G. J. 6 800 Eur, A. K. 1 200 Eur, L. K. 600 Eur, A. M. 2 200 Eur, T. M. 3 200 Eur, G. M. 7 742,46 Eur, E. S. (E.) 360 Eur, viso 50 486,59 Eur, ir pasitelkęs apskaitos paslaugas teikiančios įmonės „(duomenys neskelbtini)" atstovą Ž. B., kuriam nepateikė duomenų apie neoficialiai UAB,, (duomenys neskelbtini)“ darbuotojams išmokėtą darbo užmokestį, šioms ūkinėms operacijoms nesurašė pirminių buhalterinės apskaitos dokumentų (kasos išlaidų orderių), nesurašė apskaitos registrų (darbo užmokesčio priskaičiavimo ir išmokėjimo apskaitos registrų), neįtraukė šių ūkinių operacijų į buhalterinę apskaitą, dėl ko UAB,, (duomenys neskelbtini)" buhalterinėje apskaitoje buvo neapskaitytas neoficialus darbo užmokesčio išmokėjimas 50 486,59 eurų sumoje, ir apskaitos paslaugas teikiančios įmonės atstovas Ž. B., nežinantis apie daromą nusikalstamą veiką, už laikotarpį nuo 2015 m. sausio 14 d. iki 2017 m. birželio 30 d., A. V. su jo, tai yra J. M., žinia, pateiktus žinomai neteisingus duomenis apie patirtas sąnaudas, pajamas, gyventojų pajamų mokestį, pensijų socialinio draudimo mokestį, privalomojo sveikatos draudimo mokestį įrašė į nustatytos formos deklaracijas Valstybinei mokesčių inspekcijai (deklaracija FR0572, deklaracija FR0573) ir ataskaitas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai, kurias, su jose įrašytais žinomai neteisingais duomenimis elektroniniu būdu pateikė Valstybinei mokesčių inspekcijai ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai, taip jis, tai yra J. M., veikdamas bendrai su A. V., pažeisdami:

- Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo 1991 m. gegužės 21 d. įstatymo Nr. I-1336 4 straipsnio 1 dalies reikalavimus, kur nurodyta, kad „Šio įstatymo 3 straipsnio 1–4 punktuose nustatytų rūšių socialiniu draudimu privalomai draudžiami <...> asmenys, dirbantys pagal darbo sutartis, asmenys“, 7 straipsnio 1 dalies reikalavimus, kur nurodyta, kad „Apdraustųjų asmenų, nurodytų šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje ir 2 dalies 2 punkte, socialinio draudimo įmokos skaičiuojamos nuo kiekvienam apdraustajam asmeniui apskaičiuotos darbo užmokesčio sumos, ne mažesnės kaip minimalioji mėnesinė alga, su darbo santykiais susijusių kompensacinio ar skatinamojo pobūdžio išmokų, pajamų, gautų iš sporto veiklos, atlikėjo veiklos, ir (ar) pajamų, gautų pagal autorines sutartis, neatsižvelgiant į mokėjimo šaltinius“ (2015 m. gruodžio 8 d. straipsnio redakcija Nr. XII-2141), 9 straipsnio 1 dalies reikalavimus, kur nurodyta, kad „Draudėjo ir apdraustojo asmens socialinio draudimo įmokas į Fondą priskaičiuoja, išskaito ir moka draudėjas nuo tos dienos, kurią apdraustasis asmuo pradeda dirbti, neatsižvelgdamas į draudėjo įregistravimo teritorinėje mokesčių inspekcijoje datą“ (2014 m. gruodžio 9 d. straipsnio redakcija Nr. XII-1393), tuo paties straipsnio 2 dalies reikalavimus, kur nurodyta, kad „priskaičiuotas socialinio draudimo įmokas draudėjas sumoka ne vėliau kaip iki kito mėnesio 15 dienos“; 12 straipsnio 1 dalies reikalavimus, kur nurodyta, kad „Draudėjo ir apdraustojo asmens socialinio draudimo įmokas į Fondą priskaičiuoja, išskaito ir moka draudėjas nuo tos dienos, kurią apdraustasis asmuo pradeda dirbti, neatsižvelgdamas į draudėjo įregistravimo Mokesčių mokėtojų registre datą“ ir tuo paties straipsnio 2 dalies reikalavimus, kur nurodyta, kad „Priskaičiuotas socialinio draudimo įmokas draudėjas sumoka ne vėliau kaip iki kito mėnesio 15 dienos, išskyrus šiame įstatyme nustatytus atvejus“ (2016 m. birželio 29 d. straipsnio redakcija);

- Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo 2002 m. gruodžio 3 d. įstatymo Nr. IX-1219 (1996 m. gegužės 21 d. Nr. I-1343 nauja redakcija) 17 straipsnio 1 ir 2 dalių reikalavimus, kur nurodyta, kad „draudėjai moka 3 procentų dydžio privalomojo sveikatos draudimo įmokas nuo Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka apskaičiuotų pajamų, nuo kurių skaičiuojamos socialinio draudimo įmokos, už asmenis <...> dirbančius pagal darbo sutartis“ ir „Asmenys, nurodyti šio straipsnio 1 dalyje ir Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose, moka 6 procentų dydžio privalomojo sveikatos draudimo įmokas nuo Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka asmeniui apskaičiuotų pajamų, nuo kurių skaičiuojamos socialinio draudimo įmokos“ (2009 m liepos 22 d. straipsnio redakcija Nr. XI-391 ir 2012 m. spalio 2 d. straipsnio redakcija Nr. XI-2260);

- Lietuvos Respublikos garantinio fondo 2000 m. rugsėjo 12 d. įstatymo Nr. VIII-1926 3 straipsnio 3 dalies reikalavimus, kur nurodyta, kad „Šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytų įmokų dydis yra lygus 0,2 procento priskaičiuoto darbuotojams darbo užmokesčio, nuo kurio skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos, dydžiui“ (2012 m. birželio 19 d. redakcija Nr. XI-2079);

Kaltinamasis A. V. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad jis nuo 2015 m. sausio 14 d. iki 2017 m. liepos 19 d. dirbo UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi. Nuo 2015 m. kovo ar balandžio mėnesio pagrindinis šios bendrovės akcininkas buvo J. M.. jam priklausė 51 procentas bendrovės akcijų. Kiti mažieji akcininkai keitėsi, vienu metu ir jis turėjo šios bendrovės akcijų. Visus bendrovės veiklos klausimus i aptarinėjo su J. M., kadangi jis buvo ir bendrovės akcininkas ir darbuotojas ir jo verslo partneris ir žmogus, su kuriuo jis kūrė verslą. J. M. buvo įdarbintas šioje bendrovėje konsultantu, įmonės darbe dalyvavo šimtu procentu. Jis pats, tai yra A. V., rūpinosi pagrinde prekyba žemės ūkio technikos ir jos detalių prekyba. Prekes pirkdavo Vakarų Europoje, (duomenys neskelbtini)ir kitose šalyse. Jie važiuodavo į komandiruotes, ieškojo tiekėjų ir pirkėjų. Prekes realizuodavo Lietuvoje ir (duomenys neskelbtini). Jis apie metus laiko dirbo bendrovės direktoriumi, po metų J. M. jį atleido ir paskyrė save direktoriumi. J. M. iš karto pasiūlė mokėti atlyginimus dalimis, vien dalį mokėti oficialiai, o kitą dalį mokėti vokeliais, taupyti visais įmanomais būdais. Jis, tai yra A. V., apiformino save kaip dirbantį direktoriumi 0,125 etato, oficialus darbo užmokestis per mėnesį buvo 38 eurai. Visi darbuotojai buvo forminami kiek įmanoma nepilnais etatais, tačiau su kai kuriais darbuotojais nepavykdavo susitarti, todėl teko juos įdarbinti pilnu etatu. Bendrovė prekiavo žemės ūkio technika ir atsarginėmis dalimis. Buhalterių bendrovėje nebuvo, buvo tik administratorė-apskaitininkė, kuri visus pirminius dokumentus surinkdavo, sutvarkydavo ir perduodavo UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurie pagal paslaugų teikimo sutartį tvarkė bendrovės buhalterinę apskaitą ir pateikdavo visas ataskaitas. Kada atvykdavo žmogus pokalbiui, visada pasakydavo, kad mokės minimumą į sąskaitą, o kitą dalį atlyginimo mokės vokelyje. Žmonės nesutiko dirbti nepilnu etatu, su pasiūlyta darbo užmokesčio tvarka dauguma sutiko. Taip jie planavo atlyginimus mokėti apie metus laiko, kol veikla įsivažiuos, jis tam pritarė. Tačiau po metų J. M. nesutiko keisti atlyginimų mokėjimo tvarkos. Žmonės nesutiko dirbti nepilnu etatu, įmonė dirbo pelningai, mokėjimas vokeliais nebebuvo reikalingas, viskas jau galėjo būti forminama skaidriai, todėl jis stengėsi pakelti atlyginimą, pakėlė iki minimumo, o po to ir daugiau, kėlė ir sau ir kitiems bendrovės darbuotojams. Jam pavyko oficialiai pakelti atlyginimus iki 400-500 eurų, nes darbuotojai norėjo imti paskolas ar gausinti šeimas.2017 m. balandžio mėnesį J. M. pradėjo šmeižti jį bendrovės darbuotojams ir partneriams, kad jis esą daro nusikalstamą veiką, jis kaltas dėl blogėjančios įmonės padėties, kad jis dirba neskaidriai ir veda bendrovę prie bankroto ir kad dėl to reikia stabdyti įmonės veiklą, nors pats J. M. stabdė iš (duomenys neskelbtini) mokėjimus už patiektą produkciją. J. M. nusišalino nuo rengiamų susirinkimų, netvirtino bendrovės finansinių ataskaitų, inventorizacijos aktų. Tik iš trečio karto pavyko J. M. prisikviesti, tačiau jis vis tiek netvirtino finansinių ataskaitų, nors už 2015 metus ataskaitas patvirtino, o už 2016 metus jau netvirtino. Parodė, kad J. M. turėjo prisijungimą prie buhalterinės apskaitos programos. Parodė, kad kiekvieną mėnesį mokėjimai vokeliuose buvo aptarinėjami su J. M.. Jei pastarasis būdavo komandiruotėje, reikėdavo laukti kol jis sugrįš. Iki kiekvieno mėnesio 10 dienos atlyginimas darbuotojams būdavo pervedamas, o grynųjų pinigų kartais reikėdavo palaukti. J. M. visada pasižymėdavo už ką ir kam kokią sumą išmokėdavo grynais pinigais, kaip būdavo paskirstomi pinigai. 2016 metai bendrovė dirbo itin pelningai, 2017 metus pradėjo su dideliais užsakymais. Tačiau tuo metu jis gaudavo didelį spaudimą iš J. M., kuris žadėjo išsiųsti į galerą, kur dingsta žmonės, jis (duomenys neskelbtini) turi savo verslą ir turi ten visokių pažinčių. Jis nuo 2016 metų pradėjo priešintis J. M., pradėjo domėtis Akcinių bendrovių įstatymu, kadangi jam žmonės sakė, kad reikia domėtis, pradėjo kelti darbuotojų algas, bet tai daryti buvo nelengva, kadangi jis buvo jaunas ir nepatyręs, o J. M. buvo jau daug matęs ir patyręs. Pradėjus verslą įmonė turėjo išankstinį apmokėjimą iš (duomenys neskelbtini), todėl galėjo sumokėti tiekėjams ir viskas vyko sklandžiai. Kada J. M. pajuto, kad jis nori daryti ne taip, kaip pastarasis sako, jis pradėjo siūlyti nusišalinti nuo direktoriaus pareigų. Tada jis pasiūlė J. M. paskirti kitą direktorių, kad ir pastarojo sutuoktinę N. M., o jis pats galėjo likti vadybininku, agentu, nes turėjo patirtį ir nenorėjo žlugdyti įmonės. Jis viską darė įmonė naudai, tačiau nebenorėjo tęsti tokios nusikalstamos veiklos, tačiau suprato, kad jis bus viskuo apkaltintas, kad jam tai geruoju nesibaigs. J. M. sako, kad jis, tai yra A. V., neleido daryti inventorizacijos, tačiau tai yra netiesa, pastarasis pats tris kartus šaukiamas neatvyko į susirinkimą, o atvykęs netvirtino inventorizacijos akto. Bendrovėje dirbo ir J. M. sūnus A. M., kuris dirbo prie inventorizacijos. Visos kaltinime išvardintos pavardės ir nurodytus išmokėtos sumos nurodytos teisingai, jis sutinka su kaltinimu ir specialisto išvada. Jis suprato, kad atsakomybė kils jam. Matydamas kur link viskas linksta, jis pradėjo tartis su teisininkais, kad jis, kaip bendrovės vadovas, atliktų viską teisingai, kad išsaugotų įmonės turtą. Kai jis tai išreiškė garsiai, J. M. darbuotojams pasakė, kad tai jis, tai yra A. V., sužlugdė įmonę. J. M. planas buvo perkelti naudingiausias prekes kitos įmonės vardu, o šią bendrovę dėl bankroto uždaryti ir su dideliais užsakovais neatsiskaityti. 2017-2019 metais J. M. tapo pagrindiniu ir vieninteliu bendrovės vadovu. Jis buvo kaip apsėstas, norėjo uždirbti, sutaupyti, tačiau eiti į priekį ir išvystyti k nors naudingo visiems jis noro nerodė. Pasirinkti taupymo būdai buvo primetami jam, tai yra A. V., jis suprato, kad jie ten liks jis negalės valdyti to verslo. Kada jis pradėjo neklausyti J. M. nurodymų, šis pasakė, kad jis dirbti negalės. J. M. turėjo prisijungimus prie buhalterinės apskaitos programos, tačiau skambino jam ir sakė duoti prisijungimo duomenis jo žmonai ir dukrai, tačiau jis duoti prisijungimus atsisakė. Kol jis klausė J. M. nurodymų viskas buvo gerai, kada nustojo klausyti, jam pasakė, kad dirbti negalės. Paprastai prekes (duomenys neskelbtini) bendrovė išsiųsdavo gavus išankstinį apmokėjimą. J. M. skambino ir reikalaudavo leisti išvežti prekes į (duomenys neskelbtini) be apmokėjimo ir be sutarčių. Jis nurodė darbuotojams neišduoti prekių be apmokėjimo ir sutarčių. 2017 m. balandžio mėnesį, dienos neprisimena, atvažiavo automobilis, kuris turėjo išvežti prekes į (duomenys neskelbtini). Jis nesutiko duoti prekių be sutarčių ir apmokėjimo, tarp jo ir J. M. įvyko konfliktas, kurį girdėjo visi ofiso darbuotojai. Tai buvo sprogimas, kulminacija, po to jo ir J. M. bendravimas buvo nutrauktas, jie bendravo tik per advokatus. Jis padarė inventorizaciją su J. M. paskirta revizore ir jo žmonėmis, surašė visus dokumentus, viską perdavė ką galėjo, už tai jis negavo atlyginimo. Jį atleido 2017 m. liepos 19 d. Po jo atleidimo, J. M. paskyrė save bendrovės direktoriumi, apie jo atleidimą jis pusę metų niekam duomenų nepateikė, to pavyko pasiekti tik per darbo inspekciją. Toks buvo J. M. planas sudaryti jam nepatogumų, kadangi dėl to, kad Sodros duomenimis jis vis dar dirbo, jis negalėjo užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje. Parodė, kad jis stengėsi dirbti taip, kad įmonė gyvuotų ir dirbtų. 2016 metais viskas buvo sutvarkyta, sutvarkytas sutarčių registras ir kiti dokumentai ir jų apskaita. Bendrovės steigėjai buvo J. M. ir J. M., kuri kažkuriuo laiku buvo bendrovės darbuotoja. Jis pats 2016 ar 2017 metais nusipirko 49 procentus bendrovės akcijų iš N. B., kad galėtų daryti sprendimus, kaip įmonės akcininkas, nes būnant tik įmonės vadovų galios daryti sprendimus ir valdyti įmonę kaip norėjo, neužteko. Anksčiau jis bendrovės akcijų neturėjo. Tačiau to neužteko konkurencinei kovai su J. M., prasidėjo bendrovės bankrotas. Pripažįsta, kad jis mokėjo tuos juodus pinigus kaltinime išvardintiems asmenims ir sau. Oficiali darbo užmokesčio dalis buvo fiksuota ir kas mėnesį buvo vienoda, išskyrus kada darbuotojai vykdavo į komandiruotes. Visą informaciją apie komandiruotes jis pateikdavo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Juodi pinigai buvo išmokami vokeliuose, apie tai (duomenys neskelbtini) jokių duomenų neturėjo. Jo atlyginimas buvo skiriamas akcininkų sprendimu. Darbo užmokesčio pakėlimas buvo daromas su akcininkų leidimu. Juodąją buhalteriją J. M. žymėdavosi darbo knygoje, turėjo UAB laikmeną, suvesdavo į lentelę bendrovės pajamas ir išlaidas. Jis pats tų duomenų niekus nepasižymėdavo, nes tų pinigų didelėmis sumomis negaudavo. Kaip tie grynieji pinigai atsirasdavo jis nežino, nes piniginiai resursai priklausė J. M., kuris veždavo prekes į (duomenys neskelbtini) ir gaudavo grynuosius pinigus, tokią veiklą jis vykdo virš dvidešimt metų, turi patirties. J. M. turėjo savo šeimos įmones įmones (duomenys neskelbtini), vieną įmonę jis vėliau uždarė, o UAB (duomenys neskelbtini) dirba iki šiol. Komandiruotpinigius ir dienpinigius bendrovė darbuotojams sumokėdavo oficialiai, pervesdami į banko sąskaitą, priedai buvo mokami juodais pinigais, mokėjo iš įmonės ir iš savo asmeninių lėšų. Jis pats pardavė savo nekilnojamą turtą, skolindavosi pinigų iš savo tėvų, iš kitų asmenų, formino kaip iš atskaitingo asmens paimamos lėšos. Atskaitingas žmogus bendrovėje buvo tik jis, tai yra A. V.. Su kandidatu į darbuotojus kalbėdavo jie abu, abu ir prisiimdavo atsakomybę už atlyginimų sumokėjimą, nes jis vienas negalėjo prisiimti atsakomybės dėl pinigų. Pareiškė, kad jis išmoko ir suprato, jog pirmiausiai reikia suprasti viską iki galo, neužtenka vien tik pasivadinti vadovu, reikia turėti atitinkamų žinių, kad galėtų teisingai vadovauti. Nurodė, kad jis civilinius ieškinius pripažįsta, supranta, kad jis yra atsakingas, tačiau laukia, kol bus išnagrinėta ši baudžiamoji byla. Pareiškė, kad jis nuoširdžiai gailisi padaręs nusikalstamas veikas.

Kaltinamasis J. M. savo kalės nepripažino ir parodė, kad jis su A. V. susipažino 2013 metais lapkričio 14 ar 15 dieną, juos supažindino jo pažįstamas vardu P., pavardės nežino, tuo metu A. V. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininku. Ši bendrovė vertėsi agrodetalių tiekimu į Lietuvą. Jie susipažino, jį ta veikla sudomino, jie nutarė bendradarbiauti. 2013 m. lapkričio 23 d. kartu skrido į parodą į (duomenys neskelbtini), ten buvo italai, parodoje jie susipažino, buvo ruošiami sandoriai, jis sandorius organizavo, nes turi (duomenys neskelbtini) pažįstamų, taip prasidėjo jo ir A. V. pažintis. Jis sužinojo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankrutavus, o A. V. su savo merginos J. M. pagalba 2014 metais sukūrė naują bendrovę UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios visos akcijos priklausė J. M.. Jis šios įmonės kūrime nedalyvavo, nes turėjo savo verslą, Lietuvoje turėjo įmonę UAB „(duomenys neskelbtini)“, statybos ir langų gamybos bendrovę, kuriai jis vadovavo, užsienyje turėjo kitą įmonę. Jis pasidomėjo rinka, pasikalbėjo su A. V. ir nusprendė dalyvauti toje veikloje. Jis pasiūlė A. V. nupirkti dalį UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų, kadangi jis norėjo turėti garantijas, nes žinojo, kad akcijos yra ne A. V. vardu. 2015 metų balandžio mėnesį jie susitiko pas notarą ir J. M. perrašė 51 procentą akcijų jo vardu, o 49 procentų akcijų perrašė A. V. seseriai N. B.. Tokia buvo jo, tai yra J. M., sąlyga, kad jis investuotų į verslą savo patirtį, savo žinias. Tada jis plačiau įsijungė į bendrovės veiklą. 2015 m. liepos mėnesį jis įsidarbino į UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininku, dalyvaudavo parodose Lietuvoje, (duomenys neskelbtini), užsienyje, ieškojo žemės ūkio technikos ir jos detalių tiekėjų ir pirkėjų. Jis buvo atsakingas už (duomenys neskelbtini) pirko grūdų valomąsias, po parodos (duomenys neskelbtini) atsirado kiti pirkėjai, likusieji pirkėjai buvo (duomenys neskelbtini). Jo sritis buvo sandoriai, šiaip tos srities jis nežinojo, šioje srityje specializavosi kiti asmenys, jis ėmė daryti apyvartą. Jis Lietuvoje būdavo tik kas antrą savaitę, UAB „(duomenys neskelbtini)“ įmonės valdyme praktiškai nedalyvavo, jokių nurodymų įmonės veikloje vadybininkams ar administratorei jis neduodavo, klausimų, susijusių su įmonės administravimu jis praktiškai nesprendė. Tačiau jis dalyvavo kuriant bendrovės strategiją, jei būdavo kalba apie klientų suradimą, rinkos plėtimą, sprendžiant ar verta važiuoti į parodas. Jis gaudavo apie 250 eurų darbo užmokestį. Atlyginimai bendrovės darbuotojams buvo mokami taip, kaip pasakojo UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo naujai besikurianti įmonė, todėl su visais buvo tartasi, kad mokės pagrindinį atlyginimą, ir kiekvienam žmogui mokės priedus priklausomai nuo darbo rezultatų. Pagrindinis atlyginimas – konstanta- nebuvo susieta su minimalia alga, nebuvo bendro dydžio visiems. Jis pats už pasiekimus priedų negaudavo, jis turėjo kitą veiklą, jam algos užteko. Priedus darbuotojams skaičiavo A. V. ir E. S., tuo metu E. Praktiškai visi bendrovės darbuotojai, išskyrus jo sūnų A. M., atėjo dirbti pagal A. V. pasiūlymą. Būdavo darbo pokalbiai su norinčiu įsidarbinti, jei jis būdavo tuo metu bendrovėje, tai tuose pokalbiuose dalyvaudavo, jei nebūdavo - nedalyvaudavo. Pirmiausiai domindavo jo kvalifikacija. Jei žmogus tikdavo, jiems buvo sakoma, kad bus mokamas pagrindinis atlyginimas ir skaičiuojami premijiniai pagal darbo rezultatus, tai buvo žmonėms paskata stengtis gerai dirbti. Kadangi darbo sutartyje fiksuojamas pagrindinis atlyginimas, jis būdavo pervedamas darbuotojams į banko kortelę. Jei jis būdavo bendrovėje, jis dalyvaudavo susirinkimuose, kelis kartus buvo ir kada A. V. pats mokėjo papildomus atlyginimus savo kabinete. Ar duodavo žmonėms pasirašyti už gaunamus pinigus jis negali pasakyti, nes nesidomėjo, ofiso veikloje jis nedalyvavo, viskam vadovavo A. V., jis viską nustatydavo, duodavo nurodymus darbuotojams, o vadybininkai stengdavosi regionuose didinti pirkimus. A. V. nesakydavo, už kokius nuopelnus mokamas priedas, jis pats nieko apie tai nežinojo, jokių vidinių funkcijų bendrovėje nevykdė, prie buhalterijos ar skaičiavimų ar dokumentų tvarkymo ar prie darbo organizavimo jis nedalyvavo. Iki 2017 metų bendrovei sekėsi gerai, pradėję veiklą 2015 metais, jie pasiekė apie 3000 - 4000 eurų apyvartą, 2016 metais jie pasiekė 1 000 600,00 eurų apyvartą. 2017 metų balandžio mėnesį po parodos jis buvo išvažiavęs į komandiruotę, buvo (duomenys neskelbtini). Jo sūnus A. M. dirbo įmonėje vadybininku, užsiėmė detalių pirkimu ir tiekimų į (duomenys neskelbtini). S. D. ir A. M. turėjo prisijungimą prie buhalterinės apskaitos programos, nes jie pirkimus darė kitoje šalyje. Kokią dalį programos jie turėjo galimybę matyti jis nežino. Buhalterinę apskaitą vedė E. S., dabar E., ir UAB „(duomenys neskelbtini)“. Kada jis grįžo į (duomenys neskelbtini), jam sūnus A. M. pranešė, kad pas atskaitingą asmenį A. V. kabo didelė išmokėtų pinigų suma. Grįžęs jis apie tai paklausė A. V., pastarasis apie tai su juo nenorėjo kalbėtis, nesileido į kalbas, visiems sakė, kad tai yra nesąmonė, tai jo, tai yra J. M., prasimanymai. Iki to laiko jo ir A. V. santykiai buvo neblogi, jie bendravo, kartu sportavo. Po to įvykio jis dirbo savo darbą toliau, tačiau su A. V. taip kaip anksčiau nebendravo. Jis kreipėsi į audito įmonę dėl audito atlikimo. Jis su auditore nuvažiavo į UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir prašė duoti avansines apyskaitas, tačiau vadovas paskambino A. V. dėl leidimo duoti dokumentus, tačiau pastarasis jokių dokumentų duoti neleido. Tada jis kreipėsi į advokatų kontorą, paaiškino susidariusią situaciją, šie skyrė finansininką, mėgino daryti užklausas į UAB (duomenys neskelbtini), kad sužinoti kokia iš tiesų bendrovės finansinė situacija. Jis mėgino kalbėti su A. V., tačiau šis į kalbas nesileido, pasakė rusišką frazę ir daugiau jie nesikalbėjo. Bendrovėje trūko apyvartinių lėšų, kad vykdyti įsipareigojimus ir veiklą priimant užsakymus. Atlikus inventorizaciją, paaiškėjo, kad (duomenys neskelbtini) įmonė buvo skolinga pinigų apie 5000-600 eurų, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo skolinga (duomenys neskelbtini) įmonei 20 000,00 eurų, Lietuvos įmonei „(duomenys neskelbtini)“ už paimtas prekes bendrovė buvo skolinga apie 10 000,00-12 000,00 eurų, buvo skolinga ir kitoms įmonėms, prekės buvo gautos, bet neapmokėtos. Viso buvo skolų apie 80 000,00 – 90 000,00 eurų. Jis minimaliai bendravo su A. V., tačiau bendravimas buvo neproduktyvus. Jis negavo reikalingos informacijos, atsakymų į klausimus, negalėjo išsiaiškinti priežasčių ir priimti sprendimų, kaip problemas išspręsti. Įmonės veikla pradėjo stoti. A. V. yra protingas, visada buvo pagarbus, jis nežino ir neturi atsakymų kas atsitiko. Bendrovės vadybininkas G. M. atsidarė naują įmonę, vykdė tą pačią veiką, nuo 2017 metų birželio mėnesio visi, kas dirbo įmonėje, išėjo iš bendrovės į naują įmonę, išsidalino rinkas ir klientus. 2017 metų liepos mėnesio pradžioje jis nušalino A. V. nuo direktoriaus pareigų, o po inventorizacijos apie 2017 m. liepos ar rugpjūčio 18 d. pats perėmė bendrovės valdymą. Tuo metu bendrovėje dirbo tik jo sūnus ir sandėlininkas, visi kiti buvo atleisti. 2017 m. spalio mėnesį jis su advokatų pagalba kreipėsi į policiją, buvo prasėtas ikiteisminis tyrimas. Jis pats nei buhalterinės apskaitos nei jos dokumentų, nei kitų įmonės dokumentų netvarkė, tuo neu-žsiėmė ir nesidomėjo. Jis žinojo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą tvarko UAB „(duomenys neskelbtini)“, ten nuvažiavo, tačiau A. V. uždraudus, buhalterinės apskaitos dokumentų negavo. Jis jokių patvarkymų ar paliepimų žmonėms nedavė ir galėjo užsiimti tik (duomenys neskelbtini) rinka. Jis neturėjo priėjimo prie buhalterinės apskaitos dokumentų ir programos, tuo nesidomėjo, tai į jo pareigas neįėjo, jam to nereikėjo. Įmonės būklė jį domino, buvo planai, siekiama rezultatų. Įmonė žlugo, nes negavo informacijos apie įmonės būklę, nebuvo ieškomą ieškoma išeities, sprendimų. Įmonė turėjo daug skolų, nebuvo priimami užsakymai, nebuvo aptarnavimo, buvo atleidžiami darbuotojai, įmonė žlugo, nes A. V. nenorėjo tartis ir išsaugoti bendrovę. Apie juodą buhalteriją niekada jokios kalbos nebuvo. Jį labai nustebino, kad 2017 m. gegužės mėnesį, apie 27 d., bendrovės veikla visai sustojo. Paskutinis taškas buvo kada panašią veiklą pradėjo G. M., prasidėjo prekių neatkrovimas. Kur pinigai, kurie buvo A. V. žinioje, kiek ir kam bendrovė buvo skolinga gali pasakyti A. V.. Parodė, kad jis pats vokeliuose pinigų negaudavo, nors keletą kartų yra buvę, kad buvo paduodami vokeliai prieš komandiruotes, sumokėdavo darbuotojams kada reikėdavo skubiai išvažiuoti. Jis nieko neskaičiuodavo ir jokių ataskaitų nedarė, įmonėje nedirbo visą laiką. Apie priemokų dydį spręsdavo A. V., dydžio jam nepatardavo. Norint padidinti įmonės veiklą, reikia žmonėms mokėti daugiau, kad jie geriau dirbtų. A. V. patyręs žmogus ir padėdavo žmonėms ir kad paspartintų prekių pirkimą. Jis pastarajam nieko nepatardavo ir apie tai nekalbėjo, savo kaltės nepripažįsta. Kada priimdavo žmones į darbą, jie kalbėjo apie motyvacinį priedą prie atlyginimo, apie juodus pinigus kalba nėjo. Įmonės veikla yra kūrybą, bet kada tarp vadovų nėra susitarimo ar aptarimo tai ta įmonė negali dirbti sklandžiai ir vis vien žlugtų. Bendrovė bankrutavo, nes turėjo daug skolų, nevyko prekių užsakymai, nebuvo pokalbių, buvo atleidžiami žmonės, visa tai privedė prie įmonės žlugimo. Jis pats nebuvo paėmęs grynų pinigų ir įnešęs į įmonės sąskaitą. Buvo daug nurašytų prekių už maždaug 21 000 eurų. Visas tyrimas padarė akcentą, kad prekės buvo išvežtos traukiniais, tačiau kiek prekių buvo nurašyta, tai padauginus jų svorį ir apimtis jos į vagoną netilps. Buvo dalis prekių siųsta, bet ne tokia suma, A. V. tai žino. Prekės buvo vežamos į (duomenys neskelbtini), buvo tokių atvejų, kad buvo suforminamas išvežimas ir transportas užsakytas, bet neateidavo tam tikra prekė ir to krovinio niekas nestabdydavo ir tą dalelytę vėliau nuveždavo, kad žmonės pasiimtų iš vagono per siuntų skyrių. Tie pinigai negalėjo vaikščioti grynais, nes savo pardavimą galima pakoreguoti ir tą prekę nurašyti. Būdamas (duomenys neskelbtini) jis neimdavo pinigus grynais, pinigus pervesdavo tik per sąskaitą. Jis įmonės vidaus veikloje nedalyvavo, UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentų neteikė, UAB „(duomenys neskelbtini)“ jam taip pat jokių dokumentų jam neteikė. Kai jis tapo bendrovės vadovu, jis kreipėsi į UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl dokumentų pateikimo, kada revizorė darė patikrinimą, tačiau jie davė labai minimalius duomenis, davė sąrašiuką apie prekes, registrai jam nebuvo pateikti, dokumentai buvo imami su policijos pagalba. Apie įmonės neapskaitytas pajams jis nieko nežino, jis nežinau iš ko mokėjo komandiruotpinigius grynaisiais pinigais. Ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas dėl keleto sąskaitų faktūrų, avansinės apyskaitos nemažos apie 30 000 eurų sumos kabėjimo. Šioje byloje pradžioje jis buvo pripažintas nukentėjusiuoju, bet po to kažkodėl buvo priimtas sprendimas jį, kaip fizinį asmenį, kaip akcininką nušalinti nuo tos bylos ir jis nebegalėjo gauti informacijos, buvo kviečiamas tik kaip liudytojas. A. V. buvo materialai atsakingas asmuo, jis buvo atsakingas ir už prekes sandėlyje. Jis žinojo, kad buvo nustatytas pagrindinis atlyginimas ir motyvaciniai priedai, priklausomi nuo darbo rezultatų. Jis nežino kur yra tos prekės už 70 000 eurų, apie juodąją buhalteriją jis nieko nežino. Automobiliai BMW ir Audi Allroad šiuo metu priklauso jam, šie automobiliai apie 2017 m. kovo 15 d. buvo parduoti UAB „(duomenys neskelbtini) s pagal pirkimo-pardavimo sutartis. Su juo nebuvo atsiskaityta ir automobiliai priklauso jam. Šie automobiliai priklausė jam, jis juos pardavė bendrovei, kuri su juo neatsikaitė. Po pardavimo jis automobilius išregistravo, tačiau sandoris buvo neįvykdytas. Automobilius jis pardavė tam kad padidinti bendrovės įstatinį kapitalą ir kad įmonė atrodytų solidžiau, už juos bendrovė turėjo sumokėti jam apie 8 000 eurų. Jis pinigų negavo ir automobilius išregistravo, kada tapo vadovu, jis parašė prašymą dėl sandorio nevykdymo ir neapmokėtos sutarties, pristatė dokumentus į policiją ir VĮ „Regitra“ ir sandėris buvo anuliuotas. Kada 2015 metų balandžio mėnesį jis pirko UAB „(duomenys neskelbtini)“, bendrovės direktorius jau buvo A. V., koks buvo nustatytas jo atlyginimas neprisimena. Apie tai, kad A. V. darbo užmokestis buvo 38 eurai jis girdi pirmą kartą, tai atrodo juokingai. Direktoriaus atlyginimas buvo ir 350 eurų. Buvo papuolę dokumentai, įdarbinimo sutartys ir įrašai sutartyse buvo kokie atlyginimai buvo. Jis pamatė, kai 2017 m. liepos mėnesį jam tapus bendrovės vadovu, jam pateko dokumentai, kiek matė, atlyginimas buvo ir 300 eurų ir 600 eurų. Tvirtina, kad bendrovės finansais jis neužsiminėjo. Pradžioje bendrovei puikiai sekėsi, vėliau finansinė padėtis parodė kiek skolų buvo. Kiek pirkėjai skolingi bendrovei ir kiek įmonė skolinga, kokia A. V. skola per kiek laiko atsirado negali pasakyti. Įmonė „P(duomenys neskelbtini)“ yra jo žmonių sukurta (duomenys neskelbtini), jis šios įmonės veikloje dalyvauja, jai vadovauja, jis turėjo 75 procentus akcijų per šitą įmonę veikė su (duomenys neskelbtini) įmone. Tai buvo S. P. įmonė kuri sudarė įmone su (duomenys neskelbtini) ir pardavė (duomenys neskelbtini), ši jo įmonė (duomenys neskelbtini) užsiėmė logistika. Patvirtina, kad 2017 m. gegužės 27 d. buvo užsakyta mašina prekių išvežimui ir buvo sąskaita išrašyta, susirinkime dalyvavo ir iš jo išėjus A. V. pasakė, kad prekės nebus atkraunamos. Jis, tai yra J. M., nedavė nurodymo atkrauti prekes, jis nei vieno sandorio atkrovimo nurodymo nedavė, tai yra šmeižtas. Tvirtina, kad jis buhalterinės apskaitos nevedė, ar priedai buvo mokami oficialiai jis nežino. Kai tapo bendrovės vadovu, jau nei vieno darbuotojo bendrovėje nebuvo. Prisijungimą prie buhalterinės apskaitos programos turėjo E. S., buvusi E.ir A. V.. Be to, prisijungimą prie šios programos turėjo du vadybininkai, tai jo sūnus A. M. ir S. D.. Jis tiksliai negali pasakyti, kokios apimties funkcijas kiekvienas jų gali atlikti. Vadybininkai turi prisijungimą tam tikrai veiklai. Jis pats prisijungimo prie banko sąskaitos neturėjo, 2017 m. balandžio mėnesį jis prašė duoti prisijungimą jam ar jo žmogui, nes norėjo žinoti įmonės finansinę padėtį, bet A. V. nedavė. Tvirtina, kad jis buhalterinių dokumentų neteikė, jų netvarkė, o motyvacinių priedų skaičiavimus darė E. S., buvusi E.ir A. V.. Jo įtakos nereikėjo, nes buvo tokių pokalbių, A. V. sakydavo, kad žmogus gerai padarė ir jam reikia sumokėti arba kad reikėjo kai kuriuos ir nubausti, būdavo tik bendri aptarimai, bet ne kiekvieną mėnesį. Jis pats priedų nei ruošė nei liepė juos mokėti. tuo neužsiminėjo. Jis, tai yra J. M., prisijungimo prie banko sąskaitos neturėjo. 2017 m. kovo mėnesį A. V. buvo išėjęs tėvystės atostogų, po to dėl santykių su E. S., buvusia E., sugriuvo A. V. santykiai su tuo metu turėta drauge. Jis žino vieną, kad E. E. vidiniame darbe A. V. reiškė daugiau negu jis, būdamas akcininku. Buvo tokia ar tokie santykiai, kad ji visą įmonės veiklos dokumentaciją turėjo, E. E. A. V. reiškė daugiau nei jis. 2017 m. kovo mėnesį pati E. E. buvo paskirta vietoj A. V. būti direktore, tikslios datos jis nežino, gal buvo išplėstos sąlygos. Jis gavo duomenis, kurie kėlė įtarimų dėl A. V., V., kuris tiekė įrengimus, buvo mokama grynai iš kasos 3500 eurų. Jis gaudavo brėžinius ir tuos įrengimus ir tiekė, bet sugebėjo tuos pinigus nusirašyti. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo įkurta 2014 metais, dirbti pradėjo 2015 metų gruodžio mėnesio, jis, tai yra J. M. bendrovės akcijas pirko 2015 m. balandžio mėnesį, kada A. V. jau buvo bendrovės direktoriumi. Įmonės būklė ir finansinė situaciją buvo bloga, visi išėjo iš darbo su tuo su kuo išėjo, bet du žmonės išėjo sumokėjus jiems 7 ar 10 kartų daugiau išeitinės, tai buvo priežastis ir paskutinį mėnesį buvo padaryta 6 mėnesių darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka S. D. ir E. E., įmonė prarado apie 10 000 eurų. Bendrovėje dirbo 14 darbuotojų, žmones atleido A. V., jie nesu juo, tai yra su J. M. nenorėjo dirbti, juos A. V. atleido. skaičiuotas iš paskutinio mėnesio kada jis dirbo. Jie ne su manimi nenorėjo dirbti, o A. juos atleido. Jį domino avansinės apyskaitos, nes metinėje ataskaitoje galima matyti finansinį veiklos rezultatą, o avansinėse apyskaitose buvo užstrigę daug pinigų. Tvirtina, kad jis UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos netvarkė, jokios nusikalstamos veikos nepadarė, civilinių ieškinių nepripažįsta ir prašo jį išteisinti.

Be kaltinamojo A. V. prisipažinimo, jo kaltė visiškai įrodoma liudytojų parodymais, surinktais ir ištirtais rašytiniais įrodymais.

Liudytoja E. S., buvusi E., parodė, kad ji nuo 2015 m. pavasario iki 2017 m. liepos 5 d. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ administratore-apskaitininke. Jos funkcijos buvo pirminių dokumentų apskaitos dokumentų, susijusių su personalu, ruošimas, bankinių pavedimų atlikimas. Bendrovės direktorius buvo A. V., pagrindinis bendrovės akcininkas buvo J. M.. Bendrovė užsiėmė žemės ūkio technikos atsarginių detalių prekyba. Pagrinde prekiavo su (duomenys neskelbtini), prekes pristatydavo per tarpininką – (duomenys neskelbtini) registruotą (duomenys neskelbtini) įmonę „P. R.“, su kuria bendravo J. M., šiek tiek prekiavo ir su Lietuvos (duomenys neskelbtini). J. M. į ofisą atvažiuodavo beveik kiekvieną dieną, sėdėdavo direktoriaus kabinete, kuriame stovėjo direktoriaus stalas ir buvo kitas papildomas staliukas. Su Lietuvos pirkėjais buvo atsiskaitoma bankiniais pavedimais. Su (duomenys neskelbtini) pirkėjais buvo atsiskaitoma grynais pinigais, pats J. M. veždavo prekes į (duomenys neskelbtini) be sąskaitų-faktūrų, prekės buvo užpajamuojamos, bet nebuvo išlaiduojamos, dokumentų apie tų prekių pardavimus jai neperduodavo. 2017metais trumpai buvo atidaryta kasa, ji buvo kasininkė, kasa veikė gal savaitę, tuo metu iš J. M. įmonės buvo nupirkti du automobiliai Audi Allroad ir BMW, pavedimai nebuvo daromi, greičiausiai buvo sumokėta grynais pinigais, tačiau ji pinigų neužpajamavo, iš kur tie pinigai atsirado ji nežino. Prieš tai šiuos automobilius nuomojo iš J. M. įmonės. Ji pasirašė kasos išlaidų orderį, kad išmokėjo pinigus, J. M. pasirašė, kad pinigus gavo, tačiau ji pati pinigų nematė. Parodė, kad dalis atlyginimų buvo mokama pavedimais, kuriuos ji darydavo, kita dalį atlyginimų vokeliuose darbuotojai atsiimdavo direktoriaus kabinete, juos mokėdavo direktorius A. V.. Jai atlyginimas buvo mokamas bankiniu pavedimu, už papildomą darbą jai mokėjo 30 eurų grynais pinigais, už kuruos ji niekus nepasirašinėjo. Kiek jai žinoma, kiti darbuotojai dalį atlyginimo gaudavo vokeliais visą laiką. Kada ji pradėjo dirbti, direktorius A. V. jos prašė sutikti, kad dalis atlyginimo jai būtų mokama vokeliais, tačiau ji nesutiko. Pinigus, kuriuos pervesdavo, ji apskaitydavo buhalterinėje apskaitoje, o pinigus vokeliuose apskaitydavo juodoje buhalterijoje, kas apskaitydavo ji nežino. Nuo 2017 m. vasario mėnesio ji pradėjo jausti, kad J. M. prives įmonę prie bankroto, kadangi atėjęs į ofisą J. M. sakydavo, kad išveš prekes į R., viską perkels ant „(duomenys neskelbtini)“. Į klausimus apie prekių išvežimus į (duomenys neskelbtini), jis neatsakydavo. J. M. atvirai tyčiojosi iš darbuotojų, neatsakydavo į pateiktus klausimus apie gaunamus pinigus, kapitalą, atsiskaitymus už patiektas prekes, žmonės pradėjo negauti informacijos kas ir kiek sumokėjo už prekes, ar pilnai atsiskaitė už jas. Direktorius A. V. irgi negaudavo atsakymų. Ji žinojo, kad J. M. nori pašalinti A. V. iš direktoriaus pareigų. Ji išėjo iš bendrovės, nes nenorėjo dirbti su J. M.. Bendrovėje buvo atliekamos inventorizacijos, pokalbiai apie dokumentų pasirašymą, J. M. norėjo gauti prisijungimą prie banko, kurio jis neturėjo. 2017 m. liepos 5 d. per susirinkimą J. M. pasakė, kad jis, kaip pagrindinis akcininkas, nušalina A. V. nuo direktoriaus pareigų. Ji pati išėjo iš darbo savo noru. Parodė, kad prisimena apie sąskaitas su M. V., kuris dirbo kažkur Marijampolėje, tai kažkoks žmogus, užsiimantis individualia veikla, projektavo, gamino valymo separavimo mašinų nusodintuvus, rėmus, užpylimo bunkerius. Bendrovė prašydavo jo atlikti tam tikrus darbus. Jo pagrindinis atlyginimas buvo apie 500 eurų, atlyginimą mokėdavo pavedimus, taip pat mokėdavo jam ir už komandiruotes. Mano, kad įmonė „P. R.“ priklauso J. M., kadangi jis turi įmonės antspaudą, jis pasirašė ant sutarties kai to pareikalavo A. V.. Prekė turėjo būti vežamos į R., A. V. pareikalavo, kad būtų pasirašyta pirkimo-pardavimo sutartis, kitaip pirkėjai galimai būtų neatsiskaitę už prekes. A. V. ji pervesdavo darbo užmokestį į banko sąskaitą, tačiau, sprendžiant iš sumos, tai buvo apie 40 eurų, kitą darbo užmokesčio dalį jis gaudavo vokeliuose. Atleidęs iš direktoriaus pareigų A. V.. J. M. direktoriumi paskyrė save. Jis ilgą laiką nepranešė Sodrai apie A. V. atleidimą, taip pat nepanešė ir apie S. D. atleidimą. Parodė, kad apie dalies atlyginimo mokėjimą vokeliuose žinojo visi bendrovės darbuotojai, atlyginimo dydį nustatydavo J. M.. A. V. su visais darbuotojais stengėsi elgtis sąžiningai ir žmogiškai. Dalį atlyginimo vokeliuose gaudavo visi, išskyrus ją, kadangi ji nesutiko gauti dalį darbo užmokesčio vokelyje. J. M. dalyvavo įmonės veikloje. Parodė, kad ji suvesdavo pirminius duomenis į buhalterinę programą, o buhalterinės apskaitos paslaugas teikianti įmonė UAB „(duomenys neskelbtini)“ tvarkė buhalterinę apskaitą, pateiktus duomenis patikrindavo, teikė Valstybinei mokesčių inspekcijai ataskaitas. Prisijungimą prie buhalterinės apskaitos programos turėjo tik ji pati ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, dar prisijungdavo J. M. sūnus A. M. ir S. D.. Jei darbuotojai vykdavo į komandiruotes, išlaidos būdavo padengiamos pavedimu.. Ji apskaičiuodavo dienpinigius, konsultavosi su UAB „(duomenys neskelbtini)“, darbo užmokestį paskaičiuodavo išlaidas, tada ji pervesdavo pinigus bankiniu pavedimu į darbuotojo sąskaitą. Ji darė pavedimus į sąskaitas, pervedė ir į A. V., kaip atskaitingo asmens, sąskaitą, kadangi būdavo visokių pirkimų.

Liudytojas G. M. nurodė, kad A. V. pažinojo apie dešimt metų, jie yra karto dirbę UAB „(duomenys neskelbtini) a“, kur jis dirbo pardavimų vadybininku, nuo to laiko pažinojo ir J. M.. Parodė, kad nuo 2014 ar 2015 metų jis atėjo dirbti į UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininku, jį pakvietė dirbti A. V.. Darbo pokalbyje dalyvavo A. V., su J. M. irgi buvo derinama. Kadangi buvo numatyta darbo kryptis eksportas į (duomenys neskelbtini) s rinką, jo užduotis buvo ieškoti klientų (duomenys neskelbtini) rinkoje. Pradžioje buvo sutartas mažesnis apie 500 eurų dydžio darbo užmokestis, vėliau atlyginimą pakėlė. Minimumas buvo pervedamas į banko sąskaitą. Likusi dalis buvo atiduodamas grynais pinigais, algalapyje pasirašyti nereikėjo. Kada darbinosi, jį įspėjo apie tokį darbo užmokesčio mokėjimo būdą, jis su tuo sutiko. Jis suprato, kad tai neleistina, tačiau jam reikėjo išlaikyti šeimą. Kiekvieno mėnesio viduryje, apie 15 dieną, A. V. pasikviesdavo į savo kabinetą ir išmokėdavo grynuosius pinigus, tai yra, neoficialią darbo užmokesčio dalį. Už šią neoficialią atlyginimo dalį pasirašyti nereikėdavo. Jam neteko matyti, kad kitiems darbuotojams būtų mokamas atlyginimas vokeliuose. Vėliau jam atlyginimą pakėlė iki 695 eurų, apie darbo užmokesčio pakėlimą kalbėjo trise, jis, A. V. ir J. M.. Dirbdamas vadybininku jis vykdavo ir į komandiruotes, komandiruotės išlaidos būdavo apmokėtos, bendrovė surasdavo kur gyventi, už maitinimą apmokėdavo dienpinigių nemokėdavo. UAB „(duomenys neskelbtini)“ jis dirbo iki 2017 metų vasaros pradžios, kada pajuto, kad reikalai stringa. Jis išėjo 2017 metų birželio mėnesį, nes pajuto, kad daugiau dirbti neįmanoma, nes visi reikalai ėmė strigti. Klientai skambindavo ir klausdavo, kur yra detalės, jis užsakovams neturėdavo ką atsakyti, nesuprato įmonės situacijos. Jis mėgino apie tai kalbėti su A. V. ir J. M., jie sakė, kad viskas išsispręs, kad reikia palaukti porą savaičių. Apie tai susirinkimuose kalbėjo vis, tačiau tie susirinkimai niekur nevedė. A. V. ir J. M. kaltindavo vienas kitą, tačiau jokio sprendimo nebūdavo. A. V. buvo bendrovės direktorius, o J. M. turėjo didelę patirtį, duodavo patarimų, jie abu buvo lygiaverčiai vadovai. Kaip akcininkas, J. M. turėjo bendrovėje didelę įtaką, tai jautėsi, jis dažnai lankydavosi įmonėje. Ar kitiems darbuotojams dalį atlyginimų mokėjo vokeliuose jis nežino, tai skaudi tema, todėl apie atlyginimus darbe nekalbėjo.

Liudytojas S. D. parodė, kad jis nuo 2015 metų pavasario dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininku. Jo atlyginimas tuo metu buvo apie 500,00 eurų. Minimalią sumą jam pervesdavo į banko sąskaitą, o likusią sumą išmokėdavo grynais pinigais, už juos pasirašyti nereikėjo. Toks darbo užmokesčio mokėjimo būdas buvo aptartas priimant į darbą. Jis žinojo, kad taip mokėti darbo užmokesčio, tačiau su tuo sutiko, buvo jaunas, nepatyręs, įsidarbinti buvo sunku. Bendrovė prekiavo žemės ūkio technikos detalėmis. Jis detales užsakinėjo, tiekėjai buvo iš Lietuvos ir iš užsienio. Nedidelį detalių kiekį realizuodavo Lietuvoje, kitą dalį veždavo į užsienį. Visus sprendimus spręsdavo bendrovės direktorius A. V., kartu su J. M., kuris buvo akcininkas ir konsultantas. Kada jį priėmė į darbą, jis kalbėjo su A. V., vėliau po įsidarbinimo kalbėjo ir su J. M.. Pinigus vokeliuose išmokėdavo A. V. ir J. M. direktoriaus kabinete. Kai ateidavo algų mokėjimo diena, jie darbuotojus po vieną pakviesdavo į direktoriaus kabinetą ir išmokėdavo pinigus, paduodavo vokelį su pinigais, ant vokelio būdavo numeris, pasirašyti niekur nereikėjo. Taip atlyginimus vokeliuose mokėjo visiems darbuotojams. Jei vykdavo į komandiruotes, jiems būdavo viskas apmokėta, nieko pačiam pirkti nereikėjo, dienpinigių nemokėjo. Jis bendrovėje dirbo iki 2017 metų vasaros, birželio mėnesį jis išėjo iš darbo, kadangi darbas nebevyko, detalių nebeveždavo, pinigų iš (duomenys neskelbtini) negaudavo. Tuo metu A. V. ir J. M. susipyko dėl darbo reikalų, dėl pinigų. Detalės į (duomenys neskelbtini) nebuvo siunčiamos, nes už jas negaudavo pinigų. Iš (duomenys neskelbtini) nebuvo gautas apmokėjimas už patiektas detales, todėl A. V. atsisakė siųsti prekes į (duomenys neskelbtini). Už (duomenys neskelbtini) rinką buvo atsakingas J. M., kuris bendrovėje būdavo beveik kiekvieną dieną. Vokelius su grynaisiais pinigais darbuotojams paduodavo abu, A. V. ir J. M..

Liudytojas G. J. parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ jis dirbo vadybininku 2016 metų galimai sausio mėnesio iki 2017 metų galimai birželio mėnesio. Jo pareigos buvo parengti tiekimui pagal užklausas žemės ūkio technikos detales ir patiekti jas užsakovams į (duomenys neskelbtini). Detalėmis buvo prekiaujama ir Lietuvoje, tačiau tuo užsiėmė kiti vadybininkai. Bendrovės direktorius buvo A. V.. Pokalbio dėl priėmimo į darbą metu dalyvavo A. V. ir J. M.. Į darbą jį priėmė bendrovės direktorius A. V., Jo atlyginimas buvo 700-800 eurų. Dalį minimalaus darbo užmokesčio dydžio atlyginimo pervesdavo į jo banko sąskaitą, likusią dalį išmokėdavo grynais pinigais vokeliuose. Apie tokią darbo užmokesčio tvarką jam pasakė prieš įdarbinant. Jis sutiko, nes darbas jam buvo reikalingas. Iš bendrovės jis išėjo, kadangi prasidėjo keisti dalykai, įmonėje trūko lėšų, vėluodavo atlyginimai. Atlyginimo dalį vokeliuose paduodavo į rankas direktoriaus kabinete bendrovės direktorius A. V. arba J. M.. Atlyginimo vokeliuose dydis priklausė nuo pardavimo dydžio. Kaip kiti bendrovės darbuotojai gaudavo atlyginimą jis nežino, tačiau mano, kad visiems dalį darbo užmokesčio mokėdavo grynais pinigais vokeliuose. Ar nelegalų atlyginimą apskaitydavo jis nežino. Darbuotojai eidavo po vieną į direktoriaus kabinetą, jei eidavo kolega, žinodavo, kad jis irgi eis pinigų. Jis išėjo iš darbo 2017 metų liepos mėnesį, tuo metu direktorius dar buvo A. V.. Jis išėjo iš darbo, kadangi du mėnesius buvo neišmokėtas darbo užmokestis, žino kad tarp A. V. ir J. M. buvo nesutarimai. Jis išėjo abipusiu susitarimu, išeitinė kompensacija buvo dviejų mėnesių grynais pinigais vokeliuose išmokamo darbo užmokesčio dalis.

Liudytojas E. K. parodė, kad jis prieš kelis metus, tikslios datos neprisimena, apie du mėnesius dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininku. Kiek girdėjo, ši bendrovė prekiavo žemės ūkio technika ir jos detalėmis. Jo pareigos buvo ieškoti Lenkijos rinkos grūdų valymo mašinos pirkėjų. Per du mėnesius jis pardavė dvi mašinas. Po dviejų mėnesių jam pasakė, kad jis šiam darbui netinka ir jis iš darbo išėjo savo prašymu. Šios bendrovės direktorius buvo A. V., akcininkas buvo J., pavardės nežinojo. Kada ji atėjo darbintis, jis kalbėjo su direktoriumi A. V., pokalbio pabaigoje prisijungė J. Jie sutarė, kad mokės jam minimalų atlyginimą į banko sąskaitą, apie 500-600 aurų, be to, bus mokamas priedas nuo parduotų prekių sumos. Jis buvo du kartus komandiruotėje, dokumentus pristatė bendrovėje dirbančiai merginai. Už komandiruotę jam išmokėjo avansą grynais pinigais, dalį pinigų, apie 250 eurų, jam davė J., kitą dalį, apie 100 eurų, pridėjo direktorius A. V.. Atlyginimą ir komandiruotės pinigus vienu kartu jam pervedė į kortelę apie 800 eurų. Po to, jam pasakė, kad jis tam darbui netinka, todėl jo prašymu jis buvo atleistas iš darbo.

Liudytojas T. M. parodė, kad jis nuo 2015 m. gruodžio mėnesio iki 2016 m. liepos mėnesio dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininku. Ši bendrovė užsiėmė žemės ūkio technikos detalių tiekimu, ieškojo pirkėju, jis užsiėmė pardavimais, ieškojo detalių pirkėjų, dirbdavo ir kitus pavestus darbus. Darbo pokalbio metu jis kalbėjo su bendrovės direktoriumi A. V.. Pokalbio metu buvo aptarta, kad jo atlyginimas bus apie 500-600 eurų, kad dalį atlyginimo perves į banko sąskaitą, kitą dalį mokės grynais pinigais. J. M. jis pamatė po 2-3 mėnesių nuo darbo pradžios. Į kortelę jis gaudavo apie 70-80 eurų, kitą dalį darbo užmokesčio grynais pinigais sumokėdavo direktorius A. V. savo kabinete. Su J. M. apie darbo užmokesčio mokėjimo tvarką jis niekada nekalbėjo, jam dirbant bendrovėje, J. M. ten būdavo labai retai. Jam nelabai patiko šioje bendrovėje dirbti, kadangi jis norėjo turėti socialines garantijas. Direktorius A. V. buvo žadėjęs, kad toks darbo užmokesčio mokėjimo būdas bus laikinai, tačiau darbo užmokesčio dalį vokeliuose mokėjo visą laiką, todėl ji susirado kitą darbą ir iš šios bendrovės išėjo. Iš viešosios erdvės jis žino, kad yra du bendrovės akcininkai, suprato, kad J. M. yra bendrovės akcininkas, suprato, kad kitas akcininkas turėtų būti bendrovės direktorius A. V.. Kuris turi daugiau bendrovės akcijų jis nežino, kas įsteigė įmonę jis nežino, bet mano, kad bendrovę įsteigė A. V.. Kiek jis matė, bendrovės darbui realiai vadovavo bendrovės direktorius A. V..

Liudytojas L. K. parodė, kad jis nuo 2016 m. rugpjūčio mėnesio iki 2017 m. birželio mėnesio dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ eksporto vadybininku. Bendrovė užsiėmė žemės ūkio technikos detalių pardavimu, jis dirbo su (duomenys neskelbtini) rinka, bendravo su (duomenys neskelbtini) klientais, ieškodavo naujų klientų (duomenys neskelbtini). Darbo pokalbio metu jis kalbėjo su bendrovės direktoriumi A. V., akcininkas J. M.. Kad pastarasis yra bendrovės akcininkas jis sužinojo vėliau iš kitų darbuotojų. Jam buvo pažadėtas darbo užmokestis apie 550 eurų atlyginimas, kuris buvo pervedamas į jo banko sąskaitą, priedas už darbo rezultatus buvo mokamas grynais pinigais į rankas. Tai sezoninis verslas, vasarą pardavimų nebuvo daug, kai kuriais mėnesiais priedų negaudavo. Priedus, kurie priklausė nuo pardavimo rezultatų, mokėdavo po susirinkimo. Darbuotojus pasikviesdavo po vieną į direktoriaus kabinetą, kuriame būdavo A. V. ir J. M., ant stalo būdavo padėtas vokas, ant kurio būdavo parašytas skaitmuo, kurį kažkuris jų paduodavo, kuris paduodavo neprisimena. Neoficialaus darbo užmokesčio dydis svyravo nuo 50 iki 150 eurų. Kas paskaičiuodavo neoficialios darbo užmokesčio dalies dydį jis nežino. Kuriems darbuotojams mokėdavo pinigus vokeliais jis tiksliai nežino, vokelių eidavo pasiimti visi vadybininkai, tačiau ne visi apie tai norėjo kalbėti. Jam teko vykti į komandiruotes, tačiau už viską būdavo apmokėta, už viską mokėdavo J. M.. Tokia darbo užmokesčio tvarka buvo aptarta darbo pokalbio metu, jie abu sakė, kad tokiu būdu mokės dėl sunkios finansinės padėties. Klientai pradėjo sakyti, kad negauna apmokėtų prekių, jis įtarė, kad bendrovei gresia bankrotas. Bendrovės vadovas buvo A. V., tačiau jautėsi, kad bendrovei vadovauja abu, tiek direktorius A. V. tiek akcininkas J. M.. Pastariesiems taip pat skambino klientai dėl nepatiektų prekių, jie apie padėtį žinojo, paaiškinimas buvo kad pinigai kažkur užstrigę, todėl nepatiekia prekių. Iš bendrovės jis išėjo savo noru, jam išmokėjo kompensaciją nuo oficialaus atlyginimo.

Liudytojas A. K. parodė, kad 2017 metais jis dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininku, buvo atsakingas už žemės ūkio techniko plėtrą ir grūdų valomųjų agregatų pardavimą Lietuvos rinkoje. Darbo pokalbyje dalyvavo bendrovės direktorius A. V. ir akcininkas J. M.. Pokalbio metu buvo aptarta, kad darbo užmokesčio dalis bus mokama pervedant į banko sąskaitą, kita dalis bus mokama grynais pinigais. Jam reikėjo darbo, todėl jis su tokia darbo užmokesčio mokėjimo tvarka sutiko. Jam į banko sąskaitą pervesdavo 300 ar 400 eurų, kitą dalį atlyginimo mokėdavo vokeliuose, ta suma keisdavosi atsižvelgiant į darbo rezultatus. Iš viso jis gaudavo apie 100 eurų per mėnesį. Kartą per mėnesį visus vadybininkus po vieną kviesdavo į direktoriaus kabinetą, kur jiems paduodavo vokelį su grynais pinigais. Jis vykdavo į komandiruotes Lietuvoje, ar mokėjo komandiruotpinigius jis neatsimena. Bendrovėje jis dirbo apie pusė metų iki tol, kol bendrovė bankrutavo.

Liudytoja J. M. parodė, kad ji UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo trumpą laiką, nuo 2016 metų pabaigos iki 2017 m., tikslios datos neprisimena. Liudytoja pareiškė, kad įvykis buvo seniai, jinai tiksliai neprisimena aplinkybių, apie kurias anksčiau davė parodymus, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 1 ir 4 dalių nuostatomis, byloje esantiems įrodymams patikrinti, teisiamojo posėdžio metu buvo perskaityti liudytojos parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja J. M. parodė, kad nuo 2015 metų vasario mėnesio iki 2019 metų kovo mėnesio ji dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininkės pareigose. Faktiškai šioje įmonėje ji dirbo nuo 2015 metų vasario mėnesio iki 2016 metų lapkričio mėnesio. Nuo 2016 metų lapkričio mėnesio iki 2019 metų kovo mėnesio ji buvo nėštumo, gimdymo ir vaiko priežiūros atostogose. 2015 metų vasario mėnesį ji buvo įdarbinta UAB „(duomenys neskelbtini)“ 0,25 etato. Jos darbo vieta buvo (duomenys neskelbtini). Tuo pačiu adresu buvo ir administracinės patalpos. Jai buvo nustatytas pastovus darbo užmokestis, kuris buvo nurodytas darbo sutartyje. Kartą per mėnesį į jos nurodytą banko sąskaitą buvo pervedamas darbo užmokestis – apie 50 eurų, atskaičius mokesčius. Neoficialus, taip vadinamas atlyginimas vokeliuose, jai nebuvo mokamas. Be darbo užmokesčio jai buvo išduota UAB „(duomenys neskelbtini)“ kuro kortelė su 100 eurų suma joje, skirta kurui. Šia kortele ji galėjo naudotis pildamasi kurą į savo nuosavą automobilį „Seat Ibiza“, valstybinių numerių neprisimena. Kiek pamena, tai su UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo sudaryta panaudos sutartis dėl jos automobilio naudojimo darbo reikalais, tačiau o tvirtinti negali, nes praėjo daug laiko. Dirbdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ ji gyveno su A. V., kuris yra jos vaiko tėvas. Todėl jai buvo žinoma, kad A. V., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, mokėdavo savo darbuotojams neoficialų atlyginimą. UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitininkė-administratorė E. E. A. V. nurodymu apskaičiuodavo oficialų ir neoficialų darbo užmokestį. Kiek žino, tai įmonės darbuotojams G. M., D. P., E. E., A. M., S. D. buvo mokamas ne tik oficialus, bet ir neoficialus darbo užmokestis. Taip pat papildomus pinigus, kurie nebūdavo apskaitomi įmonės buhalterinėje apskaitoje, A. V. išmokėdavo ir asmeniškai sau. Kokio dydžio buvo išvardintų darbuotojų neoficialiai mokami atlyginimai ji pasakyti negali, nes nežino. Nuo 2017 metų gruodžio mėnesio ji su A. V. nepalaiko jokių santykių (8 t., b. l. 167-170). Teisiamojo posėdžio metu liudytoja J. M. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, patvirtino, kad nuo to laiko su A. V. visai nebendrauja. Visą laikotarpį A. V. imdavo sau pinigų, kokią sumą sau paimdavo A. V. ji nežino, tačiau jam reikėjo išlaikyti kitą šeimą ir du vaikus. Ji pati buvo įdarbinta 0,25 etato, ji padėdavo surasti darbuotojų. Parodė, kad pačioje pradžioje ši bendrovė buvo įsteigta A. V. iniciatyva, o kad nebūtų teisinių pasekmių, bendrovė buvo įsteigta jos, tai yra J. M., vardu. Bendrovė įsteigė ji viena, turėjo 100 procentų akcijų. A. V. finansavo bendrovę, nes tai buvo jo įmonė, o kad nebūtų susijusi su juo, akcijos buvo užrašytos jos vardu, o vėliau akcijos buvo perrašytos A. V. sesers N. B. ir J. M. vardu. Kaip direktorius, A. V. galėjo spręsti visus klausimus. Kokius klausimus sprendė J. M. ji nežino. Ji pati jokių oficialių sprendimų nepriiminėjo, ji tik nukreipdavo žmogų pas A. V.. Ji į ofisą atvažiuodavo kartą per savaitę. Darbo užmokestį apskaičiuodavo buhalterija, neoficialų darbo užmokestį apskaičiuodavo E. E. ir A. V.. J. M. bendrovės veikloje ji nematydavo, jis ten nefigūravo.

Liudytojas Ž. B. pareiškė, kad įvykis buvo seniai, jis tiksliai neprisimena aplinkybių, apie kurias anksčiau davė parodymus, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 1 ir 4 dalių nuostatomis, teisiamojo posėdžio metu buvo perskaityti liudytojo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas Ž. B. parodė, kad jis yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius. Bendrovė buvo sudariusi buhalterinės apskaitos paslaugų teikimo sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“. Sutarties sudarymo datos neprisimena. Buhalterinę apskaitą tvarkė jo vadovaujamos bendrovės darbuotojos, paskutinė tvarkė I. B.. Jo vadovaujama bendrovė naudojosi buhalterine programa „Būtent“, kurioje tvarkė visą UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą. Nuotolinį prisijungimą prie programos turėjo ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius ir darbuotojai, kurie prie programos prisijungdavo pagal jiems suteiktus prisijungimo kodus. Į šią programą UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai patys suvesdavo prekių pirkimo, pardavimo dokumentus, pajamavimus, nurašymus, spausdindavo PVM sąskaitas-faktūras, stebėdavo likučius, patys atlikdavo inventorizacijas, o jo vadovaujamos įmonės darbuotojas tik sutikrindavo su buhalteriniais duomenimis. Apskaitos registrus už 2016 metus jo vadovaujamos bendrovės darbuotojai būtų atspausdinę apie 2017 metų gegužės-birželio mėnesius po metinės finansinės atskaitomybės parengimo, tačiau 2017 metų pradžioje UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsiskolino už kelių mėnesių paslaugas, dėl ko buvo sustabdytas paslaugų teikimas. Taip pat pastebėtina, kad buhalterinės apskaitos registrus už 2016 metus UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo galimybę atsispausdinti patys, nes prisijungimo kodai prie kompiuterinės buhalterinės programos jiems nebuvo užblokuoti. Dabar tiksliai datos pasakyti negali, bet kažkur apie 2017 metų balandžio-gegužės mėnesį, į jo vadovaujamos bendrovės patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), buvo atvykęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkas J. M. su auditore E. T., kuri turėjo atsispausdinti UAB „(duomenys neskelbtini)“ avansinių apyskaitų, prekių likučių, sintetinių sąskaitų apyvartos žiniaraščius ir prašė leisti susipažinti su buhalterinės apskaitos dokumentais, prašė dokumentų, po to prašė registrų. Jis pasakė, kad kada jie gaus bendrovės direktoriaus leidimą, tada jis tuos dokumentus galės jiems pateikti. Jis elektroniniu paštu surašė bendrovės direktoriui kokių dokumentų prašė bendrovės akcininkas ir klausė ar galima juos pateikti. Iš bendrovės direktoriaus A. V. jokio atsakymo negavo, todėl akcininku jokių dokumentų nepateikė. Kadangi su UAB „(duomenys neskelbtini)“ sutartis buvo nutraukta, visi tos bendrovės jo vadovaujamoje bendrovėje likę buhalterinės apskaitos dokumentai buvo perduoti policijai. Visi jo vadovaujamoje bendrovėje kompiuterinėje programoje „Būtent“ buvę UAB „(duomenys neskelbtini)“ duomenys buvo perrašyti į CD diską ir perduoti policijai, o iš jų kompiuterių buvo ištrinti. Visi kiti už praėjusius metus buhalterinės apskaitos dokumentai buvo sutvarkyti ir perduoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui A. V. (3 t., b. l. 23-26). Teisiamojo posėdžio metu liudytojas Ž. B. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbo užmokestį skaičiavo pagal darbo užmokesčio žiniaraštį, teikė Sodrai duomenis ir deklaracijas VMI. Apie darbuotojams mokamus atlyginimus juodais pinigais vokeliuose jis nieko nežino, jie tvarkė tik dokumentais pagrįstus buhalterius duomenis.

Liudytojas K. K. parodė, kad jis nuo 2016 iki 2017 metų dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininku žemės ūkio technikos dalių eksportui į (duomenys neskelbtini), dirbo apie pusė metų. JO darbo užmokestis sudarė apie 800 eurų. Į banko sąskaitą jam pervesdavo minimumą, apie 400-500 eurų, kitą dalį išmokėdavo grynais pinigais. Darbo pokalbyje dalyvavo A. V. ir J. M.. Kada darbinosi, konkrečiai nebuvo pasakyta, kad darbo užmokestį mokės tokiu būdu. Vieną kartą jis vyko į komandiruotę, kiek prisimena, pinigus už komandiruotės išlaidas jam pervedė į banko kortelę. Grynus pinigus mokėdavo direktoriaus kabinete. A. V. ir J. M. viską spręsdavo kartu. Kuris mokėdavo grynus pinigus jis neprisimena. Papildomus pinigus skaičiuodavo pagal darbo rezultatus. Apie neapskaitytus pinigus jis nieko nežino. Iš bendrovės jis išėjo pats, kadangi bendrovės direktorius A. V. ir akcininkas J. M.. Užsakymai nebuvo vykdomi, jis neturėjo ką pasakyti bendrovės klientams, todėl iš darbo išėjo.

Specialistė Z. K. parodė, kad ji atliko UAB „(duomenys neskelbtini)“ įmonės ūkinės finansinės veiklos tyrimą, buvo surašytos dvi specialisto išvados. Viena išvada buvo surašyta 2018 m. birželio 26 d., o antroji buvo surašyta 2021 m. rugsėjo 23 d. Tyrime patiekti dokumentai nurodyti abejose specialisto išvadose, gauti dokumentai pateikti prieduose. Atliekant pirmą specialisto išvadą 2018 m. trūko dalies UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentų, dėl ko buvo nustatyta, kad bendrovė nesivadovauta buhalterinės apskaitos įstatymu ir dėl apskaitos registrų nepateikimo. Visi trūkstami buhalterinės apskaitos dokumentai buvo pateikti. Atliekant antrą tyrimą, buvo pateikti trūkstami apskaitos registrai, kurie buvo įvertinti surašant antrąją specialisto išvadą iš pateiktų dokumentų. 2021 m. rugsėjo 23 d. išvada yra galutinė, nes buvo įvertinti visi dokumentai, kurių trūko 2018 metais. Buvo pateikti apskaitos registrai ir nauji klausimai susiję su išmokėtu ir neapskaitytu darbo užmokesčiu. Atliktas tyrimas ir surašyta antra išvada atsakant į tuos klausimus, ji tą išvadą tvirtina. Įvertinus ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis apie galimai išmokėtą nepaskaitytą darbo užmokestį išvadoje nurodytiems asmenims, yra padaryta išvada, kad jeigu minėtomis aplinkybėmis darbo užmokestis buvo nepaskaitytas ir išmokėtas, bendrovė nesivadovavo buhalterinės apskaitos įstatymo reikalavimų, kurie išvardinti specialisto išvados paskutiniame klausime. Įmonė nesumokėjo nuo galimai išmokėto neapskaityto darbo užmokesčio mokesčių, gyventojų pajamų mokesčio, Sodros mokesčio ir dėl to įmonės apskaita buvo tvarkoma nesivadovaujant buhalterinės apskaitos įstatymo 4, 6, 12 ir 16 str., dėl ko iš dalies negalima nustatyti įmonės turto, kadangi išmokėtos piniginės lėšos yra neapskaitytos, nes joms išmokant nesurašytas kasos išlaidų orderis ir kasos registrai Įsipareigojimų dydžio negalima nustatyti, nes išmokėtas darbo užmokestis nebuvo apskaitytas žiniaraščiuose ir nebuvo priskaičiuoti mokėtini mokesčiai neįtraukti į apskaitą. Kapitalas yra turto dalis, kuria apima visus įsipareigojimai ir dėl to nebuvo galima nustatyti įmonės turto ir įsipareigojimų dydžio ir struktūros, nuosavo kapitalo. 2018 m. birželio 26 d. specialisto išvada yra primoji. Klausimai yra nurodyti išvadoje, visi šeši klausimai, į kuriuos ji atsakė, yra susiję su įmonės veikla. Paskutinis klausimas yra ar pagal tvarkomą apskaitą įmonėje, ji atitinka buhalterinės apskaitos reikalavimus. Trūko registrų ir nebuvo galima nustatyti finansinių rodiklių, akte buvo išvardintos ir kitos priežastys, dėl ko negalima nustatyti įmonės veiklos rezultatų ir įvertinti turto. Dokumentiniame tyrime nepateikti buhalterinės apskaitos registrai ir išvardinti turto registro, trumpalaikio turto gautų avansų, pirkėjų, įsiskolinusių atskaitingų asmenų registrų, mokestinių įsipareigojimo apskaitos registro, sąnaudų registrų, kapitalo apskaitos registro, pelno nuostolių apskaitos registrų ir dėl tų visų dokumentų nebuvo galima nustatyti įmonės turto ir veiklos rezultatų. Dėl ko negalima nustatyti veikos rezultatų ir turto nurodyta 5 išvados poskyryje. Kituose punktuose nurodyti įstatymo pažeidimai dėl ko padaryta bendra specialisto išvada. Atliekant antrą tyrimą ir surašant išvadą buvo pateikti trūkstami dokumentai. Ji dalyvavo dokumentų apžiūroje. Jos metu 2019 metais buvo pateikti apskaitos registrai ir apskaitos dokumentai, buvo pateikti visi trūkstami dokumentai. 2021 m. specialisto išvada pateikta pagal naujai suformuotą užduotį. Nurodė, kad numatyta atsakomybė už netinkamą buhalterinės apskaitos organizavimą, į tai įeina ne tik dokumentų pateikimo tvarka, finansinės atsakomybės sudarymas, dokumentų judėjimas, dokumentų išsaugojimas, už tai pagal Lietuvos respublikos buhalterinės apskaitos įstatymą 21 straipsnį yra atsakingas bendrovės vadovas. Akcininko atsakomybės už buhalterinės apskaitos tvarkymą šis įstatymas nenumato. Nepaskaitytą darbo užmokestį ji skaičiavo pagal liudytojų parodymus surinktus ikiteisminio tyrimo metu, pagal mažiausią liudytojų nurodytą sumą, kad būtų išvengta paklaidų. Proporcingai buvo imta minėtų asmenų gauti darbo užmokesčio išmokėjimo žiniaraščiai ir darbo laiko apskaitos registrai ir tų dokumentų pagrindu buvo skaičiuojamas galimai neišmokėtas darbo užmokestis pagal įmonės priskaičiuotą darbo užmokestį. Mano, kad darbo sutartys buvo pateiktos. Pagal faktiškai darbo užmokesčio priskaičiavimo žiniaraščius, žmogus dirbo įmonėje pusę mėnesio ir buvo imta atitinkama suma išdirbtam darbo laikui ir skaičiuojama pagal įmonės priskaičiuotą darbo užmokestį. Įmonės kasa buvo atidaryta labai trumpą laiką. Pirmoje specialisto išvadoje nurodyta, kad 2016 m. rugpjūčio mėn. iki 2017 m. balandžio mėn. buvo atidaryta kasa, 2017 d. balandžio 30 d. direktoriaus įsakymu kasa įmonėje buvo panaikinta. Per visą kasos darbo laikotarpį, buvo pateikti trys pajamų orderiai ir du išlaidų orderiai. Prie pirkimo dokumentų reikalingi ir kiti dokumentai, ne tik pirkimo-pardavimo sutartis. Komandiruočių išlaidos yra atskaitingam asmeniui išmokama pinigų suma, kuri apsiskaito avanso apyskaitoje. Dėl komandiruotės turi būti direktoriaus įsakymas, kuriuo direktorius savo vardu siunčia darbuotoją į kažkokią komandiruotę, darbuotojams išmokama pinigų suma, kuri yra įtraukiama į avansų apyskaitą. Grįžęs iš komandiruotės, darbuotojas pateikia išlaidas pateisinančius dokumentus ir apmokėjimą dėl apgyvenimo, viskas atsispindi to atskaitingo asmens avansų apyskaitose. 19 puslapyje nėra jiems priskaičiuotos sumos. Neoficialius užmokestis: A. V. - 20884,13 Eur, S. D. - 7000 eurų, G. J. - 6000 eurų, A. K. - 2100 eurų, L. K. - 600 eurų, A. M. - 2100 eurų, T. M. - 3200 eurų, G. M. - 7742 eurai, E. S. - 360 eurų, iš viso priskaičiuota 50 486,90 eurų. Šį neoficialiai išmokėtą atlyginimą ji nustatė iš liudytojų parodymų ikiteisminio tyrimo medžiagoje, kai jie teigia, kad jiems sumokėtas darbu užmokestis, imant jų nurodytą mažiausią sumą ir atidirbtą darbo laiką ir jiems išmokėtą oficialų darbo užmokestį. Taip buvo paskaičiuotas jiems galimai išmokėtas neoficialus darbo užmokestis. Nuo priskaičiuoto darbo užmokesčio skaičiuojasi mokesčiai ir galimai priskaičiuotas darbo užmokestis. Buvo priskaičiuotas toks darbo užmokestis, kad atskaičius pagal įstatymą nustatyta tvarka visus mokesčius, jiems į rankas galėjo būti išmokėta šita jų įvardinta suma. Neapmokestinamas minimumas buvo paskaičiuotas, gyventojų pajamų mokestis, ir socialinio draudimo, ir garantinio fondo, ir galimai neišmokėto darbo užmokesčio suma. Tvirtina savo pateiktas specialisto išvadas. Jei darbuotojui buvo paskaičiuotas darbo užmokestis už visus mėnesius pilna suma ir darbuotojas neatostogavo, nesirgo, tada ir skaičiuotas galimai neoficialiai išmokėtas darbo užmokestis. L. K. savo parodymuose, pateiktuose duomenyse nepateikė tokių duomenų, kad jis nepastoviai gavo darbo užmokestį ir ta suma neįtakoja galinio rezultato, negalimumo nustatyti įmonės turto įsipareigojimo dydžio nuostolio kapitalo. sumos dydį administruoja Sodra, VMI, jie galėtų perskaičiuoti, atsiradus kitai sumai ar duomenims. Kas turi pareigą sumokėti šiuos neapskaičiuotus mokesčius pasakyti negali, nes mokesčių administratorius administruoja priskaičiuotus mokesčius ir jo pareiga išsireikalauti ir kreiptis dėl to įstatymo nustatyta tvarka. Jos pateikta specialisto išvada yra sąlyginė. Ji atsakė į klausimą, nes buhalterinėje apskaitoje nėra padaryta įrašų, kurie leistų nustatyti iš kokių lėšų buvo išmokėtas šis neoficialus darbo užmokestis. Kad tie apmokėjimai buvo padaryti iš įmonės lėšų tokių įrašų nėra.

2017 m. spalio 26 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareiškime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo su priedais nurodyta, bendrovė prašo pradėti ikiteisminį tyrimą dėl turto pasisavinimo ar iššvaistymo ir apgaulingo finansinės apskaitos tvarkymo arba organizavimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 183 straipsnio 1 dalį arba 184 straipsnio 1 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį ir kaltus asmenis patraukti baudžiamojon atsakomybėn (1 t., b. l. 52-97).

2018 m. gruodžio 14 d. kratos protokole nurodyta, kad kratos metu pas A. V. gyvenamojoje vietoje adresu (duomenys neskelbtini), buvo rasti ir paimti įvairūs UAB „(duomenys neskelbtini) " dokumentai (3 t., b. l. 93-97).

2017 m. lapkričio 14 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ papildymą pareiškimą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo su priedais ir nurodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“ (1 t., b. l. 98).

2017 m. gruodžio 8 d. reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokole nurodyta, kad UAB (duomenys neskelbtini) direktorius J. M. pateikė turimus bendrovės dokumentus (3 t., b. l. 103-105).

2017 m. gruodžio 8 d. reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokole nurodyta, kad UAB (duomenys neskelbtini) direktorius Ž. B. prie ikiteisminio tyrimo medžiagos pateikė turimus bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentus (3 t., b. l. 107-110).

2018 m. spalio 9 d. UAB „(duomenys neskelbtini) " raštas patvirtina, kad UAB „(duomenys neskelbtini) " direktorius Ž. B. prie ikiteisminio tyrimo medžiagos pateikė įmonės buhalterinės apskaitos dokumentus (3 t., b. l. 116-129).

2019 m. kovo 11 d. UAB „(duomenys neskelbtini) " raštas patvirtina, kad UAB „(duomenys neskelbtini) " direktorius Ž. B. prie ikiteisminio tyrimo medžiagos pateikė įmonės buhalterinės apskaitos dokumentus (3 t., b. l. 132-139).

2019 m. lapkričio 6 d. AB „Swedbank" raštas patvirtina, kad prie ikiteisminio tyrimo medžiagos pateikti A. V. priklausančių sąskaitų išrašai (3 t., b. l. 177-179).

2019 m. lapkričio 7 d. AB „Citadele bankas" raštas Nr. 3R-4/3781 patvirtina, kad prie ikiteisminio tyrimo medžiagos pateikti A. V. priklausančių banko sąskaitų išrašai informacinėje laikmenoje CD (3 t., b. l. 182-183).

2018 m. birželio 26 d. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kauno apygardos valdybos ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus specialisto išvadoje „Dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos Nr. 04/11-2-9-6818 išvadoje nurodyta, kad atlikus tyrimą nustatyta, jog pagal tyrimui pateiktas avansines apyskaitas nustatyta, kad per laikotarpį nuo 2015 m. sausio 31 d. iki 2017 m. birželio 30 d. atskaitingam asmeniui, bendrovės direktoriui A. V. buvo įforminta 80 987,31 Eur išmokėjimas. Piniginės lėšos buvo išmokamos į atskaitingo asmens A. V. banko sąskaitą Nr.(duomenys neskelbtini) AB „Citadelė“ Kauno filialai, išskyrus vieną atvejį, kai 2017 m. balandžio 10 d. buvo įformintas 10 283,12 Eur išmokėjimas atskaitingam asmeniui A. V. iš kasos. Avansinių apyskaitų duomenimis A. V. skola 2017 m. birželio 30 d. pagal avanso apyskaitą buvo 20 585,42 Eur. Avansinio atsiskaitymo tvarka yra reglamentuota 2000 m. vasario 17 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr.179 „Dėl kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių patvirtinimo“. Patvirtintų taisyklių 9 punkte yra nurodyta, kad „Ūkio subjektas gali išmokėti pinigus ūkio subjekto darbuotojams, kuriuos ūkio subjekto vadovas paskyrė mokėti už turtą, žemės ūkio produkciją, suteiktas paslaugas, mokėti avansą, padengti kitas su ūkio subjekto veikla susijusias išlaidas ir (arba) priimti pinigų įplaukas (toliau vadinama – atskaitingas asmuo). Išmokant pinigus iš kasos, išrašomas kasos išlaidų orderis. Atskaitingas asmuo, gautais pinigais atsiskaitęs su kitais ūkio subjektais, fiziniais asmenimis, pateikia vyriausiajam buhalteriui (buhalteriui) pinigų sumokėjimo įrodymo dokumentus, kuriuos surašo į avanso ataskaitą, – nurodo joje šių dokumentų pavadinimus, numerius, datas, išmokėtas sumas. Atskaitingas asmuo atsiskaito vyriausiojo buhalterio (buhalterio) nustatyta ir ūkio subjekto vadovo patvirtinta tvarka ir terminais, tačiau ne rečiau kaip kartą per mėnesį. Nepanaudotų pinigų grąžinimas į kasą įforminamas kasos pajamų orderiu.“ (4 t., b. l. 22-201, 5 t., b. l. 1-77).

2019 m. gruodžio 12 d. apžiūros protokole nurodyta, kad dalyvaujat FNTT prie LR VRM specialistei buvo apžiūrėti ir įvertinti UAB „(duomenys neskelbtini) " pateikti buhalterinės apskaitos dokumentai ir įtariamojo A. V. banko sąskaitų išrašai. Apžiūros metu nustatyta, kad bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ duomenimis (kasos knygos, banko išrašų, buhalterinės apskaitos registrų, avansinių apyskaitų) atskaitingas asmuo A. V. iš viso avansu gavo 80 987,31 (10 286,94 +11 385,64+53 239,48+5 028+62,25+985) Eur. Bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ duomenimis (pirkimo PVM sąskaitų -faktūrų, buhalterinės apskaitos registrų, avansinių apyskaitų) atskaitingas asmuo A. V. iš viso pateikė dokumentų apie jo gautų piniginių lėšų panaudojimą bendrovės reikmėms už 60 393,04 Eur. Perkeliant atskaitingo asmens A. V. skolos likutį nuo 2015 m. gruodžio 31 d. iki 2016 m. sausio 1 d. avansinę apyskaitą skola buvo sumažinta 8,85 Eur. 2017 m. birželio 30 d. bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ atskaitingo asmens A. V. avanso apyskaitos Nr. 2017/06 duomenimis, atskaitingo asmens A. V. negrąžintas bendrovei gauto avanso likutis 20.585,42 (80 987,31-60 393,04-8,85) Eur (5 t., b. l. 95-197).

2020 m. gegužės 11 d. VĮ „Regitra" atsakymas į paklausimą su dokumentų priedais iš kurių matyti, kad 2017 m. kovo 29 d. UAB „(duomenys neskelbtini) " pirko iš pil. automobilius „Audi Allroad A6", valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 2003 m. laidos, VIN kodas (duomenys neskelbtini), automobilį „BMW 730d", valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), surašant transporto priemonių pirkimo-pardavimo sutartis. 2017 m. rugpjūčio 17 d., pagal UAB „(duomenys neskelbtini) " pateiktą aktą dėl sutarčių anuliavimo, nes nebuvo atsiskaityta už paduotus automobilius, parduoti automobiliai buvo įregistruoti J. M. vardu (7 t., b. l. 16-19).

2021 m. rugsėjo 23 d. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kauno apygardos valdybos ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus specialisto išvadoje dėl UAB „(duomenys neskelbtini) " ūkinės finansinės veiklos nustatyta:

Pagal ikiteisminio tyrimo duomenis UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojams per laikotarpį nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2017 m. birželio 31 d. buvo išmokėtas neoficialus darbo užmokestis: A. V. išmokėta 20 884,13 Eur, S. D. išmokėta 7 500 Eur, Jurgiui A. E. neoficialus darbo užmokestis nemokėtas; G. G. neoficialus darbo užmokestis nemokėtas, L. G. neoficialus darbo užmokestis nemokėtas, V. G. neoficialus darbo užmokestis nemokėtas; G. J. išmokėta 6 800 Eur, E. K. neoficialus darbo užmokestis nemokėtas, A. K. išmokėta 2 100 Eur, L. K. 600 Eur, K. K. neoficialus darbo užmokestis nemokėtas, A. M. išmokėta 2 100 Eur, J. M. neoficialus darbo užmokestis nemokėtas, T. M. išmokėta 3 200 Eur, J. M. neoficialus darbo užmokestis nemokėtas, G. M. išmokėta 7 742,46 Eur, D. P. neoficialus darbo užmokestis nemokėtas, E. R. neoficialus darbo užmokestis nemokėtas, E. S. išmokėta 360 Eur, iš viso 50 486,59 Eur.

Bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos registruose 50 486,59Eur išmokėtas neapskaitytas darbo užmokestis neapskaitytas, nėra duomenų, kad neoficialus atlyginimas būtų išmokėtas iš bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ apskaitoje apskaitytų piniginių lėšų.

Tiriamuoju laikotarpiu, nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2017 m. birželio 1 d., dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojams išmokėto neapskaityto darbo užmokesčio įmonė galimai išvengė 32 172,4 Eur (6 952,31+3 758,37+1 883,81+19 452,4+125,51) mokesčių.

Jeigu ikiteisminio tyrimo metu surinktais duomenimis bendrovės darbuotojams A. V., S. D., Jurgiui A. E., G. G., L. G., V. G., G. J., E. K., A. K., L. K., K. K., A. M., J. M., T. M., J. M., G. M., D. P., E. R., E. S. buvo išmokėtas 50 487 Eur darbo užmokestis, tai bendrovė šioms ūkinėms operacijoms nesurašė pirminių buhalterinės apskaitos dokumentų (kasos išlaidų orderių), nesurašė apskaitos registrų (darbo užmokesčio priskaičiavimo ir išmokėjimo apskaitos registrų), neįtraukė šių ūkinių operacijų į buhalterinę apskaitą, tuomet tvarkant buhalterinę apskaitą nesivadovavo 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr, IX-574 4 straipsnio „Reikalavimai apskaitos informacijai“ reikalavimais, kad „Ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų: 1) tinkama, objektyvi ir palyginama; 3) išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams.“; 6 straipsnio „Apskaitos tvarkymo sistemos nustatymas ir parinkimas“ reikalavimu, kad „2. Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu.“; 12 str. „Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių įforminimas ir registravimas“ reikalavimu kad „1. Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, <...>. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“; 16 str. „Apskaitos registrai“ reikalavimu, kad „1. Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“; 2001-12-20 Pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 57 str. 2 d. reikalavimais, kad „mokesčio mokėtojai apskaitą tvarko ir finansinių ataskaitų rinkinius sudaro vadovaudamiesi Buhalterinės apskaitos įstatymu ir kitais teisės aktais“, tuomet dokumentinio tyrimo metu iš dalies negalima nustatyti įmonės „(duomenys neskelbtini) " turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio ir struktūros :

- turto, nes: UAB „(duomenys neskelbtini)“ išmokėtoms piniginėms lėšoms nesurašė apskaitos dokumentų (kasos išlaidų orderių) ir apskaitos registrų;

- įsipareigojimų dydžio ir struktūros nes: išmokėtam 50 486,59 Eur darbo užmokesčiui nesurašė priskaitymų – išskaitymų žiniaraščių, išmokėtų atlyginimų ir GPM žiniaraščių, neįtraukė duomenų į asmenines sąskaitas, neįtraukė į apskaitos registrus.

- nuosavo kapitalo: nuosavas kapitalas - turto dalis likusi iš ūkio subjekto turto atėmus visus įsipareigojimus.

2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 str. nurodyta, kad: „1. Už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas“. Laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2017 m. birželio 30 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi dirbo A. V. (9 t., b. l. 71-200, 10 t., b. l. 1-64).

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 220 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas siekdamas išvengti mokesčių, kurių suma viršina 100 MGL, įrašė į deklaracijas arba į nustatyta tvarka patvirtintą ataskaitą ar kitą dokumentą žinomai neteisingus duomenis apie asmens pajamas, pelną, turtą ar jų panaudojimą ir pateikė juos valstybės įgaliotai institucijai. BK 220 straipsnio prasme žinomai neteisingais yra laikomi tokie duomenys, kurie neatitinka subjekto, kurio vardu pateikiama deklaracija arba nustatyta tvarka patvirtinta ataskaita ar kitas dokumentas, realių (tikrųjų) pajamų, pelno, turto ar jų naudojimo. BK 220 straipsnyje numatyta nusikalstama veika laikoma baigta pateikus suklastotus dokumentus valstybės įgaliotai institucijai. BK 220 straipsnyje nustatytos nusikalstamos veikos subjektas yra asmuo (fizinis ar juridinis), kurį įstatymas įpareigojo pateikti deklaraciją arba nustatyta tvarka patvirtintą ataskaitą ar kitą dokumentą, taip pat sumokėti pagal pateiktus dokumentus apskaičiuotą mokestį, teikti deklaracijas arba nustatyta tvarka patvirtintą ataskaitą ar kitą dokumentą apie pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą arba paslėpė, sunaikino ar sugadino apskaitos dokumentus, jeigu dėl to nebuvo galima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Apgaulingas teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymas – tai sąmoningas buhalterinės apskaitos netvarkymas arba šios apskaitos tvarkymas sąmoningai pažeidžiant teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, reikalavimus (pvz., dvigubos buhalterinės apskaitos vedimas, dalies ar visų ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių nefiksavimas apskaitos dokumentuose ir pan.). Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 222 straipsnį kyla tuo atveju, kai dėl straipsnio dispozicijoje išvardytų veikų padarymo atsiranda padariniai: negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. teismų praktikoje laikoma, kad apgaulingo ir aplaidaus buhalterinės apskaitos tvarkymo subjektai yra asmenys, atsakingi už buhalterinės apskaitos tvarkymą pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 10, 11 ir 21 straipsnius: 1) vyriausiasis buhalteris (buhalteris) – tais atvejais, kai ūkio subjektas turi savarankišką buhalterinės apskaitos tarnybą. Šiuo atveju ūkio subjekto vadovas gali būti nusikaltimo bendrininkas; 2) konkretaus struktūrinio padalinio apskaitos tarnybos vadovas (buhalteris) – kai ūkio subjektas susideda iš kelių struktūrinių padalinių. Ūkio subjekto vyriausiasis buhalteris ir ūkio subjekto vadovas gali būti nusikaltimo bendrininkai; 3) apskaitos paslaugas teikiančios įmonės specialistai – tais atvejais, kai įmonės buhalterinė apskaita tvarkoma pagal sutartį su tokiomis įmonėmis; 4) už buhalterinės apskaitos dokumentų paslėpimą, sunaikinimą ar sugadinimą atsako veiką padaręs asmuo. Pagal šio nutarimo 30 punktą tik ūkio vadovas atsako už apgaulingą ar aplaidų buhalterinės apskaitos tvarkymą tuo atveju, jei ūkio subjekto vadovas pats tvarko buhalterinę apskaitą. Taigi tik tuo atveju, kai įmonės vadovas pats veda buhalterinę apskaitą arba nors ir ne pats, tačiau jis paslepia, sunaikina buhalterinės apskaitos dokumentus, jis atsako pagal BK 222 straipsnį savarankiškai nepriklausomai nuo asmens, atsakingo už buhalterinės apskaitos vedimą, patraukimo baudžiamojon atsakomybėn. Dar vienas atvejis, kai įmonės vadovas atsako už apgaulingą buhalterinės apskaitos tvarkymą, tai nusikaltimo tarpinio vykdymo atvejis. Visais kitais atvejais už apgaulingą buhalterinės apskaitos vedimą atsako asmuo, kuris pagal darbo sutartį buvo atsakingas už buhalterinės apskaitos tvarkymą, paprastai – įmonės buhalteriai.

Kaltinamasis A. V. savo kaltę pripažino visiškai, parodė, kad jis nuo 2015 m. sausio 14 d. iki 2017 m. liepos 19 d. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, registruotoje adresu (duomenys neskelbtini), direktoriumi. Nuo 2015 m. kovo ar balandžio mėnesio pagrindinis šios bendrovės akcininkas buvo J. M.. jam priklausė 51 procentas bendrovės akcijų. Visus bendrovės veiklos klausimus i aptarinėjo su J. M., kadangi jis buvo ir bendrovės akcininkas ir darbuotojas ir jo verslo partneris ir žmogus, su kuriuo jis kūrė verslą. J. M. buvo įdarbintas šioje bendrovėje konsultantu, įmonės darbe dalyvavo šimtu procentu. Jis apie metus laiko dirbo bendrovės direktoriumi, po metų J. M. jį atleido ir paskyrė save direktoriumi. J. M. iš karto pasiūlė mokėti atlyginimus dalimis, vien dalį mokėti oficialiai, o kitą dalį mokėti vokeliais, taupyti visais įmanomais būdais. Jis, tai yra A. V., apiformino save kaip dirbantį direktoriumi 0,125 etato, oficialus darbo užmokestis per mėnesį buvo 38 eurai. Visi darbuotojai buvo forminami kiek įmanoma nepilnais etatais, tačiau su kai kuriais darbuotojais nepavykdavo susitarti, todėl teko juos įdarbinti pilnu etatu. Bendrovė prekiavo žemės ūkio technika ir atsarginėmis dalimis. Buhalterių bendrovėje nebuvo, buvo tik administratorė-apskaitininkė, kuri visus pirminius dokumentus surinkdavo, sutvarkydavo ir perduodavo UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurie pagal paslaugų teikimo sutartį tvarkė bendrovės buhalterinę apskaitą ir pateikdavo visas ataskaitas. Kada atvykdavo žmogus pokalbiui, visada pasakydavo, kad mokės minimumą į sąskaitą, o kitą dalį atlyginimo mokės vokelyje. Žmonės nesutiko dirbti nepilnu etatu, su pasiūlyta darbo užmokesčio tvarka dauguma sutiko. Taip jie planavo atlyginimus mokėti apie metus laiko, kol veikla įsivažiuos, jis tam pritarė. Tačiau po metų J. M. nesutiko keisti atlyginimų mokėjimo tvarkos. 2017 m. balandžio mėnesį J. M. pradėjo šmeižti jį bendrovės darbuotojams ir partneriams, kad jis esą daro nusikalstamą veiką, jis kaltas dėl blogėjančios įmonės padėties, kad jis dirba neskaidriai ir veda bendrovę prie bankroto ir kad dėl to reikia stabdyti įmonės veiklą, nors pats J. M. stabdė iš (duomenys neskelbtini) mokėjimus už patiektą produkciją. Parodė, kad J. M. turėjo prisijungimą prie buhalterinės apskaitos programos, kad kiekvieną mėnesį mokėjimai vokeliuose buvo aptarinėjami su J. M.. Iki kiekvieno mėnesio 10 dienos atlyginimas darbuotojams būdavo pervedamas, o grynųjų pinigų kartais reikėdavo palaukti. J. M. visada pasižymėdavo už ką ir kam kokią sumą išmokėdavo grynais pinigais, kaip būdavo paskirstomi pinigai. 2016 metai bendrovė dirbo itin pelningai, 2017 metus pradėjo su dideliais užsakymais. Jis nuo 2016 metų pradėjo priešintis J. M., pradėjo domėtis Akcinių bendrovių įstatymu, kadangi jam žmonės sakė, kad reikia domėtis, pradėjo kelti darbuotojų algas, bet tai daryti buvo nelengva, kadangi jis buvo jaunas ir nepatyręs, o J. M. buvo jau daug matęs ir patyręs. Jis viską darė įmonės naudai, tačiau nebenorėjo tęsti tokios nusikalstamos veiklos, suprato, kad jis bus viskuo apkaltintas, kad jam tai geruoju nesibaigs. Bendrovėje dirbo ir J. M. sūnus A. M., kuris dirbo prie inventorizacijos. Visos kaltinime išvardintos pavardės ir nurodytus išmokėtos sumos nurodytos teisingai, jis sutinka su kaltinimu ir specialisto išvada. Jis suprato, kad atsakomybė kils jam. Matydamas kur link viskas linksta, jis pradėjo tartis su teisininkais, kad jis, kaip bendrovės vadovas, atliktų viską teisingai, kad išsaugotų įmonės turtą. Kai jis tai išreiškė garsiai, J. M. darbuotojams pasakė, kad tai jis, tai yra A. V., sužlugdė įmonę. 2017-2019 metais J. M. tapo pagrindiniu ir vieninteliu bendrovės vadovu. J. M. turėjo prisijungimus prie buhalterinės apskaitos programos, tačiau skambino jam ir sakė duoti prisijungimo duomenis jo žmonai ir dukrai, tačiau jis duoti prisijungimus atsisakė. Kol jis klausė J. M. nurodymų viskas buvo gerai, kada nustojo klausyti, jam pasakė, kad dirbti negalės. J. M. skambino ir reikalaudavo leisti išvežti prekes į (duomenys neskelbtini) be apmokėjimo ir be sutarčių. Jis nurodė darbuotojams neišduoti prekių be apmokėjimo ir sutarčių. 2017 m. balandžio mėnesį, dienos neprisimena, atvažiavo automobilis, kuris turėjo išvežti prekes į (duomenys neskelbtini). Jis nesutiko duoti prekių be sutarčių ir apmokėjimo, tarp jo ir J. M. įvyko konfliktas. Po to jo ir J. M. bendravimas buvo nutrauktas, jie bendravo tik per advokatus. Jį atleido 2017 m. liepos 19 d. Po jo atleidimo, J. M. paskyrė save bendrovės direktorium. Parodė, kad jis stengėsi dirbti taip, kad įmonė gyvuotų ir dirbtų. 2016 metais viskas buvo sutvarkyta, sutvarkytas sutarčių registras ir kiti dokumentai ir jų apskaita. Bendrovės steigėjai buvo J. M. ir J. M., kuri kažkuriuo laiku buvo bendrovės darbuotoja. Jis pats 2016 ar 2017 metais nusipirko 49 procentus bendrovės akcijų iš N. B., kad galėtų daryti sprendimus, kaip įmonės akcininkas, nes būnant tik įmonės vadovų galios daryti sprendimus ir valdyti įmonę kaip norėjo, neužteko, prasidėjo bendrovės bankrotas. Pripažįsta, kad jis mokėjo tuos juodus pinigus kaltinime išvardintiems asmenims ir sau. Oficiali darbo užmokesčio dalis buvo fiksuota ir kas mėnesį buvo vienoda, išskyrus kada darbuotojai vykdavo į komandiruotes. Visą informaciją apie komandiruotes jis pateikdavo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Juodi pinigai buvo išmokami vokeliuose, apie tai UAB „(duomenys neskelbtini)“ jokių duomenų neturėjo. Jo atlyginimas buvo skiriamas akcininkų sprendimu. Darbo užmokesčio pakėlimas buvo daromas su akcininkų leidimu. Juodąją buhalteriją J. M. žymėdavosi darbo knygoje, turėjo UAB laikmeną, suvesdavo į lentelę bendrovės pajamas ir išlaidas. Jis pats tų duomenų niekur nepasižymėdavo, nes tų pinigų didelėmis sumomis negaudavo. Kaip tie grynieji pinigai atsirasdavo jis nežino, nes piniginiai resursai priklausė J. M., kuris veždavo prekes į (duomenys neskelbtini) ir gaudavo grynuosius pinigus, tokią veiklą jis vykdo virš dvidešimt metų, turi patirties. Komandiruotpinigius ir dienpinigius bendrovė darbuotojams sumokėdavo oficialiai, pervesdami į banko sąskaitą, priedai buvo mokami juodais pinigais, juos mokėjo iš įmonės ir iš savo paties asmeninių lėšų. Jis pats pardavė savo nekilnojamą turtą, skolindavosi pinigų iš savo tėvų, iš kitų asmenų, formino kaip iš atskaitingo asmens paimamos lėšos. Atskaitingas žmogus bendrovėje buvo tik jis, tai yra A. V.. Su kandidatu į darbuotojus kalbėdavo jie abu, abu ir prisiimdavo atsakomybę už atlyginimų sumokėjimą, nes jis vienas negalėjo prisiimti atsakomybės dėl pinigų. Pareiškė, kad jis išmoko ir suprato, jog pirmiausiai reikia suprasti viską iki galo, neužtenka vien tik pasivadinti vadovu, reikia turėti atitinkamų žinių, kad galėtų teisingai vadovauti. Nurodė, kad jis civilinius ieškinius pripažįsta, supranta, kad jis yra atsakingas, tačiau laukia, kol bus išnagrinėta ši baudžiamoji byla. Pareiškė, kad jis nuoširdžiai gailisi padaręs nusikalstamas veikas.

Liudytojai E. S., buvusi E., G. M., S. D., G. J., K. K., L. K., T. M., A. K. ir E. K. patvirtino, kad jie dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, jiems ir kitiems darbuotojams buvo mokami darbo užmokesčiai, oficiali dalis buvo pervedama į atsiskaitomąją sąskaitą, kita dalis buvo mokama vokeliuose priklausomai nuo darbo rezultatų. Liudytoja E. S., buvusi E., parodė, kad jai buvo mokamas oficialus darbo užmokestis, tačiau už papildomą darbą jai mokėjo apie 30 eurų, už kuriuos ji niekus nepasirašinėjo. Parodė, kad apie dalies atlyginimo mokėjimą vokeliuose žinojo visi bendrovės darbuotojai. Liudytoja J. M. patvirtino, kad ji buvo įforminta įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“, tuo metu gyveno su A. V., susilaukė bendro sūnaus, nuo to laiko jie nebendrauja, parodė, kad ji nuo 2015 metų vasario mėnesio iki 2019 metų kovo mėnesio dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininkės pareigose. Faktiškai šioje įmonėje ji dirbo nuo 2015 metų vasario mėnesio iki 2016 metų lapkričio mėnesio. Nuo 2016 metų lapkričio mėnesio iki 2019 metų kovo mėnesio ji buvo nėštumo, gimdymo ir vaiko priežiūros atostogose. 2015 metų vasario mėnesį ji buvo įdarbinta UAB „(duomenys neskelbtini)“ 0,25 etato. jai buvo nustatytas pastovus darbo užmokestis, kuris buvo nurodytas darbo sutartyje. Kartą per mėnesį į jos nurodytą banko sąskaitą buvo pervedamas darbo užmokestis – apie 50 eurų, atskaičius mokesčius. Neoficialus, taip vadinamas atlyginimas vokeliuose, jai nebuvo mokamas. Be darbo užmokesčio jai buvo išduota UAB „(duomenys neskelbtini)“ kuro kortelė su 100 eurų suma joje, skirta kurui. Šia kortele ji galėjo naudotis pildamasi kurą į savo nuosavą automobilį „Seat Ibiza“, valstybinių numerių neprisimena. Kiek pamena, tai su UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo sudaryta panaudos sutartis dėl jos automobilio naudojimo darbo reikalais. Dirbdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ ji gyveno su A. V., kuris yra jų vaiko tėvas. todėl jai buvo žinoma, kad A. V., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, mokėdavo savo darbuotojams neoficialų atlyginimą. UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitininkė-administratorė E. E. A. V. nurodymu apskaičiuodavo oficialų ir neoficialų darbo užmokestį. Kiek žino, tai įmonės darbuotojams G. M., D. P., E. E., A. M., S. D. buvo mokamas ne tik oficialus, bet ir neoficialus darbo užmokestis. Taip pat papildomus pinigus, kurie nebūdavo apskaitomi įmonės buhalterinėje apskaitoje, A. V. išmokėdavo ir asmeniškai sau. Kokio dydžio buvo išvardintų darbuotojų neoficialiai mokami atlyginimai ji nežino. Nuo 2017 metų gruodžio mėnesio ji su A. V. nepalaiko jokių santykių. Teisiamojo posėdžio metu liudytoja J. M. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, patvirtino, kad visą laikotarpį A. V. imdavo sau pinigų, kokią sumą sau paimdavo A. V. ji nežino, tačiau jam reikėjo išlaikyti kitą šeimą ir du vaikus. Ji pati buvo įdarbinta 0,25 etato, ji padėdavo surasti darbuotojų. Parodė, kad pačioje pradžioje ši bendrovė buvo įsteigta A. V. iniciatyva, o kad nebūtų teisinių pasekmių, bendrovė buvo įsteigta jos, tai yra J. M., vardu. Bendrovė įsteigė ji viena, turėjo 100 procentų akcijų. A. V. finansavo bendrovę, nes tai buvo jo įmonė, o kad nebūtų susijusi su juo, akcijos buvo užrašytos jos vardu, o vėliau akcijos buvo perrašytos A. V. sesers N. B. ir J. M. vardu. Kaip direktorius, A. V. galėjo spręsti visus klausimus. Kokius klausimus sprendė J. M. ji nežino. Ji pati jokių oficialių sprendimų nepriiminėjo, ji tik nukreipdavo žmogų pas A. V.. Ji į ofisą atvažiuodavo kartą per savaitę. Darbo užmokestį apskaičiuodavo buhalterija, neoficialų darbo užmokestį apskaičiuodavo E. E. ir A. V.. J. M. bendrovės veikloje ji nematydavo, jis ten nefigūravo.

Šioje baudžiamojoje byloje baudžiamojon atsakomybėn galėjo būti traukiami įmonės buhalterinę apskaitą tvarkančios įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ specialistai, o esant bendrininkavimui su įmonės vadovu – įmonės buhalterinę apskaitą tvarkiusios bendrovės darbuotojas kartu su UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu. Tačiau, šiuo atveju, A. V. apie neapskaitytų grynųjų pinigų mokėjimą darbuotojams vokeliais UAB „(duomenys neskelbtini)“ neinformavo, todėl būtent UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius A. V. padarė nusikaltimą įmonės buhalterinę apskaitą tvarkančios ir ataskaitas atsakingoms institucijoms teikiančios įmonės darbuotojos rankomis, šiai nesuvokiant daromos veikos pavojingumo, todėl už šių nusikaltimų padarymą atsakingas yra nusikaltimus padaręs asmuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas A. V..

Teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma – paties kaltinamojo S. N. visišku kaltės pripažinimu bei įrodymais, ištirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 291 straipsnio nustatyta tvarka – liudytojų E. S., buvusios E., G. M., S. D., G. J., K. K., L. K., T. M., A. K., E. K. ir J. M. parodymais apie tai, kad bendrovėje dalis atlyginimų buvo mokama neapskaitytais grynais pinigais vokeliuose, specialistės Z. K. parodymais, specialisto išvadomis, kitais ištirtais rašytiniais įrodymais neginčijama nustatyta, kad kaltinamasis A. V. nuo 2015 m. sausio 14 d. iki 2017 m. liepos 19 d. būdamas UAB „(duomenys neskelbtini) direktoriumi, einamų pareigų pagrindu turėdamas teisiškai apibrėžtus įgaliojimus priimti sprendimus UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu bei kontroliuoti jos veiklą, turėdamas teisę ją atstovauti, būdamas materialiai atsakingu už jo žinioje buvusį bendrovės turtą bei turtines teises, pažeisdamas 2003 m. gruodžio 11 d. Lietuvos Respublikos Akcinių bendrovių įstatymo Nr. IX-1889 19 straipsnio 8 dalies, kurioje nurodoma, jog „Bendrovės valdymo organai privalo veikti bendrovės ir jos akcininkų naudai, laikytis įstatymų bei kitų teisės aktų ir vadovautis bendrovės įstatais“ reikalavimus; būdamas atsakingas pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 str. „Atsakomybė už apskaitos organizavimą, apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą ir jų duomenų teikimą“ 1 dalies nuostatas, kad „Už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas“, iš anksto susitaręs ir veikdamas vieninga tyčia bendrai su J. M., kuris nuo 2015 m. balandžio 9 d. buvo UAB „(duomenys neskelbtini) akcininku ir užimamų pareigų pagrindu, turėdamas teisiškai apibrėžtus įgaliojimus, buvo atsakingas pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (2003 m. gruodžio 11 d. įstatymo Nr. IX-1889 redakcija) 19 straipsnio 8 dalies reikalavimus, kur nurodoma, kad „Bendrovės valdymo organai privalo veikti bendrovės ir jos akcininkų naudai, laikytis įstatymų bei kitų teisės aktų ir vadovautis bendrovės įstatais“, siekdami išvengti mokesčių, sąmoningai pažeisdami teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą reikalavimus, veikdami bendrai tyčia organizavo apgaulingą įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymą, o būtent:

jis, tai yra A. V., su UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininko J. M. žinia ir pritarimu, laikotarpiu nuo 2015 m. sausio mėn. iki 2017 m. birželio mėn., neoficialiai išmokėjo darbo užmokestį UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojams, viso 50 486,59 Eur, ir UAB „(duomenys neskelbtini) " – apskaitos paslaugas teikiančios įmonės atstovui Ž. B., nežinančiam apie daromą nusikalstamą veiką, nepateikė duomenų laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 14 d. iki 2017 m. birželio 30 d. apie neoficialiai UAB,, (duomenys neskelbtini)“ darbuotojams A. V., S. D., G. J., A. K., L. K., A. M., T. M., G. M., E. S. (E.) išmokėtą darbo užmokestį – iš viso 50 486, 59 Eur, šioms ūkinėms operacijoms nesurašė pirminių buhalterinės apskaitos dokumentų (kasos išlaidų orderių), nesurašė apskaitos registrų (darbo užmokesčio priskaičiavimo ir išmokėjimo apskaitos registrų), neįtraukė šių ūkinių operacijų į buhalterinę apskaitą, dėl ko UAB,, (duomenys neskelbtini) " buhalterinėje apskaitoje buvo neapskaitytas neoficialus darbo užmokesčio išmokėjimas 50 486, 59 eurų sumoje, tuo pažeidė 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574:

Taip pat jis, nuo 2015 m. sausio 14 d. iki 2017 m. liepos 19 d. būdamas UAB „(duomenys neskelbtini) direktoriumi, būdamas atsakingas pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnį už UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą, pagal Lietuvos Respublikos 2015 m. gegužės 14 d. Lietuvos Respublikos Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo Nr. XII-1696 28 straipsnį atsakingas už UAB „(duomenys neskelbtini) ” teisingą finansinių atskaitomybių, deklaracijų ir ataskaitų sudarymą, iš anksto susitaręs ir veikdamas vieninga tyčia bendrai su J. M., kuris nuo 2015 m. balandžio 9 d. buvo UAB (duomenys neskelbtini) akcininku ir užimamų pareigų pagrindu, turėdamas teisiškai apibrėžtus įgaliojimus, buvo atsakingas pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (2003 m. gruodžio 11 d. įstatymo Nr. IX-1889 redakcija) 19 straipsnio 8 dalies reikalavimus, kur nurodoma, kad „Bendrovės valdymo organai privalo veikti bendrovės ir jos akcininkų naudai, laikytis įstatymų bei kitų teisės aktų ir vadovautis bendrovės įstatais“, pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.50 straipsnio „Juridinių asmenų atsakomybė pagal savo prievoles“, 3 dalyje nurodytas nuostatas, kad „Kai juridinis asmuo negali įvykdyti prievolės dėl juridinio asmens dalyvio nesąžiningų veiksmų, juridinio asmens dalyvis atsako pagal juridinio asmens prievolę savo turtu subsidiariai“, siekdami vieninga tyčia išvengti mokesčių, kurių suma viršija 10 MGL valstybei mokėjimo, pateikė mokesčių deklaracijose neteisingus (nepatikimus, prieštaringus) duomenis apie patirtas sąnaudas, pajamas, gyventojų pajamų mokestį, socialinio draudimo mokestį, privalomojo sveikatos draudimo mokestį, o būtent:

jis, tai yra A. V., su UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininko J. M. žinia ir pritarimu, laikotarpiu nuo 2015 m. sausio mėn. iki 2017 m. birželio mėn., neoficialiai išmokėjo darbo užmokestį UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojams: A. V. 20 884,13 Eur, S. D. 7 500 Eur, G. J. 6 800 Eur, A. K. 1 200 Eur, L. K. 600 Eur, A. M. 2 200 Eur, T. M. 3 200 Eur, G. M. 7 742,46 Eur, E. S. (E.) 360 Eur, viso 50 486,59 Eur, ir pasitelkęs apskaitos paslaugas teikiančios įmonės "(duomenys neskelbtini)" atstovą Ž. B., nežinantį apie nusikalstamą veiką, kuriam nepateikė duomenų apie neoficialiai UAB,, (duomenys neskelbtini)“ darbuotojams išmokėtą darbo užmokestį, šioms ūkinėms operacijoms nesurašė pirminių buhalterinės apskaitos dokumentų (kasos išlaidų orderių), nesurašė apskaitos registrų (darbo užmokesčio priskaičiavimo ir išmokėjimo apskaitos registrų), neįtraukė šių ūkinių operacijų į buhalterinę apskaitą, dėl ko UAB,, (duomenys neskelbtini) " buhalterinėje apskaitoje buvo neapskaitytas neoficialus darbo užmokesčio išmokėjimas 50 486,59 eurų sumoje, ir apskaitos paslaugas teikiančios įmonės atstovas Ž. B., nežinantis apie daromą nusikalstamą veiką, už laikotarpį nuo 2015 m. sausio 14 d. iki 2017 m. birželio 30 d., A. V. su J. M. žinia, pateiktus žinomai neteisingus duomenis apie patirtas sąnaudas, pajamas, gyventojų pajamų mokestį, pensijų socialinio draudimo mokestį, privalomojo sveikatos draudimo mokestį įrašė į nustatytos formos deklaracijas Valstybinei mokesčių inspekcijai (deklaracija FR0572, deklaracija FR0573) ir ataskaitas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai, kurias, su jose įrašytais žinomai neteisingais duomenimis elektroniniu būdu pateikė Valstybinei mokesčių inspekcijai ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai, taip jis, tai yra A. V., veikdamas bendrai su J. M., pažeisdami:

Kaltinamojo A. V. kaltė bei faktinės nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės neginčijamai įrodytos ikiteisminio tyrimo surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visetu, jo padarytos nusikalstamos veikos atitinka nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 220 straipsnio 1 dalyje ir 220 straipsnio 1 dalyje, požymius.

Dėl J. M. kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 220 straipsnio 1 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį.

Kaltinamasis J. M. buvo kaltinamas tuo, kad jis, nuo 2015 m. balandžio 9 d. būdamas (duomenys neskelbtini) akcininku, užimamų pareigų pagrindu, turėdamas teisiškai apibrėžtus įgaliojimus, būdamas atsakingas pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (2003 m. gruodžio 11 d. įstatymo Nr. IX-1889 redakcija) 19 straipsnio 8 dalies reikalavimus, kur nurodoma, kad „Bendrovės valdymo organai privalo veikti bendrovės ir jos akcininkų naudai, laikytis įstatymų bei kitų teisės aktų ir vadovautis bendrovės įstatais“, iš anksto susitaręs ir veikdamas vieninga tyčia bendrai su A. V., kuris nuo 2015 m. sausio 14 d. iki 2017 m. liepos 19 d. buvo UAB (duomenys neskelbtini), direktoriumi ir buvo atsakingas pagal 2001-11-06 LR Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 str. „Atsakomybė už apskaitos organizavimą, apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą ir jų duomenų teikimą“ 1 dalies nuostatas, kad „Už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas“, siekdami išvengti mokesčių, sąmoningai pažeisdami teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą reikalavimus, veikdami bendrai tyčia organizavo apgaulingą įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymą, o būtent:

UAB „(duomenys neskelbtini) ” direktorius A. V. su jo, tai yra J. M., kaip įmonės akcininko, žinia ir pritarimu, laikotarpiu nuo 2015 m. sausio mėn. iki 2017 m. birželio mėn., neoficialiai išmokėjo darbo užmokestį UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojams, viso 50 486,59 Eur, ir UAB „(duomenys neskelbtini) " – apskaitos paslaugas teikiančios įmonės atstovui Ž. B., nežinančiam apie daromą nusikalstamą veiką, nepateikė duomenų laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 14 d. iki 2017 m. birželio 30 d. apie neoficialiai UAB,, (duomenys neskelbtini)“ darbuotojams A. V., S. D., G. J., A. K., L. K., A. M., T. M., G. M., E. S. (E.) išmokėtą darbo užmokestį – iš viso 50 486, 59 Eur, šioms ūkinėms operacijoms nesurašė pirminių buhalterinės apskaitos dokumentų (kasos išlaidų orderių), nesurašė apskaitos registrų (darbo užmokesčio priskaičiavimo ir išmokėjimo apskaitos registrų), neįtraukė šių ūkinių operacijų į buhalterinę apskaitą, dėl ko UAB,, (duomenys neskelbtini) " buhalterinėje apskaitoje buvo neapskaitytas neoficialus darbo užmokesčio išmokėjimas 50 486, 59 eurų sumoje, tuo pažeidė 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574:

Taip pat jis buvo kaltinamas tuo, kad jis nuo 2015 m. balandžio 9 d. būdamas UAB (duomenys neskelbtini) akcininku, užimamų pareigų pagrindu, turėdamas teisiškai apibrėžtus įgaliojimus, būdamas atsakingas pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (2003 m. gruodžio 11 d. įstatymo Nr. IX-1889 redakcija) 19 straipsnio 8 dalies reikalavimus, kur nurodoma, kad „Bendrovės valdymo organai privalo veikti bendrovės ir jos akcininkų naudai, laikytis įstatymų bei kitų teisės aktų ir vadovautis bendrovės įstatais“, pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.50 straipsnio „Juridinių asmenų atsakomybė pagal savo prievoles“, 3 dalyje nurodytas nuostatas, kad „Kai juridinis asmuo negali įvykdyti prievolės dėl juridinio asmens dalyvio nesąžiningų veiksmų, juridinio asmens dalyvis atsako pagal juridinio asmens prievolę savo turtu subsidiariai“, iš anksto susitaręs ir veikdamas vieninga tyčia bendrai su A. V., kuris nuo 2015 m. sausio 14 d. iki 2017 m. liepos 19 d. būdamas UAB „(duomenys neskelbtini) direktoriumi ir pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnį buvo atsakingas už UAB „(duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą, pagal Lietuvos Respublikos 2015 m. gegužės 14 d. Lietuvos Respublikos Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo Nr. XII-1696 28 straipsnį buvo atsakingas už UAB „(duomenys neskelbtini) teisingą finansinių atskaitomybių, deklaracijų ir ataskaitų sudarymą, siekdami vieninga tyčia išvengti mokesčių, kurių suma viršija 10 MGL valstybei mokėjimo, pateikė mokesčių deklaracijose neteisingus (nepatikimus, prieštaringus) duomenis apie patirtas sąnaudas, pajamas, gyventojų pajamų mokestį, socialinio draudimo mokestį, privalomojo sveikatos draudimo mokestį, o būtent:

UAB (duomenys neskelbtini) direktorius A. V. su jo, tai yra J. M., kaip įmonės akcininko, žinia ir pritarimu, laikotarpiu nuo 2015 m. sausio mėn. iki 2017 m. birželio mėn., neoficialiai išmokėjo darbo užmokestį UAB „(duomenys neskelbtini) darbuotojams: A. V. 20 884,13 Eur, S. D. 7 500 Eur, G. J. 6 800 Eur, A. K. 1 200 Eur, L. K. 600 Eur, A. M. 2 200 Eur, T. M. 3 200 Eur, G. M. 7 742,46 Eur, E. S. (E.) 360 Eur, viso 50 486,59 Eur, ir pasitelkęs apskaitos paslaugas teikiančios įmonės „(duomenys neskelbtini) " atstovą Ž. B., kuriam nepateikė duomenų apie neoficialiai UAB,, (duomenys neskelbtini)“ darbuotojams išmokėtą darbo užmokestį, šioms ūkinėms operacijoms nesurašė pirminių buhalterinės apskaitos dokumentų (kasos išlaidų orderių), nesurašė apskaitos registrų (darbo užmokesčio priskaičiavimo ir išmokėjimo apskaitos registrų), neįtraukė šių ūkinių operacijų į buhalterinę apskaitą, dėl ko UAB,, (duomenys neskelbtini) " buhalterinėje apskaitoje buvo neapskaitytas neoficialus darbo užmokesčio išmokėjimas 50 486,59 eurų sumoje, ir apskaitos paslaugas teikiančios įmonės atstovas Ž. B., nežinantis apie daromą nusikalstamą veiką, už laikotarpį nuo 2015 m. sausio 14 d. iki 2017 m. birželio 30 d., A. V. su jo, tai yra J. M., žinia, pateiktus žinomai neteisingus duomenis apie patirtas sąnaudas, pajamas, gyventojų pajamų mokestį, pensijų socialinio draudimo mokestį, privalomojo sveikatos draudimo mokestį įrašė į nustatytos formos deklaracijas Valstybinei mokesčių inspekcijai (deklaracija FR0572, deklaracija FR0573) ir ataskaitas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai, kurias, su jose įrašytais žinomai neteisingais duomenimis elektroniniu būdu pateikė Valstybinei mokesčių inspekcijai ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai, taip jis, tai yra J. M., veikdamas bendrai su A. V., pažeisdami:

Kaltinamasis J. M. savo kalės nepripažino ir parodė, kad 2014 metais A. V. su savo merginos J. M. pagalba įsteigė UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios visos akcijos priklausė J. M.. Jis pasidomėjo rinka, pasikalbėjo su A. V. ir nusprendė dalyvauti toje veikloje. Jis pasiūlė A. V. nupirkti dalį UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų, kadangi jis norėjo turėti garantijas, nes žinojo, kad akcijos yra ne A. V. vardu. 2015 metų balandžio mėnesį jie susitiko pas notarą ir J. M. perrašė 51 procentą akcijų jo vardu, o 49 procentų akcijų perrašė A. V. seseriai N. B.. Tokia buvo jo, tai yra J. M., sąlyga, kad jis investuotų į verslą savo patirtį, savo žinias. Tada jis plačiau įsijungė į bendrovės veiklą. 2015 m. liepos mėnesį jis įsidarbino į UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininku, dalyvaudavo parodose Lietuvoje, (duomenys neskelbtini), užsienyje, ieškojo žemės ūkio technikos ir jos detalių tiekėjų ir pirkėjų, buvo atsakingas už (duomenys neskelbtini) rinką. Jis Lietuvoje būdavo tik kas antrą savaitę, UAB „(duomenys neskelbtini) s“ įmonės valdyme praktiškai nedalyvavo, jokių nurodymų įmonės veikloje vadybininkams ar administratorei jis neduodavo, klausimų, susijusių su įmonės administravimu jis praktiškai nesprendė. Tačiau jis dalyvavo kuriant bendrovės strategiją, jei būdavo kalba apie klientų suradimą, rinkos plėtimą, sprendžiant ar verta važiuoti į parodas. Jis gaudavo apie 250 eurų darbo užmokestį. Atlyginimai bendrovės darbuotojams buvo mokami taip, kaip pasakojo buvę bendrovės darbuotojai. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo naujai besikurianti įmonė, todėl su visais darbuotojais buvo tartasi, kad jiems mokės pagrindinį atlyginimą, ir kiekvienam žmogui mokės priedus, priklausomai nuo darbo rezultatų. Pagrindinis atlyginimas – konstanta- nebuvo susieta su minimalia alga, nebuvo bendro dydžio visiems. Priedus darbuotojams skaičiavo A. V. ir E. S., tuo metu E. Būdavo darbo pokalbiai su norinčiu įsidarbinti, jei jis būdavo tuo metu bendrovėje, tai tuose pokalbiuose dalyvaudavo, jei nebūdavo - nedalyvaudavo. Jei žmogus tikdavo, jam buvo sakoma, kad bus mokamas pagrindinis atlyginimas ir skaičiuojami premijiniai pagal darbo rezultatus, tai buvo žmonėms paskata stengtis gerai dirbti. Kadangi darbo sutartyje fiksuojamas pagrindinis atlyginimas, jis būdavo pervedamas darbuotojams į banko kortelę. Jei jis būdavo bendrovėje, jis dalyvaudavo susirinkimuose, kelis kartus buvo ir kada A. V. pats mokėjo papildomus atlyginimus savo kabinete. Ar duodavo žmonėms pasirašyti už gaunamus pinigus jis nežino, ofiso veikloje jis nedalyvavo. Parodė, kad viskam vadovavo A. V., tai jis viską nustatydavo, duodavo nurodymus darbuotojams, o vadybininkai stengdavosi regionuose didinti pirkimus. A. V. nesakydavo, už kokius nuopelnus mokamas priedas, jis pats nieko apie tai nežinojo, jokių vidinių funkcijų bendrovėje nevykdė, prie buhalterijos ar skaičiavimų ar dokumentų tvarkymo ar prie darbo organizavimo jis nedalyvavo. Jo sūnus A. M. dirbo įmonėje vadybininku, užsiėmė detalių pirkimu ir tiekimų į (duomenys neskelbtini). S. D. ir A. M. turėjo prisijungimą prie buhalterinės apskaitos programos, nes jie pirkimus darė kitoje šalyje, kokią dalį programos jie turėjo galimybę matyti jis nežino. Bendrovėje buhalterinę apskaitą vedė E. S., dabar E., ir UAB „(duomenys neskelbtini)“. Kartą jam sūnus A. M. pranešė, kad pas atskaitingą asmenį A. V. kabo didelė išmokėtų pinigų suma. Jis apie tai paklausė A. V., pastarasis apie tai su juo nenorėjo kalbėtis, nesileido į kalbas, visiems sakė, kad tai yra nesąmonė, tai jo, tai yra J. M., prasimanymai. Po to įvykio jis dirbo savo darbą toliau, tačiau su A. V. taip kaip anksčiau nebendravo. Jis kreipėsi į audito įmonę dėl audito atlikimo, nuvažiavo į UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir prašė duoti avansines apyskaitas, tačiau vadovas paskambino A. V. dėl leidimo duoti dokumentus, tačiau pastarasis jokių dokumentų duoti neleido. Tada jis kreipėsi į advokatų kontorą, paaiškino susidariusią situaciją, šie skyrė finansininką, mėgino daryti užklausas į UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, kad sužinoti kokia iš tiesų bendrovės finansinė situacija. Jis mėgino kalbėti su A. V., tačiau šis į kalbas nesileido, pasakė rusišką frazę ir daugiau jie nesikalbėjo. Bendrovėje trūko apyvartinių lėšų, kad vykdyti įsipareigojimus ir veiklą priimant užsakymus. Atlikus inventorizaciją, paaiškėjo, kad (duomenys neskelbtini) įmonė buvo skolinga pinigų apie 5000-600 eurų, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo skolinga (duomenys neskelbtini) įmonei 20 000,00 eurų, Lietuvos įmonei „(duomenys neskelbtini)“ už paimtas prekes bendrovė buvo skolinga apie 10 000,00-12 000,00 eurų, buvo skolinga ir kitoms įmonėms, prekės buvo gautos, bet neapmokėtos. Viso buvo skolų apie 80 000,00 – 90 000,00 eurų. Jis minimaliai bendravo su A. V., tačiau bendravimas buvo neproduktyvus. Jis negavo reikalingos informacijos, atsakymų į klausimus, negalėjo išsiaiškinti priežasčių ir priimti sprendimų, kaip problemas išspręsti. Įmonės veikla pradėjo stoti. Bendrovės vadybininkas G. M. atsidarė naują įmonę, vykdė tą pačią veiką, nuo 2017 metų birželio mėnesio visi, kas dirbo įmonėje, išėjo iš bendrovės į naują įmonę, išsidalino rinkas ir klientus. 2017 metų liepos mėnesio pradžioje jis nušalino A. V. nuo direktoriaus pareigų, o po inventorizacijos apie 2017 m. liepos ar rugpjūčio 18 d. pats perėmė bendrovės valdymą. Tuo metu bendrovėje dirbo tik jo sūnus ir sandėlininkas, visi kiti buvo atleisti. 2017 m. spalio mėnesį jis su advokatų pagalba kreipėsi į policiją, buvo prasėtas ikiteisminis tyrimas. Jis pats nei buhalterinės apskaitos nei jos dokumentų, nei kitų įmonės dokumentų netvarkė, tuo neu-žsiėmė ir nesidomėjo. Jis žinojo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą tvarko UAB „(duomenys neskelbtini)“, ten nuvažiavo, tačiau A. V. uždraudus, buhalterinės apskaitos dokumentų negavo. Jis jokių patvarkymų ar paliepimų žmonėms nedavė ir galėjo užsiimti tik (duomenys neskelbtini) rinka. Jis neturėjo priėjimo prie buhalterinės apskaitos dokumentų ir programos, tuo nesidomėjo, tai į jo pareigas neįėjo, jam to nereikėjo. Įmonė žlugo, nes jis negavo informacijos apie įmonės būklę, nebuvo ieškomą išeities, sprendimų. Įmonė turėjo daug skolų, nebuvo priimami užsakymai, nebuvo aptarnavimo, buvo atleidžiami darbuotojai. Įmonė žlugo, nes A. V. nenorėjo tartis ir išsaugoti bendrovę. Apie juodą buhalteriją niekada jokios kalbos nebuvo. Jį labai nustebino, kad 2017 m. gegužės mėnesį, apie 27 d., bendrovės veikla visai sustojo. Kur pinigai, kurie buvo A. V. žinioje, kiek ir kam bendrovė buvo skolinga gali pasakyti A. V.. Parodė, kad jis pats vokeliuose pinigų negaudavo, nors keletą kartų yra buvę, kad buvo paduodami vokeliai prieš komandiruotes, sumokėdavo darbuotojams kada reikėdavo skubiai išvažiuoti. Jis nieko neskaičiuodavo ir jokių ataskaitų nedarė, įmonėje nedirbo visą laiką. Apie priemokų dydį spręsdavo A. V.. Norint padidinti įmonės veiklą, reikia žmonėms mokėti daugiau, kad jie geriau dirbtų. A. V. patyręs žmogus ir padėdavo žmonėms ir kad paspartintų prekių pirkimą. Jis pastarajam nieko nepatardavo ir apie tai nekalbėjo, savo kaltės nepripažįsta. Kada priimdavo žmones į darbą, jie kalbėjo apie motyvacinį priedą prie atlyginimo, apie juodus pinigus kalba nėjo. Įmonės veikla yra kūrybą, bet kada tarp vadovų nėra susitarimo ar aptarimo tai ta įmonė negali dirbti sklandžiai ir vis vien žlugtų. Bendrovė bankrutavo, nes turėjo daug skolų, nevyko prekių užsakymai, nebuvo pokalbių, buvo atleidžiami žmonės, visa tai privedė prie įmonės žlugimo. Jis pats nebuvo paėmęs grynų pinigų ir įnešęs į įmonės sąskaitą. Buvo daug nurašytų prekių už maždaug 21 000 eurų. Visas tyrimas padarė akcentą, kad prekės buvo išvežtos traukiniais, tačiau kiek prekių buvo nurašyta, tai padauginus jų svorį ir apimtis jos į vagoną netilps. Buvo dalis prekių siųsta, bet ne už tokią sumą, A. V. tai žino. Prekės buvo vežamos į (duomenys neskelbtini), buvo tokių atvejų, kad buvo suforminamas išvežimas ir transportas užsakytas, bet neateidavo tam tikra prekė ir to krovinio niekas nestabdydavo ir tą dalelytę vėliau nuveždavo, kad žmonės pasiimtų iš vagono per siuntų skyrių. Tie pinigai negalėjo vaikščioti grynais, nes savo pardavimą galima pakoreguoti ir tą prekę nurašyti. Būdamas (duomenys neskelbtini), jis neimdavo pinigus grynais, pinigus pervesdavo tik per sąskaitą. Tvirtina, kad jis įmonės vidaus veikloje nedalyvavo, UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentų neteikė, UAB „(duomenys neskelbtini)“ jam taip pat jokių dokumentų jam neteikė. Kai jis tapo bendrovės vadovu, jis kreipėsi į UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl dokumentų pateikimo, kada revizorė darė patikrinimą, tačiau jie davė labai minimalius duomenis, davė sąrašiuką apie prekes, registrai jam nebuvo pateikti, dokumentai buvo imami su policijos pagalba. Apie įmonės neapskaitytas pajams jis nieko nežino, jis nežinau iš ko mokėjo komandiruotpinigius grynaisiais pinigais. Šioje byloje pradžioje jis buvo pripažintas nukentėjusiuoju, bet po to kažkodėl buvo priimtas sprendimas jį, kaip fizinį asmenį, kaip akcininką nušalinti nuo tos bylos ir jis nebegalėjo gauti informacijos, buvo kviečiamas tik kaip liudytojas. A. V. buvo materialai atsakingas asmuo, jis buvo atsakingas ir už prekes sandėlyje. Jis žinojo, kad bendrovės darbuotojams buvo nustatytas pagrindinis atlyginimas ir motyvaciniai priedai, priklausomi nuo darbo rezultatų. Apie juodąją buhalteriją jis nieko nežino. Automobiliai BMW ir Audi Allroad šiuo metu priklauso jam, šie automobiliai apie 2017 m. kovo 15 d. buvo parduoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal pirkimo-pardavimo sutartis jis automobilius s pardavė UAB „(duomenys neskelbtini)“, tam kad padidinti bendrovės įstatinį kapitalą ir kad įmonė atrodytų solidžiau, už juos bendrovė turėjo sumokėti jam apie 8 000 eurų. Jis pinigų už automobilius negavo, todėl sandoris buvo anuliuotas. Kada 2015 metų balandžio mėnesį jis pirko UAB „(duomenys neskelbtini)“, bendrovės direktorius jau buvo A. V., koks buvo nustatytas jo atlyginimas neprisimena. Apie tai, kad A. V. darbo užmokestis buvo 38 eurai jis girdi pirmą kartą, tai atrodo juokingai. Direktoriaus atlyginimas buvo ir 300 eurų ir 350 eurų. Buvo papuolę dokumentai, įdarbinimo sutartys ir įrašai sutartyse buvo kokie atlyginimai buvo. Jis pamatė, kai 2017 m. liepos mėnesį jam tapus bendrovės vadovu, jam pateko dokumentai, kiek matė, atlyginimas buvo ir 300 eurų ir 600 eurų. Patvirtino, kad 2017 m. gegužės 27 d. buvo užsakyta mašina prekių išvežimui ir buvo sąskaita išrašyta, susirinkime dalyvavo ir iš jo išėjus A. V. pasakė, kad prekės nebus atkraunamos. Jis, tai yra J. M., nedavė nurodymo atkrauti prekes, jis nei vieno sandorio atkrovimo nurodymo nedavė, tai yra šmeižtas. Kai tapo bendrovės vadovu, jau nei vieno darbuotojo bendrovėje nebuvo. Prisijungimą prie buhalterinės apskaitos programos turėjo E. S., buvusi E.ir A. V.. Be to, prisijungimą prie šios programos turėjo du vadybininkai, tai jo sūnus A. M. ir S. D.. Jis tiksliai negali pasakyti, kokios apimties funkcijas kiekvienas jų gali atlikti, vadybininkai turi prisijungimą tam tikrai veiklai. Jis pats prisijungimo prie banko sąskaitos neturėjo, 2017 m. balandžio mėnesį jis prašė A. V. duoti prisijungimą jam ar jo žmogui, nes norėjo žinoti įmonės finansinę padėtį, bet A. V. nedavė. Tvirtina, kad jis buhalterinių dokumentų neteikė, jų netvarkė, o motyvacinių priedų skaičiavimus darė E. S., buvusi E. ir A. V.. A. V. sakydavo, kad žmogus gerai padarė ir jam reikia sumokėti arba kad reikėjo kai kuriuos ir nubausti, būdavo tik bendri aptarimai, bet ne kiekvieną mėnesį. Jis pats priedų nei ruošė nei liepė juos mokėti. tuo neužsiminėjo. 2017 m. kovo mėnesį A. V. buvo išėjęs tėvystės atostogų, po to dėl santykių su E. S., buvusia E., sugriuvo A. V. santykiai su tuo metu turėta drauge. Jis žino vieną, kad E. E. vidiniame darbe A. V. reiškė daugiau negu jis, būdamas akcininku. Buvo tokie santykiai, kad E. E. visą įmonės veiklos dokumentaciją turėjo, ji A. V. reiškė daugiau nei jis. 2017 m. kovo mėnesį pati E. E. buvo paskirta vietoj A. V. būti direktore. Jis gavo duomenis, kurie kėlė įtarimų dėl A. V., V., kuris tiekė įrengimus, buvo mokama grynai iš kasos 3500 eurų. Jis gaudavo brėžinius ir tuos įrengimus ir tiekė, bet sugebėjo tuos pinigus nusirašyti. Pabrėžė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo įkurta 2014 metais, dirbti pradėjo 2015 metų gruodžio mėnesio, jis, tai yra J. M. bendrovės akcijas pirko 2015 m. balandžio mėnesį, kada A. V. jau buvo bendrovės direktoriumi. Įmonės būklė ir finansinė situaciją buvo bloga, visi išėjo iš darbo su tuo su kuo išėjo, bet du žmonės išėjo sumokėjus jiems 7 ar 10 kartų daugiau išeitinės, tai buvo priežastis ir paskutinį mėnesį buvo padaryta 6 mėnesių darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka S. D. ir E. E., įmonė prarado apie 10 000 eurų. Tvirtina, kad jis UAB „(duomenys neskelbtini)“ jis bendrovės finansais neužsiminėjo, buhalterinės apskaitos netvarkė, jokių duomenų apie įmonės pajamas pelną ar turtą jis niekus nerašė, jokių ataskaitų niekam neteikė ar priedai buvo mokami oficialiai jis nežino, jokios nusikalstamos veikos nepadarė, civilinių ieškinių nepripažįsta ir prašo jį išteisinti.

Nors kaltinamasis A. V. tvirtina, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojams dalį atlyginimų mokėjo bendrovės akcininko J. M. nurodymu, tačiau ištyrus įrodymų visetą, ši aplinkybė nėra įrodyta. Pats J. M. tvirtina, kad jis jokioje vidaus veikloje nedalyvavo, buhalterinės apskaitos netvarkė, prisijungimų prie UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitos ir buhalterinės apskaitos programos neturėjo. Tai patvirtina ir paties A. V. nurodytos aplinkybės, kad J. M. reikalavo iš jo prisijungimo duomenų, o jis jų nedavė, taip pat UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus liudytojo Ž. B. parodymai, kad atvykęs į jo vadovaujamą bendrovę, J. M. prašė leisti susipažinti su UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentais, prašė dokumentų, po to prašė registrų, tačiau jis pasakė, kad duomenis galės pateikti tik su bendrovės vadovo leidimu, paklausė įmonės vadovo ar gali pateikti dokumentus, leidimo negavęs dokumentų nepateikė. Apklausti liudytojais bendrovės darbuotojai parodė, kad jiems dalį atlyginimo vokeliuose mokėjo A. V., kad būdavo ir J. M.. J. M. parodė, kad jis kartais būdavo, kada buvo mokami atlyginimo priedai už darbo rezultatus, tačiau ar jie buvo apskaityti jis nežino. Abiejų kaltinamųjų kaltinimuose nurodyta, kad J. M. nusikaltimus kaltinamas tuo, jog A. V. nusikaltimus padarė su J. M. žinia. Tačiau byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, kad J. M. žinojo apie tai, kad A. V. apgaulingai tvarkė buhalterinę apskaitą arba teikė neteisingus duomenis apie pajamas, pelną ar turtą. Be to, BK 220 straipsnio 1 dalyje ir 222 straipsnio 1 dalyje nėra numatyta baudžiamoji atsakomybė už ko nors žinojimą, atsakomybė numatyta už konkrečių nusikalstamų veiksmų padarymą. Kaltinamasis A. V. įsteigė UAB „(duomenys neskelbtini)“ ne savo, akcijos buvo registruotos jo tuometinės draugės J. M. vardu, vėliau perleistos jo seseriai N. B. ir J. M.. A. V. pripažino, kad jis išmoko ir suprato, jog pirmiausiai reikia suprasti viską iki galo, neužtenka vien tik pasivadinti vadovu, reikia turėti atitinkamų žinių, kad galėtų teisingai vadovauti, jis išlaikė buvusią šeimą ir vaikus, gyveno su J. M., jiems gimė vaikas, jų išlaikymui buvo reikalingi pinigai, kuriuos jis išmokėdavo sau grynais pinigais, jo oficialus atlyginimas buvo tik 35 eurai, kurių tikrai neužtenka ir vieno žmogaus pragyvenimui, tai jis pats pripažino. Liudytoja J. M. parodė, kad bendrovėje darbo užmokestį apskaičiuodavo buhalterija, neoficialų darbo užmokestį apskaičiuodavo E. E. ir A. V., o J. M. bendrovės veikloje ji nematydavo, jis ten nefigūravo. Net jei J. M. ar koks nors kitas asmuo darė įtaką ir skatino pažeisti įstatymo nustatytą tvarką ir mokėti neapskaitytus pinigus, kam pats A. V. pritarė ir sakė, kad tokią tvarką ketino taikyti, kol įmonės veikla įsivažiuos, už kiekvieną įstatymo pažeidimą atsakingas pats įmonės direktorius A. V.. Įrodymų, patvirtinančių, kad J. M. darė įtaką A. V. sprendimui mokėti dalį darbo užmokesčio darbuotojams neapskaitytais grynais pinigais vokeliuose ar kad J. M. pats priėmė tokį sprendimą, nesurinkta. Bendrovės akcininkui baudžiamoji atsakomybė už apgaulingą buhalterinę apskaitą ar už neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimą nenumatyta, už tai atsako bendrovės direktorius arba apgaulingai buhalterinę apskaitą tvarkantis asmuo.

Ištyrus įrodymų visetą neginčijamai nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo apgaulingai tvarkoma buhalterinė apskaita ir buvo pateikti neteisingi duomenys apie pajamas, pelną ar turtą, tačiau šios išvados neįrodo, kad J. M. padarė šiuos tyčinius nusikaltimus.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnyje nurodyta, kad asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas įstatymo nustatyta tvarka ir pripažintas įsitesėjusiu nuosprendžiu. Ši nekaltumo prezumpcijos sąvoka derinasi ir su Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos 11 straipsnio 1 dalies nuostata, taip pat Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 2 dalį. Tokių pačių nuostatų laikosi ir Europos žmogaus teisių teismas, byloje „Barberas Messegue ir Jabardo prieš Ispaniją” nurodęs, kad kaltintojas privalo pateikti kaltumo įrodymus, t. y. pakankamai kaltumą įrodančių įkalčių, o visos abejonės turi būti traktuojamos kaltinamojo naudai (in dubio pro reo). Tas pats nekaltumo prezumpcijos principas įgyvendintas ir Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 2 straipsnio 3 dalyje, kurioje aiškiai nurodyta, kad „asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką ir tik jeigu veikos padarymo metu iš jo galima buvo reikalauti įstatymus atitinkančio elgesio”. Tai reiškia, kad nekalto asmens patraukimas baudžiamojon atsakomybėn nesiderina su bendraisiais baudžiamosios teisės principais.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse įtvirtintas laisvo įrodymų vertinimo principas reiškia, kad jokie teismui pateikti duomenys neturi iš anksto nustatytos galios ir nė viena įrodymų rūšis neturi pranašumo prieš kitą. Visi teisiamajame posėdyje išnagrinėti duomenys vertinami pagal tas pačias taisykles - teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

Ištyrus įrodymų visetą, darytina išvada, kad šioje baudžiamojoje byloje nėra jokių objektyvių patikimų įrodymų, neabejotinai patvirtinančių, kad būtent kaltinamasis J. M., nuo 2015 m. balandžio 9 d. būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininku, veikdamas kartu su įmonės direktoriumi A. V., apgaulingai organizavo teisės aktų reikalaujamą UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, dėl ko laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 14 d. iki 2017 m. birželio 30 d. negalima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, ir kad jis pateikė neteisingus duomenys apie pajamas, pelną ar turtą, laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 14 d. iki 2017 m. birželio 30 d. ir išvengė 32 148,29 Eur mokėtinų mokesčių į Valstybės bei į Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetus, iš jų: 6 952,31 Eur gyventojo pajamų mokesčio, 3 758,37 Eur sveikatos draudimo mokesčio, 1 883,81 Eur pensijų ir socialinio draudimo mokesčio, 19 452,4 Eur darbdavio įmokų Sodrai, 101,83 Eur įmokų į garantinį fondą.

Kadangi byloje nėra surinkta J. M. kaltę patvirtinančių įrodymų, vadovaujantis in dubio pro reo principu, visos abejonės turi būti traktuojamos kaltinamojo naudai, kaltinamasis J. M. išteisintinas, neįrodžius, kad kaltinamasis dalyvavo padarant šias nusikalstamas veikas (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas).

Kaltinamajam J. M. kardomoji priemonė nepaskirta.

Civilinis ieškinys.

Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam arba už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis).

Civilinis ieškovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašo priteisti iš kaltinamųjų 25 196,41 Eur nusikalstama veika padarytos turtinės žalos atlyginimą.

Civilinis ieškovas kaltinamojo A. V. padarytais nusikalstamais veiksmais patyrė turtinę žalą, kuri atsirado dėl tyčinių neteisėtų kaltinamojo A. V. veiksmų, jo padarytos nusikalstamos veikos tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijusios su civilinio ieškovo patirta turtine žala, civilinis ieškinys įrodytas (10 t. b. l. 88-91), kaltinamojo A. V. neginčijamas, jo pripažįstamas, todėl tenkintinas.

Civilinis ieškovas Kauno apskrities Valstybinė mokesčių inspekcija pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašo priteisti iš kaltinamųjų 6 952,31 Eur nusikalstama veika padarytos turtinės žalos atlyginimą.

Civilinis ieškovas kaltinamojo A. V. padarytais nusikalstamais veiksmais patyrė turtinę žalą, kuri atsirado dėl tyčinių neteisėtų kaltinamojo A. V. veiksmų, jo padarytos nusikalstamos veikos tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijusios su civilinio ieškovo patirta turtine žala, civilinis ieškinys įrodytas (10 t. b. l. 74-77), kaltinamojo A. V. neginčijamas, jo pripažįstamas, todėl tenkintinas.

Bausmės skyrimo nuostatos

Skirdamas kaltinamajam A. v. bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Bausmė skiriama, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 - 61 straipsnių nuostatomis.

Kaltinamojo A. V. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta aplinkybę, kad kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamasis A. V. padarė vieną nesunkų ir vieną apysunkį tyčinius nusikaltimus, kaltės forma – tiesioginė tyčia.

Skirdamas A. V. bausmę, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis dirba, teisiamas pirmą kartą, į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, į tai, kad nenustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, į tai, kad jis padarė vieną nesunkų ir vieną apysunkį tyčinius nusikaltimus, į tai, kad nusikaltimai sunkių pasekmių nesukėlė, todėl daro išvadą, kad kaltinamajam skirtinos mažesnio, nei įstatymo numatyto dydžio, bausmės – baudos, kurių dydis taikytinas pagal BK 47 straipsnio redakciją, galiojusią iki 2017 m. spalio 6 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bei 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintinos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, kadangi yra ideali nusikalstamų veikų sutaptis.

Kaltinamajam A. V. kardomoji priemonė nepaskirta.

Laikinas nuosavybės teisių apribojimas, paskirtas 2021 m. lapkričio 16 d. Kauno apygardos prokuratūros 3-iojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės nutarimu J. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) turimam turtui – negyvenamajai patalpai - Poilsio patalpos, esančiai (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančios J. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir N. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) unikalus Nr. 2392-0002-5029:0011, kurio vertė – 34 465,00 Eur, iki 2022 m. gegužės 16 d., nustatant dalinį nuosavybės teisų apribojimą, uždraudžiant turtu disponuoti, leidžiant juo naudotis, turto arešto akto identifikavimo kodas: 2021036152, 2022 m. gegužės 12 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutartimi pratęstas iki 2022 m. rugpjūčio 16 d., nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintinas.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentai, saugomi Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato kriminalinės policijos ENTV patalpose, esančiose Baltų pr. 143, Kaune, nuosprendžiui įsiteisėjus perduotini į Kauno miesto savivaldybės administracijos likviduotų įmonių archyvų skyrių.

Remdamasis išdėstytais motyvais ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 303 – 308 straipsniais, 312 straipsniu, 313 straipsniu, teismas

n u s p r e n d ė :

J. M. išteisinti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 220 straipsnio 1 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį, neįrodžius, kad kaltinamasis dalyvavo padarant nusikalstamas veikas.

A. V. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 220 straipsnio 1 dalyje ir 222 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam bausmes:

- pagal BK 220 straipsnio 1 dalį – 50 MGL, tai yra 1 883,00 (vieno tūkstančio aštuonių šimtų aštuoniasdešimt trijų) eurų dydžio baudą,

- pagal BK 222 straipsnio 1 dalį – 100 MGL, tai yra 3 766,00 (trijų tūkstančių septynių šimtų šešiasdešimt šešių) eurų dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bei 5 dalies 1 punktu, subendrinti paskirtas bausmes apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, paskirti galutinę bausmę – 100 MGL, tai yra 3 766,00 (trijų tūkstančių septynių šimtų šešiasdešimt šešių) eurų dydžio baudą.

Civilinio ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo patenkinti visiškai ir priteisti iš A. V. 25 196,41 Eur (dvidešimt penkis tūkstančius vieną šimtą devyniasdešimt šešis eurus ir 41 ct) nusikalstama veika padarytos turtinės žalos atlyginimą civilinio ieškovo naudai.

Civilinio ieškovo Kauno apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo patenkinti visiškai ir priteisti iš A. V. 6 952,31 Eur (šešis tūkstančius devynis šimtus penkiasdešimt du eurus ir 31 ct) nusikalstama veika padarytos turtinės žalos atlyginimą civilinio ieškovo naudai.

Įpareigoti A. V. per 12 (dvylika) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos baudą sumokėti į kaltinamojo pasirinkto banko Lietuvos Respublikos Valstybinės mokesčių inspekcijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801, nurodant, kad laiku nesumokėjus baudos, ji bus išieškota priverstinai.

Išaiškinti kaltinamajam, kad sumokėjus baudą privaloma Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų raštinės (Kaunas, Laisvės al. 103, kabinetas Nr. 111) tarnautojui pateikti banko kvitą (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnis, 23 straipsnis).

Laikiną nuosavybės teisių apribojimą, paskirtą 2021 m. lapkričio 16 d. Kauno apygardos prokuratūros 3-iojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės nutarimu J. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) turimam turtui – negyvenamajai patalpai - Poilsio patalpos, esančiai (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančios J. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir N. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) unikalus Nr. 2392-0002-5029:0011, kurio vertė – 34 465,00 Eur, iki 2022 m. gegužės 16 d., nustatant dalinį nuosavybės teisų apribojimą, uždraudžiant turtu disponuoti, leidžiant juo naudotis, turto arešto akto identifikavimo kodas: 2021036152, 2022 m. gegužės 12 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutartimi pratęstą iki 2022 m. rugpjūčio 16 d., nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentus, saugomus Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato kriminalinės policijos ENTV patalpose, esančiose Baltų pr. 143, Kaune, nuosprendžiui įsiteisėjus perduoti į Kauno miesto savivaldybės administracijos likviduotų įmonių archyvų skyrių.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėja Tatjana Butkienė