Dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo

Civilinė byla Nr. 3K-3-275/2009

Procesinio sprendimo kategorijos: 76.4; 130.1.1; 130.1.4

(S)

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Janinos Stripeikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Sigito Gurevičiaus ir Prano Žeimio,

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens M. L. B. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 12 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjos I. T. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys byloje – M. L. B., Vilniaus miesto 9-asis notarų biuras.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

Ginčo esmė

Byloje kilo ginčas dėl tėvystės nustatymo mirus spėjamam vaiko tėvui. Pareiškėja nurodė, kad O. M., miręs 2007 m. rugpjūčio 20 d., buvo jos tėvas; kad jos gimimo liudijime įrašo apie tėvystę nėra, tačiau jos motina Z. T. su O. M. nuo 1980 m. rugsėjo 1 d. iki 1985 m. birželio 30 d. kartu mokėsi valstybiniame N. V. Lomonosovo universitete Maskvoje (Rusijos Federacija). Pareiškėja gimė 1986 m. kovo 22 d., tačiau O. M. išvyko į Lietuvą, o pareiškėja su motina liko gyventi Maskvoje, kur šiuo metu nuolat gyvena bei yra Rusijos Federacijos pilietė. Pareiškėja nurodė, kad O. M. niekada neginčijo tėvystės, lankė ją Maskvoje, kvietėsi į Lietuvą, periodiškai remdavo materialiai, mokėjo už studijas universitete. Netikėtai mirus O. M., liko nesutvarkyti dokumentai dėl tėvystės pripažinimo, juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas pareiškėjai reikalingas po O. M. mirties likusiam turtui paveldėti; kitų būdų gauti tėvystę patvirtinančius dokumentus nėra.

Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė

Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2008 m. lapkričio 4 d. sprendimu pareiškėjos pareiškimą patenkino: nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad O. M. yra I. T., gim. 1986 m. kovo 22 d., tėvas, o I. T. yra O. M., mirusio 2007 m. rugpjūčio 20 d., duktė; juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas pareiškėjai siekiant paveldėti po tėvo mirties likusį turtą. Teismas nustatė, kad Z. T. (pareiškėjos motina) 1982–1985 metais draugavo ir kaip pora gyveno su O. M. Maskvoje, kur mokėsi N. V. Lomonosovo universitete; kad įrašas vaiko gimimo liudijime apie pareiškėjos tėvą nebuvo padarytas, nes po studijų O. M. išvyko į Lietuvą. Teismas, remdamasis rašytiniais įrodymais, pareiškėjos paaiškinimais ir liudytojų parodymais, konstatavo, kad O. M. buvo I. T. tėvas. Suinteresuoto asmens paaiškinimus, kad mirusiojo ir jo giminaičių susirašinėjimas su pareiškėjos motina ir pačia pareiškėja, pinigų pervedimas, dovanų siuntimas galėjusi būti labdaringa veikla, teismas atmetė kaip nepagrįstus. Vadovaudamasis nuotraukomis, kuriose pareiškėja užfiksuota kartu su O. M. Lietuvoje ir Maskvoje, teismas nustatė, kad pareiškėją ir O. M. siejo artimas giminystės ryšis, be to, akivaizdus ir išorinis pareiškėjos panašumas į O. M..

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2009 m. kovo 12 d. nutartimi Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 4 d. sprendimą paliko nepakeistą; patikslindamas rezoliucinę dalį taip: nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad O. M. pripažino savo tėvystę Rusijos Federacijos pilietės I. T., gimusios 1986 m. kovo 22 d., Maskvoje, atžvilgiu. Teismas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepasisakė apie tarptautinį elementą nagrinėjamoje byloje; tačiau remdamasis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir surinktais įrodymais, sprendė, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai išsprendė bylą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė, todėl sprendimą pripažino teisėtu ir pagrįstu. Teismas konstatavo, kad nagrinėjamoje byloje taikytinos teisės ir teismų kompetencijos klausimus nustato Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos 1992 m. liepos 21 d. sutarties dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose nuostatos. Vadovaudamasis šios sutarties 29 straipsnio nuostatomis teismas nustatė, kad nagrinėjamoje byloje taikytinos Rusijos Federacijos materialinės teisės normos ir doktrina, reglamentuojančios tėvystės nustatymą. Tačiau teismas nepripažino, kad sutarties 32 straipsnio 1 dalyje nustatyta išimtinė Rusijos Federacijos teismų kompetencija nagrinėjamoje byloje, nes bylos esmė – ginčas dėl teisės paveldėti O. M. turto dalį. Kadangi palikėjo nuolatinė gyvenamoji vieta buvo Lietuvoje, jo visas kilnojamasis ir nekilnojamasis turtas yra Lietuvoje, tai teismas taikė Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos sutarties dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose 45 straipsnio nuostatas ir pripažino, kad byla teisminga Lietuvos Respublikos teismams. Teismas pasisakė dėl taikytinos teisės byloje, nes teismai taiko teisės normas ex officio. Teismas nagrinėjamoje byloje taikė galiojančio Rusijos Federacijos šeimos kodekso (1995 m. gruodžio 29 d. redakcija) 50 straipsnį, kuriame nustatyta, kad, mirus asmeniui, kuris pripažindavo savo tėvystę vaiko atžvilgiu, tačiau nebuvo susituokęs su vaiko motina, tėvystės pripažinimo faktas gali būti nustatytas teismo civilinio proceso įstatymo nustatyta tvarka, pagal Rusijos Federacijos civilinio proceso kodekso 264 straipsnio 2 dalies 4 punktą, kuriame įtvirtinta, jog tėvystės pripažinimas nustatomas kaip juridinis faktas, bei Rusijos Federacijos Aukščiausiojo Teismo 1996 m. spalio 25 d. plenumo nutarimo dėl teismų praktikos tėvystės nustatymo ir alimentų priteisimo bylose 6 punkto nuostatas, kad tėvystės nustatymo bylose ekspertizių išvados (tarp jų ir genetinės daktiloskopinės ekspertizės) vertinamos kaip vienas iš įrodymų kartu su kitais įrodymais, nes nė vienas iš įrodymų neturi teismui iš anksto nustatytos galios. Teismas, pritardamas pirmosios instancijos teismo išvadai, sprendė, kad byloje surinktų įrodymų visumos pakanka nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog O. M. pripažino savo tėvystę I. T. atžvilgiu; šis juridinę reikšmę turintis faktas sukelia pareiškėjai I. T. tokias pat pasekmes kaip ir tėvystės nustatymas teismine tvarka. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjos naudai vertintinas ir suinteresuoto asmens (O. M. sūnaus) atstovės, t. y. O. M. sesers, nemotyvuotas atsisakymas atlikti DNR ekspertizę. Dėl to teismas konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, padarė logišką ir teisingą išvadą, jog O. M. buvo I. T. tėvas, tačiau konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas be pagrindo taikė CK 3.148 straipsnio nuostatas ir netaikė Rusijos Federacijos šeimos kodekso 50 straipsnio nuostatų.

Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai.

Suinteresuotas asmuo M. L. B. kasaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 12 d. nutartį ir pareiškėjos pareiškimą palikti nenagrinėtą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais motyvais:

1. Dėl ginčo kvalifikavimo. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė tėvystės nustatymą reglamentuojančias teisės normas (CK 3.146–3.148 straipsniai), nes nepagrįstai šalių ginčą kvalifikavo kaip ginčą dėl paveldėjimo. Pareiškėja nagrinėjamoje byloje reikalavo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad O. M. buvo jos tėvas, o šalių ginčas dėl paveldėjimo teisinių santykių yra nagrinėjamas kitoje civilinėje byloje.

2. Dėl ginčo teismingumo. Apeliacinės instancijos teismas, nepagrįstai konstatavęs, kad nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl paveldėjimo ir po O. M. mirties likęs turtas yra Lietuvoje, netinkamai nustatė šios bylos teismingumą. 1992 m. Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos sutarties dėl teisinės pagalbos 29 straipsnyje imperatyviai nustatyta, kad bylos dėl tėvystės nustatymo sprendžiamos pagal tos valstybės teisę, kurios piliečiu yra vaikas pagal gimimą, o 32 straipsnyje įtvirtinta, kad tokie ginčai yra teismingi tos valstybės teismams, kurios teisė yra taikoma. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėja yra Rusijos Federacijos pilietė, šis ginčas dėl tėvystės nustatymo yra teismingas Rusijos Federacijos teismams, todėl negalėjo būti nagrinėjamas Lietuvoje, o pareiškėjos pareiškimas turėjo būti paliktas nenagrinėtas (CPK 137, 782 straipsniai). Apeliacinės instancijos teismas ex officio privalėjo tikrinti ginčo teismingumą ir taikyti tarptautinės sutarties nuostatas.

3. Dėl taikytinos teisės. Apeliacinės instancijos teismas, pažeisdamas CPK 3 straipsnio 8 dalies nuostatas, nepagrįstai nagrinėjamoje byloje taikė Rusijos Federacijos civilinio proceso teisės normas. Vadovaujantis visuotinai pripažintu lex fori principu, reiškiančiu, kad civilinės bylos nagrinėjimo tvarką nustato tos valstybės civilinio proceso įstatymai, kurios teismas nagrinėja bylą, užsienio valstybės civilinio proceso teisė negali būti taikoma, net ir tais atvejais, kai taikoma užsienio valstybės materialinė teisė.

Atsiliepimu į kasacinį skundą pareiškėja prašo kasatoriaus kasacinį skundą atmesti, o Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 12 d. nutartį palikti galioti. Atsiliepime nurodyti tokie nesutikimo su kasaciniu skundu argumentai:

1. Dėl ginčo kvalifikavimo. Nagrinėjama byla yra ne dėl tėvystės, bet dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, nes pareiškėja neprašė teismo pripažinti ar ginti kokios nors jos pažeistos teisės, neįrodinėjo jokių teisinių santykių pažeidimo. Kadangi 1992 m. Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos sutarties dėl teisinės pagalbos 29–32 straipsnių nuostatos taikytinos tik bylose dėl teisinių santykių, bet nereglamentuoja bylų dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo teismingumo, tai šios sutarties nuostatos netaikytinos nagrinėjamoje byloje.

2. Dėl ginčo teismingumo. CPK 789 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos teismų kompetencijai priskiriamos ypatingosios teisenos bylos, jeigu nors vienas iš byloje dalyvaujančių asmenų yra Lietuvos Respublikos pilietis. Dėl to bylą nagrinėję teismai pagrįstai konstatavo, kad ši byla yra teisminga Lietuvos teismams.

3. Dėl taikytinos teisės. CK 1.11 straipsnio 3 dalies nuostata leidžia teismui netaikyti užsienio teisės, jeigu, atsižvelgiant į visas bylos aplinkybes, užsienio teisė nėra susijusi su byla, o su ja labiau susijusi kitos valstybės teisė. Nagrinėjama byla yra labiausiai susijusi su Lietuvos Respublikos teise, nes asmuo, kurio atžvilgiu prašoma nustatyti tėvystę, bei suinteresuoti asmenys yra Lietuvos Respublikos piliečiai, gyvenantys Lietuvoje, bylos dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo priklauso išimtinei Lietuvos Respublikos teismų kompetencijai (CPK 789 straipsnio 3 dalis). Be to, šis juridinę reikšmę turintis faktas yra svarbus pareiškėjos asmeninių neturtinių teisių įgyvendinimui, t. y. teisei žinoti savo tėvus (CK 3.161 straipsnio 2 dalis) ir teisei į Lietuvos Respublikos pilietybę. Toks taikytinos teisės nustatymas nagrinėjamoje byloje atitinka suformuotą teismų praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. liepos 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. S. v. I. B., R. B., bylos Nr. 3K-3-374/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. T. v. I. T., bylos Nr. 3K-7-130/2007).

Suinteresuoto asmens Vilniaus m. 9-ojo notarų biuro atsiliepimo į kasacinį skundą negauta.

Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

k o n s t a t u o j a :

Dėl teismingumo nustatymo bylose su tarptautiniu elementu dėl tėvystės nustatymo, kai spėjamas vaiko tėvas yra miręs ir vaiko tėvai nebuvo santuokoje.

Teismas, nagrinėdamas bylą su tarptautiniu elementu, privalo ex officio tikrinti, ar byla jam yra teisminga (CPK 782 straipsnis). Prireikus teismas turi pareikalauti iš ieškovo (pareiškėjo) pateikti įrodymus, patvirtinančius, kad jis pagrįstai kreipiasi į Lietuvos, o ne į užsienio valstybės teismus. Jeigu yra galiojanti Lietuvos Respublikos tarptautinė sutartis, kurioje išspręsti teismingumo klausimai, turi būti taikomos tarptautinės sutarties nuostatos, o ne teismingumo taisyklės, nustatytos Lietuvos vidaus teisėje (CPK 780 straipsnis). Taigi bylą nagrinėjantis teismas pirmiausia turi nustatyti, koks teisės aktas (Lietuvos vidaus teisė, tarptautinė dvišalė sutartis, tarptautinė daugiašalė sutartis, Europos sąjungos teisės aktai) reglamentuoja nagrinėjamos bylos teismingumo klausimą. Dėl to teismo sprendime turi būti nurodyti motyvai ir atitinkamos teisės normos, kurių pagrindu byla su tarptautiniu elementu pripažintina teisminga Lietuvos teismui.

Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, nespręsdamas klausimo dėl bylos teismingumo, nors bylos tarptautinis elementas buvo akivaizdus, padarė tarptautinės teisės normų pažeidimą. Apeliacinės instancijos teismas teisingai nustatė nagrinėjamai bylai taikytiną teisės aktą, t. y. 1992 m. liepos 21 d. Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos sutartį dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose (toliau – Sutartis dėl teisinės pagalbos). Kad bylos su tarptautiniu elementu teismingumo klausimas būtų teisingai išspręstas, būtina nustatyti, kokia konkreti teisės norma šiuo atveju turi būti taikoma. Sutarties dėl teisinės pagalbos 32 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teismingumo nustatymo taisyklė bylose dėl vaiko ir jo tėvų tarpusavio teisinių santykių – tokios bylos yra teismingos teismams tos valstybės, kurios teisė taikytina šiems santykiams. Sutarties dėl teisinės pagalbos 31 straipsnyje nustatyta, kad vaiko ir jo tėvų, nesančių santuokoje, teisinius santykius reguliuoja įstatymai tos šalies, kurios pilietis yra vaikas. Tai yra bendroji norma, reglamentuojanti taikytinos teisės nustatymą visais atvejais, kai sprendžiama byla dėl vaiko ir jo tėvų, nesančių santuokoje, santykių. Sutarties dėl teisinės pagalbos 29 straipsnyje, kuris reglamentuoja taikytinos teisės nustatymą tėvystės nustatymo bylose, įtvirtinta, kad tokios bylos sprendžiamos pagal įstatymus tos šalies, kurios piliečiu vaikas yra pagal gimimą. Ši teisės norma yra specialioji, nes reglamentuoja specifinius vaiko ir jo tėvų santykius, t. y. inter alia tėvystės nustatymą. Akivaizdu, kad sprendžiant dėl taikytinos teisės nustatymo Sutartis dėl teisinės pagalbos bylose dėl tėvystės nustatymo įtvirtina vaiko pilietybės principo taikymą.

Sutarties 32 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad ginčui taikytina teisė nulemia teismų jurisdikciją bylose dėl vaikų ir tėvų tarpusavio teisinių santykių. Taigi ginčo pobūdis lemia konkrečios teisės normos, reglamentuojančios bylos teismingumą, teisingą identifikavimą. Nagrinėjamoje byloje pareiškėja, būdama Rusijos Federacijos pilietė bei nuolat gyvendama Rusijos Federacijoje, prašė nustatyti tėvystę mirusiam spėjamam tėvui, t. y. giminystės (tėvystės) santykį tarp tėvo ir vaiko. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad ginčo pobūdžio identifikavimą lemia ne procesinė forma (teisena), pagal kurią yra nagrinėjama byla, bet materialiniai teisiniai santykiai, iš kurių kilo ginčas. Nagrinėjamoje byloje pareiškėja nurodė ir neginčijo fakto, kad ji yra Rusijos Federacijos pilietė, nuolat gyvenanti Rusijos Federacijoje. Apeliacinės instancijos teismas kvalifikavo nagrinėjamos bylos teisinius santykius kaip paveldėjimo, nes pareiškėja prašė nustatyti tėvystę siekiant paveldėti mirusio tėvo turto dalį. Teisėjų kolegija pažymi, kad tėvystės nustatymas vaikui sukuria ne tik turtines, bet ir neturtines teises, t. y. giminystę. Būtent giminystės santykio pagrindu atsiranda kitos teisės, pvz., turtinė teisė paveldėti po tėvo mirties likusio turto dalį. Tai, kad paduodant pareiškimą teismui būtina nurodyti juridinę reikšmę turinčio fakto (tėvystės) nustatymo tikslą, lemia tokio pareiškimo nagrinėjimo procesinė tvarka, reglamentuojama inter alia CPK 391 straipsnio 1 dalyje ir 447 straipsnio 1 punkte. Minėta, kad ne procesinė forma (teisena), pagal kurią yra nagrinėjama byla, bet materialiniai teisiniai santykiai nulemia konkrečios bylos nagrinėjimo dalyką. Tuo atveju, kai ypatingosios teisenos tvarka yra nagrinėjama byla dėl tėvystės nustatymo, kai spėjamas vaiko tėvas yra miręs, tokios bylos nagrinėjimo dalykas yra giminystės santykių (teisinio santykio tarp tėvo ir vaiko) nustatymas, o ne siekiamų įgyti teisių (paveldėjimo teisės) klausimas. Šiuo atveju byla yra susijusi su tėvystės santykio nustatymu, kai spėjamas vaiko tėvas yra miręs ir vaiko tėvai nebuvo santuokoje. Be to, ginčo šalys dėl paveldėjimo teisinių santykių bylinėjasi kitame teisme nagrinėjamoje byloje (Vilniaus miesto 3-iajame apylinkės teisme, civilinėje byloje Nr. 2-2120-78/2009). Dėl to bylos teismingumas turi būti nustatomas pagal tas teisės normas, kurios reglamentuoja bylų dėl tėvystės nustatymo jurisdikciją. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai kvalifikavo nagrinėjamos bylos dalyką – ginčą dėl paveldėjimo, todėl netinkamai išsprendė šios bylos teismingumo klausimą.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjama byla yra dėl tėvystės santykio nustatymo, todėl, vadovaujantis Sutarties dėl teisinės pagalbos 29 straipsnio, 32 straipsnio 1 dalies nuostatomis, ji teisminga Rusijos Federacijos teismams. Remiantis CPK 296 straipsnio 1 dalies 12 punkto ir 782 straipsnio nuostatomis, pareiškėjos pareiškimas turėjo būti paliktas nenagrinėtas. Dėl to teisėjų kolegija sprendžia, kad, siekiant pašalinti bylą nagrinėjusių teismų teisės taikymo ir aiškinimo klaidas, kasacinis skundas tenkintinas, o skundžiama teismo nutartis naikintina.

Dėl kitų kasacinio skundo argumentų

Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos teismai nekompetentingi spręsti nagrinėjamos bylos, kasacinis teismas nepasisako dėl kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentų, susijusių su apeliacinės instancijos teismo taikytos Rusijos Federacijos teisės turiniu bei jos taikymo apribojimais.

Dėl išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasacinės instancijos teisme

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 1 d. pažymą apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, šioje byloje kasacinės instancijos teisme patirta 26,25 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 92 straipsnis). Patenkinus kasatoriaus kasacinį skundą bylinėjimosi išlaidos, patirtos dėl procesinių dokumentų įteikimo byloje dalyvaujantiems asmenims kasaciniame teisme, priteistinos iš pareiškėjos į valstybės biudžetą (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 12 d. nutartį panaikinti ir palikti I. T. pareiškimą nenagrinėtą.

Priteisti iš pareiškėjos I. T. valstybės naudai 26,25 Lt (dvidešimt šešis litus 25 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų dėl procesinių dokumentų įteikimo byloje dalyvaujantiems asmenims kasaciniame teisme.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai

Janina Stripeikienė

Sigitas Gurevičius

Pranas Žeimys