Dėl civilinio proceso normų, reglamentuojančių pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas atsisakė priimti pareiškėjų prašymą įpareigoti grupės atstovą prijungti pareiškėjus prie grupės ieškinio ir pateikti teismui jų duomenis, apskundimą apeliacine tvarka, aiškinimo ir taikymo

Civilinė byla Nr. 3K-3-170-1075/2020

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-02505-2016-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.1.13.1; 3.4.1.13.3.1; 3.4.1.13.4.1; 3.4.1.13.4.2; 3.4.1.13.5.1; 3.4.1.13.5.2; 3.4.1.13.5.3; 3.4.1.13.12; 3.3.1.17; 3.3.2.1

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. sausio 6 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danguolės Bublienės (pranešėja), Andžej Maciejevski ir Algio Norkūno (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų A. O. ir kitų kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. vasario 27 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovų grupės, atstovaujamos Investuotojų asociacijos ir advokato Dominyko Vanharos, ieškinį atsakovei valstybės įmonei „Indėlių ir investicijų draudimas“ dėl draudžiamojo įvykio pripažinimo bei draudimo išmokų priteisimo; trečiasis asmuo bankrutavusi akcinė bendrovė bankas „Snoras“.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl civilinio proceso normų, reglamentuojančių pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas atsisakė priimti pareiškėjų prašymą įpareigoti grupės atstovą prijungti pareiškėjus prie grupės ieškinio ir pateikti teismui jų duomenis, apskundimą apeliacine tvarka, aiškinimo ir taikymo.

2. Ieškovų grupė, atstovaujama Investuotojų asociacijos (ieškovų grupės atstovė) ir advokato D. Vanharos, 2016 m. lapkričio 24 d. ieškiniu prašė teismo pripažinti, kad ieškovų įsigytų trečiojo asmens BAB banko „Snoras“ obligacijų neišpirkimas yra įsipareigojimų investuotojams draudimo draudžiamasis įvykis, priteisti jiems draudimo išmokas, kurios būtų lygios jų už įsigytas obligacijas sumokėtoms sumoms, nurodytoms ieškovų grupės narių sąraše, ir kurios būtų ne didesnės nei 22 000 Eur. Ieškinyje nurodė, kad visi grupės ieškovai laikotarpiu iki 2011 m. lapkričio 16 d. sudarė obligacijų pasirašymo sutartis, tačiau bankas šių obligacijų neišpirko dėl jam iškeltos bankroto bylos. Tiek Lietuvos bankas, tiek trečiojo asmens bankroto administratorius pripažino, jog banko turtas buvo išgrobstytas, neteisėtai pasisavintas, t. y. atlikti veiksmai, kurie patenka į 1997 m. kovo 3 d. Europos Parlamento ir Tarybos Direktyvos 97/9/EB dėl investuotojų kompensavimo sistemų draudimo apsaugą.

3. 2019 m. liepos 30 d. pareiškėja A. O. ir kiti, iš viso 394 asmenys, pateikė teismui pareiškimą, kuriame jų atstovas advokatas Vilius Martišius prašė įpareigoti esamos grupės atstovą prijungti pareiškėjus prie grupės ieškinio ir pateikti teismui jų duomenis.

4. Pareiškėjai nurodė, kad Vilniaus apygardos teismo 2019 m. kovo 13 d. nutartimi priimtas ieškovų grupės, kurios atstovė – Investuotojų asociacija, ieškinys atsakovei VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“. Šia nutartimi buvo nustatytas 90 dienų terminas ieškovų grupei papildyti. Grupės atstovas viešai internete (www.investuotoju.lt) nurodė, ko užtenka, jog asmenys galėtų prisijungti prie grupės ieškinio, būtent – ne vėliau kaip iki 2019 m. gegužės 13 d. (vėliau teismas šį terminą pratęsė iki 2019 m. birželio 12 d.) kreiptis į grupės atstovą ir jam pateikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 4413 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytą pareiškimą dėl sutikimo būti grupės nariu ir pareikšti teismui grupės ieškinį. Pareiškėjai šio pranešimo sąlygas įvykdė nepraleidę teismo nustatyto termino, t. y. iki 2019 m. birželio 12 d. pateikė nustatytos formos pareiškimą tapti grupės ieškinio nariais, pridėjo atitinkamus dokumentus, patvirtinančius jų reikalavimo teises. Tačiau grupės atstovas Investuotojų asociacijos direktorius T. P., atsakydamas pareiškėjams, 2019 m. birželio 10 d. el. laiške nurodė, kad pareiškėjai „privalo įvykdyti šias prisijungimo prie grupės ieškinio sąlygas: Pasirašyti teisinių paslaugų teikimo sutartį ir įvykdyti teisinių paslaugų teikimo sutarties 4.1.1. punktą, t. y. sumokėti 2 proc. dydžio avansą nuo Grupės nario turimų obligacijų nominalios vertės plius 1 proc. dydžio mokestį žyminiam mokesčiui už bylos nagrinėjimą teisme valstybei sumokėti, iš viso – 3 proc. nuo Grupės nario turimų obligacijų nominalios vertės; Pasirašyti tą pačią teisinių paslaugų teikimo sutartį, kurioje numatytas 4 proc. sėkmės mokestis, kuris yra apskaičiuojamas nuo Grupės nariui priteistos ir realiai išieškotos pinigų sumos“. Pagal CPK nuostatas, reglamentuojančias grupės ieškinio nagrinėjimą ir prisijungimą prie grupės, nurodyti grupės atstovės Investuotojų asociacijos vardu veikiančio T. P. reikalavimai neteisėti, todėl grupės atstovas nepagrįstai atsisakė pareiškėjus įtraukti į teismui teiktiną sąrašą (pateikti teismui jų duomenis) dėl to, kad jie nepasirašė siūlomų teisinių paslaugų teikimo sutarčių ir nesumokėjo tose sutartyse nustatyto honoraro grupės atstovui.

5. Teismo 2019 m. kovo 13 d. nutartimi nustatytam terminui suėjus, 2019 m. birželio 28 d. teismui buvo pateiktas patikslintas grupės narių sąrašas, jame pareiškėjai nebuvo nurodyti. Teismui taip pat pateiktas grupės atstovo ir grupės advokato prašymas dėl dalies ieškovų (pareiškėjų) neprijungimo prie grupės ieškinio, kuriame nurodyta, kad pareiškėjai, kuriems atstovauja advokatas V. Martišius, nesumokėjo žyminio mokesčio bei nesutiko mokėti kitų grupės bylinėjimosi išlaidų ir sudaryti dėl to jos siūlomų susitarimų su Investuotojų asociacija. Pareiškėjų teigimu, toks prašymas yra nepagrįstas, nes visas reikiamas sąlygas būti pripažintiems grupės ieškinio nariais jie yra įvykdę, t. y. iki teismo nustatyto termino pateikė grupės atstovui CPK 4413 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytą pareiškimą, kurio pagal CPK 4415 straipsnio 2 dalį pakanka būti laikomiems grupės ieškinio nariais. Be to, pareiškėjai neatsisakė sumokėti žyminio mokesčio už savo reiškiamus turtinius reikalavimus, prašė grupės atstovo apskaičiuoti ir nurodyti, kiek kiekvienas pareiškėjas proporcingai jo turėtų sumokėti.

6. Remiantis CPK 4415 straipsnio 1 dalimi, procesinėmis teisėmis gali naudotis tik grupės atstovas, o ne pareiškėjai, todėl grupės atstovas įpareigotinas prijungti pareiškėjus prie grupės ieškinio ir tinkamai jiems atstovauti.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

7. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškimą.

8. Teismas nurodė, kad 2019 m. birželio 25 d. ir 2019 m. liepos 8 d. nutartimis teismas jau sprendė iš esmės analogiškus prašymus ir juos priimti atsisakė.

9. CPK 4418 straipsnio 3 dalis nustato, kad asmuo prisijungia prie grupės šio kodekso 4413 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytą nustatytos formos pareiškimą pateikdamas grupės atstovui. Kodeksas nenustato, kad teismas turėtų spręsti asmenų (ne)įtraukimo į grupės narių sąrašą klausimą, jei kreipdamiesi į grupės atstovą asmenys nesilaikė CPK reikalavimų (grupės atstovui nepateikė kodekso 4413 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytų pareiškimų) bei nesutiko laikytis grupės atstovo CPK 4418 straipsnio nustatyta tvarka patvirtinto bylinėjimosi išlaidų paskirstymo aprašo ir nesumokėjo žyminio mokesčio.

10. Teismui priėmus CPK 4418 straipsnio 5 dalyje nurodytą nutartį dėl galutinio grupės narių sąrašo patvirtinimo, asmenys, dėl svarbių priežasčių negalėję pasinaudoti teise tapti grupės nariais, turi teisę pateikti teismui motyvuotą prašymą prisijungti prie grupės, tačiau teismas šį prašymą gali tenkinti tik tuo atveju, kai yra grupės atstovo ir atsakovo sutikimai (išskyrus šio kodekso 44110 straipsnyje nustatytą išimtį) (CPK 4418 straipsnio 8 dalis). Tokie sutikimai teismui nepateikti.

11. Teismo nutartis nurodytiems asmenims neužkerta galimybės dalyvauti bylos nagrinėjime ir įgyvendinti nurodytas teises gavus grupės atstovo ir atsakovo sutikimą, todėl ji pagal CPK 334 straipsnio 1 dalies 2 punktą neskundžiama.

12. Lietuvos apeliacinis teismas, išnagrinėjęs bylą pagal pareiškėjų, atstovaujamų advokato V. Martišiaus, atskirąjį skundą, 2020 m. vasario 27 d. nutartimi paliko nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartį.

13. Teismas nurodė, kad įstatymų leidėjas, sukurdamas grupės ieškinio institutą, siekė sumažinti teismų darbo krūvį bei palengvinti asmenims įgyvendinti savo procesines ir materialines teises, tačiau taip pat nustatė tam tikras sąlygas asmenims, siekiantiems įstoti į bylą, kurioje yra pradėtas bylos nagrinėjimas pagal ieškovų grupės ieškinį ir patvirtintas galutinis ieškovų grupės asmenų sąrašas. Pagal CPK 4418 straipsnio 3 dalį asmens teisė prisijungti prie grupės ieškinio ar iš grupės pasitraukti per šio straipsnio 1 dalyje nurodytoje nutartyje nustatytą laiką neribojama. Asmuo prisijungia prie grupės pateikdamas grupės atstovui CPK 4413 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytą pareiškimą, kurio formos pavyzdį tvirtina teisingumo ministras. Taip pat pagal CPK 4413 straipsnio 4 dalies 2 punktą pareiškėjai turėjo pateikti teisinių paslaugų teikimo sutartis (jos išrašus), sudarytas grupės atstovo ir grupės advokato.

14. Pareiškėjai negali įstoti į bylą kaip bendraieškiai, kol nepateikia teismui įstatymo reikalaujamų duomenų. Nusprendus nesutikti su ieškovų grupės atstovo nurodomomis sąlygomis, jiems nebūtų užkirstas kelias savo teises ginti kitoje civilinėje byloje reiškiant atskirą grupės ieškinį. Dėl šių priežasčių pareiškėjai, neįvykdę pareigos, nustatytos įstatymo, kartu ir reikalavimo dėl sutarties su ieškovų grupės atstovu ir kitų sąlygų, negali būti įtraukti į bylą kaip bendraieškiai.

15. Pagal CPK 4418 straipsnio 8 dalį, spręsdamas klausimą dėl naujų ieškovų įstojimo į bylą, teismas šį prašymą gali tenkinti tik tuo atveju, kai yra grupės atstovo ir atsakovo sutikimai, tačiau toks sutikimas ar nesutikimas turi būti pagrįstas, todėl spręsdamas dėl naujų bendraieškių įtraukimo į bylą teismas turi objektyviai įvertinti aplinkybes, ar šalys pagrįstai pateikė savo sutikimą ar nesutikimą.

16. Teisminės gynybos prieinamumo principas negali būti aiškinamas kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu, nes teisė kreiptis į teismą yra įgyvendinama CPK nustatyta tvarka, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria buvo atsisakyta priimti pareiškėjų grupės atstovo prašymą įpareigoti ieškovų grupės atstovą prijungti pareiškėjus prie grupės ieškinio ir pateikti teismui jų duomenis, negali būti vertinama kaip savaime užkertanti kelią įgyvendinti teisę į teisminę gynybą.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

17. Kasaciniu skundu pareiškėjai A. O. ir kiti prašo tenkinti 2019 m. liepos 29 d. pareiškimą dėl grupės atstovės Investuotojų asociacijos įpareigojimo prijungti pareiškėjus prie grupės ieškinio ir įpareigoti pateikti teismui sąrašą, kuriame būtų nurodyti visi 2019 m. birželio 10 d. pareiškime išvardyti pareiškėjai, bei šių asmenų duomenis, susijusius su aplinkybėmis, kuriomis grindžiamas grupės ieškinys; pripažinti pareiškėjus grupės nariais ir ieškovais šioje byloje nuo 2019 m. birželio 10 d. pareiškimo pateikimo grupės atstovui momento. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

17.1. Teismai be pagrindo netaikė CPK 4415 straipsnio 2 dalies. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad pareiškėjai per savo atstovą laiku ir tinkamai kreipėsi į grupės atstovą, pateikdami vieną bendrą CPK 4413 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytą pareiškimą. Pagal CPK 4413 straipsnio 4 dalies 3 punktą, prie grupės ieškinio, be kitų priedų, turi būti pateiktas pranešimas, kurį grupės atstovas ketina paskelbti siekdamas per teismo nustatytą terminą papildyti grupę. Teismui priėmus grupės ieškinį, toks pranešimas buvo viešai paskelbtas specialiame teismų pranešimų tinklalapyje, taip pat grupės atstovo interneto tinklalapyje. Pranešimo turinyje nebuvo nurodoma jokių papildomų sąlygų ar reikalavimų prisijungti prie grupės ieškinio. Jame nurodyta, kad pageidaujantys prisijungti asmenys turi pateikti tik CPK 4413 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytą pareiškimą. Pareiškėjai ir pateikė tokį pareiškimą, kartu pridėdami prie jo atstovavimo sutartis, sudarytas su advokatu V. Martišiumi ir suteikiančias jam teisę jų vardu pateikti tokį pareiškimą, bei įrodymus, patvirtinančius jų turimas tapačias materialines teises, dėl kurių gynimo yra pareikštas ieškinys šioje byloje. Todėl turėtų būti laikoma, kad pareiškėjai yra grupės nariai nuo pareiškimo pateikimo momento. Grupės atstovas nepagrįstai verčia pareiškėjus sudaryti teisinių paslaugų teikimo sutartis, prisiimti sutartinius įsipareigojimus, iš anksto sumokėti tam tikro dydžio honorarą bei įsipareigoti sumokėti sėkmės mokestį. Tokie reikalavimai CPK nėra nustatyti, norint prisijungti prie jau teismo priimto grupės ieškinio. Vienintelis įstatyme ir viešame pranešime dėl galimybės prisijungti prie ieškinio įtvirtintas reikalavimas – pateikti CPK 4413 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytą pareiškimą grupės atstovui. Grupės atstovo elgesys prieštarauja lygiateisiškumo, nuosavybės neliečiamumo, sutarties laisvės, nesikišimo į privačius santykius, teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių, neleistinumo piktnaudžiauti teise ir visokeriopos civilinių teisių teisminės gynybos principams, pažeidžia teisę kreiptis į teismą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.2 straipsnis, CPK 5 straipsnis). Grupės atstovo iškelti papildomi reikalavimai laikytini prieštaraujančiais CPK 4413 straipsnio 4 dalies 3 punktui ir 4417 straipsnio 4 daliai. Grupės atstovo pozicija neatitinka grupės ieškinio koncepcijos, patvirtintos Vyriausybės 2011 m. liepos 13 d. nutarimu Nr. 885. Pagal šios koncepcijos 19.3 punktą grupės ieškinį pareiškę asmenys turėtų būti laikomi byloje dalyvaujančiais asmenimis, užimančiais ieškovų procesinę padėtį. Jeigu į pradėtą nagrinėti bylą pageidautų įstoti kiti asmenys, turintys tapačius reikalavimus, pagal esamą reglamentavimą jie būtų laikomi trečiaisiais asmenimis, pareiškiančiais savarankiškus reikalavimus, taip pat jie būtų laikomi grupės nariais. Nei šioje koncepcijoje, nei kituose CPK pakeitimų parengiamuosiuose dokumentuose nebuvo nustatoma galimybė grupės atstovui kelti papildomas sąlygas ar reikalavimus asmenims, pageidaujantiems prisijungti prie grupės ieškinio.

17.2. Teismai netinkamai taikė CPK 4413 straipsnio 2 dalies 1 punktą, 4418 straipsnio 3 dalį, kurioje įtvirtinta norma yra imperatyvi, o teismai ją aiškino ir taikė tokiu būdu, kad pareiškėjų teisė prisijungti prie grupės ieškinio gali būti apribota, grupės atstovui iškeliant tam tikras papildomas sąlygas ir reikalavimus, kurie nenustatyti procesiniame įstatyme. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pareiškėjai nesutiko laikytis grupės atstovo CPK 4418 straipsnyje nustatyta tvarka patvirtinto bylinėjimosi išlaidų paskirstymo aprašo ir nemokėjo žyminio mokesčio. Tačiau šis argumentas nepagrįstas įrodymais. Kaip matyti iš pareiškėjų atstovo elektroninio laiško, kurį apeliacinės instancijos teismas pridėjo prie bylos, pareiškėjų atstovas pareiškėjų vardu prašė grupės atstovo atsiųsti detalius apskaičiavimus, kas ir kiek turėtų mokėti žyminio mokesčio, tačiau tokių apskaičiavimų iš grupės atstovo negavo. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo aprašo grupės atstovas iš viso nėra patvirtinęs ir pateikęs į bylą, pareiškėjai tokio aprašo nėra gavę. Todėl teismas nepagrįstai nurodė, kad pareiškėjai nesutiko jo laikytis. Tokį aprašą nustato CPK 44116 straipsnio 3 dalis, o ne 4418 straipsnis, kaip klaidingai nurodyta pirmosios instancijos teismo nutartyje.

17.3. CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad bendras žyminio mokesčio dydis turtiniuose ginčuose negali viršyti penkiolikos tūkstančių eurų. Grupės atstovas jau yra sumokėjęs nurodytą maksimalaus dydžio žyminį mokestį valstybei už grupės ieškinį šioje byloje, todėl laikytina, kad papildomo žyminio mokesčio pareiškėjams mokėti nereikėtų. Atsižvelgiant į grupės narių skaičių ir jų reikalaujamas priteisti sumas, akivaizdu, kad pareiškėjams tenkanti žyminio mokesčio dalis, apskaičiuota proporcingai jų reiškiamo individualaus pobūdžio turtinio reikalavimo dydžiui (nuo visos grupės reikalavimų sumos), būtų mažesnė nei vienas procentas nuo jų turimų obligacijų nominaliosios vertės (CPK 44116 straipsnio 3 dalis). Todėl grupės atstovo reikalaujamas vieno procento nuo jų turimų obligacijų nominaliosios vertės žyminis mokestis tokiu atveju atitektų ne valstybei, bet grupės atstovui. Be to, CPK 4418 straipsnyje nenustatyta, kad papildomai prisijungę asmenys prie grupės ieškinio turėtų mokėti žyminį mokestį. Tačiau pareiškėjai neatsisakė mokėti žyminio mokesčio ir būtų jį sumokėję grupės atstovui, jeigu jis būtų pateikęs įstatymo nustatytą bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tvarkos aprašą. Kadangi toks aprašas jiems pateiktas nebuvo, tai nėra aišku, kokio dydžio žyminio mokesčio sumą kiekvienas pareiškėjas turėtų mokėti. Jeigu teismas būtų laikęs, kad pagrindinė ar vienintelė kliūtis pareiškėjus prijungti prie grupės yra žyminio mokesčio nesumokėjimas, jis būtų privalėjęs CPK 4411 straipsnio 1 dalies ir 115 straipsnio pagrindu nustatyti pareiškėjams terminą, per kurį jie būtų turėję trūkumus pašalinti, kartu nustatyti terminą grupės atstovui pateikti pareiškėjams įstatymo nurodyta tvarka parengtą bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tvarkos aprašą. Atsižvelgiant į tai, kad grupės atstovas, nesant tam teisinio pagrindo, nesutiko įtraukti pareiškėjų į patikslintą grupės narių sąrašą, pareiškėjų pažeistos teisės gali būti apgintos tik grupės atstovą įpareigojant prijungti pareiškėjus prie grupės ieškinio ir tinkamai jiems atstovauti.

17.4. Grupės atstovas nesutiko pareiškėjų įtraukti į patikslintą grupės narių sąrašą, todėl pareiškėjai, gindami savo teises, kreipėsi į teismą su papildomu prašymu dėl grupės atstovo įpareigojimo atlikti šį veiksmą. Taigi šiuo atveju nėra pagrindo taikyti CPK 4418 straipsnio 8 dalį ir reikalauti iš grupės atstovo ir atsakovės sutikimų. Be to, grupės atstovas 2019 m. birželio 28 d. kreipimusi į teismą jau yra aiškiai išreiškęs savo poziciją, jog nesutinka, kad pareiškėjai būtų laikomi grupės nariais, prašė teismo jų neprijungti prie grupės ieškinio. Todėl akivaizdu, kad tokio sutikimo grupės atstovas pareiškėjams nesuteiks.

17.5. Apeliacinis teismas, pasisakydamas nutartyje dėl CPK 4413 straipsnio 4 dalies 2 punkto, neva pagal jį pareiškėjai turėjo pateikti teisinių paslaugų sutartis (ar jų išrašus), sudarytas grupės atstovo ir grupės advokato, nepagrįstai taikė šią teisės normą. Šis reikalavimas turi būti taikomas, kai sprendžiamas paties grupės ieškinio priėmimo klausimas, o ne grupės papildymas naujais nariais pagal CPK 4418 straipsnį. Jokia CPK nuostata neįpareigoja naujų grupės narių sudarinėti teisinių paslaugų sutartis su grupės atstovu, juolab su grupės advokatu. CPK 4418 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad asmuo prisijungia prie grupės pateikdamas grupės atstovui šio kodekso 4413 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytą pareiškimą. Teismui neturi būti pateikiamos atstovavimo ar teisinių paslaugų sutartys, sudarytos su kiekvienu iš grupės narių ar prie grupės vėliau prisijungiančių asmenų. Pakanka tik grupės atstovo sutarties su grupės advokatu, tai ir įtvirtina CPK 4413 straipsnio 4 dalies 2 punktas. Kadangi teismas jau yra priėmęs ieškovų grupės ieškinį šioje byloje, tai tokia sutartis jau yra pateikta ir to iš naujo tikrinti apeliacinės instancijos teismas neturėjo pagrindo.

17.6. Apeliacinės instancijos teismas, pasisakydamas dėl CPK 4413 straipsnio 4 dalies 2 punkto taikymo, peržengė atskirojo skundo ribas, nes dėl šios normos taikymo pirmosios instancijos teismas nepasisakė (CPK 320 straipsnis). Šia teisės norma nebuvo grindžiami ir atskirojo skundo argumentai. Todėl apeliacinės instancijos teismas neturėjo pagrindo taikyti naujos teisės normos, taip faktiškai dar pablogindamas pareiškėjų padėtį ir pažeisdamas CPK 313 straipsnyje įtvirtintą draudimą priimti dėl apelianto blogesnį, negu yra skundžiamas, teismo sprendimą. Be to, apeliacinės instancijos teismas nesivadovavo CPK 320 straipsnio 2 dalimi – neinformavo šalių apie ketinimą peržengti apeliacinio skundo ribas.

17.7. Pirmosios instancijos teismas 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartyje nepagrįstai nurodė, kad pareiškėjams yra neužkertamas kelias įgyvendinti savo teises, gavus grupės atstovo ir atsakovės sutikimus, todėl nutartis neskundžiama. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad pareiškėjams neužkirstas kelias savo teises ginti kitoje civilinėje byloje reiškiant atskirą grupės ieškinį. Tokios išvados prieštarauja įstatymų leidėjo valiai ir tikslui įtvirtinti grupės ieškinio institutą CPK, Vieningai Europos kolektyvinių ieškinių koncepcijai, patvirtintai 2012 m. vasario 2 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl vieningos Europos kolektyvinių ieškinių koncepcijos (2011/2089(INI)) (2013/C 239 E/05), Europos Komisijos 2013 m. birželio 11 d. rekomendacijos dėl Sąjungos teisės aktuose įtvirtintų teisių pažeidimo atvejais taikytinų valstybių narių įpareigojamųjų ir kompensacinių kolektyvinio teisių gynimo mechanizmų bendrųjų principų (2013/396/ES) 23 punktui. Iš bendrų ES teisėkūros tikslų ir kriterijų, Lietuvos įstatymų leidėjo tikslų matyti, kad kelių paraleliai vykstančių analogiškų grupės ieškinio bylų nagrinėjimas nėra skatintinas ar toleruotinas. Priešingai, grupės ieškinio institutu siekiama, kad tam pačiam atsakovui reiškiami reikalavimai, grindžiami tapačiomis ar panašiomis faktinėmis aplinkybėmis ir siekiant tuo pačiu teisinės gynybos būdu apginti asmenų tapačias ar panašaus pobūdžio materialines teises ar saugomus interesus, turėtų būti nagrinėjami grupės ieškinio tvarka vienoje byloje. Tokia išvada atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00MC0zMTMvMjAxOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-40-313/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-40-313/2019">3K-3-40-313/2019</a> išaiškinimus. Teismai užkirto kelią pareiškėjams ginti savo pažeistas teises teisme – būti grupės nariais ir pareikšti grupės ieškinį, taigi pažeidė jų teisę į teisminę gynybą (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnis, CPK 5 straipsnis). CPK nėra reglamentuojami atvejai, kai ieškovams nepavyksta gauti CPK 4418 straipsnio 8 dalyje nustatyto grupės atstovo ir atsakovo sutikimo. CPK nesureguliuota, kaip galėtų elgtis asmenys, norintys tokioje situacijoje prisijungti prie grupės ieškinio, pvz., ar galima skųsti teismui tokį grupės atstovo ar atsakovo atsisakymą. Be to, CPK nenurodyta, ar toks grupės atstovo, atsakovo (ne)sutikimas, jog asmenys galėtų prisijungti prie grupės ieškinio, turi būti motyvuotas. Grupės atstovui ar atsakovui tiesiog neišreiškus savo valios ar nesutikus su ieškovų prisijungimu, potencialiems ieškovams tokioje situacijoje užkertamas kelias ginti savo pažeistas teises grupės ieškiniu, pažeidžiant asmens teisę į teisminę gynybą. Vilniaus apygardos teismas yra priėmęs galutinę nutartį dėl grupės narių sąrašo patvirtinimo, kuri pagal CPK 4418 straipsnio 6 dalį neskundžiama. Be to, teismas atsisakė šią nutartį atsiųsti pareiškėjų atstovui, taip galutinai užkirsdamas kelią pareiškėjams būti grupės nariais bei ginti savo pažeistas teises pareiškiant grupės ieškinį. Remiantis CPK 4415 straipsnio 2 dalimi, pagal kurią laikoma, kad grupės narys yra prisijungęs prie grupės, kai jis grupės atstovui pateikia šio kodekso 4413 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytą pareiškimą, bei atsižvelgiant į tai, kad grupės atstovo argumentai dėl pareiškėjų neprijungimo prie grupės ieškinio yra nepagrįsti, pareiškėjai galėtų būti teismo pripažinti grupės nariais nuo pareiškimo pateikimo grupės atstovui momento (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

18. Ieškovų grupės atstovė Investuotojų asociacija atsiliepimu į kasacinį skundą prašo kasacinį skundą atmesti ir priteisti iš kasacinį skundą pateikusių pareiškėjų grupės atstovo 1500 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

18.1. Kasaciniame skunde iš esmės teigiama, kad pareiškėjai, nemokėdami užmokesčio už bylos vedimą, kartu neprisiimdami jokios dalyvavimo tokioje byloje procesinės rizikos dėl priešingų šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo (nes atsisako pasirašyti teisinių paslaugų sutartis, kuriose toks klausimas yra reglamentuotas), turi teisę prisijungti prie grupės ieškinio bylos kaip ieškovų grupės nariai, o grupės atstovas turi pareigą pareiškėjams šioje byloje atstovauti nemokamai ir grupės ieškinio atmetimo ar dalinio patenkinimo atveju iš savo asmeninių lėšų atlyginti priešingų bylos šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas.

18.2. Šiuo metu grupės ieškinio instituto reglamentavimas iš dalies pakeistas. Tačiau CPK nuostatos neturi atgalinio veikimo galios. Todėl šioje byloje turėtų būti taikoma CPK redakcija, galiojusi pareiškėjams bandant prisijungti prie ieškovų grupės ir teismų nutarčių priėmimo metu.

18.3. Pagal CPK pareiškėjai privalo apmokėti su bylos vedimu susijusias išlaidas. Pagal CPK 4415 straipsnio 2 dalį laikoma, kad grupės narys yra prisijungęs prie grupės, kai jis grupės atstovui pateikia šio kodekso 4413 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytą pareiškimą. Ši nuostata turėtų būti aiškinama kaip reguliuojanti išorinius ieškovų grupės santykius su kitais subjektais, konkrečiai – su tos bylos atsakovais ar bylą nagrinėjančiu teismu. CPK 4415 straipsnio 2 dalį aiškinant sistemiškai su CPK 44117 straipsnio 1 dalimi, 88 straipsnio 1 dalimi, CPK 4414 straipsnio 4 dalimi, grupės atstovas negali būti įpareigotas prijungti pareiškėjų prie grupės ieškinio, jei šie aiškiai ir iš anksto grupės atstovui nurodė, kad jokių savo pareigų, imperatyviai nustatytų CPK 44117 straipsnio 1 dalyje, 88 straipsnio 1 dalyje, 4414 straipsnio 4 dalyje, nevykdys.

18.4. Asmenys, prisijungdami prie grupės ieškinio, privalo apmokėti tokias išlaidas: a) grupės atstovo protingas ir būtinas išlaidas (CPK 44117 straipsnio 1 dalis); b) išlaidas grupės advokato pagalbai apmokėti (CPK 44117 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalis); 3) grupės atstovui priteistas bylinėjimosi išlaidas, jei grupės ieškinys yra atmetamas ar patenkinamas tik iš dalies (CPK 4414 straipsnio 4 dalis). Remiantis tiek Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, tiek Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencija, asmens teisė į teisminę gynybą nėra absoliuti ir privalo būti įgyvendinta laikantis įstatymų nustatytų sąlygų. Taigi, asmens teisė prisijungti prie grupės ieškinio taip pat nėra absoliuti ir privalo būti įgyvendinta laikantis įstatymų nustatytų sąlygų, tarp jų – apmokėti grupės atstovo protingas ir būtinas išlaidas, apmokėti advokato teisinę pagalbą, kuri grupės ieškinio bylose yra privaloma, taip pat kitas CPK nustatytas bylinėjimosi išlaidas. Šios sąlygos kitų grupės ieškovų buvo įvykdytos pasirašant sutartis su grupės atstovu. Pareiškėjai, atstovaujami savo advokato, aiškiai išreiškė savo poziciją, kad tokių prievolių jie nevykdys. Jei pareiškėjams būtų leista nemokamai prisijungti prie grupės ieškinio, tai reikštų, kad ir grupės advokatas negaus honoraro. Nors honorarą grupės advokatas gauna iš grupės atstovo, tačiau šis honorarą sumoka CPK nustatyta tvarka surinkęs įmokas iš grupės ieškovų. Jei būtų konstatuota, kad asmenys prie grupės ieškinio gali prisijungti visiškai nemokamai, tai grupės advokatas būtų įpareigotas dirbti ir grupės ieškinio bylą vesti nemokamai. Tai prieštarautų Konstitucijai, Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymui ir kasacinio teismo praktikai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xNzEtNjg0LzIwMTg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-171-684/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-171-684/2018">3K-3-171-684/2018</a>).

18.5. Pareiškėjai prieštarauja patys sau, vieną kartą aiškiai nurodydami, kad grupės atstovo jiems pateiktos sąlygos dėl bylinėjimosi išlaidų apmokėjimo už grupės ieškinio vedimą yra neteisėtos ir jie jų nesilaikys, o kitą kartą teigdami, kad jų negali laikytis, nes niekas jų nesupažindino su tokiomis sąlygomis. Grupės atstovas argumentą, kad pareiškėjai nepateikė tinkamo pareiškimo dėl prisijungimo prie grupės ieškinio, pateikė iš karto su savo prašymu Vilniaus apygardos teismui neprijungti pareiškėjų prie grupės ieškinio. Taigi yra pagrįstas apeliacinės instancijos teismo argumentas, kad pareiškėjai reikiamų pareiškimų prisijungti prie grupės ieškinio nepateikė.

18.6. Pareiškimą dėl prisijungimo prie šioje byloje nagrinėjamo grupės ieškinio pateikė advokatas V. Martišius už visus 394 klientus. Remiantis CPK 57 straipsnio 3 dalimi, 59 straipsniu, advokatas V. Martišius turi teisę atstovauti savo klientams ir atlikti jų vardu visus procesinius veiksmus, kadangi turi atstovavimo sutartis su visais 394 klientais. Tačiau pagal CPK 4413 straipsnio 2 dalies 1 punktą įstatymų leidėjas aiškiai yra nurodęs, kad kiekvienas asmuo, norintis prisijungti prie grupės ieškinio, privalo savo valią išreikšti raštu asmeniškai ir specifiškai, t. y. pateikti raštu surašytą savo pareiškimą dėl prisijungimo prie grupės ieškinio.

18.7. Kadangi pareiškėjai aiškiai ir iš anksto nurodė, kad jokių su bylos vedimu susijusių išlaidų jie nemokės, teiginys, kad jie negali laikytis bylinėjimosi išlaidų paskirstymo aprašo, nes su juo nebuvo supažindinti, yra nepagrįstas. Pareiškėjų atstovas buvo nurodęs, kad jie žyminį mokestį galbūt ir sumokės, tačiau pagal jų atstovo nurodytas sąlygas, ir pareikalavo, kad grupės atstovas pagal pareiškėjų nurodytas sąlygas pateiktų žyminio mokesčio apskaičiavimą. Grupės atstovas visų pareiškėjų duomenis iš jų advokato gavo likus dviem dienoms iki termino prisijungti prie grupės ieškinio pabaigos, šie dokumentai buvo pateikti PDF formatu, t. y. dokumentai buvo atspausdinti ir nuskenuoti. CPK 44117 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, jog grupės atstovas turi teisę į protingų ir būtinų išlaidų atlyginimą, taigi – ir į išlaidų, susijusių su grupės atstovo darbo ir laiko sąnaudomis, susijusiomis su rankiniu būdu atliekamu duomenų perkėlimu į ieškovų grupės duomenų bazę. Kadangi pareiškėjai anksčiau buvo nurodę, kad šių ir kitų išlaidų jie neapmokės, tai grupės atstovas pagrįstai šio darbo, kurį būtų turėjęs atlikti neatlygintinai, neatliko.

18.8. Teismai yra saistomi tik šalių nurodytų faktinių aplinkybių. Taikyti teisės normas ir remtis kasacinio teismo praktika yra išimtinė teismų prerogatyva. Todėl jei apeliacinės instancijos teismas, motyvuodamas savo nutartį, rėmėsi tokiomis teisės normomis, kuriomis nesirėmė pareiškėjai, tai negali būti laikoma bylos ribų peržengimu.

18.9. Pareiškėjams nėra užkertamas kelias savo teises ginti kitose civilinėse bylose. Tą jie gali padaryti pateikdami tiek atskirus ieškinius individualiose bylose, tiek bendrus ieškinius naudodamiesi fakultatyvaus procesinio bendrininkavimo institutu, tiek ir pateikdami teismui naują grupės ieškinį. Pareiškėjai šia savo teise pasinaudoti nenori, nes, vedant atskirą bylą ar bylas, jiems reikėtų patiems mokėti žyminį mokestį ir už advokato paslaugas, taip pat prisiimti priešingų šalių bylinėjimosi išlaidų atlyginimo riziką nesėkmingos bylos baigties atveju. CPK nėra nuostatos, draudžiančios, kad tuo pačiu klausimu negalėtų atsirasti keli grupės ieškiniai. Konstitucijos 46 straipsnis reglamentuoja, kad įstatymas draudžia monopolizuoti gamybą ir rinką, saugo sąžiningos konkurencijos laisvę. Todėl bet koks nustatytas teisinis reglamentavimas, kuriuo būtų leidžiamas tik vienas grupės ieškinys dėl vienos problemos, prieštarautų nurodytai Konstitucijos nuostatai, nes tai reikštų, kad grupės atstovas, pirmasis pareiškęs grupės ieškinį, įgytų monopolines teises atstovauti visiems nukentėjusiems nuo tokios situacijos. Be to, grupės ieškinio bylose šalies procesines teises ir pareigas turi grupės atstovas, tačiau gali būti įvairių nuomonių, kaip reikėtų ginti galimai pažeistas teises. Jei grupės atstovas priima sprendimą, pavyzdžiui, pareikšti grupės ieškinį dėl žalos atlyginimo, su tokiu reikalavimu nesutinkantiems nukentėjusiesiems neturėtų būti užkertamas kelias pareikšti kitą grupės ieškinį, pavyzdžiui, dėl sutarčių sąlygų pakeitimo.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl grupės ieškinio esmės ir jo teisinio reguliavimo

19. Grupės ieškinio institutas yra palyginti naujas institutas Lietuvos teisėje. Grupės ieškinio koncepcija buvo apibrėžta 2011 m., nurodant, jog Lietuvos teisėje reglamentuoti grupės ieškinio institutą reikėtų dėl objektyvių priežasčių. Viena iš tokių priežasčių – siekis užtikrinti didelių grupių, susidedančių iš asmenų, kuriuos vienija teisinis ir faktinis pagrindas byloje, interesų gynimą, kai jų ieškinius nagrinėti individualiai būtų neekonomiška ir neefektyvu. Šioje koncepcijoje buvo akcentuojamas poreikis ją įgyvendinant papildyti CPK naujomis nuostatomis (Grupės ieškinio koncepcijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. liepos 13 d. nutarimu Nr. 885, 5, 6, 27 punktai, toliau – Grupės ieškinio koncepcija).

20. Nuo 2015 m. sausio 1 d. įsigaliojo CPK pakeitimai, įgyvendinantys minėtos koncepcijos principus. Šie pakeitimai nustato ginčų, nagrinėjamų pagal grupės ieškinio taisykles, nagrinėjimo ypatumus (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 49, 80, 182 straipsnių pakeitimo ir kodekso papildymo 2611 straipsniu ir XXIV1 skyriumi įstatymas). Šio skyriaus taisyklės buvo pakeistos 2020 m. sausio 14 d. priimtu Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 56, 93, 268, 306, 4411, 4413, 4414, 4416, 4417, 4418, 4419, 44111, 44113 ir 44116 straipsnių pakeitimo įstatymu Nr. XIII-2778. Šio įstatymo nuostatos, išskyrus jo 7 straipsnio 2 dalį, įsigaliojo nuo 2020 m. sausio 30 d. Kartu įstatymo 2 straipsnio 2 dalis nustatė, kad grupės ieškinio reguliavimą keičiančios (įstatymo 5–14 straipsnių) nuostatos taikomos, kai grupės ieškinys pareiškiamas po šio įstatymo įsigaliojimo. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamoje byloje grupės ieškinys yra pareikštas iki nurodyto įstatymo įsigaliojimo, nurodytos grupės ieškinio reguliavimą keičiančios nuostatos nėra taikomos.

21. Grupės ieškinio ypatumas yra tas, kad vienu ieškiniu sujungiami didelės grupės asmenų panašūs ar tapatūs reikalavimai. Lietuvoje pasirinktas grupės ieškinio modelis remiantis dalyvavimo principu (opt–in (įsitraukimo) principas). Tai reiškia, kad grupė yra individualizuojama ir grupės nariais gali būti tik asmenys, kurie pareiškia norą būti grupės nariais. Asmenys, siekiantys tapti grupės nariais, turi aktyviai išreikšti savo valią dėl tapimo grupės nariu. Tokių asmenų valia išreiškiama pateikiant pareiškimą grupės atstovui. Asmenys savo valią gali išreikšti patys arba per atstovą.

22. CPK 4415 straipsnio 2 dalis nustato, kad laikoma, jog grupės narys yra prisijungęs prie grupės, kai jis grupės atstovui pateikia CPK 4413 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytą pareiškimą. Šio pareiškimo pavyzdinė forma yra patvirtinta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2014 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. 1R-378 „Dėl Pavyzdinės pareiškimo dėl sutikimo būti grupės nariu ir pareikšti teismui grupės ieškinį formos ir pavyzdinės pranešimo dėl grupės, kuri pareiškė grupės ieškinį, papildymo formos patvirtinimo“. Nurodytas reguliavimas suponuoja, kad, skirtingai nei pareiškiant individualų ieškinį, grupės ieškinio atveju yra nustatyti grupės narių interesų atstovavimo ypatumai, kai grupės atstovas įgyja teisę atstovauti grupės narių interesams nurodyto asmens pareiškimo pagrindu ir netaikomi kiti formalizuoti asmens interesų atstovavimo civilinėje byloje reikalavimai (CPK 57 straipsnis).

23. Grupės suformavimas yra tam tikras grupės narių susitarimas veikti tam tikru būdu: visų pirma, grupės nariams išreiškiant pasitikėjimą dėl jų interesų atstovavimo per konkretų grupės atstovą, o grupės atstovui sutinkant atstovauti grupei grupės ieškinio byloje, antra, grupės nariams pasitikint jo priimamais sprendimais. Šis pasitikėjimo elementas svarbus tiek formuojant grupę iki grupės ieškinio padavimo teismui, tiek ir vėliau ją pildant. Asmenys, pareikšdami savo sutikimą tapti grupės nariais, kartu išreiškia ir pasitikėjimą konkrečiu grupės atstovu.

24. Grupės suformavimas yra esminė grupės ieškinio pareiškimo sąlyga ir prielaida nagrinėti ieškinį pagal grupės ieškiniui taikytinas taisykles (CP 4411 straipsnio 2 dalis, 4413 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 2 dalies 1 punktas, 3 dalies 3–4 punktai). Taigi, grupė pirmiausiai yra formuojama iki grupės ieškinio padavimo teismui, vėliau pagal CPK nustatytas taisykles ji gali būti pildoma (grupės pildymo etapas reguliuojamas CPK 4418 straipsniu).

25. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pareiškėjų neįtraukimo į grupės ieškinio bylą kaip grupės ieškinio narių (grupės papildymo). Grupės atstovas nesutiko papildyti grupės narių sąrašo į jį įtraukiant pareiškėjus, nes pareiškėjai neįvykdė grupės atstovo nurodytų sąlygų (šios nutarties 4 punktas). Pareiškėjai, nesutikdami su grupės atstovu, kreipėsi į teismą su prašymu įpareigoti grupės atstovą prijungti juos prie grupės ieškinio ir pateikti teismui jų duomenis. Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareiškėjų prašymą tuo pagrindu, kad teismas nėra įgaliotas spręsti asmenų įtraukimo į grupę klausimo, jei asmenys neįvykdė nustatytų reikalavimų, kartu nurodydamas, kad teismo nutartis yra neskundžiama. Apeliacinės instancijos teismas pirmosios instancijos teismo nutartį paliko nepakeistą, patikrindamas iš esmės pirmosios instancijos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, tačiau nespręsdamas klausimo, ar apskritai tokia pirmosios instancijos teismo nutartis gali būti skundžiama apeliacine tvarka.

26. Iš bylos duomenų matyti, kad grupės (ne)pildymo pareiškėjų atžvilgiu klausimas buvo sprendžiamas tokia eiga: pareiškėjų atstovas 2019 m. birželio 10 d. pateikė grupės atstovui nustatytos formos pareiškimą; grupės atstovas pareiškėjams 2019 m. birželio 10 d. nurodė įvykdyti tam tikrus reikalavimus; pareiškėjų atstovas 2019 m. birželio 11 d. laišku grupės atstovui nurodė, kad jo reikalavimai yra neteisėti, ir paprašė atsiųsti detalizuotą apskaičiavimą, kas ir kiek turi mokėti žyminio mokesčio; pareiškėjų atstovas 2019 m. birželio 13 d. pateikė teismui pranešimą, kuriuo nurodė, kad, jų nuomone, grupės atstovas elgiasi neteisėtai ir tuo atveju, jei grupės atstovas nepateiks teismui patikslinto grupės narių sąrašo, į kurį būtų įtraukti pareiškėjai, ar pateiks, bet siūlys neįtraukti pareiškėjų į grupės narių sąrašą, prašė nustatyti jiems protingą terminą papildomiems paaiškinimams, atsikertant į tokią grupės atstovo poziciją, pateikti, pareiškėjų atstovas kartu su pareiškimu pateikė ir pareiškėjų pareiškimą dėl sutikimo būti grupės nariais; teismas 2019 m. birželio 25 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjų atstovo pateiktą pareiškėjų sutikimą, nurodydamas, kad CPK nenustato asmens teisės kreiptis tiesiogiai į teismą, ir išaiškino teisę kreiptis į grupės atstovą ir kad ši teismo nutartis yra neskundžiama; 2019 m. birželio 26 d. teisme gautas grupės atstovo patikslintas grupės ieškinys, taip pat gautas prašymas dėl pareiškėjų neprijungimo prie grupės ieškinio; 2019 m. birželio 28 d. teisme gautas grupės atstovo atnaujintas grupės narių sąrašas, į kurį nebuvo įtraukti pareiškėjai; teismas 2019 m. liepos 8 d. nutartimi atsisakė priimti grupės atstovo prašymą neprijungti pareiškėjų prie grupės ieškinio kaip nenagrinėtiną teisme, kartu nurodydamas, kad nutartis yra neskundžiama, patikslintą grupės ieškinį ir atnaujintą grupės narių sąrašą teismas išsiuntė atsakovei; 2019 m. liepos 16 d. gauta atsakovės nuomonė dėl patikslinto grupės ieškinio; 2019 m. liepos 17 d. gauta trečiojo asmens nuomonė dėl patikslinto ieškinio; teismas, nustatęs, kad nuomonės pateiktos tik dėl patikslinto grupės ieškinio, bet nėra pateiktos nuomonės dėl patikslinto grupės narių sąrašo, ir įvertinęs tai, kad nutartis dėl galutinio grupės narių sąrašo patvirtinimo nėra skundžiama, 2019 m. liepos 19 d. nutartimi nustatė papildomą terminą atsakovei ir trečiajam asmeniui pateikti nuomonę dėl patikslinto grupės narių sąrašo; 2019 m. liepos 31 d. trečiasis asmuo ir atsakovė pateikė teismui nuomonę dėl atnaujinto grupės narių sąrašo; 2019 m. liepos 30 d. teisme gautas pareiškėjų prašymas dėl grupės atstovo įpareigojimo prijungti pareiškėjus prie grupės ieškinio ir pateikti teismui jų duomenis; 2019 m. rugsėjo 19 d. atskiromis nutartimis teismas atitinkamai atsisakė priimti pareiškėjų prašymą ir patvirtino galutinį grupės narių sąrašą. Nagrinėjamoje byloje į galutinį grupės narių sąrašą įtraukti 1510 asmenų, pareiškėjų atstovas prašo papildyti grupę dar 394 asmenimis.

27. Taigi, pirmiau nurodyta grupės (ne)pildymo pareiškėjų atžvilgiu eiga rodo, kad grupės (ne)pildymo klausimas pareiškėjų atžvilgiu buvo sprendžiamas CPK 4418 straipsnio 1–6 dalyse nustatyta tvarka (ne to paties straipsnio 8 dalyje nustatyta tvarka), be to, byloje susiklostė tokia situacija, kad teismas jau yra patvirtinęs galutinį grupės narių sąrašą. Taigi, nagrinėjamoje byloje pirmiausiai keltinas klausimas, ar tokia teismo nutartis, kuria teismas atsisakė priimti pareiškėjų prašymą įpareigoti grupės atstovą prijungti pareiškėjus prie grupės ieškinio ir pateikti teismui jų duomenis, apskritai yra skundžiama apeliacine tvarka tiek pagal savo esmę, tiek ir atsižvelgiant į aplinkybę, kad nagrinėjamoje byloje jau yra patvirtintas galutinis grupės narių sąrašas. Kita vertus, atsižvelgdama į tai, kad grupės ieškinio institutas yra naujas ir Lietuvos civilinio proceso teisei nebūdingas civilinio proceso teisės institutas ir teismų praktika nėra suformuota šio instituto atžvilgiu, teisėjų kolegija vertina, kad, siekiant tinkamai atsakyti į šį klausimą, būtina plačiau įvertinti grupės narių procesinę padėtį ir jiems tenkančią su byla susijusių finansinių išlaidų naštą, grupės atstovo vaidmenį sprendžiant klausimą dėl asmens įtraukimo į grupės narius bei teismo vaidmenį grupės formavimo procese.

Dėl grupės narių procesinės padėties ir jiems tenkančios su grupės ieškinio byla susijusios finansinės naštos

28. CPK 4415 straipsnio 1 dalis nustato, kad visi grupės nariai laikomi ieškovais. Savo procesines teises ir pareigas, išskyrus šiame skyriuje nurodytas teises ir pareigas, grupės nariai įgyvendina per grupės atstovą. Grupės nariai grupės ieškinio byloje kiekvienas atskirai negali savarankiškai vesti bylos ir veikti savo vardu, išskyrus procesą dėl grupės narių pareikštų individualaus pobūdžio turtinių reikalavimų, kurio metu kiekvienas grupės narys savarankiškai veda bylą dėl savo pareikštų individualaus pobūdžio turtinių reikalavimų ir veikia savo vardu.

29. Asmenys, tiek įtraukti į grupę prieš grupės ieškinio pareiškimą teismui, tiek ir vėliau, pildant grupę, laikomi grupės nariais. Abiem atvejais grupės ieškinio byloje grupės nariai turi ieškovų procesinį statusą. Grupės ieškinio koncepcijoje nurodyta, kad grupės ieškinį pareiškę asmenys turėtų būti laikomi byloje dalyvaujančiais asmenimis, užimančiais ieškovų procesinę padėtį. Jeigu į pradėtą nagrinėti bylą pageidautų įstoti kiti asmenys, turintys tapačius reikalavimus, pagal esamą reglamentavimą jie būtų laikomi trečiaisiais asmenimis, pareiškiančiais savarankiškus reikalavimus, taip pat jie būtų laikomi grupės nariais (Grupės ieškinio koncepcijos 19.3 punktas). Tačiau, priešingai nei buvo nurodyta Grupės ieškinio koncepcijoje, įstatymų leidėjas CPK neįtvirtino skirtingo grupės narių procesinio statuso priklausomai nuo to, kuriuo momentu asmenys yra įtraukiami į grupę.

30. Grupės ieškinio specifika lemia, kad grupė veikia per grupės atstovą ir būtent grupės atstovas atstovauja grupės narių interesams byloje. Tai reiškia, kad esminis vaidmuo grupės ieškinio procese tenka būtent grupės atstovui, o grupės nariai iš esmės yra tik formalūs ieškovai. Pavieniai grupės nariai negali savarankiškai vesti bylos ir veikti savo vardu, būtent grupės atstovas naudojasi ieškovo teisėmis ir įgyvendina ieškovo pareigas. Kita vertus, nepaisant šios procesinės ypatybės, grupės nariams, kaip ieškovams, tenka pareiga apmokėti žyminį mokestį ir patirti kitas bylinėjimosi išlaidas, jei tokių yra. Todėl jiems tenka tiek su grupės ieškiniu susijusi rizika, įskaitant ir finansines grupės ieškinio sąlygojamas pasekmes, tiek ir grupės ieškinio rezultatas (tiek palankus grupei, tiek ir nepalankus).

31. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad teisės doktrinoje išskiriami įvairūs finansinės naštos paskirstymo modeliai grupės ieškinio atveju, pvz., visą grupės ieškinio finansinę naštą ir riziką priskiriant grupės atstovui arba visą grupės ieškinio finansinę naštą ir riziką priskiriant grupės atstovui ir grupės nariams, pateikusiems ieškinį, arba visą finansinę naštą ir riziką priskiriant visiems grupės nariams. Vienas lemiamų veiksnių sprendžiant, koks modelis yra pasirinktas, yra grupės narių procesinis teisinis statusas. Grupės narių įtvirtinimas ieškovų procesinėje padėtyje reiškia, kad visa finansinė našta ir rizika, susijusi su grupės ieškiniu, tenka visiems grupės nariams. Būtent pastarasis modelis ir yra pasirinktas Lietuvoje. Tai atsispindi ir CPK grupės ieškinį reglamentuojančiose normose, o konkrečiai imant – CPK 4414 straipsnio 4 dalyje, 44115–44117 straipsniuose, reglamentuojančiuose žyminį mokestį grupės ieškinio byloje ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymą grupės nariams.

32. Grupės atstovas turi visas su bylinėjimosi išlaidų apmokėjimu susijusias teises ir pareigas. Bylinėjimosi išlaidas apmoka grupės nariai grupės atstovui CPK 44116 ir 44617 straipsniuose nustatyta tvarka (CPK 4414 straipsnio 4 dalis).

33. Žyminį mokestį už grupės ieškinį, įgyvendindamas grupės atstovo teises ir pareigas, sumoka grupės atstovas, o kiekvienam grupės nariui tenkanti žyminio mokesčio dalis iš grupės narių surenkama pagal grupės atstovo patvirtintą bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tvarkos aprašą. Šiame apraše nustatoma detali bylinėjimosi išlaidų paskirstymo grupės nariams tvarka (CPK 44116 straipsnio 3 dalis). Žyminis mokestis, mokamas už grupės ieškinį dėl grupės nariams bendro neturtinio reikalavimo, grupės nariams tenka lygiomis dalimis (CPK 44116 straipsnio 1 dalis). Tuo tarpu individualaus pobūdžio turtinių reikalavimų atveju kiekvienam grupės nariui tenka žyminio mokesčio dalis, proporcinga jo reiškiamo individualaus pobūdžio turtinio reikalavimo dydžiui (CPK 44116 straipsnio 2 dalis).

34. CPK 44117 straipsnio 2 dalis nustato, kad kai pagal CPK 93 straipsnį teismas priteisia iš grupės atlyginti kitos šalies bylinėjimosi išlaidas, laikoma, kad šios išlaidos grupės nariams priteisiamos lygiomis dalimis, išskyrus šio straipsnio 3, 4 ir 5 dalyse nustatytus atvejus. Kai priimamas tarpinis sprendimas, šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytos taisyklės taikomos tik tarpinio sprendimo priėmimo išlaidoms. Individualaus pobūdžio turtinių grupės narių reikalavimų nagrinėjimo išlaidos po tarpinio sprendimo priėmimo tenka atskirai kiekvienam individualaus pobūdžio turtinį reikalavimą pareiškusiam grupės nariui (3 dalis). Grupės narys, kuris pasitraukia iš grupės, atsako tik už tas išlaidas, kurios yra susijusios su procesiniais veiksmais, atliktais iki jo pasitraukimo (4 dalis). Šio kodekso 44113 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka savo, kaip proceso šalies, teisių ir pareigų atsisakęs grupės narys neatsako dėl apeliacinio ir kasacinio proceso metu susidariusių bylinėjimosi išlaidų. Kitais atvejais apeliacinio ir kasacinio proceso metu susidariusių bylinėjimosi išlaidų klausimas sprendžiamas laikantis šiame straipsnyje nustatytų taisyklių (5 dalis).

35. Nurodytas teisinis reguliavimas patvirtina, kad nors grupės atstovas turi visas su bylinėjimosi išlaidų apmokėjimu susijusias teises ir pareigas (kaip nurodyta pirmiau), grupės ieškinio finansinė našta tenka visiems grupės nariams. Akivaizdu, kad tam tikri su byla susiję mokėjimai, pvz., kad ir žyminio mokesčio sumokėjimas, teisinių paslaugų, vertimo, kitų specialistų pasitelkimo išlaidos, turi būti atlikti tiek iki ieškinio pateikimo teismui, tiek ir vėliau vykstant grupės ieškinio bylos nagrinėjimui. Tai reiškia, kad grupės atstovas turi turėti finansinių išteklių, reikalingų atstovauti grupės narių interesams grupės ieškinio byloje. Tokie ištekliai, be kita ko, gali būti sukaupti ir išankstiniais grupės narių atliktais mokėjimais. Teisinis reguliavimas neįtvirtina draudimo ar ribojimų dėl išankstinių grupės narių atliekamų mokėjimų, kartu nedetalizuoja, kaip ir kokia tvarka tokie finansiniai ištekliai sukaupiami. Todėl galima daryti išvadą, kad tokių išteklių sukaupimo ir naudojimo tvarka priklauso nuo grupės narių tarpusavio sutarimo ir yra vidaus grupės teisinių santykių elementas. Kita vertus, nurodytas teisinis reguliavimas suponuoja, kad toks sutarimas gali būti išreikštas ir grupės atstovo patvirtintu bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tvarkos aprašu. Grupės nariai savo sutikimą su atitinkama finansinių išteklių sukaupimo ir paskirstymo tvarka išreiškia pareikšdami savo sutikimą būti grupės nariais. Šiuo pareiškimu, be kita ko, asmuo pareiškia ir sutikimą, kad grupės atstovu būtų atitinkamas asmuo, taigi tai reiškia, kad juo pasitiki ir suteikia jam įgalinimus atstovauti jo interesams grupės ieškinio byloje, įskaitant ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tvarkos patvirtinimą.

36. CPK nenustato reikalavimo teismo nutartimi patvirtintame pranešime dėl grupės pildymo, skelbiamame per visuomenės informavimo priemones ar kitais būdais, nurodyti informaciją apie finansinių išteklių sukaupimo ir naudojimo tvarką patvirtinto bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tvarkos aprašo ar kitokia forma. Nors grupės ieškinio efektyvumo tikslais būtų naudinga tokį aprašą arba bent jau nuorodą į patvirtinto aprašo egzistavimą pateikti ir pačiame pranešime dėl grupės pildymo, vis dėlto, net nesant tokios nuorodos pranešime, CPK įtvirtintas reguliavimas patvirtina, kad asmenims, siekiantiems tapti grupės nariais per nustatytą grupės pildymo terminą, informaciją apie finansinių išteklių sukaupimo ir naudojimo tvarką teikia grupės atstovas pranešime dėl grupės pildymo nustatyta tvarka. CPK 4413 straipsnio 4 dalies 3 punkte nustatyta, kad kaip grupės ieškinio priedas turi būti pateiktas pranešimas, kurį grupės atstovas ketina paskelbti siekdamas per teismo nustatytą terminą papildyti grupę. Šiame pranešime turi būti nurodytas grupės atstovo vardas ir pavardė (pavadinimas), duomenys ryšiams palaikyti (adresas pašto korespondencijos siuntoms, telefono numeris ir kiti duomenys), pateiktas grupės apibūdinimas, nurodytas atsakovas, ieškinio pagrindas ir ieškinyje keliami reikalavimai, informacija, kad grupės nariais norintys tapti asmenys gali per teismo nustatytą terminą kreiptis į grupės atstovą, taip pat tvarka, pagal kurią grupės atstovas teikia informaciją, ir pagrindinė informacija apie grupės ieškinio nagrinėjimo proceso ypatumus. Šio pranešimo formos pavyzdį tvirtina teisingumo ministras. Be to, CPK 4414 straipsnio 5 dalies 6 punktas nustato vieną iš grupės atstovo pareigų – sudaryti grupės nariams galimybes susipažinti su duomenimis apie bylinėjimosi išlaidų sumą (visą išlaidų sumą ir kiekvienam grupės nariui tenkančių išlaidų sumą).

Dėl grupės atstovo vaidmens ir jo teisės spręsti dėl asmens įtraukimo į grupės narius

37. CPK 4414 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad grupės atstovas yra reikalavimą byloje pareiškiantis ir bylos baigtimi suinteresuotas grupės narys (išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytą atvejį), kuris grupės narių vardu pasirašo ieškinį ir kartu su grupės advokatu veda grupės ieškinio bylą atstovaudamas visų grupės narių interesams. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad grupės atstove gali būti asociacija arba profesinė sąjunga, kai grupės ieškiniu reiškiami reikalavimai kyla iš teisinių santykių, tiesiogiai susijusių su asociacijos arba profesinės sąjungos veiklos tikslais ir sritimi, ir kai ne mažiau kaip dešimt grupės narių yra asociacijos arba profesinės sąjungos nariai. Šiuo atveju grupės nariais gali būti ne tik asociacijos arba profesinės sąjungos nariai, tačiau nagrinėjant bylą asociacija arba profesinė sąjunga atstovauja visų grupės narių interesams.

38. Grupės atstovas yra laikomas ieškovu. Bylos nagrinėjimo metu grupės atstovas grupės narių vardu teikia teismui įrodymus, atsikirtimus, argumentus, reikalavimus ar skundus, naudojasi kitomis šio kodekso 42 straipsnyje nurodytomis šalių procesinėmis teisėmis (CPK 4414 straipsnio 3 dalis). CPK 4414 straipsnio 5 dalis apibrėžia grupės atstovo pareigas grupės ieškinio byloje. Kaip nurodyta pirmiau šioje nutartyje, grupės ieškinio specifika lemia, kad grupės nariai yra tik formalūs ieškovai, o būtent grupės atstovas įgyvendina ieškovų teises ir pareigas, atsižvelgdamas į grupės interesus. Grupės atstovo vaidmuo grupės ieškinio byloje nėra tik formalus. Jam tenka atsakomybė už grupės suformavimą (jos pildymą), grupės ieškinio parengimą ir reikiamų veiksmų atlikimą iki grupės ieškinio pateikimo teismui, grupės advokato parinkimą, bendradarbiavimą su juo, bylos vedimo strategiją ir taktiką, savalaikį ir efektyvų procesinių dokumentų pateikimą teismui. Neatsitiktinai CPK nustato, kad grupės ieškinio byloje prie su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų, be CPK 88 straipsnio 1 dalyje nurodytųjų, priskiriamos ir grupės atstovo protingos ir būtinos išlaidos (CPK 44117 straipsnio 1 dalis).

39. Grupės pildymo procese grupės atstovas taip pat atlieka tam tikras funkcijas ir jos nėra formalios: priima asmenų, siekiančių tapti grupės nariais, pareiškimus, atlieka jų atitikimo būti grupės nariais patikrą tiek ir tų asmenų reikalavimų tapatumo ir panašumo, tiek ir kitame kontekste, atitinkamai, jeigu reikia, tikslina grupės narių sąrašą ir grupės ieškinį. Be to, tuo atveju, jei grupė yra nustačiusi pareigą atlikti išankstinius mokėjimus kaip tapimo grupės nariu sąlygą, grupės atstovas turi teisę pareikalauti, kad tokia pareiga būtų įvykdyta, o jei asmuo neįvykdo tokios pareigos, atsisakyti tokį asmenį įtraukti į grupę.

40. CPK 4418 straipsnio 3 dalis nustato, kad asmens teisė prisijungti prie grupės ieškinio ar iš grupės pasitraukti per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą neribojama. Asmuo prisijungia prie grupės pateikdamas grupės atstovui CPK 4413 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytą pareiškimą, o pasitraukia iš grupės pateikdamas teismui ir grupės atstovui rašytinį atsisakymą būti grupės nariu ir ieškovu grupės ieškinio byloje. Taigi, šis teisinis reguliavimas nustato, kokia forma asmuo, siekiantis tapti grupės nariu, per nustatytą grupės pildymo etapą turi išreikšti savo valią, taip pat tai, kad ta valia gali kisti ir asmuo gali laisvai atsiimti savo pareiškimą per nustatytą grupės pildymo terminą, taip pat jį pateikti neribotą skaičių kartų. Tačiau šis teisinis reguliavimas nereiškia, kad asmeniui, siekiančiam tapti grupės nariu, nėra ar negali būti taikomos jokios kitos sąlygos, įskaitant ir sąlygą atlikti išankstinius mokėjimus. Pažymėtina, kad mažiausiai tokio mokėjimo poreikį gali nulemti ir žyminio mokesčio sumokėjimo poreikis, nes, kaip nurodyta šios nutarties 31-36 punktuose, grupės nariams tenka žyminio mokesčio sumokėjimo (padengimo) grupės atstovui pareiga.

41. Asmens prisijungimas prie grupės, be kita ko, reiškia ir asmens sutikimą su grupės atstovo kandidatūra, pasitikėjimą juo. Asmens, siekiančio prisijungti prie grupės, nesutikimas su grupės atstovo nustatytomis finansinėmis grupės ieškinio vedimo ar su grupės ieškinio atstovo sudarytos sutarties su grupės advokatu sąlygomis, iš esmės reiškia ir tai, kad asmuo nesutinka su paties atstovo priimamais sprendimais, juo nepasitiki, taigi nesutinka ir su paties atstovo kandidatūra.

42. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad CPK nedetalizuoja tokios situacijos, kai grupės ieškinio byloje dalyvauja keli grupės atstovai, kuriais pasitiki tam tikras grupės narių skaičius, kai tokiu būdu grupės ieškinio byloje susiformuoja tam tikri pogrupiai. Kita vertus, tokių pogrupių egzistavimo CPK taip pat nedraudžia ir iš esmės nepaneigia, tuo labiau kad natūraliai tokia situacija, be kita ko, gali susiklostyti, jei būtų sujungiamos kelios grupės ieškinių bylos. Vis dėlto, atsižvelgiant į nustatytą reguliavimą, nėra teisinio pagrindo tokiems pogrupiams susiformuoti grupės pildymo etape. Suprantama, kad, kaip minėta, grupės ieškinio paskirtis –surinkti kiek įmanoma daugiau ieškinių į vieną bylą, vis dėlto toks surinkimas nėra savitikslis, o pats grupės ieškinio bylos procesas turi išlikti efektyvus, tuo labiau kad grupės ieškinio specifika jau savaime nulemia tam tikrų organizacinių grupės ieškinio bylos vedimo sunkumų.

Teismo vaidmuo grupės formavimo kontekste

43. Atsižvelgiant į grupės ieškinio specifiką, teismo vaidmuo grupės ieškinio byloje yra aktyvesnis nei nagrinėjant individualų ieškinį. Teismo vaidmenį grupės ieškinio byloje detalizuoja CPK 44111 straipsnis. Teismas, be kita ko, turi teisę pasiūlyti grupės atstovui pakeisti grupės advokatą (CPK 44111 straipsnio 2 dalis), taip pat pasiūlyti grupės nariams pakeisti grupės atstovą (CPK 44111 straipsnio 3 dalis), jei šie netinkamai atstovauja grupės interesams teismo procese. Kita vertus, teismui įstatymu nėra suteikta kompetencija įpareigoti grupės atstovą ar grupės narius pakeisti grupės advokatą ar atitinkamai grupės atstovą, ar pačiam pakeisti grupės advokatą ar grupės atstovą, t. y. teismas nėra įgaliotas kištis į grupės vidaus santykius ir už grupės atstovą ar narius nuspręsti, koks grupės advokatas ar grupės atstovas būtų tinkamiausias grupei. Teisė spręsti dėl grupės advokato ar grupės atstovo pakeitimo išimtinai suteikiama pačiam grupės atstovui ar atitinkamai grupės nariams.

44. Minėta, kad už grupės suformavimą tiek iki grupės ieškinio pareiškimo teismui, tiek ir vėliau, po grupės pildymo etapo, yra atsakingas grupės atstovas (šios nutarties 39-40 punktai). Atsižvelgiant į CPK 4417 ir 4418 straipsniuose nustatytą reguliavimą, tiek priimdamas pradinį grupės ieškinį, tiek ir patikslintą grupės ieškinį po grupės pildymo etapo, teismas sprendžia, ar grupės atstovo pateiktas grupės ieškinys atitinka CPK 4413 straipsnyje nustatytas sąlygas, ar visi ieškinį pareiškę asmenys gali būti laikomi grupės nariais. Taigi, teismas sprendžia, ar grupės atstovo pateiktas grupės ieškinys ir suformuota grupė atitinka CPK nustatytus reikalavimus, tačiau teismui nėra suteikti įgalinimai savarankiškai spręsti klausimo dėl asmenų įtraukimo kaip grupės narių ar įpareigoti grupės atstovą įtraukti atitinkamus asmenis kaip grupės narius. Tokią išvadą patvirtina ir CPK 4417 straipsnio 8 dalis, nustatanti, kad, teismui priėmus šio straipsnio 5 dalyje nurodytą nutartį, asmenys, dėl svarbių priežasčių negalėję pasinaudoti teise tapti grupės nariais, turi teisę pateikti teismui motyvuotą prašymą prisijungti prie grupės. Teismas šį prašymą gali tenkinti tik tuo atveju, kai yra grupės atstovo ir atsakovo sutikimai. Atsakovo sutikimo nereikia tampant grupės nariu CPK 44110 straipsnyje nustatytu atveju. Šis reguliavimas reiškia, kad grupės atstovo sutikimas yra viena iš sąlygų teismui spręsti dėl asmens prašymo prisijungti prie grupės po galutinio grupės narių sąrašo patvirtinimo.

45. Kaip nurodyta pirmiau šioje nutartyje, finansinių išteklių grupės ieškiniui pareikšti ir bylai vesti sukaupimo ir naudojimo tvarka (patvirtintas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tvarkos aprašas) priskirtina grupės narių vidaus santykiams. Ši tvarka ir jos sąlygų laikymasis nėra nustatyti kaip grupės ieškinio pareiškimo sąlyga. Atitinkamai teismui nėra suteikta kompetencija atlikti tokios sąlygos laikymosi (ar jos teisėtumo) patikrą grupės pildymo etape.

46. Tuo atveju, jei grupės atstovas piktnaudžiauja savo teise ir nepagrįstai nesutinka dėl asmenų įtraukimo į grupę, ypač atsižvelgiant į tai, kad grupės ieškiniu siekiama įtraukti kiek įmanoma daugiau asmenų į grupės ieškinį, ir taip, be kita ko, galimai sumažinti kitų grupės narių finansines sąnaudas, teismas, kaip nurodyta šios nutarties 44 punkte, sprendžia, ar grupės atstovas tinkamai atstovauja grupės narių interesams ir ar nėra būtinumo pasiūlyti grupės nariams pakeisti grupės atstovą (CPK 44111 straipsnio 3 dalis).

Dėl teismo nutarties, kuria teismas atsisakė priimti pareiškėjų prašymą įpareigoti grupės atstovą prijungti pareiškėjus prie grupės ieškinio ir pateikti teismui jų duomenis, apskundimo atskiruoju skundu

47. Nagrinėjamu atveju sprendžiamas klausimas, ar teismo nutartis, kuria teismas atsisakė priimti pareiškėjų prašymą įpareigoti grupės atstovą prijungti pareiškėjus prie grupės ieškinio ir pateikti teismui jų duomenis, skundžiama apeliacine tvarka. Pirmosios instancijos teismas nutartyje nurodė, kad teismo nutartis yra neskundžiama, apeliacinės instancijos teismas apeliacinį skundą išnagrinėjo iš esmės, nepasisakydamas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties apskundimo atskiruoju skundu galimumo.

48. CPK 334 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pirmosios instancijos teismo nutartis galima apskųsti atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui atskirai nuo teismo sprendimo CPK nustatytais atvejais (1 punktas) arba kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai (2 punktas).

49. Kasacinio teismo praktikoje, formuojamoje aiškinant ir taikant proceso teisės normas, reglamentuojančias teismų sprendimų ir nutarčių teisėtumo bei pagrįstumo kontrolės formas, išaiškinta, kad bylų procesas apeliacinės instancijos teisme gali būti dvejopo pobūdžio. Pirma, tai – apeliacinis procesas dėl neįsiteisėjusių teismo sprendimų apskundimo, reglamentuotas CPK III dalies XVI skyriaus pirmajame skirsnyje. Šiuo atveju paduodami apeliaciniai skundai (CPK 306 straipsnis). Kito pobūdžio procesas apeliacine tvarka yra apeliacinis procesas pagal atskiruosius skundus, reglamentuotas CPK III dalies XVI skyriaus antrajame skirsnyje. Pastaruoju atveju paduodami atskirieji skundai (CPK 334 straipsnis). Šie procesai apeliacine tvarka skiriasi apeliacinio apskundimo objektu. Pirmuoju atveju pagal CPK 301 straipsnio 1 dalį apeliacinio apskundimo objektas yra neįsiteisėjęs pirmosios instancijos teismo procesinis sprendimas. Juo šalių ginčas byloje yra išspręstas iš esmės. Tai yra paprastoji apeliacija. Antruoju atveju pagal CPK 334 straipsnio 1 dalį apeliacinio apskundimo objektas yra pirmosios instancijos teismo nutartys, skundžiamos atskirai nuo teismo sprendimo, kuriomis neišsprendžiamas bylos šalių ginčas iš esmės, bet sprendžiami kiti procesiniai klausimai. Tai yra išimtinė (nepaprastoji) apeliacija. Pasisakydamas dėl atskiraisiais skundais neskundžiamų pirmosios instancijos teismo nutarčių, kasacinis teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad ši taisyklė nereiškia, jog tokios nutartys apskritai negali būti skundžiamos. Tokios nutartys skundžiamos apeliacine tvarka ne atskirai, o kartu su teismo sprendimu, t. y. į apeliacinį skundą įtraukiami motyvai dėl jų teisėtumo ir pagrįstumo (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugsėjo 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zMjEtOTY5LzIwMTg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-321-969/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-321-969/2018">3K-3-321-969/2018</a> 36, 37 punktus ir juose nurodytą kasacinio teismo praktiką).

50. Kasacinio teismo konstatuota, kad CPK 334 straipsnio 1 dalis grindžiama logika, jog pagrindinis procesinis dokumentas, lemiantis šalių teises ir pareigas, yra teismo sprendimas, todėl būtent šis procesinis dokumentas yra skundžiamas apeliacine tvarka. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismo nutartimis sprendžiami klausimai, nesusiję su bylos išsprendimu iš esmės. Tačiau, atsižvelgiant į šių nutarčių reikšmę ir įtaką byloje dalyvaujančių asmenų teisėms ir pareigoms, yra nustatyta galimybė atitinkamas nutartis apskųsti atskirai nuo teismo sprendimo. Ši galimybė arba expressis verbis (tiesiogiai, aiškiais žodžiais) įtvirtinta atskiruose CPK straipsniuose, arba pagal CPK 334 straipsnio 1 dalies 2 punktą sprendžiama atsižvelgiant į tai, ar teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMjcwLTEwNzUvMjAxOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-270-1075/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-270-1075/2019">e3K-3-270-1075/2019</a>, 25 punktas; 2019 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-246-701/2019, 41 punktas).

51. Tam tikrais atvejais CPK tiesiogiai įtvirtina, kad kai kuriais klausimais teismo priimamos nutartys yra atskiraisiais skundais neskundžiamos (pvz., CPK 36 straipsnio 5 dalis, 46 straipsnio 3 dalis, 72 straipsnio 4 dalis, 104 straipsnio 2 dalis, 139 straipsnio 2 dalis ir kt.). Kasacinis teismas nuosekliai plėtoja praktiką, kad draudimas skųsti pirmosios instancijos teismo nutartį paduodant atskirąjį skundą, tiesiogiai nustatytas atitinkamame CPK straipsnyje, vertintinas kaip lex specialis (specialusis įstatymas) CPK 334 straipsnio 1 dalies 2 punkto atžvilgiu, todėl, esant tame straipsnyje nustatytoms faktinėms aplinkybėms, taikytinas specialusis įstatymas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xNjEtMjQ4LzIwMTc=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-161-248/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-161-248/2017">3K-3-161-248/2017</a> 19 punktą; 2018 m. liepos 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zMDItNDIxLzIwMTg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-302-421/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-302-421/2018">3K-3-302-421/2018</a> 19 punktą).

52. CPK XXIV1 skyrius, reglamentuojantis grupės ieškinį, nurodo tam tikrus atvejus, kai konkrečios teismo nutartys, priimtos grupės ieškinio byloje, yra skundžiamos, ir tam tikrus atvejus – kai neskundžiamos, pvz., CPK 4414 straipsnio 7 dalis, 4417 straipsnio 1 dalis, 4417 straipsnio 5 dalis, 4418 straipsnio 6 dalis. Tačiau šiame skyriuje neaptarta, ar konkrečiai pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas atsisakė priimti pareiškėjų prašymą įpareigoti grupės atstovą prijungti pareiškėjus prie grupės ieškinio ir pateikti teismui jų duomenis, priimta nagrinėjamoje byloje, yra skundžiama atskiruoju skundu.

53. Nustačius, kad teisės normos tokios pirmosios instancijos teismo nutarties apskundimo atskiruoju skundu galimybės expressis verbis neįvardija, vertintina, ar tokia teismo nutartis, remiantis CPK 334 straipsnio 1 dalies 2 punktu, užkerta galimybę tolesnei bylos eigai.

54. Teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo daryti išvadą, kad tokia teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai. Visų pirma, iš pirmiau šioje nutartyje pateiktų argumentų matyti, kad grupės ieškinio specifika lemia, jog grupės atstovas yra atsakingas už grupės suformavimą tiek iki grupės ieškinio pareiškimo teismui, tiek ir vėliau, po grupės pildymo etapo, todėl būtent grupės atstovas sprendžia, kaip formuluoti grupės ieškinį ir kokius asmenis įtraukti į grupės narių sąrašą. Teismui nėra suteikti įgalinimai savarankiškai spręsti klausimo dėl asmenų kaip grupės narių įtraukimo ar įpareigoti grupės atstovą įtraukti atitinkamus asmenis kaip grupės narius. Antra, CPK XXIV1 skyriaus, reglamentuojančio grupės ieškinį, normos (įskaitant ir tai, kad grupės ieškinio sistema grindžiama dalyvavimo principu) suponuoja, kad galimi ne vienas, o keli grupės ieškiniai, todėl grupės nariai, kurių netenkina grupės atstovo nurodytos sąlygos, gali pareikšti atskirą grupės ieškinį, be to, asmenys gali pareikšti ir individualius ieškinius. Trečia, nagrinėjamu atveju turi reikšmės ir CPK 4418 straipsnio 6 dalyje nustatytas reguliavimas. Ši dalis nustato, kad nutartis, kuria teismas išsprendžia klausimą, ar patikslintas grupės ieškinys, kurį pareiškė grupės atstovas, atitinka CPK 4413 straipsnyje nustatytas sąlygas, ir, įvertinęs, ar visi ieškinį pareiškę asmenys gali būti laikomi grupės nariais, patvirtina galutinį grupės narių sąrašą, neskundžiama. Tokia nutartimi teismas gali nuspręsti ir neįtraukti tam tikrų asmenų į grupės sąrašą (kaip beje, atsitiko ir nagrinėjamu atveju, nes teismas nutartimi vieno asmens, grupės atstovo įtraukto į grupės narių sąrašą, nutarė neįtraukti į grupės narių sąrašą). Taigi, jau pats CPK nustatytas reguliavimas patvirtina, kad įstatymų leidėjas tokios situacijos, kai teismas atsisako įtraukti tam tikrus asmenis į grupės narių sąrašą, nelaiko šiems asmenims užkirtimu galimybės tolesnei bylos eigai.

55. Be to, kaip pirmiau nurodyta šioje nutartyje, šiuo konkrečiu atveju turi reikšmės ir aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas jau yra patvirtinęs galutinį grupės narių sąrašą, todėl pareiškėjų prašymo sprendimas lemtų ir būtinumą peržiūrėti ir šią nutartį, kuri, kaip pirmiau nurodyta, yra neskundžiama.

56. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pirmiau nurodytus argumentus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas atsisakė priimti pareiškėjų prašymą įpareigoti grupės atstovą prijungti pareiškėjus prie grupės ieškinio ir pateikti teismui jų duomenis, yra neskundžiama apeliacine tvarka. Atsižvelgiant į tai, yra pagrindas konstatuoti, kad apeliacinis procesas buvo pradėtas nepagrįstai ir yra neteisėtas. Todėl apeliacinės instancijos teismo nutartis naikintina, o apeliacinis procesas nutrauktinas. Tokiu būdu pirmosios instancijos teismo nutartis, neperžiūrėta instancine tvarka, lieka galioti.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

57. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (5 dalis).

58. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad viena iš CPK 93 straipsnio 1 dalies taikymo sąlygų – teismo sprendimas, priimtas šalies naudai. Pagal šią teisės normą gauti iš kitos šalies savo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą turi teisę tik ta proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas (teismo procesinis sprendimas), o teismas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo sprendžia tik esant sprendimui (teismo procesiniam sprendimui), priimtam (priimamam) šalies naudai, ir šiuo remdamasis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xMTEtNzAxLzIwMTg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-111-701/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-111-701/2018">3K-3-111-701/2018</a>, 57 punktas).

59. Nagrinėjamu atveju byloje nėra priimtas galutinis sprendimas, tačiau pareiškėjų atžvilgiu procesas yra baigtas, todėl sprendžiant dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo pagal analogiją taikytinos CPK 93, 98 straipsniuose įtvirtintos teisės normos (CPK 3 straipsnio 7 dalis).

60. Ieškovų grupės atstovė Investuotojų asociacija atsiliepimu į atskirąjį skundą prašė apeliacinės instancijos teismo priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, tačiau nepridėjo šias išlaidas patvirtinančio įrodymo, todėl atstovės prašymas nebuvo patenkintas, o kasacinio teismo teisėjų kolegija dėl nurodytos priežasties neturi pagrindo spręsti bylinėjimosi išlaidų perskirstymo klausimo (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

61. Ieškovų grupės atstovė Investuotojų asociacija atsiliepimu į kasacinį skundą prašo priteisti iš kasacinį skundą pateikusio pareiškėjų grupės atstovo 1500 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad nors ieškovų grupės atstovė prašo priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą iš pareiškėjų grupės atstovo, tačiau nagrinėjamu atveju pareiškėjų grupės atstovas grupės ieškinio prasme nebuvo paskirtas, o advokatas V. Martišius pareiškėjų interesams atstovavo CPK 56, 57 straipsnių pagrindu. Dėl šios priežasties spręstinas klausimas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo iš pareiškėjų.

62. CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Teisėjų kolegija, remdamasi teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio 8.14 punktu, sprendžia, kad prašomas priteisti išlaidų advokato pagalbai kasaciniame teisme apmokėti atlyginimas atitinka nustatytus reikalavimus, todėl prašymas tenkintinas (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovų atstovei priteistina ne 1500 Eur, bet 1497,20 Eur, nes tik su tokia paklaida po lygiai, t. y. po 3,80 Eur, gali būti paskirstytos bylinėjimosi išlaidos pareiškėjams.

63. Pagal pateiktus duomenis kai kurie iš pareiškėjų yra mirę, jų procesines teises yra perėmę įpėdiniai, iš kurių bylinėjimosi išlaidos ieškovų grupės atstovei Investuotojų asociacijai priteistinos solidariai (CK 5.52 straipsnio 1 dalis), būtent: iš V. R., L. R., A. R., V. R., kaip mirusiojo Z. R. (Z. R.) teisių perėmėjų, iš D. J. ir A. K., kaip mirusiojo V. S. teisių perėmėjų. Kai kurie pareiškėjai yra pareiškę pareiškimą savo vardu ir kartu perėmę kaip įpėdiniai mirusiojo teises, būtent: A. O. ir E. O., kaip mirusiojo M. O. teisių perėmėjos, V. S., kaip mirusiojo G. S. teisių perėmėja, V. D., kaip mirusiojo S. D. teisių perėmėjas, R. P., kaip mirusiojo J. P. teisių perėmėja. Todėl iš šių pareiškėjų priteistinos jiems ir jiems kaip įpėdiniams tenkančios atitinkamos bylinėjimosi išlaidų atlyginimo dalys.

64. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 28 d. pažymą kasacinis teismas turėjo 2,43 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Kadangi nurodyta suma yra mažesnė už Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su finansų ministru 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (redakcija, galiojanti nuo 2020 m. sausio 23 d.) nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą – 5 Eur, tai jos atlyginimas valstybei nepriteistinas.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. vasario 27 d. nutartį panaikinti ir apeliacinį procesą nutraukti.

Priteisti ieškovų grupės atstovei Investuotojų asociacijai (j. a. k. 302351517) iš pareiškėjų A. O. (a. k. (duomenys neskelbtini) E. O. (a. k. (duomenys neskelbtini) V. O. (a. k. (duomenys neskelbtini) A. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) B. B. J. (L.) (a. k. (duomenys neskelbtini) VK „Žemdirbių globėjas“ (j. a. k. 168510943), K. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) S. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) R. R. (a. k. (duomenys neskelbtini) V. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) A. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) E. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) A. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) A. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) M. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) J. Z. (a. k. (duomenys neskelbtini) S. Z. (a. k. (duomenys neskelbtini) V. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) P. T. (a. k. (duomenys neskelbtini) V. V. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) A. L. (a. k. (duomenys neskelbtini) R. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) T. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) M. G. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) P. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) Ž. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) E. L. (a. k. (duomenys neskelbtini) J. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) N. D. (a. k. (duomenys neskelbtini) L. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) R. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) V. P. N. (a. k. (duomenys neskelbtini) J. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) J. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) S. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) P. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) L. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) E. A. (a. k. (duomenys neskelbtini) R. A. (a. k. (duomenys neskelbtini) B. D. (a. k. (duomenys neskelbtini) Ž. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) T. Č. (a. k. (duomenys neskelbtini) A. R. (a. k. (duomenys neskelbtini) S. D. (a. k. (duomenys neskelbtini) V. N. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) A. E. (a. k. (duomenys neskelbtini) P. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) S. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) P. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) I. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) A. V. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) R. I. (a. k. (duomenys neskelbtini) B. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) R. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) J. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) A. A. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) E. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) V. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) G. L. (a. k. (duomenys neskelbtini) N. R. (a. k. (duomenys neskelbtini) R. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) K. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) I. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) J. M. Š. (a. k. (duomenys neskelbtini) R. Č. (a. k. (duomenys neskelbtini) G. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) M. A. (a. k. (duomenys neskelbtini) V. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) A. Č. (a. k. (duomenys neskelbtini) A. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) J. N. (a. k. (duomenys neskelbtini) E. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) D. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) D. Z. (R.) (a. k. (duomenys neskelbtini) D. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) J. D. (a. k. (duomenys neskelbtini) V. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) A. V. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) J. Š. (a. k. (duomenys neskelbtini) J. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) D. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) V. A. (a. k. (duomenys neskelbtini) V. T. (a. k. (duomenys neskelbtini) N. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) L. Z. (a. k. (duomenys neskelbtini) V. L. (a. k. (duomenys neskelbtini) K. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) B. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) E. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) V. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) Z. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) V. D. (a. k. (duomenys neskelbtini) R. J. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) R. G. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) D. T. (a. k. (duomenys neskelbtini) R. N. (a. k. (duomenys neskelbtini) V. Z. (a. k. (duomenys neskelbtini) V. Č. (a. k. (duomenys neskelbtini) B. Č. (a. k. (duomenys neskelbtini) Z. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) L. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) O. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) V. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) R. N. (a. k. (duomenys neskelbtini) V. Ž. (a. k. (duomenys neskelbtini) J. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) A. A. Z. (a. k. (duomenys neskelbtini) D. U. (a. k. (duomenys neskelbtini) F. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) J. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) R. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) M. U. (a. k. (duomenys neskelbtini) J. C. (a. k. (duomenys neskelbtini) V. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) S. L. (a. k. (duomenys neskelbtini) R. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) A. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) M. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) S. R. (a. k. (duomenys neskelbtini) A. K. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) D. O. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) E. Č. (a. k. (duomenys neskelbtini) D. Č. (a. k. (duomenys neskelbtini) L. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) A. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) J. D. (a. k. (duomenys neskelbtini) V. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) G. L. (a. k. (duomenys neskelbtini) A. Š. (a. k. (duomenys neskelbtini) R. N. (a. k. (duomenys neskelbtini) L. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) S. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) O. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) S. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) R. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) E. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) V. E. Š. (a. k. (duomenys neskelbtini) G. M. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) K. A. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) V. P. I. (a. k. (duomenys neskelbtini) K. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) P. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) A. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) M. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) S. Č. (a. k. (duomenys neskelbtini) R. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) K. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) J. H. D. (a. k. (duomenys neskelbtini) A. D. (a. k. (duomenys neskelbtini) L. E. (a. k. (duomenys neskelbtini) R. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) O. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) N. Č. (a. k. (duomenys neskelbtini) R. O. (a. k. (duomenys neskelbtini) G. V. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) M. Ž. (a. k. (duomenys neskelbtini) K. Ž. (a. k. (duomenys neskelbtini) K. R. (a. k. (duomenys neskelbtini) P. Š. (a. k. (duomenys neskelbtini) K. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) V. T. (a. k. (duomenys neskelbtini) B. V. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) L. R. (a. k. (duomenys neskelbtini) N. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) Z. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) P. T. (a. k. (duomenys neskelbtini) V. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) V. R. (a. k. (duomenys neskelbtini) V. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) D. Č. (a. k. (duomenys neskelbtini) G. E. (a. k. (duomenys neskelbtini) R. Š. (a. k. (duomenys neskelbtini) B. T. (a. k. (duomenys neskelbtini) V. L. (a. k. (duomenys neskelbtini) R. N. (a. k. (duomenys neskelbtini) A. A. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) R. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) G. Č. (a. k. (duomenys neskelbtini) V. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) G. T. (a. k. (duomenys neskelbtini) V. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) I. L. (a. k. (duomenys neskelbtini) V. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) A. S. T. (a. k. (duomenys neskelbtini) V. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) V. A. (a. k. (duomenys neskelbtini) Z. D. (a. k. (duomenys neskelbtini) A. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) O. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) K. P. P. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) O. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) V. L. (a. k. (duomenys neskelbtini) Z. Z. D. (a. k. (duomenys neskelbtini) M. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) A. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) D. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) G. L. (a. k. (duomenys neskelbtini) V. Ž. (a. k. (duomenys neskelbtini) M. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) R. Š. (a. k. (duomenys neskelbtini) P. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) T. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) V. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) K. Č. (a. k. (duomenys neskelbtini) V. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) R. Z. (a. k. (duomenys neskelbtini) M. A. (a. k. (duomenys neskelbtini) V. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) I. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) V. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) T. T. (a. k. (duomenys neskelbtini) S. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) V. D. (a. k. (duomenys neskelbtini) G. M. T. (a. k. (duomenys neskelbtini) M. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) R. Č. (a. k. (duomenys neskelbtini) A. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) R. H. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) J. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) R. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) A. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) A. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) D. Š. (a. k. (duomenys neskelbtini) L. Ž. (a. k. (duomenys neskelbtini) B. O. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) A. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) K. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) L. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) M. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) R. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) S. B. (S. B.) (a. k. (duomenys neskelbtini) S. S. (S. S.) (a. k. (duomenys neskelbtini) L. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) A. R. (A. R.) (a. k. (duomenys neskelbtini) Š. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) V. D. (a. k. (duomenys neskelbtini) V. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) I. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) R. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) L. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) V. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) M. Ž. (a. k. (duomenys neskelbtini) R. Ž. (a. k. (duomenys neskelbtini) K. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) G. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) V. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) L. D. (a. k. (duomenys neskelbtini) V. Š. (a. k. (duomenys neskelbtini) J. Č. (a. k. (duomenys neskelbtini) G. Š. (a. k. (duomenys neskelbtini) R. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) N. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) V. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) V. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) D. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) G. E. (a. k. (duomenys neskelbtini) R. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) R. G. (a. k. duomenys neskelbtini) A. D. (a. k. (duomenys neskelbtini) O. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) V. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) Z. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) B. Š. (a. k. (duomenys neskelbtini) D. Š. (a. k. (duomenys neskelbtini) E. Š. (a. k. (duomenys neskelbtini) A. Š. (a. k. (duomenys neskelbtini) V. L. (a. k. (duomenys neskelbtini) R. M. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) R. U. (a. k. (duomenys neskelbtini) V. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) V. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) D. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) J. G. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) G. T. (a. k. (duomenys neskelbtini) I. T. (a. k. (duomenys neskelbtini) A. Š. (a. k. (duomenys neskelbtini) A. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) R. Ž. (a. k. (duomenys neskelbtini) R. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) A. G. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) I. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) L. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) V. Š. (a. k. (duomenys neskelbtini) I. D. (a. k. (duomenys neskelbtini) J. O. (a. k. (duomenys neskelbtini) V. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) B. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) D. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) R. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) R. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) N. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) J. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) J. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) M. Č. (a. k. (duomenys neskelbtini) G. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) P. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) L. D. (a. k. (duomenys neskelbtini) L. I. (a. k. (duomenys neskelbtini) B. T. (a. k. (duomenys neskelbtini) R. M. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) D. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) A. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) G. C. (a. k. (duomenys neskelbtini) A. A. (a. k. (duomenys neskelbtini) V. D. (a. k. (duomenys neskelbtini) B. A. (a. k. (duomenys neskelbtini) M. I. Z. (a. k. (duomenys neskelbtini) V. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) A. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) D. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) J. R. (a. k. (duomenys neskelbtini) R. E. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) R. A. (a. k. (duomenys neskelbtini) D. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) L. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) J. T. (a. k. (duomenys neskelbtini) R. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) V. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) D. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) J. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) R. Č. (a. k. (duomenys neskelbtini) J. I. (a. k. (duomenys neskelbtini) V. I. (a. k. (duomenys neskelbtini) R. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) S. R. (a. k. (duomenys neskelbtini) V. R. (a. k. (duomenys neskelbtini) L. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) E. Ž. (a. k. (duomenys neskelbtini) K. Š. (a. k. (duomenys neskelbtini) R. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) E. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) G. Ž. (a. k. (duomenys neskelbtini) O. A. Ž. (a. k. (duomenys neskelbtini) D. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) E. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) J. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) R. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) A. R. (a. k. (duomenys neskelbtini) V. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) R. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) R. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) Z. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) G. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) A. G. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) V. L. (a. k. (duomenys neskelbtini) G. R. (a. k. (duomenys neskelbtini) R. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) P. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) V. L. (a. k. (duomenys neskelbtini) L. T. (a. k. (duomenys neskelbtini) L. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) Z. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) D. R. (a. k. (duomenys neskelbtini) R. Z. (a. k. (duomenys neskelbtini) J. J. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) A. (B.) A. (a. k. (duomenys neskelbtini) A. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) V. Ž. (a. k. (duomenys neskelbtini) J. T. (a. k. (duomenys neskelbtini) A. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) P. A. Š. (a. k. (duomenys neskelbtini) A. Š. (a. k. (duomenys neskelbtini) O. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) B. U. (a. k. (duomenys neskelbtini) A. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) O. R. (a. k. (duomenys neskelbtini) D. E. (a. k. (duomenys neskelbtini) J. R. (a. k. (duomenys neskelbtini) Z. P. R. (a. k. (duomenys neskelbtini) R. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) P. R. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) B. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) E. L. (a. k. (duomenys neskelbtini) J. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) J. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) L. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) A. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) J. L. (a. k. (duomenys neskelbtini) O. R. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) R. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) B. M. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) V. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) V. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) A. J. Ž. (a. k. (duomenys neskelbtini) D. Ž. (a. k. (duomenys neskelbtini) V. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) po 3,80 Eur (tris Eur 80 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Priteisti ieškovų grupės atstovei Investuotojų asociacijai (j. a. k. 302351517) solidariai iš A. O. (a. k. (duomenys neskelbtini) E. O. (a. k. (duomenys neskelbtini) G. O. (a. k. (duomenys neskelbtini) 3,80 Eur (tris Eur 80 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Priteisti ieškovų grupės atstovei Investuotojų asociacijai (j. a. k. 302351517) solidariai iš D. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir A. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) 3,80 Eur (tris Eur 80 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Priteisti ieškovų grupės atstovei Investuotojų asociacijai (j. a. k. 302351517) solidariai iš V. R. (a. k. (duomenys neskelbtini) L. R. (a. k. (duomenys neskelbtini) A. R. (a. k. (duomenys neskelbtini) V. R. (a. k. (duomenys neskelbtini) 3,80 Eur (tris Eur 80 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Priteisti ieškovų grupės atstovei Investuotojų asociacijai (j. a. k. 302351517) solidariai iš G. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir V. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) 3,80 Eur (tris Eur 80 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Priteisti ieškovų grupės atstovei Investuotojų asociacijai (j. a. k. 302351517) iš V. D. (a. k. (duomenys neskelbtini) 7,60 Eur (septynis Eur 60 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Priteisti ieškovų grupės atstovei Investuotojų asociacijai (j. a. k. 302351517) iš R. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) 7,60 Eur (septynis Eur 60 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Danguolė Bublienė

Andžej Maciejevski

Algis Norkūnas