Baudžiamoji byla Nr. 1A-66-988/2025
Teisminio proceso Nr. 1-03-2-00298-2022-1
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.14.5.3.1; 2.4.6.5.2
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U O S P R E N D I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. sausio 23 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Marijaus Kursevičiaus, Dariaus Prankos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Ugniaus Trumpulio,
sekretoriaujant Aistei Bareikei,
dalyvaujant prokurorei Svetlanai Zabielinienei (nuotoliniu būdu),
išteisintajam S. L. (nuotoliniu būdu), jo gynėjui advokatui Juzefui Stankevičiui (Juzef Stankevič),
išteisintajam V. G. (V. G.), jo gynėjui advokatui Z. J. (Z. J.),
nukentėjusiajam S. L., jo atstovui advokatui Gediminui Bukauskui,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės Svetlanos Zabielinienės, nukentėjusiojo S. L. atstovo advokato Gedimino Bukausko apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. spalio 24 d. nuosprendžio, kuriuo S. L. ir V. G. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 182 straipsnio 3 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) išteisinti, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Nukentėjusiojo S. L. civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtas.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,
n u s t a t ė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
1. V. G. ir S. L. buvo kaltinami tuo, kad veikdami bendrininkų grupėje, siekdami apgaule savo naudai įgyti S. L. priklausančias pinigines lėšas, piktnaudžiaudami S. L. pasitikėjimu, susiformavusiu ankstesnių analogiškų įvykusių sandorių S. L. įsigyjant automobilius, tarpininkaujant S. L. ir su juo atsiskaitant iš anksto, nepasirašant jokių dokumentų bei kitų asmenų atsiliepimų apie S. L. patikimumą, pagrindu, nuslėpdami tikruosius savo ketinimus nevykdyti žodinio susitarimo – gavus pinigus iš S. L., jam perduoti jo (S. L.) užsakymu 2021 m. gruodžio mėn. 3 d. www.(duomenys neskelbtini).com vykusiame automobilių pardavimo aukcione per įmonę „(duomenys neskelbtini)“ įsigytą automobilį „Mercedes Benz AMG GT“, VIN (duomenys neskelbtini), kurį S. L. pagal 2021 m. gruodžio 13 d. pirkimo-pardavimo sutartį įsipareigojo parduoti už 175 000 Eur P. T. ir gavo iš jo 35 000 Eur avansą, – 2021 m. gruodžio 27 d. 13.59 val. (duomenys neskelbtini) mieste, (duomenys neskelbtini), prie degalinės „CirkleK“, vykdydami bendrą sumanymą, paėmė iš S. L. 88 400 Eur (iš jų 35 000 Eur gauti iš P. T.) už automobilį „Mercedes Benz 7“, VIN (duomenys neskelbtini), tačiau S. L. jo neperdavė, dėl ko S. L. automobilio nepardavė P. T., o gautus pinigus V. G. ir S. L. panaudojo nenustatytomis dalimis, nenustatytoms reikmėms. Taip V. G. ir S. L. bendrais veiksmais apgaule įgijo S. L. priklausančias labai didelės vertės pinigines lėšas – 88 400 Eur, tuo padarydami nukentėjusiajam S. L. labai didelę 88 400 Eur turtinę žalą. Tokiais savo veiksmais V. G. ir S. L. buvo kaltinami padarę nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 3 dalyje (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija).
II. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų argumentai ir prašymai
2. Prokurorė apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. spalio 24 d. išteisinamąjį nuosprendį ir priimti naują apkaltinamąjį nuosprendį bei S. L. ir V. G. pripažinti kaltais padarius nusikalimą, numatytą BK 182 straipsnio 3 dalyje (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija). Paskirti S. L. 800 MGL dydžio baudą, o V. G. – 600 MGL dydžio baudą. Priteisti iš V. G. ir S. L. solidariai S. L. naudai 88 400 eurų turtinei žalai atlyginti, 3 000 eurų neturtinei žalai atlyginti, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo civilinio ieškinio priėmimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Prokurorės apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
2.1. Pirmosios instancijos teismas, išteisindamas S. L. ir V. G. nurodė, kad nukentėjusiojo elgesys nebuvo rūpestingas, kadangi iki šio įvykio, t. y. 2021 m. gruodžio 27 d. pinigų perdavimo, įvykę 7-8 automobilių įsigijimo sandoriai su išteisintaisiais, nesuponuoja pagrindo spręsti, kad atsirado pasitikėjimas. S. L., būdamas suaugęs, dirbantis ir išsilavinęs žmogus, perdavė didelę pinigų sumą V. G. be jokio dokumento. Pinigų perdavimo faktą įformino tik užšifruota žinute S. L. „palikau V 100“. Be to, nukentėjusysis nepateikė dokumento, kurį pats 2021 m. gruodžio 27 d. pateikė V. G. pasirašyti, jog jis pinigus gavo. S. L., neatsiskaitęs su S. L. už automobilį, nebūdamas šio automobilio teisėtu savininku, 2021 m. gruodžio 13 d. sudarė preliminarią šio automobilio pirkimo-pardavimo sutartį. Teismas nepagrįstai S. L. ir V. G. veiksmus įvertino kaip civilinės teisės pažeidimą. Teismų praktikoje išaiškinta, kad civiliniai teisiniai santykiai yra teisėti, kai šalių veiksmai sandorių sudarymo metu ir iš sandorių atsiradusių prievolių vykdymas rodo tikruosius jų ketinimus, kai siekiama iš civilinio sandorio išplaukiančių pasekmių, o ne nusikalstamų tikslų.
2.2. Byloje nustatyta, kad nukentėjusįjį su išteisintaisiais kelis metus siejo pasitikėjimu grįsti verslo, susijusio su automobilių JAV aukcionuose įsigijimu ir prekyba, santykiai. S. L. per S. L. gautais įmonės „(duomenys neskelbtini)“ prisijungimo kodais JAV aukcionuose įsigydavo automobilius, už kuriuos su aukcionu atsiskaitydavo įmonė „(duomenys neskelbtini)“, su ja – S. L.. Įmonė „(duomenys neskelbtini)“ per tarpininkus išsiųsdavo S. L. nupirktus automobilius į Europą. Po išmuitinimo procedūrų S. L. automobilius su dokumentais pristatydavo S. L., kuris juos suremontuodavo ir perparduodavo. Tokiu būdu S. L. įsigijo 7-8 automobilius. Už suteiktas tarpininkavimo paslaugas S. L. ir įmonės „(duomenys neskelbtini)“ vadovas V. S. gaudavo 500 USD atlygį už kiekvieną automobilį. Šios aplinkybės rodo, kad buvo susiklosčiusi nusistovėjusi praktika, t. y. už JAV nupirktus automobilius pirkėjai, tame tarpe ir S. L., tarpininkui S. L. arba V. G. perduodavo pinigus per kelias / keliolika dienų, dar negavę automobilių, kadangi už juos su aukcionu atsiskaičiusi įmonė, turinti prisijungimo kodus, kuriais naudojosi tokie pirkėjai kaip S. L., buvo suinteresuota kaip įmanoma greičiau atgauti savo sumokėtas pinigines lėšas, nelaukiant, kol pirkėjai gaus automobilius, kurių pristatymas užtrunka kelis mėnesius. Visais atvejais bendru sutarimu S. L. su S. L. ir V. G. pinigų sumokėjimą / gavimą patvirtinančių dokumentų nepasirašydavo, tačiau S. L. nei karto nebuvo apgautas, visus automobilius gavo. Tokiu būdu 2021 m. gruodžio 3 d. S. L. JAV aukcione „(duomenys neskelbtini)“ už 110 000 USD įsigijo automobilį. Nukentėjusysis 2021 m. gruodžio 7 d. į savo el. paštą gavo išrašytą sąskaitą faktūrą ir 2021 m. gruodžio 13 d. su P. T. pasirašė automobilio preliminarią pirkimo - pardavimo sutartį, pagal kurią S. L. įsipareigojo jam parduoti / pristatyti automobilį iki 2022 m. birželio 1 d. bei gavo 35 000 Eur avansą. 2021 m. gruodžio 27 d. S. L. S. L. nurodymu perdavė 88 400 Eur (iš jų 35 000 Eur, kuriuos gavo iš P. T.) V. G.. Kadangi tai buvo didelė pinigų suma, S. L. parengė pinigų sumokėjimą patvirtinantį dokumentą, tačiau V. G. jį pasirašyti be S. L. žinios atsisakė. Vis dėlto, nesutinkama su apylinkės teismo išvada, kad S. L. ir V. G. veikoje nėra subjektyviosios pusės požymio – tyčios ir objektyviosios pusės požymio – apgaulės.
2.3. Susirašinėjimai ir skambučiai tarp S. L. ir išteisintųjų, patvirtina, kad S. L. priminė laukiantis pinigų, reiškė nepasitenkinimą S. L. dėl laiku neatlikto apmokėjimo už automobilį. Nuo 2021 m. gruodžio 21 d. į S. L. žinutes neatrašė, į skambučius neatsiliepė, pats susisiekti nebandė. S. L. vis tik tęsė bendravimą su V. G., su juo suderino pinigų perdavimo laiką ir vietą. Nukentėjusysis, 2021 m. gruodžio 27 d. perduodamas pinigus V. G., nežinojo ir išteisintieji nutylėjo apie ketinimus pašalinti S. L. iš šio verslo bei neperduoti automobilio. S. L. ir V. G., paimdami pinigus užtikrino, kad automobilis bus pristatytas kaip įprastai, todėl nukentėjusysis, nežinodamas tikrųjų išteisintųjų ketinimų, objektyviai neturėjo pagrindo manyti, kad jie gavę pinigus, automobilio neperduos. Jeigu nukentėjusysis būtų žinoję tikruosius ketinimus, nebūtų sumokėjęs už automobilį. Šią aplinkybę suprato ir išteisintieji. S. L. ir V. G. ketinimus nevykdyti susitarime patvirtino ir tolesni veiksmai: automobilis buvo fiktyviai parduotas JAV įmonei „(duomenys neskelbtini)”, kuri 2022 m. vasario 2 d. automobilį tariamai pardavė Bulgarijos įmonei „(duomenys neskelbtini)“ už 19 500 Eur. 2022 m. balandžio mėn. S. L. šį automobilį pasiūlė UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovui M. B., kuris 2022 m. balandžio 8 d. preliminarios pirkimo pardavimo sutarties ir 2023 m. balandžio 25 d. pirkimo pardavimo sutarties pagrindu jį įsigijo už 140 000 eurų. Tuo pat metu V. G. sistemingai bendravo su S. L. dėl automobilio, ką patvirtina 2022 m. sausio 10 d. pranešimas, kad „dokas pas jį“ bei tai, kad 2022 m. vasario 4 d. S. L. į S. L. elektroninį paštą atsiuntė PDF dokumentų failus su automobilio nuotraukomis. S. L. 2022 m. vasario 24 d. pranešus, kad pervedė likusią sumą už automobilį, jis nebuvo informuotas apie tai, kad automobilis parduotas kitiems asmenims. 2022 m. kovo-balandžio mėnesiais E. L. buvo melagingai nurodyta, kad automobilis pakeliui ir bus pristatytas S. L., nors automobilis jau buvo Europoje ir jam buvo ieškomas pirkėjas. Įgytas pasitikėjimas ir išteisintųjų nutylėjimas esminių aplinkybių dėl tikrųjų ketinimų pinigų gavimo metu ir vėliau, iliuzijos, kad automobilis bus pristatytas, kūrimu, leidžia pagrįstai manyti, kad taip elgdamiesi, jie suvokė, jog apgaudinėja nukentėjusįjį, numatė, kad taip veikiant nukentėjusysis bus suklaidintas ir praras pinigus bei to siekė.
2.4. Byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad S. L. kaip patikimo verslininko ir patyrusio automobilių prekeivio reputacija, pozityvus įvaizdis, tarp nukentėjusiojo S. L. ir išteisintųjų susiklostę ilgalaikiai verslo ryšiai ir pasitikėjimas jais kaip verslo partneriais, lėmė pagrįstą nukentėjusiojo įsitikinimą, kad įprastu būdu bus įvykdytas eilinis sandoris. Tai, kad nukentėjusysis S. L. perdavė pinigus prieš automobilio gavimą be pinigų sumokėjimą patvirtinančio dokumento, šio dokumento neišsaugojo ir suprato savo atliekamų veiksmų juridinę prasmę, turėjo verslo patirtį, vis tik nėra pagrindas išvadai, jog jis buvo nepateisinamai patiklus ar elgėsi neracionaliai. Byloje esančios aplinkybės patvirtina, kad pas išteisintuosius buvo išankstinė tyčia apgaule įgyti svetimą turtą. Išteisintųjų pinigų gavimo iš S. L. neigimas, V. G. atsisakymas pasirašyti pinigų sumokėjimo faktą patvirtinantį dokumentą, automobilio perleidimas kitiems asmenims, neabejotinai reiškia ne tik iš anksto susiformavusią tyčią neperduoti automobilio ir negrąžinti pinigų, bet ir sąmoningą situacijos, kuria esmingai pasunkintas nukentėjusiojo S. L. pažeistų civilinių teisių gynimo būdas, sudarymą. Be to, tarp išteisintųjų ir nukentėjusiojo susiklostę santykiai negali būti pripažįstami civiliniais teisiniais santykiais, nes išteisintieji, turėdami išankstinę tyčią nevykdyti susitarimo, suklaidino nukentėjusįjį dėl tikrųjų savo ketinimų, buvo nesąžiningi, naudojo apgaulę, kuri buvo esminė nukentėjusiajam apsisprendžiant perduoti pinigus. S. L. ir V. G. veiksmai atitinka objektyviuosius ir subjektyviuosius nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 3 dalyje sudėties požymius.
3. Nukentėjusiojo S. L. atstovas advokatas Gediminas Bukauskas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. spalio 24 d. nuosprendį ir priimti naują apkaltinamąjį nuosprendį: V. G. ir S. L. pripažinti kaltais padarius nusikaltimą, numatytą BK 182 straipsnio 3 dalyje, paskirti jiems sankcijoje numatytas bausmes. Nukentėjusiojo atstovo apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
3.1. Apylinkės teismas nepagrįstai konstatavo, kad išteisintųjų veiksmuose nėra apgaulės požymio ir tyčios. Visų pirma, 2021 m. gruodžio 8 d. S. L. nukentėjusiajam į elektroninį paštą nusiuntė sąskaitą už automobilio apmokėjimą. Byloje nėra ginčo, kad nukentėjusysis S. L. už automobilį „Mercedes Benz“ vėlavo sumokėti. S. L. pirmosios instancijos teismo teisiamojo posėdžio metu parodė, kad už automobilį aukcionui sumokėjo įmonė „(duomenys neskelbtini)“, o jis iš savo sąskaitos pervedė 100 000 JAV dolerių įmonei „(duomenys neskelbtini)“. Tai rodo, kad nukentėjusysis 100 000 JAV dolerių (arba 88 400 eurų) liko skolingas S. L., o pastarasis iš esmės sumokėjęs visą automobilio kainą, tapo jo savininku. Nors apylinkės teismas skundžiamu nuosprendžiu patvirtino, kad S. L. 88 400 eurų sumą, atitinkančią 100 000 JAV dolerių, per V. G. perdavė S. L., tačiau išteisintieji, gavę pinigus už automobilį, jokių veiksmų dėl automobilio „Mercedes Benz“ perdavimo nukentėjusiajam nesiėmė. Byloje esanti medžiaga patvirtina, kad S. L. po pinigų perdavimo į S. L. skambučius neatsiliepė bei nederino jokių su automobilio pristatymu susijusių klausimų. Be kita ko, nukentėjusiajam nebuvo nurodytos aplinkybės, dėl kurių automobilis negali būti pristatytas ar kodėl negali būti grąžinti nukentėjusiojo sumokėti pinigai. Aptartos aplinkybės rodo, kad pinigų perdavimo metu, išteisintieji neketino vykdyti automobilio pardavimo ir perdavimo, jie apgaule paėmė pinigus ir juos užvaldė, nuslėpdami nuo nukentėjusiojo tikruosius nusikalstamus ketinimus.
3.2. Be to, apylinkės teismas padarė išvadą, kad S. L. nusprendė pašalinti nukentėjusįjį iš dalyvavimo automobilių aukcionuose po to, kai S. L. galutinai neatsiskaitė už aukcione nupirktą automobilį. Nesutinkama, kad nurodyta aplinkybė išteisintųjų veiksmų kvalifikavimui neturi jokios teisinės reikšmės, kadangi po S. L. pinigų gavimo, S. L. nutraukė bet kokį žodinį bendravimą su nukentėjusiuoju, bandė nuo jo atsiriboti. Be to, ikiteisminio tyrimo metu, išteisintieji apsimetė, jog nukentėjusiojo nepažįsta. Tai, kad automobilio pardavimo sandorio nebuvo ketinama vykdyti ir S. L. pinigų užvaldymas išeina iš civilinio sandorio ribų bei yra nusikaltimą atitinkanti veika, patvirtina ir vėlesni veiksmai su automobiliu „Mercedes Benz“. Civiliniuose santykiuose, kai viena šalis negali vykdyti sutarties, paprastai ji yra pasirengusi grąžinti pinigus ar atlyginti nuostolius. Šiuo atveju, nors automobilį aukcione įgijo „(duomenys neskelbtini)“, o 2021 m. gruodžio 27 d. S. L. už šį automobilį perdavė 88 400 eurų, tačiau vietoje automobilio perdavimo, minėtas automobilis buvo įtrauktas į sandorių grandinę, t. y. „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos pagrindu automobilį įsigijo „(duomenys neskelbtini)“, o pastaroji jį perleido UAB „(duomenys neskelbtini)“. Taigi, S. L. disponuodamas automobiliu „Mercedes Benz“ ir gavęs pinigus iš nukentėjusiojo, perleido automobilį kitiems asmenims. Aplinkybę, kad S. L. rūpinosi automobiliu iki pat jo pardavimo pirkėjui UAB „(duomenys neskelbtini)“ patvirtina ir liudytojo M. B. parodymai, t. y. įsigyti „Mercedes Benz“ bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ 2022 metų balandžio mėnesį pasiūlė S. L.. Visos šios aplinkybės parodo, jog net ir po to, kai iš nukentėjusiojo gavo 88 400 eurų sumą už automobilį „Mercedes Benz“, S. L. turėjo galimybę nukentėjusiajam perduoti automobilį, tačiau 2022 metų balandžio mėnesį, t. y. praėjus net dviem mėnesiams po to, kai S. L. 2022 m. vasario 22 d. apmokėjo ir 11 000 JAV dolerių likutį, automobilį siūlė įsigyti tretiesiems asmenims.
3.3. Skundžiamame nuosprendyje nepagrįstai konstatuota, kad ankstesni S. L. ir S. L. santykiai nesudarė pagrindo nukentėjusiajam pasitikėti S. L.. Be to, teismas nurodė, kad nors teisminio nagrinėjimo metu nukentėjusysis teigė, kad susitikimo su V. G. metu turėjo dokumentą, kurio V. G. nepasirašė, tačiau joks dokumentas teismui nebuvo pateiktas. Apylinkės teismo vertinimu, nukentėjusiojo elgesys niekaip neatitinka rūpestingo elgesio standarto. Vis dėlto, nesutinkama su tokiais teismo argumentais, kadangi tarp S. L. ir S. L. buvo didelis pasitikėjimas, ką patvirtino ir pats S. L., teigdamas, kad jis su nukentėjusiuoju verslo santykius palaikė keletą metų. Tai rodo, kad visi anksčiau apmokėti automobiliai S. L. buvo pristatyti, kas nukentėjusiajam nekėlė abejonių dėl S. L. sąžiningumo. Be to, aplinkybę, kad nebuvo pasirašytas pakvitavimas dėl pinigų perdavimo, nukentėjusysis paaiškino, t. y. S. L. tuo metu buvo išvykęs, o pinigus paėmęs V. G. pakvitavime pasirašyti atsisakė, nurodęs, kad pinigai ne jo, todėl vėliau pasirašys pats S. L.. Taigi, nukentėjusysis, turėdamas pinigus grynaisiais ir žinodamas, kad vėluoja atsiskaityti, perdavė pinigus S. L., kuriuo pasitikėjo, nurodytam asmeniui V. G., kurį taip pat žinojo nuo seniau. Be to, pinigų perdavimo faktą nukentėjusysis patvirtino išsiųsdamas telefonu žinutę S. L.. Tai, jog nukentėjusysis neišsaugojo dokumento – pakvitavimo yra savaime suprantama, nes nepasirašytas raštas nieko neįrodo ir saugoti jo nebuvo prasmės.
3.4. Pažymėtina ir tai, kad skirtingai nei civiliniuose santykiuose, sukčiavimo atveju būdinga, kad kaltininkai siekia išvengti bet kokių įrodymų, kurie galėtų įpareigoti juos vykdyti įsipareigojimus. Šiuo atveju, V. G. atsisakė pasirašyti pinigų priėmimo dokumentą, S. L. nieko neatrašė į nukentėjusiojo telefoninę žinutę, kurioje šis nurodė, kad paliko V. G. 100 000 JAV dolerių. Be to, išteisintasis S. L. iš viso nutraukė bendravimą su nukentėjusiuoju, neatsiliepė į jo skambučius. Visos šios aplinkybės rodo, kad išteisintieji ne tik iš anksto numatė, kad paėmę S. L. pinigus, automobilio nukentėjusiajam neperduos ir pinigus užvaldys, tačiau ir ėmėsi priemonių pasunkinti S. L. galimybę ginti pažeistus interesus civilinio proceso tvarka, t. y. S. L. pavyko įrodyti pinigų perdavimo faktą tik ikiteisminio tyrimo institucijų dėka atlikus gana didelės apimties ikiteisminį tyrimą.
4. Atsiliepimu S. L. gynėjas advokatas Juzefas Stankevičius prašo prokurorės apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. spalio 24 d. nuosprendį palikti nepakeistą. Gynėjo atsiliepimas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
4.1. Nesutinkama su prokurorės apeliaciniame skunde nurodytu teiginiu, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai sprendė, jog S. L. ir V. G. veiksmuose nėra subjektyviosios pusės požymio – tyčios ir objektyviosios pusės požymio – apgaulės. Pirma, nukentėjusysis iki nurodyto termino automobilio negavo, žinojo, kad jis pristatytas į Kauną, tačiau į policiją nesikreipė. 2022 m. birželio mėn. pabaigoje P. T. kreipėsi į policiją, nes liko apgautas. Pats S. L. nesiėmė jokių veiksmų tam, kad atgauti automobilį ar sumokėtą sumą. Antra, S. L. ikiteisminio tyrimo metu buvo apklaustas septynis kartus. Apklausų metu jis nutylėjo aplinkybę, kad prieš tai visais atvejais, pirkdamas automobilius, tarpininkaujant S. L., jis atsiskaitinėjo bankiniais pavedimais. Be to, S. L. tik trečioje apklausoje užsiminė, jog jis V. G. perdavė pinigus prie degalinės dalyvaujant jo ir S. L. pažįstamam, kurio vis tik neįvardino. Taip pat, tik trečiosios apklausos metu S. L. pasakė, jog slapta įrašė telefoninį pokalbį bei nurodė liudytoją L.. Be to, pirmosiose apklausose S. L. teigė, jog pilnai atsiskaitė su įmone už automobilį, tačiau trečioje apklausoje nurodė, jog jam pritrūko 11 000 JAV dolerių ir jo prašymu pinigus pervedė jo pažįstamas L.. Pastebėtina ir tai, kad apie pranešimus, siųstus per telefono programėles, gautus SMS pranešimus tarp jo, S. L. bei V. G. nurodė tik šeštoje apklausoje.
4.2. S. L. apklaustas pirmosios instancijos teisme paaiškino, kad pas P. T. atvažiavo į Vokietiją ir ten iš jo gavo 35 000 Eur avansą už automobilį „Mercedes Benz“, kurį žadėjo parduoti iki 2022 m. birželio 1 d. Jis 25 000 Eur parsivežė, o 10 000 Eur davė parvežti kažkokiam vairuotojui iš Kauno, kurį pasiūlė pažįstami. Vis dėlto, S. L. negalėjo įvardinti nei pažįstamų, nei vairuotojo, kuris parvežė pinigus į Lietuvą. Byloje nėra duomenų, kad S. L. gautą iš P. T. 35 000 eurų sumą įvežė į Lietuvą teisėtu būdu, pasitelkęs kažkokį vairuotoją. Be to, S. L. teigimu, jis S. L. pažįsta apie 5 metus ir per šį laikotarpį, tarpininkaujant S. L. iš „(duomenys neskelbtini)“ įsigijo 7-8 automobilius, tačiau visais atvejais atsiskaitydavo pavedimu, pervedant pinigus į „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitą.
4.3. Teismas pripažino įrodymu telefoninio pokalbio įrašą tarp R. D. ir S. L., kurį slaptai padarė nukentėjusysis S. L. ir iš jo turinio padarė išvadą, jog S. L. iš esmės pripažino, kad dalį pinigų už nupirktą automobilį S. L. perdavė, bet kitos dalies neperdavė ir liko skolingas. Tai reiškia, kad S. L. nevykdė sutartinių įsipareigojimų. Pažymėtina, kad išteisintasis S. L. neneigė, kad pažįsta S. L. bei tai, kad pastarasis ketino pirkti automobilį, o priešingai, nurodė, jog S. L. ne pirmą kartą neatsiskaito laiku ir pilnai. Minėtas slapta įrašytas telefoninis pokalbis patvirtina, kad S. L. vengia atsiskaityti ne tik S. L., bet ir kitiems šiame versle dalyvaujantiems asmenims, ką patvirtino teisme apklaustas liudytojas M. B.. Be kita ko, byloje nenustatyta, jog išteisintieji klastotų kokius nors dokumentus arba būtų teikę nukentėjusiam klaidingą informaciją dėl perkamo automobilio. Byloje nėra jokių patvirtinančių įrodymų, kad išteisintieji nuslėpė tikruosius savo ketinimus. Esant išvardintoms aplinkybėms, darytina išvada, jog S. L. nesilaikė įsipareigojimų perkant automobilį dėl ko galimai nukentėjo Vokietijos pilietis P. T.. Nukentėjusysis turėjo ir turi visas galimybės apginti savo galimai pažeistas teises teisme civilinio proceso tvarka, tačiau to vengia ir pasirinko savo galimai pažeistas teises ginti, keliant baudžiamąją bylą nekaltiems asmenims.
5. Atsiliepimu V. G. gynėjas advokatas Z. J. prašo prokurorės ir nukentėjusiojo S. L. atstovo apeliacinius skundus atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. spalio 24 d. nuosprendį palikti nepakeistą. Išteisintojo gynėjo atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
5.1. Byloje nenustatyta, kad V. G. su S. L. siejo kelių metų pasitikėjimu grįsti verslo santykiai. V. G. nebuvo žinoma apie nukentėjusiojo ir S. L. santykius, bendrą veiklą, ryšius ir žodinius susitarimus. Nors pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad įrodyta, jog V. G. nukentėjusysis perdavė 88 400 Eur, tačiau išteisintasis viso proceso metu kategoriškai neigė šią aplinkybę. Byloje nenustatyti jokie nukentėjusiojo ir išteisintojo ilgalaikiai verslo ryšiai, tarpusavio pasitikėjimas, kas nulemtų didėlės pinigų sumos V. G. perdavimą. Be kita ko, kritiškai vertinami ir nukentėjusiojo parodymai, kad susitikimo metu su V. G., S. L. turėjo dokumentą, tačiau išteisintasis jo nepasirašė. Pažymėtina, kad joks dokumentas į bylą nebuvo pateiktas, o nukentėjusiojo teiginiai, jog jis perdavė pinigus prieš automobilio gavimą be pinigų sumokėjimą patvirtinančio dokumento ir šio dokumento juodraščio neišsaugojo, yra nelogiški ir mažai tikėtini. Byloje nenustatyta ir tai, kad išteisintasis būtų žinojęs iki kokios datos ir kokią pinigų sumą S. L. turėjo sumokėti už automobilį. Nors apylinkės teismas nuosprendyje nustatė, kad S. L. 2021 m. gruodžio 27 d. perdavė V. G. ir tokiu būdu sumokėjo 88 400 Eur, t. y. dalį pinigų už automobilį „Mercedes Benz AMG GT“, o likusią pinigų dalį nukentėjusysis sumokėjo tik 2022 m. vasario 22 d., po to, kai įmonė „(duomenys neskelbtini)“ atliko 11 000 USD pavedimą „(duomenys neskelbtini)“, tačiau šių aplinkybių V. G. nežinojo. Taip pat išteisintasis nieko nežinojo nei apie telefoninio pokalbio tarp S. L. ir R. D. turinį, nei apie tai, kada ir kodėl išteisintais S. L. nusprendė pašalinti S. L. iš dalyvavimo automobilių aukcionuose.
5.2. Kaip teisingai pažymėjo apylinkės teismas nuosprendyje, esminis apgaulės požymis yra ne tik pagrindinis apgaulės sąvokos turinio elementas, bet tuo pačiu ir kriterijus, kuriuo remiantis galima atskirti sukčiavimą nuo civilinės teisės pažeidimo. Tokiais atvejais svarbu yra paties nukentėjusiojo apdairaus ir rūpestingo elgesio kriterijus. Šiuo atveju, nukentėjusysis perdavė 88 400 Eur sumą išteisintajam ir jokių patvirtinančių dokumentų nepasirašė. Nors nukentėjusysis nurodė, kad anksčiau mokėtos sumos buvo mažesnės ir jis su S. L. atsiskaitydavo pavedimais, tačiau bylos nagrinėjimo metu šios aplinkybės nepasitvirtino ir jokių tai patvirtinančių duomenų nebuvo pateikta. S. L. nurodė, kad pas S. L. įsigijo apie 7 automobilius, tačiau kaip teisingai pažymėjo apylinkės teismas, tai nėra ypatingai didelis kiekis automobilių, kuris leistų spręsti, kad nukentėjusysis turėjo itin didelį pasitikėjimą S. L. ir tuo labiau V. G., kurį matė pasak jo tik kelis kartis. Pažymėtina ir tai, jog S. L. dar nebūdamas galutinai atsiskaitęs už automobilį, 2021 m. gruodžio 13 d. sudarė preliminarią automobilio pirkimo-pardavimo sutartį su P. T. ir iš jo paėmė 35 000 Eur dydžio avansą. S. L. tuo metu dar nebuvo galutinai atsiskaitęs už automobilį ir šis automobilis nebuvo juo nuosavybėje. Taigi, kaip teisingai pažymėjo apylinkės teismas, sąskaita faktūra („Invoice“), kurioje nurodytas tik vardas „S.“ ir nebuvo jokių parašų bei kitų rekvizitų, negali būti laikoma įrodymu, patvirtinančiu nuosavybės teisę.
5.3. Teismas teisingai įvertino aplinkybę, kad S. L. elgesys niekaip neatitinka rūpestingo elgesio standarto. Sutinkama su pirmosios instancijos teismo išvada, kad S. L., būdamas suaugęs, dirbantis, turintis praktikos ir patirties automobilių versle, būdamas išsilavinęs žmogus, akivaizdžiai nebuvo nei rūpestingas ir atsargus, nes perdavė V. G. gerokai 1 500 Eur viršijančią sumą be jokio dokumento. Didėlės sumos pinigų perdavimą V. G. pastarasis apibūdino tik parašydamas programėlėje S. L. lakonišką ir užšifruotą žinutę „palikau V 100“. Apylinkės teismas teisingai konstatavo, kad nenustatyta, jog V. G. ir S. L. tyčia būtų kaip nors sudarę situaciją, kuri neleistų nukentėjusiesiems civilinėmis teisinėmis priemonėmis atkurti savo pažeistas teises arba toks pažeistų teisių gynimo būdas būtų tiek pasunkintas ar iš esmės taptų neįmanomas
6. Teismo posėdžio metu prokurorė, nukentėjusiojo atstovas prašė apeliacinius skundus tenkinti, išteisintieji ir jų gynėjai – atmesti.
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Kauno apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės Svetlanos Zabielinienės ir nukentėjusiojo S. L. atstovo advokato Gedimino Bukausko apeliaciniai skundai tenkinami iš dalies
7. Baudžiamojo proceso įstatyme įtvirtinta, kad teismas, nagrinėdamas baudžiamąsias bylas apeliacine tvarka, patikrina bylą tik tiek, kiek to yra prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Tiek iš prokurorės, tiek iš nukentėjusiojo atstovo apeliacinių skundų turinio matyti, kad prašoma panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. spalio 24 d. nuosprendį, kuriuo S. L. ir V. G. išteisinti pagal BK 182 straipsnio 3 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija), kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, ir priimti naują nuosprendį S. L. ir V. G. pripažinti kaltais pagal BK 182 straipsnio 3 dalį, paskirti jiems bausmes. Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, įvertinusi baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, jų visumą ir tarpusavio sąsajas, tokiu būdu pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus, todėl spręsdamas S. L. kaltės klausimą padarė neteisingas išvadas ir nepagrįstai jį išteisino kaip nepadariusį nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 3 dalyje. Dėl šios priežasties ši skundžiamo nuosprendžio dalis naikinama ir dėl šios dalies priimamas naujas apkaltinamasis nuosprendis.
Dėl
8. BK 182 straipsnio 3 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo labai didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę, ar didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes arba išvengė labai didelės vertės turtinės prievolės ar ją panaikino, arba sukčiavo dalyvaudamas organizuotoje grupėje (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija). Pagal BK 190 straipsnio 1 dalį, turtas yra labai didelės vertės, kai jo vertė viršija 900 MGL (45 000 Eur) dydžio sumą (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija).
9. BK 182 straipsnyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už apgaule savo ar kitų naudai svetimo turto ar turtinės teisės įgijimą, turtinės prievolės išvengimą arba jos panaikinimą. Taigi sukčiavimas objektyviai reiškiasi šių alternatyvių veikų padarymu: 1) svetimo turto savo ar kitų naudai įgijimu apgaule; 2) svetimos turtinės teisės savo ar kitų naudai įgijimu apgaule; 3) turtinės prievolės savo ar kitų naudai išvengimu apgaule; 4) turtinės prievolės savo ar kitų naudai panaikinimu apgaule. Būtinasis šios nusikalstamos veikos sudėties požymis yra apgaulė. Tai yra šios nusikalstamos veikos padarymo būdas, todėl kvalifikuojant asmens veiką pagal BK 182 straipsnį šis požymis turi būti nustatomas visais atvejais. Teismų praktikoje išskiriami šie apgaulės kriterijai: 1) objektyvios tiesos iškraipymas; 2) tikslas – suklaidinti nukentėjusįjį (lemti nukentėjusiojo klaidą); 3) tyčia – kaltininko suvokimas, kad jis sąmoningai pateikia objektyvios tikrovės neatitinkančią informaciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzM1LzIwMTA=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-335/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-335/2010">2K-335/2010</a>). Apgaulė sukčiaujant naudojama turint tikslą suklaidinti turto savininką, valdytoją ar asmenį, kurio žinioje yra turtas, o pastarieji dėl suklydimo, suklaidinti apgaulės, savanoriškai patys perleidžia turtą ar turtinę teisę kaltininkui manydami, kad šis turi teisę jį gauti, arba panaikina jo turtinę prievolę. Apgaulė gali pasireikšti minėtų asmenų suklaidinimu pateikiant suklastotus dokumentus, pranešant neteisingus duomenis, pakeičiant daiktų savybes ir pan. Asmuo gali būti suklaidinamas dėl bet kokių aplinkybių ar faktų, susijusių su turto, turtinės teisės perleidimu kaltininkui arba su jo turtinės prievolės išvengimu ar jos panaikinimu (dėl turto vertės, jo savybių, kaltininko asmenybės, jo įgaliojimų ar ketinimų ir pan.), tačiau kaltininko panaudota apgaulė turi būti esminė, t. y. turėti lemiamą įtaką asmens apsisprendimui atlikti minėtus veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTA4LTc4OC8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-108-788/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-108-788/2018">2K-108-788/2018</a>, 2K-92-648/2019).
10. Nagrinėjamu atveju S. L. ir V. G. pagal BK 182 straipsnio 3 dalį buvo kaltinami tuo, kad veikdami bendrininkų grupėje, siekdami apgaule savo naudai įgyti S. L. priklausančias pinigines lėšas, piktnaudžiaudami S. L. pasitikėjimu, susiformavusiu ankstesnių analogiškų įvykusių sandorių S. L. įsigyjant automobilius, tarpininkaujant S. L. ir su juo atsiskaitant iš anksto, nepasirašant jokių dokumentų bei kitų asmenų atsiliepimų apie S. L. patikimumą, pagrindu, nuslėpdami tikruosius savo ketinimus nevykdyti žodinio susitarimo – gavus pinigus iš S. L., jam perduoti jo (S. L.) užsakymu 2021 m. gruodžio mėn. 3 d. www.(duomenys neskelbtini).com vykusiame automobilių pardavimo aukcione per įmonę „(duomenys neskelbtini)“ įsigytą automobilį „Mercedes Benz AMG GT“, VIN (duomenys neskelbtini), kurį S. L. pagal 2021 m. gruodžio 13 d. pirkimo – pardavimo sutartį įsipareigojo parduoti už 175 000 Eur P. T. ir gavo iš jo 35 000 Eur avansą, – 2021 m. gruodžio 27 d. 13.59 val. Vilniaus mieste, (duomenys neskelbtini), prie degalinės „CirkleK“, vykdydami bendrą sumanymą, paėmė iš S. L. 88 400 Eur (iš jų 35 000 Eur gauti iš P. T.) už automobilį „Mercedes Benz 7“, VIN (duomenys neskelbtini), tačiau S. L. jo neperdavė, dėl ko S. L. automobilio nepardavė P. T., o gautus pinigus V. G. ir S. L. panaudojo nenustatytomis dalimis, nenustatytoms reikmėms. Taip V. G. ir S. L. bendrais veiksmais apgaule įgijo S. L. priklausančias labai didelės vertės pinigines lėšas – 88 400 Eur, tuo padarydami nukentėjusiajam S. L. labai didelę 88 400 Eur turtinę žalą.
11. Tiek prokurorės, tiek nukentėjusiojo atstovo apeliaciniuose skunduose teigiama, kad išteisintieji V. G. ir S. L. suklaidino S. L. dėl automobilio pirkimo, dėl ko šis jiems perdavė 88 400 Eur, todėl jų veiksmai turi būti vertinami kaip sukčiavimas. Apeliacinės instancijos teismas skundų argumentams, kiek jie susiję su S. L. padaryta nusikalstama veika, iš esmės pritaria, todėl ši skundžiamo nuosprendžio dalis naikinama ir S. L. atžvilgiu priimamas apkaltinamasis nuosprendis. Tuo metu, teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nėra duomenų, kad inkriminuojamą nusikalstamą veiką bendrininkaudamas su S. L. padarė ir V. G..
12. Skundžiamame nuosprendyje pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad nuteistųjų veiksmuose nėra subjektyviosios pusės požymio – tyčios ir objektyviosios pusės požymio – apgaulės. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje konstatavo, jog S. L. ir V. G. nepadarė nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 3 dalyje, nes tarp jų ir S. L. susiklostė civiliniai teisiniai santykiai, nukentėjusiojo elgesys neatitiko rūpestingo elgesio standarto, o išteisintieji savo veiksmais nesudarė situacijos, kuri neleistų nukentėjusiajam civilinėmis teisinėmis priemonėmis atkurti savo pažeistas teises arba toks pažeistų teisių gynimo būdas būtų tiek pasunkintas, kad iš esmės taptų neįmanomas.
13. Esminis sukčiavimo požymis, skiriantis jį nuo civilinių teisinių santykių ir darantis turto užvaldymą neteisėtą, yra apgaulės naudojimas prieš turto savininkus, teisėtus valdytojus ar asmenis, kurių žinioje yra turtas, siekiant jį užvaldyti. Nors skundžiamame nuosprendyje teisingai cituojama teismų praktika, jog esminės apgaulės požymis yra ne tik pagrindinis apgaulės sąvokos turinio elementas, bet ir kriterijus, kuriuo remiantis galima atskirti sukčiavimą nuo civilinės teisės pažeidimo, tačiau plačiau apie apgaulės požymio buvimą išteisintųjų veiksmuose iš esmės nepasisakoma. Kaip galima suprasti iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio motyvuojamosios dalies, išteisinamojo nuosprendžio priėmimą lėmė papildomų kriterijų (nukentėjusiojo apdairaus, atidaus ir rūpestingo elgesio kriterijus ir kreditoriaus teisinės padėties pasunkinimo kriterijus) pritaikymas.
14. Vis tik, teisėjų kolegijos vertinimu, atskiriant sukčiavimą nuo civilinių teisinių santykių šie kriterijai gali būti naudojami tik kaip papildomi, šalia pagrindinio – esminės apgaulės požymio. Vienais atvejais, kai nėra nustatomas esminės apgaulės požymis arba kai kyla abejonių dėl tokio požymio buvimo, šie kriterijai papildomai pagrindžia civilinių santykių buvimą ir tokiu būdu padeda atriboti civilinius teisinius santykius nuo nusikalstamų. Vien aplinkybė, kad nukentėjusiajam buvo apsunkintos galimybės atgauti turtą civilinio proceso tvarka (nesant apgaulės) paprastai negali būti laikoma pagrindu nustatyti sukčiavimo nusikaltimo sudėtį. Kitais atvejais, nustačius esminės apgaulės požymį, šie kriterijai nėra itin reikšmingi, kadangi tokiu atveju kaltininko veiksmuose paprastai nustatomi visi būtini sukčiavimo objektyvieji ir subjektyvieji sudėties požymiai. Kitaip sakant, jeigu nustatoma, jog kaltininkas apgaule įgijo kito asmens turtą, aplinkybė, ar jis turi galimybę jį atgauti naudodamasis civilinio proceso priemonėmis neturi esminės reikšmės. Kartu apgaulės požymio buvimui nustatyti, gali padėti aplinkybės, jog kaltininkas pasunkino kreditoriui galimybes atkurti pažeistas teises. Tokios taisyklės formuojamos ir teismų praktikoje: vien tai, kad nukentėjusysis turi galimybę kreiptis į teismą ir ginti savo pažeistas teises civilinio proceso tvarka, nesuteikia pagrindo daryti išvadą, kad kaltininko veiksmais nebuvo pasunkintas nukentėjusiojo pažeistų teisių atkūrimas, taip pat nepaneigia kaltininko veiksmų kaip nusikalstamų, o ne kylančių iš civilinių teisinių santykių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTcwLTg5NS8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-170-895/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-170-895/2018">2K-170-895/2018</a>, 2K-7-25-495/2020, 2K-26-495/2022).
15. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme buvo kilęs ginčas dėl to, ar S. L. perdavė V. G. 88 400 Eur grynųjų pinigų už automobilio „Mercedes Benz AMG GT“ pirkimą. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su skundžiamame nuosprendyje padaryta išvada, kad nukentėjusysis S. L. 2021 m. gruodžio 27 d. perdavė V. G. ir tokiu būdu sumokėjo 88 400 Eur, t. y. dalį pinigų už automobilį „Mercedes Benz AMG GT“. Pažymima, kad ginčas dėl šios aplinkybės nėra keliamas ne tik apeliaciniuose skunduose (kas suprantama), bet ir išteisintųjų gynėjai pateiktuose atsiliepimuose nepateikė jokių argumentų, susijusių su tokios skundžiamo nuosprendžio išvados neigimu. Be to, išteisintieji ar jų gynėjai apeliacinių skundų dėl šios aplinkybės ginčijimo nepateikė. Atsižvelgusi į tai, taip pat įvertinusi byloje surinktus įrodymus (nukentėjusiojo S. L. parodymus, liudytojų E. Š. ir iš dalies E. L. parodymus, telefoninio pokalbio tarp S. L. ir R. D. garso įrašą, kitus įrodymus), teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos minėtas faktines aplinkybes dėl 88 400 Eur grynųjų pinigų perdavimo nustatė pagrįstai.
16. Apeliacinių skundų argumentų kontekste apeliacinės instancijos teismas plačiau pasisakys dėl to, ar šių pinigų perdavimas įvyko dėl esminės apgaulės naudojimo nukentėjusiojo S. L. atžvilgiu, dėl ko šis patyrė turtinės žalos, o išteisintasis S. L. tokiu būdu padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 3 dalyje.
17. Pažymima, kad S. L. ir V. G. nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios neigė tiek aplinkybę, kad S. L. per juos ar iš jų, kaip tarpininkų, pirko automobilį „Mercedes Benz AMG GT“, tiek aplinkybę, kad už šį automobilį jie gavo 88 400 Eur.
17.1. 2022 m. rugpjūčio 16 d. apklaustas liudytoju S. L. parodė, kad apie automobilio „Mercedes Benz AMG GT“, VIN (duomenys neskelbtini), pirkimą JAV aukcione nieko nežino, su šiuo automobiliu niekaip nesusijęs. 2022 m. rugpjūčio 4 d. apklaustas liudytoju V. G. parodė, kad apie automobilį „Mercedes Benz AMG“ nieko nežino. S. L. nepažįsta. Vėliau abu išteisintieji, apklausti įtariamaisiais, parodymus duoti atsisakė.
17.2. Pirmosios instancijos teismo teisiamajame posėdyje S. L. parodė, kad S. L. pirkdavo automobilius, atsiskaitydavo ir pirkdavo kitą automobilį, tada vėl atsiskaitydavo, tai tęsėsi su pertraukomis keletą metų. Buvo momentas, kai S. L. prisipirko ir jo skola viršijo 150 000 JAV dolerių. Tiek, kiek S. L. buvo atsiskaitęs, tiek jam ir buvo pristatyta automobilių. S. L. žadėjo atsiskaityti už „Mercedes Benz AMG GT“ automobilį, bet neatsiskaitė. Jokių pinigų už „Mercedes Benz AMG GT“ automobilį iš S. L. negavo. Buvo nupirktas „Mercedes Benz AMG GT“ automobilis, išsiuntinėti „Invoice“ potencialiems klientams. Jis turėjo apmokėti už automobilį, bet pakeliui kažkas automobilį nupirko. Už „Mercedes Benz AMG GT“ markės automobilį sumokėta iš „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos, nes niekas kitas negali apmokėti, o jis į „(duomenys neskelbtini)“ pervedė apie 100 000 USD iš savo JAV sąskaitos. 100 000 USD grįžo į sąskaitą, nes prekyba vyksta, grįžta pinigai. Už „Mercedes Benz AMG GT“ markės automobilį jam negrąžino pinigų. Kai S. L. nesumokėjo už „Mercedes Benz AMG GT“ automobilį, negalėjo daryti įtakos atiduoti automobilį. „Mercedes Benz AMG GT“ automobilio dokumentų originalai neperduoti S. L., nes šis neapmokėjo už automobilį.
17.3. Pirmosios instancijos teismo teisiamajame posėdyje V. G. parodė, kad nematė ir negirdėjo apie „Mercedes Benz AMG GT“ automobilį. Jis nebendravo su S. L., nežino, kas bendravo. Nebuvo susitikęs su nukentėjusiuoju S. L. ir iš jo negavo jokių pinigų.
17.4. Kaip matyti iš V. G. parodymų, jis apskritai neigė bet kokias sąsajas su S. L., pinigų gavimu ir automobilio „Mercedes Benz AMG GT“ pirkimu. S. L. pozicija irgi panaši – jis taip pat neigė gavęs pinigus už minėtą automobilį, dėl ko automobilis ir nebuvo perduotas S. L.. Tačiau, kaip galima suprasti iš jo parodymų, net jeigu ir gavo minėtus 88 400 Eur iš jo, tie pinigai galimai buvo skirti ankstesnėms S. L. skoloms padengti: tiek, kiek S. L. buvo atsiskaitęs, tiek jam ir buvo pristatyta automobilių.
18. Vis tik, šiame procesiniame sprendime jau buvo konstatuota, jog S. L. perdavė 88 400 Eur už automobilį „Mercedes Benz AMG GT“, todėl tokie išteisintųjų parodymai vertinami kritiškai, kaip jų gynybinė pozicija. Šiame kontekste pažymima ir tai, kad byloje nėra duomenų apie tai, jog S. L. veikos darymo metu buvo skolingas S. L. ar V. G. už ankstesnius automobilių pirkimus ar kitus sandorius. Nei išteisintieji, nei pats nukentėjusysis nepateikė dokumentų, kurie patvirtintų S. L. prievolę grąžinti kokios nors dydžio sumas išteisintiesiems; nebuvo gauti ir jokie kiti duomenys (sutartys, iš jų kylantys reikalavimai, SMS žinutės, susirašinėjimo įvairiose bendravimo platformose nuotraukos, el. paštu gauti laiškai ir pan.), kurie leistų daryti pagrįstą prielaidą apie tai, jog minėtus 88 400 Eur S. L. sumokėjo dėl ankstesnių savo skolų. Nors iš šiame nuosprendyje 19.2 punkte aprašytame pokalbyje galima rasti užuominų apie galimai S. L. buvusias ankstesnes skolas („išėjęs su likučiais“ ir pan.), tačiau jų dydis, pobūdis, atsiradimo laikas, gražinimo terminai ir kiti panašūs dalykai nėra aiškūs, todėl negali būti vertinami kaip šioje byloje nagrinėjamų pinigų įgijimo pagrindas. Priešingai, minėtas pokalbis patvirtina aplinkybę, kad pinigai buvo reikalaujami už automobilį „Mercedes Benz AMG GT“, todėl minėtas pinigų perdavimas vertinamas kaltinimo turinio ribose.
19. Iš byloje surinktų duomenų matyti, kad 2021 m. gruodžio 7 d. „(duomenys neskelbtini)” išrašė „Invoice“ (sąskaitą) S. už automobilį „Mercedes-Benz“, VIN: (duomenys neskelbtini), (suma 116 908 USD) (1 t., b. l. 20, 104). Pagal nukentėjusiojo S. L. parodymus, jo gautus elektroninius laiškus iš S. L. (el. paštu (duomenys neskelbtini)) su minėta sąskaita ir automobilio nuotraukomis, S. L. ir S. L. susirašinėjimo nuotraukas (kai S. L. reikalavo sumokėti už automobilio pirkimą) bei byloje surinktus duomenis nustatyta, kad ši sąskaita buvo skirta S. L.. Kartu šis dokumentas patvirtina ir aplinkybę, kad būtent 2021 m. gruodžio 7 d. S. L. ir S. L. sutarė dėl automobilio „Mercedes Benz AMG GT“ pirkimo. Tokią išvadą pagrindžia ir kiti byloje esantys duomenys.
19.1. Iš byloje pateikto susirašinėjimo tarp S. L. (S. K.) ir S. L. matyti, kad 2021 m. gruodžio 8 d. S. L. paklausė S. L. ar Audisq5 jo, į ką S. L. atsakė, kad jokios nepirko, tik mersą (2 t., b. l. 28–30). 2021 m. gruodžio 8 d. S. L. parašė S. L., kad iki 15 d. laukia pinigų (2 t., b. l. 152). 2021 m. gruodžio 14 d. S. L. parašė S. L., kad „ryt laukiu dokerių (past. turi būti dolerių) už abi tackas“, vėliau patikslina: „vakare jau reik saibu“ (2 t., b. l. 149–150). 2021 m. gruodžio 17 d. S. L. rašo S. L., kad iki pirmadienio lauks pinigų. S. L. atsako, kad pirmadienį vakare bus vietoj, užveš pinigus už karietą. S. L. atrašo „ok“ (2 t., b. l. 145). 2021 m. gruodžio 17 d. S. L. skambino S. L. (3 t., b. l. 31). Pažymima, kad nuo to laiko S. L. ir S. L. bendravimas nutrūko būtent S. L. iniciatyva. Iš byloje S. L. pateiktų telefono skambučių ir susirašinėjimo duomenų matyti, kad nuo 2021 m. gruodžio 17 d. S. L. ne kartą bandė susisiekti su S. L., bet pastarasis jau nebeatrašė ir nekėlė telefono (2 t., b. l. 57–60).
19.2. Tokio S. L. elgesio motyvus atskleidžia byloje esantis pokalbio tarp S. L. ir R. D. apžiūros protokolas. Toks pokalbis buvo užfiksuotas, kai nukentėjusysis S. L. paprašė R. D. paskambinti S. L., kadangi šis jam nekėlė ragelio ir pasiaiškinti dėl neperduodamo automobilio „Mercedes Benz AMG GT“. Pokalbyje užfiksuoti tokie S. L. teiginiai: „tokie klientai, kurie prisiperka po 120-150 baksų mašinų ir meluoja, kad pinigus perveda, man nereikalingi. Du mėnesius pinigus pervedinėja“; „va jis nuperka mašinas, man žinai kokia bauda už jo vieną pirkinį, 18 gabalų baksų. Aš sumokėjau už tą mašiną tikėdamasis, kad man tie pinigai grįš per savaitę, dvi, o pinigų neturiu pusantro mėnesio“, Į R. D. klausimą: „tai dar nepadavė jisai“, S. L. atsako: „nu kaip, jis padavė prieš kelias dienas, tačiau dar skolingas beveik 10 000“; „kai tave pusantro mėnesio maudo, aš savo šaibas atidaviau, tam kad accounto visiems neuždarytų. Dar jis manęs ieško. Yra mano vadybininkas, per kurį jis toliau bendraut“, „jis visur palikęs kablių, išėjęs su likučiais, nesumokėjimais ir sprendimas buvo labai paprastas. Jį iš visų eliminuot. Tai ką aš ir padariau. Nuo naujų metų pakeisti kodai ir išdalinti tiems, kuriais aš neabejoju“ (2 t., b. l. 34–37). Sutiktina su apylinkės teismo išvada, kad iš pokalbio turinio galima spręsti, jog S. L. iš esmės pripažino, kad dalį pinigų S. L. jam per V. G. perdavė, tačiau dar yra skolingas 10 000. Teisėjų kolegijai taip pat nekyla abejonių, kad minėtame pokalbyje R. D. ir S. L. kalba apie nukentėjusįjį S. L. ir jo įsiskolinimą už minėtą automobilį. Iš S. L. pasakytų teiginių galima spręsti apie jo panaudotą apgaulę: S. L. reikalavo iš S. L. pinigų už automobilį, nepaisant to, kad nesirengė jam jo perduoti. Tokias aplinkybes patvirtina toliau šiame procesiniame sprendime aptariami duomenys.
20. Pagal jūros važtaraštį matyti, kad automobilis „Mercedes Benz AMG GT“, VIN (duomenys neskelbtini), ant laivo buvo pakrautas 2023 m. kovo 3 d.; siuntėjas – „(duomenys neskelbtini)“, gavėjas – „(duomenys neskelbtini)“ (6 t., b. l. 166). Iš byloje esančių duomenų (S. L. ir S. L. parodymų, 2021 m. gruodžio 7 d. „(duomenys neskelbtini)” sąskaitos, skirtos S. už automobilį „Mercedes-Benz“, VIN: (duomenys neskelbtini)) matyti, kad realiai automobilį įgijo S. L., už jį sumokėjęs savo pinigus ir po to jų reikalavęs iš S. L.. Svarbu ir tai, kad dar iki šios automobilio transportavimo pradžios, buvo sutarta dėl automobilio perleidimo ne S. L., o kitoms įmonėms, sudarant atitinkamus sandorius. Štai dar 2022 m. vasario 2 d. „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos faktūros Nr. ARI-1206 pagrindu šį automobilį įgijo Bulgarijos įmonė „(duomenys neskelbtini)“ už 19 500 Eur (6 t., b. l. 170). Po dviejų mėnesių, 2022 m. balandžio 8 d. „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarė preliminarią transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį, kurioje sutarta iki 2022 m. gruodžio 31 d. sudaryti automobilio „MB“ VIN Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindinę pirkimo – pardavimo sutartį už 130 000 Eur (3 t., b. l. 137–142), tokiu būdu automobilį parduodant UAB „(duomenys neskelbtini)“. Teisiamajame posėdyje apklaustas liudytoju įmonės „(duomenys neskelbtini)“ direktorius ir savininkas M. B. parodė, kad jo įmonė nusipirko „Mercedes Benz AMG GT“ automobilį. Pasirašė preliminarią sutartį, kad nori pirkti automobilį, gavo jį, remontavo ir paskui įsigijo. Gavo sąskaitą faktūrą, apmokėjo. Automobilį įsigijo iš Bulgarijos įmonės „(duomenys neskelbtini)“. Įsigyti automobilį jam pasiūlė pažįstamas S. L..
21. Aptarti duomenys rodo, kad S. L. nuo pat automobilio „Mercedes Benz AMG GT“ įgijimo momento (ar nuo tada, kai pats sumokėjo pinigus už jį), šio automobilio neketino perduoti S. L.. Nepaisant to, kad 2022 m. vasario mėn. pradžioje išteisintasis S. L. jau žinojo, jog S. L. yra sumokėjęs 88 400 Eur būtent už automobilį „Mercedes Benz AMG GT“, tačiau jau nuo to laiko prasidėjusios kelių sandorių grandinės matyti, kad šis automobilis per kelias įmones galiausiai buvo nupirktas UAB „(duomenys neskelbtini)“. Pažymėtina, kad nei vienoje šios sandorių grandinės dalyje S. L. nebuvo minimas, automobilio jam perleisti net nebuvo ketinama. Tuo metu pats S. L. dalyvavo visame šio automobilio pardavimo procese, jį net siūlydamas galutiniam pirkėjui UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui M. B., nors formaliai UAB „(duomenys neskelbtini)“ šį automobilį pirko iš „(duomenys neskelbtini)“. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad net ir tuo metu, kai 2022 m. vasario 2 d. sąskaitos faktūros Nr. ARI-1206 pagrindu šį automobilį įgijo Bulgarijos įmonė „(duomenys neskelbtini)“, už jį vis tiek buvo paimta neva likusi nesumokėta dalis: 2022 m. vasario 22 d. E. L. iš įmonės „(duomenys neskelbtini)“ pervedė 11 000 USD į „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą. Šios aplinkybės, kartu jas vertinant su kitais byloje esančiais įrodymais, be kita ko, ir S. L. pozicija, iš kurios matyti, kad jis nuosekliai neigė ne tik 88 400 Eur gavimą iš S. L., bet ir apskritai buvusį bet kokį susitarimą tarp jo ir S. L. dėl šio automobilio pirkimo, teisėjų kolegijai leidžia daryti vienareikšmišką išvadą, jog S. L. tyčia, panaudodami esminę apgaulę, taip pat piktnaudžiaudami pasitikėjimu, per V. G., iš S. L. įgijo 88 400 Eur pinigų sumą. Šiuo atveju apgaulė pasireiškė tuo, kad minėta pinigų suma buvo paimta už automobilį, kurio S. L. neketino nukentėjusiajam perduoti, t. y. tokiu būdu nukentėjusysis buvo suklaidintas ir dėl tokio suklaidinimo perdavė pinigus. Teisėjų kolegijai nekyla abejonių, jog tuo atveju, jeigu S. L. būtų pateikęs informaciją apie tai, jog automobilį ketina perleisti ar jau perleido kitiems juridiniams asmenims ir S. L. jo perduoti neplanuoja (galbūt net ir tai, jog nebenori su juo turėti bendrų verslo reikalų), S. L. minėtų pinigų nebūtų perdavęs. Kitaip tariant, tokios informacijos nutylėjimas arba sąmoningas nepateikimas iš esmės lėmė nukentėjusiojo pinigų netekimą, o S. L. tokiais veiksmais, panaudodamas apgaulę, įgijo svetimą didelės vertės turtą.
22. Šiame kontekste teisėjų kolegija pažymi, kad apylinkės teismas skundžiamame nuosprendyje nepagrįstai sureikšmino aplinkybę, jog S. L. perduodamas pinigus nebuvo pakankamai rūpestingas ir atsargus, nes nesurašė jokio tą aplinkybę patvirtinančio dokumento, o tik abstrakčią SMS žinutę. Viena vertus, nustačius esminės apgaulės požymį, kiti sukčiavimo ir civilinių teisinių santykių atribojimo kriterijai negali būti laikomi lemiamais nustatant, ar buvo padarytas sukčiavimo nusikaltimas. Kita vertus, priešingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, S. L. turėta teigiama patirtis iš S. L. perkant automobilius (apie septynių automobilių pirkimas) bei įvairiomis formomis mokant už juos, laikytina pakankama priežastimi įgyti reikšmingai didelį pasitikėjimą, kuriuo šiuo atveju S. L. ir pasinaudojo/piktnaudžiavo.
23. Apeliaciniais skundais prašoma nuteisti abu išteisintuosius, teigiant, kad V. G. ir S. L., veikdami bendrininkų grupe, bendrais veiksmais apgaule įgijo S. L. priklausančias labai didelės vertės pinigines lėšas – 88 400 Eur, tuo padarydami nukentėjusiajam S. L. labai didelę 88 400 Eur turtinę žalą. Vis tik, apeliaciniuose skunduose nepateikiami jokie motyvai ir argumentai dėl to, jog ne tik S. L., bet ir V. G. veiksmuose yra visi sukčiavimo sudėties objektyvieji ir subjektyvieji požymiai. Susipažinus su baudžiamosios bylos medžiaga, sprendžiama, kad duomenų dėl V. G. kaltės padarius minėtą nusikaltimą byloje nėra.
24. Pagal nustatytas faktines aplinkybes, V. G. vaidmuo šioje situacijoje pasireiškė tuo, kad jis, S. L. prašymu ar nurodymu, iš S. L. paėmė 88 400 Eur ir suprato, jog šie pinigai skirti už automobilį „Mercedes Benz AMG GT“. Taip pat nėra abejonių, kad šie pinigai buvo perduoti S. L., kadangi būtent jis ir buvo sumokėjęs už minėtą automobilį; taip pat būtent S. L. nuolat S. L. primindavo apie jo prievolę sumokėti skolą už automobilį; galiausiai S. L. po pinigų perdavimo V. G., S. L. parašė tokį faktą patvirtinančią SMS žinutę. Tokie V. G. veiksmai atitinka objektyviuosius sukčiavimo nusikaltimo sudėties požymius, kadangi būtent jis įgijo svetimą turtą – 88 400 Eur.
25. Tačiau, įvertinus byloje surinktų įrodymų visumą, galima daryti tik prielaidą, kad V. G. bendrininkaudamas su S. L. dalyvavo naudojant apgaulės schemą prieš S. L. bei žinojo, jog S. L. neketina perduoti automobilio „Mercedes Benz AMG GT“ S. L.. Bendrininkavimas yra tyčinės nusikalstamos veikos padarymo forma, kai veika padaroma bendromis kelių asmenų pastangomis (BK 24 straipsnio 1 dalis). Subjektyviojo bendrininkavimo požymio – tyčios esmė yra ta, kad kiekvienas bendrininkas suvokia, jog jis dalyvauja bendrai su kitais asmenimis padarant jam inkriminuotą nusikaltimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzQ0LTk0Mi8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-344-942/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-344-942/2016">2K-344-942/2016</a>, Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTU3LTk3Ni8yMDIy" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-157-976/2022')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-157-976/2022">2K-157-976/2022</a>). Įstatyme nenurodyta, kaip bendrininkai turi susitarti dėl bendros nusikalstamos veikos, kad būtų konstatuotas jų susitarimas, todėl bendrininkavimo atveju teismas šį būtiną bendrininkavimo požymį konstatuoja įvertinęs konkrečios bylos aplinkybes. Be to, kasacinės instancijos teismo praktikoje suformuota nuostata, kad bendrininkų susitarimas gali būti išreikštas bet kokia forma – žodžiu, raštu ar konkliudentiniais veiksmais (gestu, mimika ir t. t.), todėl įrodinėjant susitarimo buvimą nėra būtina nustatyti, kad visi bendrininkai buvo išsamiai aptarę nusikalstamos veikos detales (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-245/2006, Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjc1LzIwMDc=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-275/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-275/2007">2K-275/2007</a>, Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjI5LzIwMDg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-229/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-229/2008">2K-229/2008</a>, Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC0yMTgvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-218/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-218/2009">2K-P-218/2009</a>, Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNjEtNjg5LzIwMjA=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-61-689/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-61-689/2020">2K-61-689/2020</a>, Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTk5LTcxOS8yMDIy" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-199-719/2022')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-199-719/2022">2K-199-719/2022</a> ir kt.).
26. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių minėtą prielaidą dėl išteisintųjų bendrininkavimo. Kaip matyti iš S. L. parodymų bei jo pateiktų susirašinėjimų su S. L. ir V. G., kitų byloje surinktų duomenų, būtent S. L. savo asmeniniais pinigais pirko automobilį „Mercedes Benz AMG GT“, po to tas pats S. L. ne kartą ragino S. L. sumokėti skolą už šį automobilį. Taip pat, kaip minėta, S. L. siūlymu, automobilį įsigijo UAB „(duomenys neskelbtini)“, kas reiškia, kad S. L. žinojo ir suprato, jog šio automobilio S. L. neperduos, taip pat suprato, kad paimdamas iš S. L. pinigus jis pastarąjį suklaidina, ko pasekoje įgyja svetimą turtą – 88 400 Eur. Tuo metu V. G. visame šiame procese apskritai nedalyvavo: byloje nėra duomenų, kad jis žinojo apie savo kolegos (vadovo) ketinimus neperduoti automobilio S. L.; kad turėjo informaciją, jog minėtas automobilis bus ar buvo parduotas (perduotas) kitoms įmonėms; kad S. L. norima pašalinti iš verslo santykių ir pan. Galiausiai byloje nėra duomenų, kad V. G. paimdamas pinigus iš S. L. žinojo, jog šis yra suklaidintas, o S. L. automobilio neketina perduoti. Pažymėtina, kad V. G. šiame įvykyje atsirado tik tada, kai iš S. L. reikėjo paimti pinigus, o S. L. tuo metu buvo išvykęs, todėl S. L. liepė pinigus perduoti V. G.. Tačiau nebuvo nustatyta, kokią informaciją S. L. perdavė V. G., kaip ir nebuvo nustatytas jų susitarimas veikti bendrai bei tyčia apgaulės būdu iš S. L. įgyti pinigus. Teisėjų kolegijos vertinimu, vien pinigų paėmimo kito asmens naudai fakto nepakanka norint nustatyti subjektyviuosius sukčiavimo sudėties požymius. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta ir nenustačius V. G. tyčios apgaulės būdu iš S. L. įgyti svetimą turtą (savo ar S. L. naudai), nesant duomenų apie V. G. žodinį, konkliudentinį ar kitokio pobūdžio susitarimą su S. L. daryti sukčiavimo nusikaltimą, nėra pagrindo tenkinti šią apeliacinių skundų dalį ir naikinti šią skundžiamo nuosprendžio dalį.
27. Apibendrindama aukščiau išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija laiko įrodyta, kad S. L. padarė BK 182 straipsnio 3 dalyje numatytą nusikalstamą veiką tokiomis aplinkybėmis: S. L., siekdamas apgaule savo naudai įgyti S. L. priklausančias pinigines lėšas, piktnaudžiaudamas S. L. pasitikėjimu, susiformavusiu ankstesnių analogiškų įvykusių sandorių S. L. įsigyjant automobilius, tarpininkaujant S. L. ir su juo atsiskaitant iš anksto, nepasirašant jokių dokumentų bei kitų asmenų atsiliepimų apie S. L. patikimumą pagrindu, nuslėpdamas tikruosius savo ketinimus nevykdyti žodinio susitarimo – gavus pinigus iš S. L., jam perduoti jo (S. L.) užsakymu 2021 m. gruodžio mėn. 3 d. www. (duomenys neskelbtini).com vykusiame automobilių pardavimo aukcione per įmonę „(duomenys neskelbtini)“ įsigytą automobilį „Mercedes Benz AMG GT“, VIN (duomenys neskelbtini), kurį S. L. pagal 2021 m. gruodžio 13 d. pirkimo-pardavimo sutartį įsipareigojo parduoti už 175 000 Eur P. T. ir gavo iš jo 35 000 Eur avansą, – 2021 m. gruodžio 27 d. 13.59 val. Vilniaus mieste, (duomenys neskelbtini), prie degalinės „CircleK“, V. G., kuris dėl veikos nėra kaltas, S. L. nurodymu paėmė iš S. L. 88 400 Eur (iš jų 35 000 Eur gauti iš P. T.) už automobilį „Mercedes Benz AMG GT“, VIN (duomenys neskelbtini), tačiau S. L. jo neperdavė, dėl ko S. L. automobilio nepardavė P. T.. Taip S. L. apgaule įgijo S. L. priklausančias labai didelės vertės pinigines lėšas – 88 400 Eur, tuo padarydamas nukentėjusiajam S. L. labai didelę 88 400 Eur turtinę žalą. Tokiais savo veiksmais S. L. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 3 dalyje (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija).
28. Skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką teismas privalo vadovautis BK 54 straipsnyje nurodytais bausmės skyrimo pagrindais bei atsižvelgti į BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytus bausmės skyrimo tikslus – sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Šių tikslų visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį. Vadovaujantis konstituciniais teisingumo, teisinės valstybės principais, už teisės pažeidimus taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-130-699/2015). Teisingumo principo įgyvendinimas taip pat užtikrina tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimą, kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį ir būtų adekvati padarytai veikai, tai yra, bausmė turi atitikti padarytos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį bei kaltininko asmenybę. Todėl teismas yra įpareigotas nusikaltusiam asmeniui skirti individualizuotas ir subalansuotas baudžiamąsias priemones.
29. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie padeda paskirti teisingą bausmę, nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui, numatyti BK 54 straipsnyje. Vadovaujantis BK 54 straipsnio 1 dalimi, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. BK 54 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas skirdamas bausmę atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą. Be to, teismų praktikoje pabrėžiama, kad individualizuojant bausmę visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-232-942/2018). Taip pat remiantis BK 61 straipsnio 1, 2 dalimi teismas įvertinęs visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes bei motyvuotai parinkęs bausmės rūšį, skiriamos bausmės dydį privalo skaičiuoti nuo jos vidurkio. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas paskirtą bausmę sušvelnina ar sugriežtina tokiu atveju, kai paskirta bausmė yra aiškiai per griežta ar aiškiai per švelni. Teismas, skirdamas bausmę už naujos nusikalstamos veikos padarymą, taip pat atsižvelgia ir į teistumą (BK 97 straipsnio 1 dalis).
30. Prokurorė apeliaciniu skundu prašo S. L. pagal BK 182 straipsnio 3 dalį paskirti 800 MGL dydžio, t. y. 40 000 Eur, baudą. Skiriant S. L. bausmę, pažymima, kad ši nusikalstama veika priskiriama sunkių nusikaltimų kategorijai. Nusikalstamą veiką S. L. padarė veikdamas tiesiogine tyčia, suvokė pavojingą jos pobūdį, norėjo taip veikti, numatė, kad dėl jo veikimo nukentėjusysis neteks 88 400 Eur ir to norėjo. Padaryta žala beveik du kartus viršija didelės žalos ribą (900 MGL, t. y. 45 000 Eur). Tai rodo kiek didesnį padarytos veikos pavojingumą. Byloje nėra duomenų, kad po nusikaltimo padarymo, tyrimo arba bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos metu S. L. ėmėsi veiksmų siekdamas atlyginti savo veiksmais padarytą žalą.
31. Skiriant bausmę vertinama ir S. L. asmenybė: jis turi deklaruotą ir faktinę gyvenamąją vietą, išsiskyręs, dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pavaduotoju, aukštesniojo išsilavinimo, neteistas (10 t., b. l. 67–68, 126), 4 kartus baustas už KET pažeidimus (10 t., b. l. 73, 123–124), į psichiatro įskaitą neįrašytas (10 t., b. l. 135–136), priklausomybės ligų įskaitoje neįrašytas (10 t., b. l. 134). Nenustatyta S. L. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių.
32. Atsižvelgęs į šias aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis gali būti pasiekta S. L. už BK 182 straipsnio 3 dalyje nurodyto nusikaltimo padarymą paskyrus baudos bausmę, jos dydį nustatant žymiai mažesnę nei BK 47 straipsnio 3 dalies 4 punkte nurodytas vidurkis – 400 MGL.
33. Nukentėjusysis S. L. pareiškė civilinį ieškinį dėl 88 4000 Eur turtinės žalos atlyginimo, 3000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo civilinio ieškinio priėmimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, proceso išlaidų atlyginimo (12 t., b. l. 93–95). Prokurorė ir nukentėjusiojo atstovas apeliaciniais skundais prašo šiuos reikalavimus tenkinti.
34. Pagal BPK 109 straipsnį asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, kurį teismas nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. BPK 112 straipsnyje nustatyta, kad civilinis ieškinys pareiškiamas paduodant ieškinį ikiteisminio tyrimo pareigūnui, prokurorui ar teismui bet kuriuo proceso metu, tačiau ne vėliau kaip iki įrodymų tyrimo teisme pradžios. Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 113 straipsnis, 115 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjEtOTQyLzIwMTY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-21-942/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-21-942/2016">2K-21-942/2016</a>). Išimtiniais atvejais, kai negalima civilinio ieškinio tiksliai apskaičiuoti neatidėjus baudžiamosios bylos nagrinėjimo ar negavus papildomos medžiagos, teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, gali pripažinti civiliniam ieškovui teisę į ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka (BPK 115 straipsnio 2 dalis).
35. Apeliacinės instancijos teismas šiame procesiniame sprendime jau nustatė, kad apylinkės teismas nepagrįstai išteisino S. L. pagal BK 182 straipsnio 3 dalį, todėl sprendžiama, kad taip pat nepagrįstai civilinį ieškinį paliko nenagrinėtą. Šiame procesiniame sprendime jau aptarta, kad dėl S. L. nusikalstamų veiksmų S. L. patyrė 88 400 Eur turtinę žalą, todėl konstatuojama, kad S. L. civilinis ieškinys dėl turtinės žalos padarymo yra pagrįstas ir turi būti tenkinamas. Kartu priteisiama ir 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško jo įvykdymo.
36. Taip pat civiliniu ieškiniu nukentėjusysis prašė priteisti 3 000 Eur neturtinės žalos, nes dėl įvykio nieko neuždirbo, liko su didelėmis skolomis, patyrė itin didelius dvasinius išgyvenimus, įtampą ir stresą.
37. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad neturtinė žala atlyginama, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymėta, kad įstatyme nustatytas neturtinės žalos dydžiui reikšmingų kriterijų sąrašas laikytinas pagrindiniu (universaliu), todėl jame įtvirtinti kriterijai turėtų būti teismo ištirti ir įvertinti kiekvienoje byloje, kurioje sprendžiamas klausimas dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio. Šis sąrašas yra nebaigtinis, todėl teismas turi aiškintis ir vertinti konkrečiai bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikšmingus nustatant tokio pobūdžio žalos dydį, į kurių visumą įeina ir aplinkybės, dėl kurių neturtinės žalos atlyginimo dydis gali būti nustatytas ir mažesnis už reikalaujamą, nes kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymo saugoma teisinė vertybė ir neturtinė žala patiriama individualiai. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas remiasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, kurių laikymasis, taikant bei aiškinant teisės normas, leidžia teismui atsižvelgti į konkrečios situacijos ypatumus, užtikrinti skirtingų interesų pusiausvyrą. Įstatymų leidėjas neatskleidžia šių principų turinio, nes jų aiškinimas ir taikymas kiekvienu konkrečiu atveju priklauso nuo faktinių bylos aplinkybių. Teismai, spręsdami dėl neturtinės žalos atlyginimo, paprastai turi atsižvelgti ir į teismų praktikoje analogiškose bylose priteisiamas sumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K- 14/2012, 2K-38-942/2017).
38. S. L. nei duodamas parodymus pirmosios instancijos teisme, nei apeliaciniame skunde ar apeliacinio proceso metu plačiau nenurodė jokių faktinių aplinkybių, pagrindžiančių deklaratyvius civiliniame ieškinyje nurodytus teiginius dėl patirtos neturtinės žalos. Iš ieškinio motyvų nėra aišku, kaip konkrečiai pasireiškė jo patirti dvasiniai išgyvenimai, kokius nepatogumus ir kiek laiko juto, ar kreipėsi į medikus (psichologus) ir pan. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju S. L. reikalavimas dėl neturtinės žalos nebuvo įrodytas, todėl ši ieškinio dalis atmetama.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 4 dalimi, 329 straipsnio 2 punktu,
n u s p r e n d ž i a :
Kauno apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės Svetlanos Zabielinienės, nukentėjusiojo S. L. atstovo advokato Gedimino Bukausko apeliacinius skundus tenkinti iš dalies.
Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. spalio 24 d. nuosprendžio dalį, kuria S. L. išteisintas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 3 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija), ir priimti naują nuosprendį – S. L. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 3 dalyje (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija), ir paskirti jam 400 MGL (20 000 Eur) dydžio baudą.
S. L. civilinį ieškinį dėl turtinės žalos tenkinti visiškai ir priteisti jam iš S. L. 88 400 Eur turtinei žalai atlyginti ir 5 (penkių) procentų metines palūkanas už priteistą sumą (88 400 Eur) nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo. S. L. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atmesti.
Kitą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. spalio 24 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.
Nuosprendis įsiteisėja jo paskelbimo dieną.
Teisėjai Marijus Kursevičius
Darius Pranka
Ugnius Trumpulis
