Civilinė byla Nr. 3K-3-542/2009
Procesinio sprendimokategorijos:122.3; 29.13 (S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2009 m. gruodžio 1 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Gražinos Davidonienės, Vinco Versecko ir Juozo Šerkšno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens AB DnB NORD banko kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 3 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjos Z. S. skundą dėl antstolio veiksmų; suinteresuoti asmenys: antstolė A. T., AB DnB NORD bankas.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Skundo esmė
Pareiškėja Z. S. prašė nutraukti vykdomąją bylą Nr. 0153/08/01276, panaikinti antstolės A. T. 2008 m. rugsėjo 11 d. patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, 2008 m. rugsėjo 30 d. patvarkymus areštuoti pareiškėjos lėšas, tarp jų ir vykdymo išlaidoms atlyginti, ir pervesti saugoti į antstolio depozitinę sąskaitą, žemės sklypo, unikalus Nr. 440001829590, areštą pagal 2008 m. rugsėjo 30 d. turto arešto aktą. Ji nurodė, kad vykdomasis raštas negalėjo būti priimtas, vykdymo veiksmai – pradėti, nes praleistas senaties terminas vykdomajam raštui pateikti vykdyti, todėl vykdomoji byla Nr. 0153/08/01276 nutrauktina. Pareiškėja taip pat nurodė, kad vykdomasis raštas, dėl kurio vykdymo veiksmų paduodamas skundas, yra trečiasis išduotas pagal Šilutės rajono apylinkės teismo 1998 m. sausio 26 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-27/1998; jame nenurodyta sumų, kurios jau išieškotos pagal pirmuosius du vykdomuosius raštus, t. y. antstolė neišsiaiškino, dėl kurios dalies sprendimas neįvykdytas, jame nenurodyta vykdytina sprendimo dalis. Antstolė 2008 m. rugsėjo 30 d. areštavo SEB ir DnB NORD bankuose esančiose pareiškėjos sąskaitose lėšas – 83 652,45 Lt, taip pat žemės sklypą (duomenys neskelbtini); šiuos vykdymo veiksmus ji atliko tuo metu, kai pareiškėja padavė skundą Šilutės rajono apylinkės teismui ir šio teismo 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartimi buvo sustabdyti vykdymo veiksmai vykdomojoje byloje. Be to, antstolė areštavo turto daugiau, nei jo reikia skolai išieškoti ir vykdymo išlaidoms atlyginti.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nutarčių esmė
Šilutės rajono apylinkės teismas 2009 m. kovo 30 d. nutartimi skundą atmetė. Teismas nurodė, kad išieškojimas iš skolininkės Z. S. vykdomas nuo 1998 m., todėl išieškotojas AB DnB NORD bankas laiku pateikė, o antstolė pagrįstai patvarkymu priėmė vykdyti 2008 m. liepos 15 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-27/1998. Teismas pažymėjo, kad pareiškėja nepateikė duomenų, jog dalis skolos išieškota; vykdymo sustabdymas neužkerta kelio antstoliui imtis priemonių surasti bei areštuoti skolininko turtą, be to, pareiškėja neįrodė, kad antstolė areštavo turto daugiau, nei reikia išieškojimui įvykdyti.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjos Z. S. atskirąjį skundą, 2009 m. birželio 3 d. nutartimi panaikino Šilutės rajono apylinkės teismo 2009 m. kovo 30 d. nutartį, priėmė naują nutartį, panaikino Šilutės rajono apylinkės teismo 2008 m. liepos 15 d. išduotą vykdomąjį raštą ir įpareigojo antstolę A. T. grąžinti šį vykdomąjį raštą jį išdavusiai institucijai. Apeliacinės, priešingai nei pirmosios, instancijos teismas akcentavo, kad pagal kiekvieną teismo sprendimą išduodamas vienas vykdomasis raštas; CPK 647 straipsnyje nustatyti atvejai, kai galimas kelių vykdomųjų raštų išdavimas, tačiau kolegija nelaikė, kad nagrinėjamas atvejis yra būtent toks. Pirmosios instancijos teismo nustatytais duomenimis, Šilutės rajono apylinkės teismo 1998 m. sausio 26 d. sprendimu iš Z. S. priteista AB Lietuvos žemės ūkio banko Šilutės skyriui (dabar – AB DnB NORD bankas) 83 652,45 Lt, išieškojimą nukreipiant į A. S. IĮ „Valburga“ įkeistą bei Z. S. turtą; šio sprendimo pagrindu išieškotojui 1998 m. vasario 10 d. išduotas vykdomasis raštas Nr. 2-27/1998, kuris 1998 m. buvo pateiktas vykdyti antstolių kontorai prie Šilutės rajono apylinkės teismo, tačiau po antstolių reformos perduotas antstolei A. P. A. S. IĮ „Valburga“ iškėlus bankroto bylą, antstolė A. P. vykdomąją bylą sustabdė ir perdavė vykdomąjį raštą bankroto bylą nagrinėjančiam Klaipėdos apygardos teismui. Nepaisant to, 2008 m. liepos 15 d. išieškotojui Šilutės rajono apylinkės teismo išduotas vykdomasis raštas dėl 83 652,45 Lt išieškojimo iš Z. S. pagal pirmiau nurodytą šio teismo 1998 m. sausio 26 d. sprendimą. Bankroto bylos Nr. B2-34-03/2008 duomenimis, išieškotojui 2009 m. kovo 3 d. prašant, jam iš bankroto bylos grąžintas vykdomasis raštas Nr. 2-27/98. Šiuo metu antstolė A. P. vykdo vykdomąjį raštą Nr. 2-27/98, išduotą 1998 m. vasario 10 d. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tokias faktines bylos aplinkybes, taip pat į teismo pareigą šios kategorijos bylose imtis visų būtinų priemonių, kad būtų visapusiškai išaiškintos bylos aplinkybės (CPK 443 straipsnio 8 dalis), pažymėjo, kad, iškėlus A. S. IĮ „Valburga“ bankroto bylą ir antstolei išsiuntus vykdomąjį raštą į įkeitimą pateikusio asmens bankroto bylą, vykdomoji byla dėl išieškojimo iš skolininkės Z. S. buvo pagrįstai sustabdyta ir sprendimas pagal vykdomąjį raštą negalėjo būti vykdomas iki sprendimo bankroto byloje priėmimo; likus nepatenkintam kreditoriaus reikalavimui po sprendimo bankroto byloje priėmimo, vykdomasis raštas turėjo būti grąžintas ir tęsiamas išieškojimas pagal šį išduotą vykdomąjį raštą. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, išieškojimas iš skolininkės Z. S. turto galėjo būti tęsiamas pagal 1998 m. vasario 10 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-27/1998, kurį vykdo antstolė A. P. Apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad pirmosios instancijos teismo išduotas 2008 m. liepos 15 d. vykdomasis raštas, pažeidžiant CPK nuostatas, todėl pripažintinas negaliojančiu, vykdomoji byla nutrauktina (629 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 630 straipsnis), panaikintinos vykdymo priemonės, kurių ėmėsi antstolis (CPK 629 straipsnio 2 dalis); vykdomąją bylą užbaigus, vykdomasis raštas grąžintinas jį išdavusiai institucijai – Šilutės rajono apylinkės teismui (CPK 632 straipsnis).
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu kasatorius (suinteresuotas asmuo AB DnB NORD bankas) prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį, palikti galioti pirmosios instancijos teismo nutartį. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais.
1. Dėl proceso teisės normų pažeidimo. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė CPK 647 straipsnį ir dėl to padarė nepagrįstą išvadą, kad iki tol, kol nebaigta įkaito davėjo (trečiojo asmens) bankroto byla, negalimi vykdymo veiksmai dėl neįkeisto turto, t. y. dėl pagrindinio skolininko turto, ir kad šiuo atveju galėjo būti išduotas tik vienas vykdomasis raštas. Nagrinėjamoje byloje antstolė vykdė teismo sprendimą, pagal kurį skola banko naudai priteista iš Z. S. (pagrindinė skoininkė) ir iš prievolės įvykdymą A. S. IĮ „Valburga“ turto įkeitimu užtikrinusios šios įmonės. Vadinasi, vykdymo metu buvo skolininkų daugetas, nepaisant jų nevisiškai tipiškos solidariosios atsakomybės, tačiau iš esmės nuo jos nesiskiriančios, nes kreditorius turi teisę skolą prisiteisti iš skolininko ir iš įkaito davėjo; šiuo atveju įstatymo nustatyta speciali išieškojimo iš turto eilė vykdymo procese, t. y. pirmiausia – iš įkeisto turto (CPK 664 straipsnio 1 dalis). Tokio išieškojimo metu įkaito davėjui suteikiamas skolininko statusas (CPK 745 straipsnio 2 dalis). Kita vertus, apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai laikė, kad vykdymo veiksmai dėl pagrindinės skolininkės galėjo būti atliekami tik to paties vykdomojo rašto, kuris perduotas į įkaito davėjo bankroto bylą, pagrindu ir tik pabaigus bankroto bylą; iš Įmonių bankroto įstatymo neišplaukia išieškotojo teisė susigrąžinti vykdomąjį raštą iš bankroto bylos ir tęsti vykdymo veiksmus CPK nustatyta tvarka, t. y. vykdomasis raštas negali būti pagrindas vykdymo veiksmams atlikti, nepriklausomai nuo to, ar jis grąžintas iš bankroto bylos ar bankroto byla baigta. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad pagal Įmonių bankroto įstatymo 18 straipsnį ir CPK 626 straipsnio 1 dalies 3 punktą po to, kai įkaito davėjui iškelta bankroto byla, vykdomasis dokumentas persiunčiamams šią bylą nagrinėjančiam teismui, o vykdomoji byla sustabdoma, tačiau įstatymo nereglamentuojama dėl vykdomojo rašto grąžinimo išieškoti, vadinasi, jo pagrindu negalimi vykdymo veiksmai. Jie turi būti atliekami kito vykdomojo rašto, kuriame būtų nurodoma neįvykdyta dalis (šiuo atveju – nukreipimas į pagrindinio skolininko turtą), pagrindu. Tuo tarpu bankroto administratorius ir bankroto bylą nagrinėjantis teismas neatlieka įrašų vykdomajame dokumente, todėl, jį pateikus vykdyti, atsirastų daug neaiškumų, nes nebegalimas vykdymas dėl to asmens, dėl kurio iškelta bankroto byla, ir kiltų klausimų dėl neįvykdytos sprendimo dalies, todėl šį klausimą turėtų spręsti sprendimą priėmęs teismas, išduodamas kitą vykdomojo rašto egzempliorių. Kito vykdomojo rašto išdavimas apskritai vertintinas kaip operatyvų vykdymą užtikrinanti priemonė.
2. Dėl vienodos teismų praktikos. Byloje keliama CPK 647 straipsnio nuostatų aiškinimo ir taikymo problema yra ypač aktuali, nes Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nėra pasisakęs dėl pirmiau nurodytame CPK straipsnyje sąvokų „kelių atsakovų“, „kelių skolininkų“, „solidarių atsakovų“ aiškinimo; tai ypač aktualus klausimas, kai padaugėjo nemokumo, priverstinio vykdymo atvejų. Nagrinėjamoje byloje priimti teismų sprendimai, juose dėl tapačių faktinių aplinkybių išdėstyti skirtingi argumentai ir motyvai taip pat rodo, kad aktualus teismų praktikos šiuo klausimu vienodinimas.
Atsiliepime į kasacinį skundą pareiškėja Z. S. prašo jį atmesti, apeliacinės instancijos teismo nutartį palikti galioti ir nurodo, kad pagal CPK 745 straipsnio 2 dalį įkaito davėjui, vykdant išieškojimą iš įkeisto turto, suteikiamos skolininkui nustatytos procesinės teisės, bet jis juo netampa, nes neprivalo vykdyti prievolės, viršijančios įkeisto turto masę; vykdymo procese jis išlieka įkaito davėjas. Išieškojimą vykdant iš eilės, t. y. pirmiausia – iš įkeisto, po to – iš skolininko turto, užtenka vieno vykdomojo rašto, nors, kaip kasatorius teisingai pažymi, įstatymo nenustatyta, kad vykdomasis raštas turi būti grąžinamas iš bankroto bylos išieškojimui iš skolininko tęsti. Kreditoriaus siekis kuo greičiau išieškoti skolą nėra pagrindas gauti kitą vykdomojo rašto egzempliorių; taip būtų paneigta įstatymo nustatyta vykdomiesiems raštams išduoti tvarka, juolab kad šiuo atveju tai buvo trečiasis pagal tą patį teismo sprendimą išduotas vykdomasis raštas. Kasatorius atsiliepime į atskirąjį skundą pripažino apie jam 2009 m. balandžio 23 d. iš bankroto bylos grąžintą vykdomąjį raštą ir pažymėjo, jog šis bus pateiktas išieškojimui iš skolininkės Z. S. tęsti. Pareiškėja atkreipia dėmesį į tai, kad iš antstolės A. T. 2009 m. rugsėjo 14 d. raginimo vykdyti sprendimą geruoju matyti, jog kreditorius jai pateikė Šilutės rajono apylinkės teismo 1998 m. sausio 26 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-27/1998 dėl 83 652,45 Lt išieškojimo, tačiau laiko, kad antstolė vykdo iš A. S. IĮ „Valburga“ bankroto bylos grąžintą 1998 m. vasario 10 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-27/1998 dėl 83 652,45 Lt išieškojimo; vadinasi, antstolės žinioje šiuo metu yra vykdomoji byla Nr. 0153/08/01276, pradėta pagal Šilutės rajono apylinkės teismo 2008 m. liepos 15 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-27/1998 dėl 83 652,45 Lt išieškojimo ir vykdomoji byla Nr. 0153/09/01718, pradėta 2009 m. rugsėjo 11 d. pagal Šilutės rajono apylinkės teismo 1998 m. sausio 26 d. (arba 1998 m. vasario 10 d.) išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-27/1998 dėl tapačių 83 652,45 Lt išieškojimo banko naudai. Tai rodo nesąžiningus kreditoriaus veiksmus, nes jis pateikė antstolei vykdyti 2008 m. liepos 15 d. išduotą ir iš bankroto bylos sugrąžintą vykdomąjį raštą dėl tų pačių lėšų išieškojimo ir vykdymo veiksmai atliekami. 2008 m. liepos 15 d. išduotas vykdomasis raštas pateiktas vykdyti 2008 m. rugsėjo 11 d., t. y. pasibaigus CPK 606 straipsnio 2 dalyje nustatytam terminui, atsižvelgiant į tai, jog teismo sprendimas priimtas 1998 m. sausio 26 d.
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl kelių vykdomųjų raštų išdavimo
Teismo sprendimas ar nutartis pradedami vykdyti, kai jie įsiteisėja, išskyrus atvejus, kai perduodami vykdyti skubiai (CPK 281-283 straipsniai). Įsiteisėjus teismo sprendimui ar perdavus jį skubiai vykdyti, teismas išduoda vykdomąjį raštą, kuriuo remiantis atliekami priverstinio teismo sprendimo vykdymo veiksmai. Pagal CPK 646 straipsnio 1 dalį vykdomąjį raštą išduoda pirmosios instancijos teismas, esant išieškotojo rašytiniam pareiškimui. Taigi vykdymo procesas prasideda tik išieškotojo iniciatyva. Vykdomojo rašto išdavimo tvarka reglamentuojama CPK 646 straipsnyje. Bendroji taisyklė yra ta, kad pagal kiekvieną sprendimą išduodamas vienas vykdomasis raštas. Jeigu sprendimas turi būti vykdomas skirtingose vietose, taip pat jeigu sprendimas priimtas kelių ieškovų naudai ar keliems atsakovams arba jeigu nuspręsta išieškoti iš solidariųjų atsakovų, teismas gali išduoti kelis vykdomuosius raštus, tiksliai nurodydamas vykdymo vietą arba sprendimo dalį, kuri turi būti vykdoma pagal tą vykdomąjį raštą (CPK 647 straipsnio 1 dalis).
Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad pagal byloje nustatytas aplinkybes išieškojimas iš skolininkės Z. S. turto galėjo būti tęsiamas pagal iš bankroto bylos išieškotojui grąžintą 1998 m. vasario 10 d. vykdomąjį raštą Nr. 2-27/1998, kuris šiuo metu pateiktas antstolei A. P. ir yra vykdomas. Kasatorius kasaciniame skunde teigia, kad dėl skolininkų daugeto vykdymo procese buvo galimas kito vykdomojo rašto išdavimas, tuo tarpu iš bankroto bylos grąžinto vykdomojo rašto pagrindu vykdymo veiksmai negalimi; jame nenurodyta neįvykdyta sprendimo dalis ir tai reiškia, kad tik sprendimą priėmęs pirmosios instancijos teismas gali šį klausimą išnagrinėti, išduodamas kitą vykdomąjį raštą.
Šiuos kasatoriaus argumentus teisėjų kolegija pripažįsta nepagrįstais. Bylos duomenimis, Šilutės rajono apylinkės teismo 1998 m. sausio 26 d. sprendimu kasatoriui iš Z. S. priteista 83 652,45 Lt skola, išieškojimą nukreipiant į įkeistą areštuotą A. S. įmonės „Valburga“ turtą. Kasatorius nepagrįstai teigia, kad, vykdant pirmiau nurodytą teismo sprendimą, buvo skolininkų daugetas, nepaisant nevisiškai tipiškos solidariosios atsakomybės, tačiau iš esmės patvirtinančios kasatoriaus teisę išieškoti skolą iš skolininkės ir iš įkaito davėjo; kasatoriaus vertinimu, CPK 664 straipsnio 1 dalyje nustatyta specialioji išieškojimo eilė, pirmiausia – išieškant skolą iš įkeisto turto, taip pat nepaneigia solidariųjų skolininkų atsakomybės.
Teisėjų kolegija pažymi, kad CPK 745 straipsnio 1 dalies nuostata, jog, vykdant išieškojimą iš hipoteka ar įkeitimu įkeisto turto, kai įkaito davėjas nėra skolininkas, toks įkaito davėjas turi tokias pačias procesines teises kaip ir skolininkas, nereiškia, kad įkaito davėjas tampa skolininkas; jis atsako už prievolės įvykdymą tik įkeisto turto apimtimi. Tuo tarpu CPK 664 straipsnio 1 dalyje nustatyta išieškojimo iš skolininko fizinio asmens turto eilė; pirmąja eile išieškoma iš įkeisto turto, jeigu išieškoma įkaito turėtojo naudai. Šiuo atveju skolos išieškojimo iš įkeisto turto tvarka nustatyta Šilutės rajono apylinkės teismo 1998 m. sausio 26 d. sprendimo. Pažymėtina, kad pagal CPK 662 straipsnio 5 dalį išieškotojo reikalavimai dėl išieškojimo eilės tvarkos netaikomi, jeigu išieškoma iš įkeisto turto. Kasatorius pagrįstai nurodo, kad įstatymo nenustatyta, jog vykdomasis raštas, perduotas į įkaito davėjo bankroto bylą, turi būti grąžinamas išieškojimui iš skolininko tęsti. Nepaisant to, apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad šiuo atveju išieškotojui pagal jo prašymą grąžintas iš A. S. įmonės „Valburga“ bankroto bylos vykdomasis raštas Nr. 2-27/1998 ir jis šiuo metu vykdomas antstolės A. P.. Vadinasi, apeliacinės instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad vykdytinam Šilutės rajono apylinkės teismo 1998 m. sausio 26 d. sprendimui pirmosios instancijos teismo išduotas 2008 m. liepos 15 d. vykdomasis raštas, pažeidžiant CPK nuostatas. Teisėjų kolegija taip pat laiko, kad skolos išieškojimas iš įkeisto, po to – iš skolininko – turto vykdytinas pagal vieną vykdomąjį raštą; kasatorius nepagrįstai teigia, kad šiuo atveju dėl solidariosios skolininkų prievolės kreditoriui buvo pagrindas kitam vykdomajam raštui išduoti; tokia skolininkų atsakomybė nepatvirtinama. Teisėjų kolegijos vertinimu, visi apeliacinės instancijos teismo nutartyje esantys teiginiai dėl CPK 647 straipsnio nuostatų aiškinimo yra motyvuoti ir pagrįsti. Kita vertus, proceso teisės normų, nustatančių kelių vykdomųjų raštų išdavimą, aiškinimo ir taikymo problema tapačių bylos šalių buvo keliama ne tik šioje, bet ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacine tvarka išnagrinėtoje civilinėje byloje pagal pareiškėjos Z. S. pareiškimą dėl vykdomojo rašto dublikato atšaukimo (suinteresuoti asmenys: AB DnB NORD bankas, antstolė A. P.; bylos Nr. 3K-3-75/2009); kasacinis teismas civilinėje byloje priimtoje 2009 m. vasario 27 d. nutartyje išaiškino, kad prie A. S. individualios įmonės „Valburga“ bankroto bylos pridėtas vykdomasis raštas, pagal kurį išieškoma skola iš Z. S., nėra prarastas ir tokiu atveju neišduotinas jo dublikatas, nors išieškotojas to prašė. Teisėjų kolegija vertina, kad šios aplinkybės, kasatoriui vienu atveju reikalaujant išduoti vykdomojo rašto dublikatą, kitu – kitą vykdomąjį raštą, rodo tam tikrą jo veiksmų nenuoseklumą ir argumentų, jog pagal vieną teismo sprendimą galėjo būti išduoti keli vykdomieji raštai, nepagrįstumą.
Teisėjų kolegija, apibendrindama išdėstytus argumentus, daro išvadą, kad bylą nagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas nepadarė proceso teisės normų pažeidimų, kurie galėtų turėti įtakos neteisėtos nutarties, vertinant antstolės vykdymo veiksmus pagal ginčo vykdomąjį raštą, priėmimui, todėl tenkinti kasacinį skundą – panaikinti apeliacinės instancijų teismų nutartį bei atmesti pareiškėjos Z. S. skundą – nėra pagrindo.
Dėl išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, priteisimo
Kasacinės instancijos teismas patyrė 65,10 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Netenkinus suinteresuoto asmens kasacinio skundo ir palikus nepakeistą apeliacinės instancijos teismo nutartį, šios išlaidos į valstybės biudžetą priteistinos iš suinteresuoto asmens AB DnB NORD banko (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 2 dalis).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 79, 96 straipsniais, CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 3 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš suinteresuoto asmens AB DnB NORD banko, įm. k. (duomenys neskelbtini), buveinės adresas: (duomenys neskelbtini), atsisk. sąsk. Nr. (duomenys neskelbtini), AB DnB NORD banke, į valstybės biudžetą 65,10 (šešiasdešimt penkis litus 10 ct) Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasacinės instancijos teisme.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Gražina Davidonienė
Vincas Verseckas
Juozas Šerkšnas
