Administracinė byla Nr. eA-1877-575/2026
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-06618-2025-3
Procesinio sprendimo kategorijos: 9.2; 9.3
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2026 m. kovo 18 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Arūno Sutkevičiaus,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), atstovaujamo (duomenys neskelbtini), apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2026 m. vasario 3 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), atstovaujamo (duomenys neskelbtini), skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
1. (duomenys neskelbtini)
2. Pareiškėjai skundą grindė šiais pagrindiniais argumentais:
2.1. Pareiškėjos sutuoktiniui Lietuvoje suteiktas prieglobstis. Pareiškėja su sutuoktiniu yra išsiskyrusi, tačiau tik formaliai, siekdama išvengti šeimos persekiojimo gyvenant jos kilmės valstybėje – (duomenys neskelbtini). Šiuo metu jie gyvena kartu Lietuvoje.
2.2. Atsakovas pripažino, kad pareiškėjui turi būti suteiktas prieglobstis pagal Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 1V-131 (toliau – ir Prieglobsčio tvarkos aprašas) 129 punktą (Sprendime klaidingai nurodytas 109 punktas) nenagrinėjant prašymo iš esmės, o kaip prieglobsčio turėtojo Lietuvoje šeimos nariui dėl to, kad jo tėvui suteiktas prieglobstis Lietuvoje. Pareiškėjai taip pat turi būti suteiktas prieglobstis pagal minėtą nuostatą.
2.3. Pareiškėja vis dar yra minėto asmens sutuoktinė nepaisant to, kad jų santuoka nutraukta (duomenys neskelbtini), nes nuo pareiškėjos atvykimo į Lietuvą šeima gyvena kartu. Jie negali sudaryti santuokos Lietuvoje, nes sutuoktinis privalo gauti pažymą iš (duomenys neskelbtini), kad jis nėra sudaręs santuokos. Tokią pažymą galima gauti asmeniškai pagal gyvenamąją vietą, todėl naujas santuokos įforminimas nepriklauso nuo sutuoktinių valios ir šiuo metu negalimas dėl objektyvių aplinkybių, kurios nedraudžia atsakovui objektyviai, sąžiningai ir protingai įvertinti situaciją.
2.4. Pareiškėja yra faktinė prieglobsčio turėtojo Lietuvoje sutuoktine, ji reiškė savo priešišką kilmės valstybės režimui nuomonę socialiniuose tinkluose. (duomenys neskelbtini) vyrauja represinė aplinka opozicijai ir jų šeimos nariams, realu, kad iš jos bus atimtas ir perduotas valstybei nepilnametis pareiškėjas dėl valstybės sukurto bedarbystės statuso ir (ar) kitų aplinkybių.
2.5. Migracijos departamentas, iš esmės pripažinęs pareiškėjų nurodytas aplinkybes, suklydo dėl jų profilio ir neteisingai įvertino kilmės valstybės informaciją tarptautinių teismų praktikos kontekste.
2.6. Nustačius, kad pareiškėjas atitinka Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 2 straipsnio 22 dalyje nustatytus kriterijus kaip gavusio prieglobstį asmens šeimos narys, jam atsakovas privalo suteikti prieglobstį. Atsakovas nepagrįstai nurodė, kad Prieglobsčio tvarkos aprašas ir Įstatymas prieštarauja 2011 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvai 2011/95/ES Dėl trečiųjų šalių piliečių ar asmenų be pilietybės priskyrimo prie tarptautinės apsaugos gavėjų, vienodo statuso pabėgėliams arba papildomą apsaugą galintiems gauti asmenims ir suteikiamos apsaugos pobūdžio reikalavimų (toliau – ir Direktyva 2011/95/ES). Atsakovo nurodyti Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ir ESTT) išaiškinimai ar 2024 m. gegužės 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2024/1347 dėl trečiųjų šalių piliečių ar asmenų be pilietybės priskyrimo prie tarptautinės apsaugos gavėjų, vienodo pabėgėlių arba papildomą apsaugą galinčių gauti asmenų statuso ir suteikiamos apsaugos pobūdžio standartų, kuriuo iš dalies keičiama Tarybos direktyva 2003/109/EB ir panaikinama Direktyva 2011/95/ES (toliau – Reglamentas 2024/1347/ES), kuris bus taikomas nuo 2026 m. birželio mėn., nepanaikina nacionalinės teisės taikymo šiuo klausimu.
2.7. Visi pareiškėjų šeimos nariai gali sulaukti persekiojimo už vieno iš šeimos narių veiksmus. Šiai bylai aktualus ESTT 2018 m. spalio 4 d. prejudicinis sprendimas byloje Nigyar Rauf Kaza Ahmedbekova ir Rauf Emin Ogia Ahrnedbekov prieš Zamestnik-predsedatel na Darzhavna agentsia za bezhantsite. Atsakovas neatsižvelgė, kad pagal Europos Sąjungos prieglobsčio agentūros 2022 m. gruodžio 16 d. parengtą „Politinės nuomonės praktinį vadovą“ padidintą riziką susidurti su persekiojimu turi sutuoktinis / sutuoktinė ir nepilnamečiai vaikai. Migracijos departamento vertinimas neatitinka prieglobsčio teisėje nustatytų taisyklių ir ESTT praktikos. Atsakovas negali reikalauti iš pareiškėjų slėpti savo įsitikinimus. Rizikos vertinimas turėjo būti koncentruotas ne į tai, ar pareiškėjai iš tiesų praeityje patyrė persekiojimus dėl politinių įsitikinimų, o į tai, ar grįžę į (duomenys neskelbtini) jie galės šiuos įsitikinimus išreikšti nepatirdami režimo persekiojimo.
3. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime prašė pareiškėjų skundą atmesti.
4. Atsakovas atsiliepimą grindė šiais pagrindiniais argumentais:
4.1. Sprendimas priimtas įvertinus motyvus, kuriais pareiškėjai grindė prašymą suteikti prieglobstį (persekiojimo grėsmė dėl pareiškėjos vyrui ir pareiškėjo tėvui iškeltų baudžiamųjų bylų „ekstremizmo“ pagrindu) ir nenustačius pagrįstos tikimybės, kad kilmės valstybėje pareiškėjams gali grėsti tarptautinės apsaugos reikalaujantis pavojus, sąlygojamas jų asmeninėmis savybėmis. Pareiškėjų baimė patirti persekiojimui tolygius veiksmus laikoma išskirtinai hipotetine, grindžiama ypatingai neapibrėžta tikimybe.
4.2. Atsakovas, vadovaudamasis ESTT 2025 m. birželio 5 d. sprendimu byloje Nr. C-349/24 Nuratau (toliau – ir Nuratau) bei ESTT jurisprudencija nurodė, kad nepriklausomai nuo to, jog pareiškėjas formaliai atitinka Prieglobsčio tvarkos aprašo 109 punktą, ši Prieglobsčio tvarkos aprašo nuostata prieštarauja Direktyvos 2011/95/ES 3 straipsniui, todėl Migracijos departamentas privalo atsisakyti ją taikyti. Todėl pareiškėjui netaikomas Prieglobsčio tvarkos aprašo 109 punktas ir jo atitiktis tarptautinės apsaugos suteikimo kriterijams, nustatytiems Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose, buvo vertinama individualiai, vadovaujantis Prieglobsčio tvarkos aprašo 97 punktu.
4.3. Atsakovas įvertino visą su pareiškėjų individualia situacija susijusią informaciją ir priėmė Sprendimą, kuriame detaliai išdėstytos visos išvados bei motyvai. Vertinant pareiškėjo prieglobsčio prašymą, buvo atsižvelgta į jo amžių ir priklausomybę nuo juo besirūpinančių asmenų, ilgalaikę įtaką vaiko fizinei ir psichologinei raidai bei gerovei, ypatingą pažeidžiamumą, šeiminę padėtį, išsilavinimą ir jo fizinės bei psichinės sveikatos būklę. Buvo atliktas perspektyvinis vertinimas siekiant nustatyti, ar pareiškėjams kilmės valstybėje gresia persekiojimas dėl konvencijoje nurodytų priežasčių bei pagrįstai konstatuota, jog pareiškėjų deklaruojama baimė nelaikytina visiškai pagrįsta. Aplinkybė, jog kilmės valstybėje yra pažeidžiamos žmogaus teisės, savaime nereiškia, kad dėl to bus suteikiama papildoma apsauga.
4.4. Priimant Sprendimą buvo surinkta ir įvertinta informacija apie pareiškėjos dalyvavimą opoziciniuose protestuose, dalijimąsi opozicinio turinio medžiaga socialinėje medijoje, pareiškėjos sulaikymus dėl jos buvusio sutuoktinio veiklos, jos atleidimą iš paskutinės darbovietės ar gręsiantį pareiškėjo atėmimą iš šeimos ir jo atidavimą į globos namus, galimą persekiojimą ir konstatuota, kad rizika pareiškėjams nukentėti ateityje yra išskirtinai hipotetinė, grindžiama neapibrėžta tikimybe. Įvertinus aktualių aplinkybių visumą, tyrimo metu nenustatytas tariamas persekiotojas, tikėtini motyvai ir tikslai siekti nustatyti pareiškėjų buvimo vietą, juos sulaikyti ir nubausti, taip pat prielaida, kad toks motyvas ir tikslas atsirado pareiškėjams išvykus iš kilmės valstybės.
5. Teismo posėdyje pareiškėja papildomai paaiškino, kad jos vyras dalyvavo visuose 2021 m. protestuose, ji taip pat, tačiau ne taip aktyviai; jos vyras socialiniuose tinkluose aktyviai rašė straipsnius, pareiškėja dėdavo „patiktukus“ ir dalinosi jais. Teigė, kad jau 2 metus praleido Lietuvoje turėdama (duomenys neskelbtini) jau pasibaigusią humanitarinę vizą, tiksliai žino, kad KGB apklausia žmones pasienyje, kurie gali būti susiję su opozicija, nurodė, kad negalės pereiti sienos, nes jos vyras įrašytas į „teroristų ir ekstremistų“ sąrašą, paskelbta jo paieška. Dėl KGB apklausos gali nebegrįžti namo, pasienyje atims jos vaiką, o pati pareiškėja atsidurs tardymo izoliatoriuje; net jei ji grįš namo, jai iš karto „prasidės spaudimas“, pas ją lankysis KGB ir komisijos, užtikrinančios vaikų gerovę, iš karto kils klausimas, kaip pareiškėja galėjo leisti savo vaikui gyventi Lietuvoje kartu su jos vyru, kuris yra „ekstremistas“ ir „teroristas“, kad pareiškėja neatsakinga motina. Paaiškino, kad pareiškėja nebeturės galimybės įsidarbinti. Pareiškėja prieglobsčio prašymą pateikė likus mėnesiui iki (duomenys neskelbtini) vizos galiojimo pabaigos, Migracijos departamentas 4 kartus pratęsė pareiškėjos dokumento galiojimą. Pareiškėja nurodė, kad apie 2021 m. jos vyrui suteiktas prieglobstis; patvirtino, kad, gyvendama (duomenys neskelbtini), nebuvo uždaryta į tardymo izoliatorių, jai reikėjo kartą per mėnesį lankytis milicijoje, taip pat milicija atvykdavo į pareiškėjos darbą ir (ar) namus 1–2 kartus per mėnesį.
6. Teismo posėdyje Migracijos departamento atstovė papildomai paaiškino, kad pareiškėjui galėjo būti suteiktas prieglobstis iki ESTT Nuratau bylos, bet šiuo metu prieglobstis negali būti suteiktas vien dėl to, kad nepilnametis pareiškėjas yra pareiškėjos sutuoktinio šeimos narys, turi būti individualios aplinkybės. Nurodė, kad Migracijos departamentas taip pat vertino motyvus dėl nepilnamečio vaiko paėmimo iš šeimos. Pareiškėjams Sprendimu nebuvo suteiktas prieglobstis Lietuvoje, tačiau jiems neuždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, Sprendimas neužkerta kelio kreiptis dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, jeigu jie atitiks Įstatymo nustatytus reikalavimus.
II
7. Regionų administracinis teismas 2026 m. vasario 3 d. sprendimu pareiškėjų skundą atmetė.
8. Teismas nustatė, be kita ko, šias faktines aplinkybes:
8.1. Pareiškėja, (duomenys neskelbtini) pilietė, Migracijos departamentui 2024 m. sausio 3 d. pateikė prašymą suteikti prieglobstį, kuriame, be kita ko, nurodė, kad (duomenys neskelbtini) išsituokė su jos nurodytu asmeniu, kuriam (duomenys neskelbtini) iškeltos dvi baudžiamosios bylos, jam Lietuvos Respublikoje suteiktas politinis prieglobstis. Pareiškėja nurodė, kad kilmės valstybėje jai gresia persekiojimo rizika dėl jos ir sutuoktinio vykdytos pilietinės veiklos, nukreiptos prieš kilmės valstybės režimą.
8.2. Nepilnametis pareiškėjas Migracijos departamentui 2024 m. vasario 9 d. pateikė prašymą suteikti prieglobstį.
8.3. 2024 m. vasario 12 d. vyko pareiškėjos apklausa Migracijos departamente, kurios metu ji išdėstė prašymui dėl prieglobsčio aktualias aplinkybes. Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) jai advokatas patarė išsiskirti su vyru, nes jai buvo sunku atlaikyti tardymus, po skyrybų tardymų sumažėjo; išsiskyrė su vyru, nes (duomenys neskelbtini) įvedė teismo už akių praktiką, pagal kurią iš „ekstremistų / pabėgėlių“ ėmė atiminėti turtą, kurį norėjo išsaugoti. Šiuo metu gyvena kartu su savo vyru ir nori čia gyventi, čia padavė prašymą susituokti, tačiau jam reikia pažymos iš (duomenys neskelbtini), kurios gauti negali, nes ją išduoda tik asmeniškai dalyvaujant.
8.4. Migracijos departamentas skundžiamu Sprendimu nusprendė nesuteikti pareiškėjams prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos), kadangi nenustatyta prieglobsčio suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 86–87 straipsniuose. Sprendime nurodyta, kad vadovaujantis Įstatymo 76 straipsnio 1 dalimi, išnagrinėjus pareiškėjų prašymus suteikti prieglobstį iš esmės, nenustatyta pagrįstos tikimybės, kad kilmės valstybėje pareiškėjams gali grėsti tarptautinės apsaugos reikalaujantis pavojus, sąlygojamas jų turimomis arba jiems priskirtomis asmeninėmis savybėmis. Pareiškėjų baimė patirti persekiojimui tolygius veiksmus iš (duomenys neskelbtini) institucijų laikoma išskirtinai hipotetine, grindžiama ypatingai neapibrėžta tikimybe.
9. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas ginčą, vadovavosi Įstatymo (83 str. 1–2 d., 86–87 str.), 1951 m. Jungtinių Tautų konvencijos „Dėl pabėgėlių statuso“ (toliau – ir Konvencija; 1 str.), Prieglobsčio tvarkos aprašo (97, 99 p.) nuostatomis, taip pat jas aiškinančia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktika.
10. Teismas, vadovaudamasis ESTT sprendime Nuratau pateiktais išaiškinimais atmetė argumentus, kad šiuo atveju turėjo būti taikomas Prieglobsčio tvarkos aprašo 109 punktas, nenagrinėjant pareiškėjų prieglobsčio prašymų iš esmės, t. y. kad jiems turi būti suteiktas tos pačios formos prieglobstis kaip ir pareiškėjos (buvusiam) sutuoktiniui, nes pareiškėjai yra šio asmens šeimos nariai. Teismas nurodė, kad nagrinėjant prieglobsčio prašymą reikia vertinti individualias aplinkybes, susijusias su prieglobsčio prašytojo statusu jo kilmės valstybėje, o ne su jo statusu ES valstybėje narėje, šiuo atveju – Lietuvoje. Aplinkybė, kad Nuratau sprendimas priimtas papildomos apsaugos, o ne prieglobsčio suteikimo, kontekste, nedaro įtakos jo aktualumui nagrinėjamoje byloje, nes jame buvo pateiktas aktualus Direktyvos 2011/95/ES 3 straipsnio išaiškinimas. Teismas nurodė, kad Sprendime atskirai nepasisakyta dėl Prieglobsčio tvarkos aprašo 109 punkto taikymo dėl pareiškėjos, tačiau tai nedaro įtakos Sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, nes iš pareiškėjos Migracijos departamentui pateiktų rašytinių įrodymų, t. y. iš (duomenys neskelbtini) teismo sprendimo matyti, kad pareiškėjos ir jos nurodyto asmens santuoka nutraukta. Nors pareiškėja teigia gyvenanti su minėtu asmeniu kaip šeima, pareiškėja nėra jo šeimos narė Įstatymo 2 straipsnio 22 dalyje prasme. Todėl Migracijos departamentas pagrįstai atsisakė taikyti Prieglobsčio tvarkos aprašo 109 punktą ir pareiškėjų situacijas vertino individualiai, vadovaudamasis Prieglobsčio tvarkos aprašo 97 punktu.
11. Teismo vertinimu, pareiškėjų atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslas nebuvo prieglobsčio prašymas. Teismas pažymėjo, kad į Lietuvos Respubliką pareiškėjai atvyko turėdami (duomenys neskelbtini) vizas, galiojusias iki 2024 m. sausio 31 d., pareiškėja prieglobsčio prašymą pateikė likus mažiau nei mėnesiui iki jos (duomenys neskelbtini) vizos galiojimo pabaigos, jos nepilnametis sūnus – pasibaigus jo (duomenys neskelbtini) vizos galiojimui, t. y. praėjus 2–3 mėn. nuo atvykimo į Lietuvos Respubliką dienos.
12. Teismas atmetė argumentus dėl galimo pareiškėjos persekiojimo dėl jos buvusiam sutuoktiniui iškeltų baudžiamųjų bylų. Teismo vertinimu, šie argumentai yra hipotetinio pobūdžio – pareiškėjos vyrui (duomenys neskelbtini) išvykus iš (duomenys neskelbtini), pareiškėja dar daugiau nei dvejus metus gyveno savo kilmės valstybėje. Pareiškėja pati patvirtino nebuvusi aktyvi demonstracijų dalyvė, byloje nėra duomenų apie pareiškėjai pateiktus kaltinimus, iškeltas baudžiamąsias, administracines bylas. Pareiškėjos nurodytos kratos ir apklausos, tikėtina, susijusios su dėl jos buvusio vyro atliktais tyrimais. Įvertinęs pareiškėjos pasakojimą teismo posėdyje, apklausos metu ir departamento surinktą informaciją, teismas sutiko su atsakovo išvada, kad pareiškėjai neatitinka Įstatymo 86 straipsnio sąlygų pabėgėlio statusui gauti ir papildomos apsaugos suteikimo kriterijų pagal Įstatymo 87 straipsnio nuostatas.
13. Teismas pažymėjo, kad Migracijos departamentas surinko pakankamai duomenų apie pareiškėjų kilmės valstybę, taip pat vertino pareiškėjų padėtį kilmės valstybėje bei įvertino jų nurodytas aplinkybes, t. y., kad pareiškėja buvo susituokusi su asmeniu, su kuriuo išsiskyrė ir kuriam suteiktas prieglobstis (pabėgėlio statusas) Lietuvos Respublikoje; kad, tikėtina, išvykus minėtam asmeniui teisėsaugos pareigūnai atliko kratą pareiškėjos namuose, klausinėjo apie jos buvusio vyro buvimo vietą, jo vykdomą veiklą ir kt.; įvertino pareiškėjo amžių ir priklausomybę nuo juo besirūpinančių asmenų, ilgalaikę įtaką jo fizinei ir psichologinei raidai ir gerovei, ypatingą pažeidžiamumą, šeiminę padėtį, išsilavinimą ir jo fizinės bei psichinės sveikatos būklę, bei nustatė, kad įvardyti kriterijai neturi įtakos vertinant pagrįstą persekiojimo baimę ir kt.; pareiškėjos teiginius, susijusius su jos dalyvavimu opoziciniuose protestuose 2020–2021 m.; išnagrinėjo pareiškėjos, jos buvusio sutuoktinio ir pareiškėjo veiklą socialinėje medijoje ir nerado informacijos, kad pareiškėja būtų dalyvavusi protestuose 2020–2021 m.; Departamentas pasinaudojo turinio archyvavimo paieškos programėle ir nerado informacijos, kad pareiškėja būtų trynusi opozicinio pobūdžio informaciją, taip pat nerado informacijos dėl jos dalyvavimo protestuose ir viešojoje erdvėje. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendė, kad atsakovas pagrįstai konstatavo, jog pareiškėjos teiginiai dėl jos dalyvavimo protestuose 2020–2021 yra abstraktūs ir nedetalūs, kad iki išvykimo iš (duomenys neskelbtini) 2023 m. pabaigoje pareiškėjai nebuvo iškeltos administracinio ar baudžiamojo pobūdžio bylos ir pagrįstai atmetė argumentą, kad pareiškėja asmeniškai dalyvavo (duomenys neskelbtini) protestuose 2020–2021 m. dėl patikimumo stokos.
14. Teismas nurodė, kad atsakovas įvertino ir pareiškėjos teiginius, susijusius su jos atleidimu iš darbo dėl jos politinių įsitikinimų, vyro „ekstremistinės veiklos“ ir negalėjimu įsidarbinti dėl prastos charakteristikos. Pareiškėja nenurodė, kad atsakovo vertinimai yra klaidingi ir nemėgino jų paneigti nei skunde, nei teismo posėdyje. Todėl teismas konstatavo, kad byloje nėra duomenų, kad pareiškėja buvo atleista iš darbo, bet ne savanoriškai nutraukė darbo sutartį, taip pat nėra duomenų, kad jos atleidimas galėtų būti susijęs su neigiama pareiškėjos charakteristika dėl buvusio sutuoktinio.
15. Teismas nenustatė duomenų apie tai, kad pareiškėjos šeima būtų įtraukta į socialinės rizikos šeimų sąrašą, kad šeima domintų kilmės valstybės institucijas ar kad toks domėjimasis sąlygotų realų nepilnamečio vaiko paėmimą iš šeimos. Byloje nėra duomenų apie (duomenys neskelbtini) pareiškėjai skirtas administracines nuobaudas, kas sąlygotų grėsmę pareiškėjui būti atimtam iš jos. Kadangi pareiškėja oficialiai išsiskyrusi su buvusiu sutuoktiniu, atsakovas šią aplinkybę pagrįstai vertino kaip hipotetinio pagrindo grėsmę.
16. Teismas pažymėjo, kad Sprendime konstatuota, jog pareiškėjos buvęs sutuoktinis nėra žinomas žurnalistas ar vieša opozicinė figūra, dėl kurios pareiškėjams su didele tikimybe kiltų grėsmė grįžti atgal į jų kilmės valstybę; atsižvelgta į tai, kad dar (duomenys neskelbtini) pareiškėja oficialiai išsituokė, todėl nėra jos buvusio sutuoktinio šeimos narė; (duomenys neskelbtini) institucijos praėjus 6 mėn. po baudžiamosios bylos buvusiam sutuoktiniui iškėlimo, išdavė pareiškėjai (duomenys neskelbtini) piliečio pasą ir tuo metu pareiškėja nebuvo oficialiai išsituokusi; pareiškėja teisėtai išvyko iš kilmės valstybės per oficialų sienos kirtimo punktą ir prieglobsčio pasiprašė tik praėjus beveik 3 nuo buvusiam sutuoktiniui iškeltos baudžiamosios bylos; Interpolo duomenų bazėje nėra duomenų apie pareiškėjų paiešką, jų duomenų nėra ir asmenų, įsitraukusių į ekstremistinę veiklą, sąraše ar kituose aktualiuose sąrašuose; pareiškėjai išvykimo metu nesusidūrė su papildoma patikra ar dokumentų reikalavimu, nebuvo tikrinami jų įrenginiai. Todėl teismas sutiko su atsakovo išvada, kad pareiškėjų prielaidos apie galimą jų persekiojimą, kaip jis suprantamas prieglobsčio teisėje, dėl giminystės ryšių su pareiškėjos buvusiu sutuoktiniu nėra pagrįstos objektyviais duomenimis, o nurodoma grėsmė yra hipotetinio pobūdžio, todėl pagrįstai nenustatė pagrįstos tikimybės, jog pareiškėjų profilis (nepriklauso opozicinei organizacijai, nėra žinomi režimo kritikai, viešai neragino imtis veiksmų prieš valdžią, praeityje nėra nukentėję nuo režimo, nėra sisteminiai opozicinių akcijų dalyviai) ir individualios aplinkybės sąlygotų realią persekiojimo riziką grįžimo į kilmės valstybę atveju.
17. Vertindamas pareiškėjų atstovo teismo posėdžio metu nurodytą argumentą, kad pagal Prieglobsčio tvarkos aprašo 105.3 punktą Migracijos departamentas, nesuteikdamas pareiškėjams prieglobsčio, privalėjo jiems išduoti leidimus laikinai gyventi, teismas nurodė, kad pareiškėjas nėra nelydimas nepilnametis, nes į kilmės valstybę jis galėtų grįžti kartu su motina – pareiškėja. Be to, byloje nėra nustatytos humanitarinės priežastys, dėl kurių pareiškėjai negalėtų grįžti į (duomenys neskelbtini). Sprendimu pareiškėjams nėra uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką, jie nėra priverstinai išsiunčiami iš Lietuvos Respublikos, jiems nėra užkirstas kelias kreiptis dėl vizos ar leidimo laikinai gyventi gavimo Lietuvos Respublikoje. Atsižvelgiant į tai, teismas atmetė pareiškėjų argumentus, kad Migracijos departamentas privalėjo taikyti nurodytą teisinį reguliavimą ir suteikti pareiškėjams leidimus laikinai gyventi savo iniciatyva.
18. Teismas konstatavo, kad atsakovas detaliai ir išsamiai išnagrinėjo pareiškėjų prieglobsčio bylos medžiagą, įvertino visus surinktus duomenis, tinkamai pritaikė teisės normas, todėl Sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, jo nėra pagrindo naikinti. Tai konstatavęs teismas atmetė išvestinį reikalavimą dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.
III
19. Pareiškėjai pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2026 m. vasario 3 d. (apeliaciniame skunde nurodyta data – „2025 m.“ laikytina rašymo apsirikimu) sprendimą ir įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjų prieglobsčio prašymą. Pareiškėjai nesutinka su skundžiamu teismo sprendimu ir jame nurodytais argumentais.
20. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Regionų administracinio teismo 2026 m. vasario 3 d. sprendimą.
21. Atsakovas pakartoja pirmosios instancijos teismui nurodytus argumentus ir atsiliepime į apeliacinį skundą papildomai pažymi:
21.1. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas pareiškėjų argumentus ir byloje esančius įrodymus, priėjo prie pagrįstos išvados, kad Migracijos departamentas, priimdamas ginčijamą Sprendimą, nepažeidė teisės aktų reikalavimų.
21.2. Aplinkybė, kad pareiškėjų šeimos nariui yra suteiktas prieglobstis, savaime nelemia, jog ir pareiškėjams Migracijos departamentas privalo suteikti tokios pačios formos prieglobstį. Pareiškėjai nepaneigė nei pirmosios instancijos teismo, nei atsakovo padarytų išvadų ginčo klausimais.
k o n s t a t u o j a:
IV.
28. Nagrinėjamos bylos dalykas – Migracijos departamento Sprendimo, kuriuo pareiškėjams buvo atsisakyta suteikti prieglobstį (pabėgėlio statusą ir papildomą apsaugą) Lietuvos Respublikoje, pagrįstumas ir teisėtumas.
29. Migracijos departamentas Sprendime nurodė, kad nenustatyta pagrįstos tikimybės, jog kilmės valstybėje pareiškėjams gali grėsti tarptautinės apsaugos reikalaujantis pavojus, sąlygojamas jų turimomis arba jiems priskirtomis asmeninėmis savybėmis, o su tuo susijusi jų deklaruojama baimė laikytina išskirtinai hipotetine. Migracijos departamento vertinimu, aplinkybė, kad pareiškėjos (buvusiam) sutuoktiniui ir nepilnamečio pareiškėjo tėvui (duomenys neskelbtini) buvo suteiktas prieglobstis, šių išvadų nepaneigia.
30. Pirmosios instancijos teismas pritarė atsakovo išvadoms ir sprendė, kad Migracijos departamento Sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas. Teismo teigimu, atsakovas tinkamai įvertino individualią pareiškėjų situaciją, taip pat jų nurodytas prieglobsčio prašymo aplinkybes, situaciją jų kilmės valstybėje.
31. Pareiškėjai apeliaciniame skunde su šiuo pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka ir prašo jį panaikinti, be kita ko, nurodydami, kad pirmosios instancijos teismo ir atsakovo išvados yra nepagrįstos, jiems turėjo būti suteiktas prieglobstis Lietuvoje.
32. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, tikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatyta aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą šias ribas peržengti ar konstatuoti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus sprendimo negaliojimo pagrindus, todėl apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja pagal apeliacinio skundo ribas.
33. Pabėgėlio statuso suteikimas reglamentuojamas Įstatymo 86 straipsnyje, kurio 1 dalyje įtvirtinta, kad pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės apsauga arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti, jeigu nėra priežasčių, nustatytų šio Įstatymo 88 straipsnio 1 ir 2 dalyse.
34. Papildomos apsaugos suteikimas reglamentuojamas Įstatymo 87 straipsnyje, kurio 1 dalyje nustatyta, kad papildoma apsauga suteikiama prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas (1 p.); yra grėsmė, kad jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija (2 p.); yra rimta ir asmeninė grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu (3 p.).
35. Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintose teisės normose nustatyta visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga, viena vertus, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančiojo prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir pan. Kita vertus, vartojama sąvoka baimė yra dvasinė būsena ir subjektyvi būklė, todėl minėta visiškai pagrįstos baimės sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant, ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-10/2012; kt.). Galimas persekiojimas turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę, taip pat jis turi būti individualaus pobūdžio (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUEtMjU1Ny02MjQvMjAxNw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eA-2557-624/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eA-2557-624/2017">eA-2557-624/2017</a> ir kt.).
36. Remiantis EŽTT praktika prieglobsčio bylose, siekiant išsiaiškinti, ar prieglobsčio prašančio asmens prašymas yra pagrįstas, turi būti nustatyta, kad įvykus tokio asmens deportacijai kyla reali rizika, jog asmuo patirs elgesį, kuris prieštarauja Europos žmogaus teisių konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui; tokia rizika turi būti nustatyta remiantis pakankamais įrodymais, atsižvelgiant į konkrečią individualią situaciją (žr., pvz., EŽTT 2008 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą byloje NA prieš Jungtinę Karalystę (pareiškimo Nr. 25904/07)).
37. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjai (nepilnametis pareiškėjas ir jo atstovė pagal įstatymą – motina) prašymą suteikti prieglobstį grindė baime patirti persekiojimą kilmės valstybėje, (duomenys neskelbtini), dėl: buvusio pareiškėjos sutuoktinio ir pareiškėjo tėvo (duomenys neskelbtini) vykdytos prieš režimą nukreiptos veiklos, dėl kurios jam buvo iškelta baudžiamoji byla dėl „ekstremizmo“ ir kuriam buvo suteiktas prieglobstis Lietuvos Respublikoje; dėl pačios pareiškėjos dalyvavimo opoziciniuose protestuose ir viešinamos opozicinio turinio medžiagos socialinėje medijoje; dėl pareiškėjų namuose atliktų kratų, areštuotų daiktų ir patirtų tardymų dėl (duomenys neskelbtini) veiklos. Pareiškėja taip pat nurodė, kad buvo atleista iš darbo kilmės valstybėje dėl politiškai motyvuotų priežasčių, taip pat jog egzistuoja galimybė, kad nepilnametis pareiškėjas bus atimtas iš pareiškėjos bei atiduotas į vaikų globos namus.
38. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, ginčo šalių argumentus, aktualų teisinį reguliavimą ir teismų praktiką, Sprendimo turinį, nepritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad skundžiamas Migracijos departamento Sprendimas yra pagrįstas, motyvuotas ir teisėtas.
39. Remiantis atsakovo surinkta informacija, (duomenys neskelbtini) persekiojami ne tik žurnalistai, opozicijos veikėjai, studentai, bet ir eiliniai piliečiai, išėję į gatves pareikšti savo nuomonės arba komentuojantys situaciją internete, viešinantys režimui priešišką informaciją. Taikiuose protestuose dalyvavę asmenys sulaikomi ir apkaltinami, neretai prieš juos taikomos psichologinės ir fizinės poveikio priemonės. Tokiu būdu vykdomi politiškai motyvuoti areštai, baudimai ir kt., kadangi protestuotojai yra suvokiami kaip keliantys grėsmę valdančiajam režimui. Vėliau šie asmenys gali būti nuteisti (kaip ir nagrinėjamu atveju (duomenys neskelbtini) iš tokių asmenų gali būti atimami vaikai.
40. Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nebuvo ginčo, kad pareiškėjos (šiuo metu buvęs) sutuoktinis buvo paskelbtas „ekstremistu“ kilmės valstybėje ir jam yra suteiktas prieglobstis Lietuvos Respublikoje. Atsakovas taip pat nustatė, kad dėl sutuoktinio veiklos pareiškėjų namuose buvo atliekamos kratos, buvo areštuotas jų turtas, tikėtina, pareiškėja buvo pareigūnų apklausinėjama. Sprendime nurodyta ir tai, kad nepaisant to, jog šiuo metu pareiškėja išsiskyrė su (duomenys neskelbtini) pareiškėjų šeiminis ryšys su (duomenys neskelbtini) laikomas bendra istorija, kurios negalima pakeisti.
41. Iš Sprendimo turinio matyti, kad atsakovas nustatė atvejus, kai opozicinės veiklos dalyvių giminaičiai buvo patraukti administracinėn / baudžiamojon atsakomybėn, daugiausiai po to, kai patys dalyvavo opozicinėje veikloje, t. y. persekiojimas vyko dėl jų turimų ar jiems priskiriamų politinių įsitikinimų. Ginčo kontekste pažymėtina, kad atsakovas faktą, jog pareiškėja savo socialinių medijų paskyroje dalinosi opozicinio turinio medžiaga, prenumeravo opozicinį turinį, pripažino tikėtinu.
42. Išdėstytos aplinkybės byloja, kad šiuo konkrečiu atveju pareiškėjos buvusiam sutuoktiniui ir pareiškėjo tėvui buvo inicijuota baudžiamoji byla jo kilmės šalyje, tuo metu, kai pareiškėjos ir minėto asmens santuoka nebuvo nutraukta, o pareiškėja neslėpė savo neigiamos pozicijos dėl kilmės valstybės režimo. Sprendime nurodyti konkretūs atvejai, kai opozicijos dalyvių šeimos nariai nebuvo persekiojami, tačiau nebuvo vertinamos jų politinės pažiūros, be to, išsamiai neišnagrinėtos minėtų pavyzdžių sąsajos / skirtumai su pareiškėjų situacija pagal jų individualias aplinkybes. Sprendime nurodytos aplinkybės taip pat patvirtina, kad pareiškėjos namuose buvo atliekamos kratos, ji buvo apklausiama dėl jos sutuoktinio veiklos, t. y. kilmės valstybės institucijoms pareiškėja yra žinoma. Šią išvadą patvirtina ir tai, kad pareiškėjai išvykus iš kilmės šalies (ir jau nutraukus santuoką), su ja susisiekė jai nežinomas asmuo, kuris atsiuntė jai raštą (kuriame buvo nurodyta galimybė (duomenys neskelbtini) grįžti į (duomenys neskelbtini) ir kreiptis dėl galimybės ginčyti nutarimus baudžiamosiose bylose) ir siekė, kad pareiškėja šį laišką persiųstų jos buvusiam vyrui (duomenys neskelbtini) Atsakovas šiuo aspektu nurodė, kad, jeigu atsakomybėn traukiamas asmuo nerandamas, institucijos gali dokumentus išsiųsti / perduoti giminaičiams (sutuoktiniams, tėvams arba vaikams) arba juos informuoti telefonu.
43. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovas pareiškėjų situaciją vertino atsietai nuo aplinkybių viseto, dėl kurių pareiškėjai gali būti persekiojami dėl jų giminystės ryšio su (duomenys neskelbtini) (pareiškėjos sutuoktiniu, pareiškėjo tėvu), taip pat atsakovas nevertino aplinkybių, ar pareiškėjų kilmės valstybės institucijoms tapus žinoma apie minėtam asmeniui suteiktą prieglobstį Lietuvos Respublikoje dėl opozicinės veiklos, jam nebūtų daroma įtaka pasitelkiant pareiškėjus ir vertinant šią aplinkybę kartu su (duomenys neskelbtini) opozicine veikla.
44. Išdėstytos aplinkybės sudaro pagrindą spręsti, kad pareiškėjos nurodyti argumentai dėl jai (ir nepilnamečiam pareiškėjui) galbūt kylančios grėsmės kilmės valstybėje dėl ryšių su (duomenys neskelbtini) atsakovo nebuvo tinkamai įvertinti, todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su Sprendime išdėstytais argumentais aptartais aspektais.
45. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad atsakovas nustatė, jog pareiškėjų kilmės valstybėje tėvų dalyvavimas protestuose gali sąlygoti tai, kad vaikai bus paimti valstybės globon, be kita ko, pripažįstant, kad šeima yra socialiai rizikinga. Kriterijai, kuriais vadovaujantis šeima priskiriama prie socialiai rizikingų šeimų, sudaro sąlygas piktnaudžiauti situacija, taip pat ir siekiant daryti spaudimą aktyvistams. Kaip nustatė atsakovas, pareiškėjų kilmės valstybėje inicijuota pataisa, pagal kurią tėvų nuteisimas pagal konkrečius Administracinių nusižengimų kodekso straipsnius yra vaiko socialinio pažeidžiamumo rodiklis. Šie straipsniai naudojami politinėms represijoms, o šiuo atveju primintina, kad pareiškėjo tėvas buvo nuteistas baudžiamąja tvarka pripažinus jį „ekstremistu“, t. y. šiuo aspektu rizika yra didesnė. Todėl Sprendime išdėstyti argumentai, kad (duomenys neskelbtini) grėsmė pareiškėjui būti atimtam iš pareiškėjos yra išskirtinai hipotetinė, atsižvelgus į šiame sprendime pirmiau išdėstytus argumentus, vertintina kritiškai. Teisėjų kolegijos vertinimu, Sprendime šiuo aspektu nurodyti motyvai yra neišsamūs ir nepaneigia pirmiau minėtų rizikų.
46. Be to, pareiškėja tvirtino, kad tarp jos, jos sūnaus (pareiškėjo) ir (duomenys neskelbtini) yra priklausomybės santykis, kadangi jie yra, kaip nurodė pareiškėja, „susijungę“ ir gyvena kartu. Tai, teisėjų kolegijos nuomone, šiuo atveju taip pat turėtų būti įvertinta, sprendžiant pareiškėjų prieglobsčio prašymą. Šiuo aspektu Sprendime nurodyti argumentai, kad vertinant nepilnamečio pareiškėjo prieglobsčio prašymą buvo atsižvelgta į tokius veiksnius kaip vaiko amžius ir priklausomybė nuo juo besirūpinančių asmenų, ilgalaikė įtaka vaiko fizinei ir psichologinei raidai ir gerovei, ypatingas pažeidžiamumas, šeiminė padėtis, išsilavinimas ir jo fizinės bei psichinės sveikatos būklė, neparemti išsamia individualių pareiškėjo savybių analize, kuri atsispindėtų Sprendime.
47. Atsakovas, vertindamas ginčui aktualų reguliavimą, įtvirtintą taip pat ir Įstatyme, dėl „šeimos“ sampratos ir (duomenys neskelbtini) pareigūnų (ne)domėjimosi pareiškėja ir dėl to jai ir pareiškėjui kylančios grėsmės, itin akcentavo faktą, kad pareiškėjos ir (duomenys neskelbtini) santuoka buvo nutraukta, todėl ji nebūtų traktuojama kaip (duomenys neskelbtini) šeimos narys. Tačiau su tuo susiję motyvai vertintini kritiškai, kadangi šiuo atveju liko neįvertinti argumentai, kad: 1) pareiškėja siekė pirmiausiai apsaugoti savo vaiką, todėl, patarus advokatui, nutraukė santuoką. Šiuo metu, nors pareiškėjai gyvena kartu su (duomenys neskelbtini) jis neturi galimybės sudaryti santuokos iš naujo su pareiškėja, kadangi tam būtina, jog sutuoktinis grįžtų į (duomenys neskelbtini). Šios aplinkybės atsakovo nebuvo paneigtos; 2) Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo oficialiai išplėtota šeimos doktrininė samprata siejama ne vien santuokos pagrindu (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 2011 m. rugsėjo 28 d. nutarimą). Tokia oficialioji konstitucinė doktrina atitinkamai taikoma Lietuvos teismų praktikoje, be kita ko, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. birželio 14 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/QS0xNzEzLTExODgvMjAyMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'A-1713-1188/2023')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="A-1713-1188/2023">A-1713-1188/2023</a>, 2023 m. gegužės 10 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/QS0xNzE0LTQxNS8yMDIz" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'A-1714-415/2023')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="A-1714-415/2023">A-1714-415/2023</a>; 2025 m. sausio 29 d. sprendime administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUEtMTAxOC0xMTg4LzIwMjU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eA-1018-1188/2025')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eA-1018-1188/2025">eA-1018-1188/2025</a>).
48. Atsakovas teigė, kad pareiškėjai galėjo išvykti iš (duomenys neskelbtini), turėjo kitos ES valstybės vizą ir kt., tačiau šiuo aspektu atskirų, tarpusavyje nesusijusių epizodų vertinimas nepagrindžia išvados, kad pareiškėjams negresia pavojus kilmės valstybėje, ypač atsižvelgiant į tarptautinį kontekstą, susiklosčiusį dėl (duomenys neskelbtini) karinės agresijos prieš (duomenys neskelbtini), taip pat (duomenys neskelbtini) politinio režimo, kurį palaiko ir (duomenys neskelbtini) valdžia, priešiškumą Lietuvos Respublikai tiek kaip suvereniai šaliai, tiek kaip NATO ir Europos Sąjungos narei.
49. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovas, nurodydamas, kad nenustatyta pagrįstos tikimybės, jog prieglobsčio prašytojų profilis ir individualios aplinkybės sąlygotų realią riziką grįžimo į kilmės valstybę atveju, neįvertino informacijos apie padėtį (duomenys neskelbtini) visumos, neatsižvelgė į tai, kad pareiškėjų šeimos nariui jau yra suteiktas prieglobstis Lietuvos Respublikoje ir su tuo susijusios galimos grėsmės pareiškėjams, taip pat kitų šiam klausimui aktualių aplinkybių. Taigi, teisėjų kolegijos nuomone, atsakovas neįvertino visų prieglobsčio prašytojų individualių aplinkybių, o pirmosios instancijos teismas, skundžiamu sprendimu pritardamas Migracijos departamento padarytoms išvadoms, taip pat netinkamai įvertino pareiškėjų prašymo pagrindinius aspektus.
50. Vadovaudamasi išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Migracijos departamento priimtas Sprendimas, kuriuo atsisakyta pareiškėjams suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, negali būti laikomas pagrįstu ir teisėtu, todėl naikinamas. Tai konstatavus, kiti pareiškėjų ir atsakovo procesiniuose dokumentuose išdėstyti argumentai (pvz., dėl politiškai motyvuoto pareiškėjos atleidimo, dėl jos nurodytų sveikatos problemų) ir tikrinamo pirmosios instancijos teismo motyvai nėra vertinami, nes jų vertinimas neturi teisinės reikšmės bylai teisingai išspręsti bei nekeičia šioje byloje susiklosčiusios situacijos teisinio vertinimo ir padarytų išvadų.
51. Apibendrindama teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovas ir pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino faktines bylos aplinkybes ir priėjo prie nepagrįstų išvadų, todėl skundžiamas teismo sprendimas ir Migracijos departamento Sprendimas negali būti pripažinti pagrįstais ir teisėtais. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjų apeliacinis skundas tenkinamas, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas ir priimamas naujas sprendimas – pareiškėjų skundas yra patenkinamas, Migracijos departamento Sprendimas yra panaikinamas, o atsakovas įpareigojamas pareiškėjų prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje išnagrinėti iš naujo.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Pareiškėjų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), atstovaujamo (duomenys neskelbtini), apeliacinį skundą patenkinti.
Regionų administracinio teismo 2026 m. vasario 3 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), atstovaujamo (duomenys neskelbtini) skundą patenkinti.
Panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2025 m. lapkričio 17 d. sprendimą Nr. 25M47802 ir įpareigoti atsakovą pareiškėjų prašymą dėl prieglobsčio išnagrinėti iš naujo.
Sprendimas neskundžiamas.
Teisėjai Laimutis Alechnavičius
Ričardas Piličiauskas
Arūnas Sutkevičius
