Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00478-2013-8
Procesinio sprendimo kategorija 20.
(S)
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2013 m. lapkričio 14 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Romano Klišausko ir Virginijos Volskienės (pranešėja) apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Onrama“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. gegužės 14 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. I-2393-189/2013 pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Onrama“ skundą atsakovui Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentui dėl nutarimo panaikinimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Onrama“ 2013 m. vasario 11 d. kreipėsi su skundu (b. l. 1-11) į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento (toliau – ir Departamentas) 2013 m. sausio 7 d. nutarimą Nr. TK2-07/13 (toliau – ir Nutarimas).
Pareiškėjas nurodė, jog skundžiamu Nutarimu pareiškėjui buvo paskirta 1 250 Lt bauda už Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo (toliau – ir AKĮ) 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto pažeidimą. Nurodo, jog atsakovo manymu, UAB „Onrama“ AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto nuostatas pažeidė tuo, jog 2012 m. lapkričio 29 d. apie 23.05 val. pareiškėjui priklausančiame bare adresu Krėvės per. 104a, Kaunas, barmenė R. B. pardavė pirkėjui M. P. ir jo draugui 2 neatidarytus 2 l. talpos alaus butelius „Tauro tradicinis“, kuriuos pirkėjas bei jo draugas L. Š. išsinešė iš baro. Mano, kad Nutarime pažeidimas konstatuotas realiai visiškai nevertinant (nepagrįstai atmetant) atsakovui pateiktų pareiškėjo paaiškinimų, t. y. atsakovas tinkamai neatsižvelgė į pareiškėjo paaiškinimuose nurodytus argumentus, tinkamai neįvertino to fakto, kad Nutarimas priimtas praleidus AKĮ 35 straipsnio 2 dalyje nustatytą vieno mėnesio terminą nuo pažeidimo nustatymo dienos. Pažeidimas buvo nustatytas 2012 m. lapkričio 29 d., todėl skundžiamas Nutarimas vėliausiai galėjo būti priimtas 2012 m. gruodžio 29 d., tačiau jis buvo priimtas tik 2013 m. sausio 7 d., t. y. praleidus nustatytą naikinamąjį vieno mėnesio terminą. Atsakovas taip pat tinkamai neįvertino ir to, jog Nutarime nurodyti barmenės veiksmai negali užtraukti atsakomybės juridiniam asmeniui – UAB „Onrama“. Mano, jog juridiniam asmeniui galima inkriminuoti teisės aktų pažeidimą tik tada, jei jo atstovas, padaręs pažeidimą veikė intra vires, t. y. pagal savo kompetenciją ir laikydamasis juridinio asmens nurodymų. Skundžiamo Nutarimo atveju atsakovas apskritai nenagrinėjo nei barmenės veiksmų, nei to, ar ji veikė intra vires. Tvirtino, jog nagrinėjamu atveju barmenė veikė akivaizdžiai prieš įmonės interesus ir siekdama pakenkti įmonei, t. y. aiškiai yra nustatyta, kad barmenė pažeidė AKĮ reikalavimus, nors pripažino, kad įmonės vadovė buvo griežtai tai uždraudusi daryti. Taigi barmenė veikė prieš pareiškėjo interesus, kas reiškia, jog už tai negali atsakyti pareiškėjas. Pareiškėjas laikosi (laikėsi) AKĮ reikalavimų ir deda visas įmanomas pastangas, kad AKĮ nebūtų pažeistas darbuotojų veiksmais. Pareiškėjas aktyviai siekia užtikrinti AKĮ nuostatų laikymąsi savo veikloje ir visomis įmanomomis teisėtomis priemonės tai verčia daryti (kontroliuoja) ir savo darbuotojus. Atsakovas, priimdamas skundžiamą nutarimą, privalėjo įrodyti pareiškėjo kaltę, tačiau to nepadarė. Pareiškėjas mano, kad skundžiamu Nutarimu paskirtos ekonominės sankcijos dydis yra nepagrįstas.
Atsakovas Departamentas pateikė atsiliepimą (b. l. 38-43), kuriame prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Tvirtino, jog licencijos gavėjui kyla pareiga laikytis licencijoje nustatytų reikalavimų ir teisės aktų įtvirtintų apribojimų. Licencijos gavėjas privalo aktyviomis priemonėmis užtikrinti teisės aktų reikalavimų laikymąsi. Pažymėjo, jog AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto dispozicijoje įtvirtinta formali pažeidimo sudėtis. Atsakovas nurodė, jog juridiniai asmenys savo veiklą vykdo per atstovus bei darbuotojus, kurių teisės aktus pažeidžiantys veiksmai ir sąlygoja juridinio asmens atsakomybę.
Tvirtino, jog kaltės, kaip psichologinio santykio, buvimas nėra būdingas juridiniam asmeniui. Juridinio asmens kaltė gali būti tik normatyvinė ir nustatoma nurodant jam pareigą atidžiai ir rūpestingai kontroliuoti savo veiklą. Pareiškėjo argumentus dėl paskirtos sankcijos dydžio vertino kaip deklaratyvius. Pažymėjo, jog pareiškėjui paskirta bauda individualizuota, skirta atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes ir pažeidimo pobūdį. Nesutiko su pareiškėjo argumentais dėl praleisto termino Nutarimui priimti. Šiuo aspektu nurodė, kad atsakovas 2012 m. gruodžio 7 d. gavęs Kauno apskrities VPK pareigūnų 2012 m. gruodžio 3 d. raštu Nr. 20-26-S-20208 persiųstą medžiagą, nedelsiant pareiškėjo atžvilgiu surašė 2012 m. gruodžio 10 d. protokolą, kuriame nurodė faktinį ir teisinį pažeidimo pagrindą ir tik nuo protokolo surašymo dienos yra skaičiuojamas naikinamasis vieno mėnesio terminas bylai išnagrinėti ir sankcijai paskirti.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. gegužės 14 d. sprendimu (b. l. 103-108) pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.
Teismas pažymėjo, jog byloje nėra ginčo, kad barmenė (pareiškėjos darbuotoja) nakties metu (23.05 val.) neatsukusi dangtelio pardavė alkoholinį gėrimą išsinešimui.
Teismas nurodė, kad Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto (įstatymo redakcija, galiojanti nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gegužės 7 d.), kuris nustato, jog Lietuvos Respublikoje prekiauti alkoholiniais gėrimais draudžiama nuo 22 valandos iki 8 valandos viešojo maitinimo vietose, turinčiose licencijas mažmeninei prekybai alkoholiniais gėrimais, reikalavimas yra imperatyvus, o pažeidimo sudėtis – formali, t. y. atsakomybei atsirasti pakanka to, kad nors alkoholiniai gėrimai ir parduoti atidarytoje pakuotėje, bet jie išsinešti ir nesuvartoti vietoje.
Teismas pažymėjo, jog pareiškėjas turi prisiimti atsakomybę už Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto nuostatos pažeidimą nepriklausomai nuo to, jog barmenė žinodama bendrovės tvarką ir parduodama alkoholinius gėrimus išsinešimui, prieš tai neatsukusi kamštelių, veikė prieš įmonės interesus ir tuo viršijo jai suteiktus įgaliojimus. Pabrėžė, kad šiuo atveju atsakomybės subjektas pagal Alkoholio kontrolės įstatymą yra būtent juridinis asmuo (UAB „Onrama“). Be to, kaip Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2009 m. sausio 20 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-143-109/2009 yra konstatavęs, kad bet kokia juridinio asmens vykdoma ūkinė veikla ūkio subjekto (pareiškėjo) yra vykdoma per atitinkamus darbo santykiais su pareiškėju susijusius asmenis (pardavėjus). Tai yra vienintelis įmanomas ūkio subjekto (pareiškėjo) tokios veiklos būdas (vienintelė jos išraiškos forma). Todėl ūkio subjekto darbuotojų, kurie pagal atitinkamas darbo sutartis darbdavio vardu vykdo šią veiklą, vykdoma veikla laikytina paties ūkio subjekto veikla, t. y. objektyvi nurodytos veiklos išraiška yra ta pati. Toks vertinimas taip pat reiškia, kad tokiais atvejais kaltės forma reikšmės pažeidimo kvalifikacijai neturi. Taigi tuo pagrindu darė išvadą, kad pareiškėjo argumentai, išdėstyti kaltės nebuvimo aspektu, vertintini nepagrįstais.
Teismas nurodė, jog Kauno apskrities VPK Kauno miesto Dainavos PK VPS Saulėtekio policijos nuovada jokio nutarimo dėl bendrovės bare parduotų dviejų neatidarytų 2 l talpos alaus butelių nepriėmė, o visą surinktą medžiagą pagal kompetenciją 2012 m. gruodžio 3 d. lydraščiu persiuntė Departamentui (Departamente medžiaga gauta 2012 m. gruodžio 7 d.), todėl sprendė, jog Departamentas, kuris vėliau priėmė ginčo Nutarimą, apie tai, kad padarytas atitinkamas Alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimas realiai galėjo sužinoti tik gavęs persiųstą medžiagą. Pažymėjo, jog susipažinus su gauta medžiaga ir ją įvertinus, neatidėliojant, t. y. 2012 m. gruodžio 10 d. buvo priimtas protokolas, o tai reiškia, kad termino eigos pradžia skaičiuotina ne anksčiau kaip nuo 2012 m. gruodžio 10 d. Nurodė, jog ginčo Nutarimas buvo priimtas 2013 m. sausio 7 d., vadinasi vieno mėnesio terminas nebuvo praleistas.
Teismas nurodė, jog pažeidimo faktas yra įrodytas byloje esančia medžiaga: 2012 m. lapkričio 30 d. patikrinimo protokolais, M. P. ir L. Š. (pirkusių alkoholinius gėrimus) paaiškinimais, barmenės R. B. 2012 m. lapkričio 29 d. paaiškinimu, kuriame pardavėja pati paaiškino, kad alkoholinį gėrimą pardavė neatsukusi kamštelių, nors apie būtinybę vartoti vietoje užsiminė, taip pat foto nuotraukomis, todėl sprendė, jog atsakovas 2013 m. sausio 7 d. nutarime Nr. ATK2-07/12 pagrįstai priėmė išvadą dėl Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto pažeidimo. Pažymėjo, jog pareiškėjui skirta bauda atitinka įstatymo reikalavimus (atsakovas skiriant sankciją pagrįstai padarytą pažeidimą įvertino pakartotinumo kontekste), yra objektyvi.
III.
Pareiškėjas pateikė apeliacinį skundą (b. l. 113-121), kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. gegužės 14 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti. Pareiškėjo apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
pareiškėjas mano, kad teismas klaidingai konstatavo, jog Nutarimas buvo priimtas nepraleidus AKĮ 35 straipsnio 2 dalyje nustatyto vieno mėnesio termino ir neteisėtai pripažino, jog naikinamasis terminas gali būti atnaujintas perdavinėjant dokumentus iš vieno kompetentingo subjekto kitam. Pabrėžia, kad visą tyrimą atliko ir visą medžiagą surinko kompetentingas bausti už AKĮ pažeidimus subjektas – Saulėtekio policijos nuovada, kuris, galėdamas bausti ir pats, dokumentus perdavė atsakovui, todėl toks dokumentų perdavimas negalėjo būti pagrindas naikinamojo termino atnaujinimui.
Teigia, kad teismas visiškai nepagrįstai barmenės piktavališkus ir savavališkus, pareiškėjo interesų neatitinkančius veiksmus, sutapatino su pareiškėjo veiksmais. Pažymi, kad barmenė sąmoningai ir tyčia veikė prieš įmonės interesus – viršijo jai suteiktus įgaliojimus. Barmenės paaiškinimuose aiškiai pažymėta, jog ji buvo įpareigota laikytis AKĮ reikalavimų, tačiau juos pažeidė. Būtent todėl tokie savavališki barmenės veiksmai negali užtraukti atsakomybės pareiškėjui.
Pareiškėjas tvirtina, jog fizinio asmens atsakomybė negali būti absoliučiai sutapatinama su juridinio asmens atsakomybe. Vadovaujantis tiek analogiška Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, tiek administracinės teisės doktrina, pareiškėjui teisėtai galėjo būti inkriminuotas AKĮ pažeidimas tik tuo atveju, jei būtų buvę nustatyta, jog (i) barmenė, padariusi pažeidimą veikė pagal savo kompetenciją ir laikydamasi juridinio asmens nurodymų; (ii) egzistuoja subjektyvi pareiškėjo kaltė dėl tokių barmenės veiksmų. Pareiškėjas nurodo, jog remiantis ATPK 9 straipsnio ir AKĮ 39 straipsnio 2 dalimi teismo sprendime turėjo būti įvertinta ir įrodyta pareiškėjo kaltė, tačiau to nebuvo padaryta.
Pasak pareiškėjo, konstatuodamas AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto pažeidimą teismas visiškai nevertino ir nenagrinėjo pareiškėjo veiksmų, kurie buvo atlikti siekiant užtikrinti šioje teisės normoje įtvirtintų nuostatų laikymąsi. Tokiu būdu, buvo absoliučiai neatsižvelgta į tai, jog pareiškėjas veikia aktyviai ir deda visas galimas pastangas, kad darbuotojai tinkamai vykdytų alkoholinių gėrimų prekybą ir nepažeistų AKĮ reikalavimų. Be to, tokiu būdu pareiškėjas buvo neteisėtai ir nepagrįstai sutapatinta su tais juridiniais asmenimis, kurie apskritai jokių veiksmų neatlieka arba savo darbuotojus skatina nesilaikyti AKĮ reikalavimų.
Pareiškėjo nuomone, teismas rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktika, kuri nėra panaši ar analogiška šiai bylai.
Atsakovas pateikė atsiliepimą į pareiškėjo apeliacinį skundą (b. l. 133-134), kuriuo prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Teigia, jog juridiniam asmeniui pagal AKĮ yra keliami griežtesni atidumo ir rūpestingumo reikalavimai, jam nustatyta imperatyvi pareiga užtikrinti įstatymo nuostatų laikymąsi, todėl pareiškėjo argumentai dėl kaltės nebuvimo atmestini kaip nepagrįsti. Mano, jog teismo sprendimas neprieštarauja LVAT teismo praktikai, suformuotai tokio pobūdžio bylose. Akcentuoja, jog pareiškėjo parduoti alkoholiniai gėrimai ne tik nebuvo vartojami vietoje, bet buvo parduoti neatidarytose pakuotėse ir dideliais kiekiais.
k o n s t a t u o j a:
IV.
Apeliacinis skundas atmestinas.
Byloje ginčas kilo dėl Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento 2013 m. sausio 7 d. nutarimo Nr. TK2-07/13, kuriuo pareiškėjui už AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto pažeidimą buvo skirta 1 250 Lt piniginė bauda, teisėtumo ir pagrįstumo.
Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punktas įtvirtina, kad Lietuvos Respublikoje prekiauti alkoholiniais gėrimais draudžiama nuo 22 valandos iki 8 valandos viešojo maitinimo vietose, turinčiose licencijas mažmeninei prekybai alkoholiniais gėrimais. Šis draudimas netaikomas viešojo maitinimo vietose, turinčiose licencijas mažmeninei prekybai alkoholiniais gėrimais, parduodamiems pilstomiems alkoholiniams gėrimams ar alkoholiniams gėrimams, parduodamiems atidarytoje pakuotėje ir tik vartoti vietoje. Aiškindamas šios teisės normos turinį LVAT yra nurodęs, jog išimtimi iš bendros taisyklės pasinaudoti galima, kai yra tenkinamos dvi kumuliatyvos, t. y. kartu egzistuojančios sąlygos: gėrimai parduodami atidarytoje pakuotėje ir tik vartoti vietoje (2013 m. rugpjūčio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-351/2013). AKĮ 34 straipsnio 3 dalis įtvirtina, jog už šio įstatymo 18 straipsnio 3 dalyje nustatytų reikalavimų nesilaikymą įmonės, Europos juridiniai asmenys ir jų filialai, užsienio juridinių asmenų atstovybės Lietuvos Respublikoje baudžiami nuo penkių šimtų litų iki dviejų tūkstančių litų bauda, o už šių reikalavimų pažeidimą, padarytą pakartotinai per dvejus metus nuo baudos paskyrimo, – nuo dviejų tūkstančių litų iki penkių tūkstančių litų bauda.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra ne kartą konstatuota, jog alkoholiu prekiaujantis ūkio subjektas yra licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimas turėtojas ir yra atsakingas už tai, kad ši prekyba vyktų nepažeidžiant AKĮ reikalavimų. Taigi ūkio subjektas, kaip prekybos alkoholiniais gėrimais licencijos turėtojas, turi pareigą imtis visų būtinų teisinių, organizacinių (administracinių) priemonių tam, kad nebūtų pažeisti AKĮ reikalavimai (žr. 2012 m. rugsėjo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-2241/2012). Pažymėtina, jog tokios priemonės turi būti efektyvios, kad užtikrintų Alkoholio kontrolės įstatyme nustatytų imperatyvų laikymąsi.
Teisėjų kolegija pažymi, jog aptariamoje administracinėje byloje nustatyta, jog pareiškėjui, turinčiam licenciją verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais priklausančiame bare, esančiame V. Krėvės pr. 104a, Kaune, AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 13 punkte nurodytu laiku buvo parduoti alkoholiniai gėrimai neatidarytoje pakuotėje, kuriuos pirkėjas iš baro išsinešė (b. l. 12-17, 19, 20). Ginčo tarp šalių dėl fakto, kad buvo padarytas pažeidimas nebuvo. Pagrindinis ginčas kilo dėl to, ar yra pareiškėjo kaltė dėl AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 13 punkte įtvirtinto draudimo pažeidimo. Pareiškėjas tvirtina, jog alkoholinius gėrimus draudžiamu laiku pardavusi barmenė sąmoningai ir tyčia veikė prieš įmonės interesus, viršijo jai suteiktus įgaliojimus, todėl tokie savavališki barmenės veiksmai negali užtraukti atsakomybės pareiškėjui.
Pirmosios instancijos teismas šiuo aspektu pažymėjo, kad atsakomybės subjektas pagal Alkoholio kontrolės įstatymą yra juridinis asmuo (UAB „Onrama“), bet kokia juridinio asmens vykdoma ūkinė veikla ūkio subjekto (pareiškėjo) yra vykdoma per atitinkamus darbo santykiais su pareiškėju susijusius asmenis (pardavėjus). Tai yra vienintelis įmanomas ūkio subjekto (pareiškėjo) tokios veiklos būdas (vienintelė jos išraiškos forma). Todėl ūkio subjekto darbuotojų, kurie pagal atitinkamas darbo sutartis darbdavio vardu vykdo šią veiklą, vykdoma veikla laikytina paties ūkio subjekto veikla, t. y. objektyvi nurodytos veiklos išraiška yra ta pati.
Teisėjų kolegija sutinka su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu.
Kolegija pažymi, kad nagrinėjant administracines bylas dėl AKĮ nuostatų pažeidimo ne kartą yra konstatuota, kad pareiškėjas kaip juridinis asmuo yra atsakingas už šiame teisės akte įtvirtintų nuostatų laikymąsi prekybos vietoje, kurioje jis vykdo savo ekonominę veiklą. Juridinio asmens teisinė atsakomybė nėra atskiriama arba kokiu nors būdu atribojama nuo jo darbuotojų veiksmų, kurie yra (buvo) atliekami kavinės, kaip atitinkamo ekonominio vieneto, teikiamos paslaugos būdu. Tai reiškia, kad tokie kavinės darbuotojų veiksmai (paslaugų suteikimas) Alkoholio kontrolės bei Tabako kontrolės įstatymų požiūriu laikytini paties šio ūkio subjekto (pareiškėjo) veiksmais. Todėl atitinkami nurodytų įstatymų pažeidimai, padaryti kavinės darbuotojų, laikytini pareiškėjo padarytais pažeidimais (LVAT 2009 m. gegužės 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-678/2009, 2011 m. liepos 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-2732/2011). Toks AKĮ nuostatų aiškinimas teismų praktikoje grindžiamas poreikiu užtikrinti šių teisės normų saugomas vartotojų teises, kita vertus, užtikrinti būtinumą tokį produktą pardavinėjančiam subjektui laikytis aukštesnių atidumo ir rūpestingumo standartų, kad nebūtų padaryta žala žmogaus sveikatai ir gyvybei.
Byloje nustatyta ir apeliantas neginčijo aplinkybės, jog alkoholinius gėrimus draudžiamu laiku uždarytoje pakuotėje pardavė apelianto darbuotoja barmenė-pardavėja, t. y. asmuo, veikiantis UAB „Onrama“ vardu. Prekių pardavimas yra tiesioginės barmenės-pardavėjos funkcijos, todėl nėra pagrindo išvadai, jog ši darbuotoja viršijo savo įgaliojimus. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju pardavėja veikė juridinio asmens naudai, kadangi vykdė veiklą, kuri neša UAB „Onrama“ pelną. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėjo darbuotoja tyčia veikė prieš įmonės interesus. Dėl nurodytų priežasčių laikytina, kad pareiškėjo darbuotojos padarytas AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto pažeidimas laikytinas pareiškėjo padarytu pažeidimu.
Teisėjų kolegija taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo pateiktu AKĮ 35 straipsnio 2 dalies nuostatų aiškinimu. Teisėjų kolegijos vertinimu, skundžiamas Nutarimas priimtas nepažeidžiant įstatyme įtvirtinto vieno mėnesio termino. Pažymėtina, jog atsakovas duomenis apie galimai padarytą AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 13 punkte įtvirtintų nuostatų pažeidimą gavo 2012 m. gruodžio 7 d. (b. l. 48), o Nutarimą priėmė 2013 m. sausio 7 d., t. y. nepraleidęs įstatyme numatyto vieno mėnesio termino.
Atsižvelgdama į pirmiau išdėstytus argumentus teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė bylai reikšmingą teisinį reguliavimą ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Todėl pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Onrama“ apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. gegužės 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai
Artūras Drigotas
Romanas Klišauskas
Virginija Volskienė
