Civilinė byla Nr. e2-823-1141/2024
Teisminio proceso Nr. 2-52-3-03515-2023-3
Procesinio sprendimo kategorija 2.4.2.12.2
(S)
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. birželio 6 d.
Vilnius
Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėja Enrika Janušonienė,
sekretoriaujant Karolinai Čyvaitei,
dalyvaujant ieškovei A. L. ir ieškovų atstovui advokatui Gintarui Keliauskui,
atsakovams B. A., A. A. A. ir jų atstovui advokatui Bogdanui Jermakui (Bogdan Jermak),
trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „Barmis“ direktoriui Michailui Karpovičiui (Michal Karpovič),
viešuose teismo posėdžiuose išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų A. L. ir V. L. (V. L.) ieškinį atsakovams B. A. ir A. A. dėl nuosavybės teisių pažeidimo pašalinimo, tretieji asmenys I. Z., M. Z. (M. Z.), Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos, Vilniaus rajono savivaldybė, uždaroji akcinė bendrovė „Barmis“ ir akcinė bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“.
Teismas
n u s t a t ė :
1. Ieškovai A. L. ir V. L. (V. L.) (toliau – ir ieškovai) kreipėsi į teismą su ieškiniu (1 t., b. l. 1–4), prašydami įpareigoti atsakovus B. A. ir A. A. A.(toliau – ir atsakovai) savo sąskaita ir jėgomis per 10 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti 37,30 m ilgio elektros kabelį (toliau – ir ginčo kabelis), esantį ieškovams priklausančiame žemės sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sklypas Nr. 35C). Atsakovams neįvykdžius įpareigojimo ieškovai prašė leisti tai atlikti ieškovams atsakovų sąskaita ir šias lėšas išieškant iš atsakovų. Ieškinys priimtas teismo 2023 m. lapkričio 28 d. rezoliucija.
2. Ieškovai nurodė, kad atsakovai savavališkai, pažeidžiant viršutinį žemės skluoksnį, paklojo ginčo kabelį ieškovams priklausančiame Sklype Nr. 35C ir tokiu būdu pažeidė ir toliau pažeidžia ieškovų teises. Ieškovai nurodė, kad Sklypo Nr. 35C paskirtis – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos. Sklypas Nr. 35C įsigytas 2021 m. lapkričio 26 d. pirkimo-pardavimo sutartimi. Nekilnojamojo turto registro duomenys nei Sklypo Nr. 35C įsigijimo metu nei vėliau nerodo, jog būtų fiksuotos specialios Sklypo Nr. 35C ar jo dalies naudojimo sąlygos, sąlygotos elektros kabelio nutiesimo į gretimą žemės sklypą. Ginčo kabelis naudojamas atsakovų interesais, nes juo tiekiama elektros energija į atsakovams priklausantį statinį, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Pastatas). Ginčo kabelis eina per Sklypo Nr. 35C centrą ir akivaizdžiai trukdo sklypą naudoti tikslinei jo paskirčiai – gyvenamojo namo statybai. Ieškovai taip pat nurodė, kad atsakovai atliko ginčo kabelio pravedimo per svetimą sklypą ne tik negavę jokių savininkų leidimų, bet tokius veiksmus atliko nesilaikant teisės aktų reikalavimų, tokiais savo veiksmais ne tik naudoja svetimą nuosavybę savo poreikiams, bet ir kelia grėsmę ieškovų ir kitų Sklypo Nr. 35C naudotojų saugumui.
3. Atsakovai atsiliepime prašė ieškovų ieškinį atmesti (1 t., b. l. 57–61). Atsakovai nurodė, kad jokių ieškinyje įvardytų neteisėtų ar savavališkų ginčo kabelio tiesimo darbų per Sklypą Nr. 35C neatliko. Elektros skirstomųjų tinklų operatorius, nustatęs bent menkiausius pažeidimus, nebūtų sudaręs su atsakovais elektros energijos pirkimo-pardavimo sutarties. Atsakovai, sumokėję prijungimo paslaugos mokestį, privalėjo nusamdyti įmonę. Visus darbus atliko M. Karpovičiaus individuali įmonė „Barmis“. Atsakovai nurodė, kad per 18 metų laikotarpį jokių pretenzijų atsakovams niekas nereiškė.
4. Dublike ieškovai pažymėjo, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau -CK) 1.75 straipsnio 2 dalį, neįregistravus juridinio fakto, negalima jo panaudoti prieš kitus asmenis (1 t., b. l. 82–85). Net ir darant prielaidą, kad atsakovai turėjo teisę sumažinti ieškovų nuosavybės teisių turinį, tokie suvaržymai turėjo būti išviešinti Nekilnojamojo turto registre (įregistruotas servitutas, apsaugos zona ar kt.), o ginčo kabelio buvimo faktas paženklintas ir išviešintas žemės sklypo koordinačių sistemoje. Ieškovai nurodė, kad Sklypas Nr. 35C buvo pirktas su tikslu statyti gyvenamąjį namą. Nuosavybės teisės absoliutumas atsakovams sukūrė pareigas gauti leidimą (sutikimą) ir tokį suvaržymą išviešinti teisės aktų nustatyta tvarka, tačiau tokių veiksmų nėra atlikta. Ieškovai atkreipė dėmesį į tai, kad reiškiant negatorinį ieškinį ieškovai turi įrodyti tik dvi aplinkybes, t. y. kad ieškovai yra turto savininkai ir, kad jų teisės yra pažeistos, o atsakovai turi įrodyti, kad jų elgesys visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus.
5. Triplike atsakovai pažymėjo, kad ieškovai neįrodinėja jų teisių pažeidimo, todėl kilęs ginčas negali būti nagrinėjamas taikant CK 4.98 straipsnio nuostatas (1 t., b. l. 109–111).
6. Trečiasis asmuo akcinė bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“ (toliau – ir ESO) atsiliepime prašė teismo sprendimą priimti savo nuožiūra (1 t., b. l. 128–131). ESO nurodė, kad Sklype Nr. 35C yra įrengta 0,4 kV oro linija (OL) L-300 (toliau – Oro linija) iš transformatorinės Nr. VI-143 (toliau – Transformatorinė) ir atrama Nr. 300/6, kuri pradėta eksploatuoti 1984 metais (toliau – Atrama). Atsakovai 2005 m. gegužės 26 d. pateikė ESO paraišką, prašydami prijungti naujai statomą Pastatą prie skirstomųjų tinklų, suteikiant 12 kV galią, apskaitos įrengimo vieta ant Atramos iš Transformatorinės. Ant Atramos iš Transformatorinės buvo sumontuotas ĮAS-3-1 su trifaziu 20A automatiniu jungikliu (toliau – Įvadinis apskaitos skydelis), jis prijungia OK AMKA 3x16+25. Nuo Įvadinio apskaitos skydelio atsakovai objekto prijungimą organizavo savo lėšomis. Atsakovai turėjo sumokėti prijungimo mokestį, pateikti Valstybinės energetikos reguliavimo tarnybos pažymą ir atsakovams įsirengus tinklą nuo Įvadinio apskaitos skydelio iki Pastato, šis Pastatas buvo prijungtas prie skirstomojo tinklo, sudaryta Elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartis, pasirašytas nuosavybės ribų aktas, kad nustatyti atsakomybės ribas. Pagal minėtą aktą ESO priklauso Oro linija iš Transformatorinės, Atrama, atvadas į Įvadinį apskaitos skydelį, Įvadinis apskaitos skydelis, automatinis jungiklis ir elektros energijos apskaitos skaitiklis, o vartotojui (atsakovams) nuosavybės teise priklauso ginčo kabelis. ESO atsiliepime taip pat nurodė, kad vartotojai, kurių tinklai yra prijungiami prie ESO skirstomųjų tinklų, privalo savo lėšomis, rizika ir atsakomybe laikantis teisės aktų reikalavimų suprojektuoti ir pastatyti naujojo vartojimo tinklą, parengti reikalingus techninius dokumentus.
7. Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos (toliau – NŽT) atsiliepime prašė ieškinį nagrinėti teisės aktų nustatyta tvarka (1 t., b. l. 163–166). NŽT nurodė, kad Sklypui Nr. 35C nuo 2017 m. gruodžio 1 d. iki 2020 m. spalio 2 d. buvo nustatyta specialioji žemės naudojimo sąlyga – Elektros linijų apsaugos zonos, nuo 2023 m. sausio 1 d. Sklypui Nr. 35C įregistruota teritorija, kurioje taikomos Elektros tinklų apsaugos zonos. Šiame sklype yra ESO valdomi elektros tinklai. Taigi, šios zonos ribose Elektros energetikos įstatymu yra nustatytas žemės servitutas, kuris neturi būti registruojamas Nekilnojamojo turto registre. Gretimas žemės sklypas priklauso Lietuvos Respublikai ir patikėjimo teise valdomas Vilniaus rajono savivaldybės, jis 2005 m. balandžio 26 d. išnuomotas atsakovams. NŽT pažymėjo, kad elektra Pastatui, kuris priklauso atsakovams nuo 2004 m. liepos 20 d., pradėta tiekti 2005 m. liepos 11 d., o ieškovai Sklypą Nr. 35C įsigijo 2021 m. lapkričio 26 d.
8. Trečiasis asmuo Vilniaus rajono savivaldybė (toliau – ir Savivaldybė) atsiliepime prašė teismo sprendimą priimti savo nuožiūra (1 t., b. l. 187–189). Savivaldybė nurodė, kad žemės sklypą, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), patikėjimo teise valdo nuo 2024 m. sausio 25 d.
9. Tretieji asmenys uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Barmis“, I. Z., M. Z. (M. Z.) atsiliepimų į ieškinį teismui nepateikė.
10. Ieškovė A. L. ir ieškovų atstovas teismo posėdžiuose prašė ieškinį tenkinti. Ieškovė A. L. paaiškino, kad prieš perkant sklypą žiūrėjo dokumentus, kokie yra apribojimai, tie, kokie buvo apribojimai, juos tenkino, todėl sklypą ieškovai nupirko, po to norėjo pradėti namo projektavimo procesą, atvažiavo ESO ir atrado, kad eina kabelis, tada ieškovai užsakė topo nuotrauką, iš kurios matosi, kaip eina „tas laidas“, „maždaug per vidurį sklypo“ ir tada „gaunasi, kad nėra kur namo statyti“. Ieškovė taip pat paaiškino, kad dėl to, jog tinklas nėra įregistruotas jie galėjo labai nukentėti, galėjo žmonės žūti (2024 m. kovo 29 d. vykusio teismo posėdžio garso įrašo 15–20 min.).
11. Atsakovai ir jų atstovas teismo posėdžiuose prašė ieškinį atmesti. Atsakovė B. A. paaiškino, kad įsigijo sandėlį, kadangi žemė buvo valstybinė, išsinuomojo žemę, kreipėsi į ESO, gavo sąlygas, nusamdė įmonę ir net nežinojo, kad „čia kažkas turi dar topo nuotraukas“, „niekas nepasakė, ar čia mes turim“, nei iš ESO, nei iš įmonės niekas jiems nepasakė, kad dar reikia kokių nors suderinimų, ten tuo metu valstybinė žemė buvo, jei būtų žinoję, tai tikrai būtų suderinę, visus tuos metus buvo ramūs, naudojo elektrą, niekam ji grėsmės nekėlė, niekas nenukentėjo, 19 metų „tas laidas gulėjo toj žemėj“ (2024 m. kovo 29 d. vykusio teismo posėdžio garso įrašo 35–37 min.). Atsakovas A. A. paaiškino, kad jam paskambino kažkokia moteris, prisistatė sklypo savininke, nurodė, kad jos sklype yra jų kabelis, atsakovas nurodė „kabelis buvo padėtas prieš 20 metų, turim visus dokumentus, viskas“, antrą kartą paskambinusi pasakė, kad iškas kabelį, tuomet jis atsakė, kad paskambins policijai, atsakovas nurodė, kad apie servitutus jis nieko nežino, nurodė, kad nesupranta, kaip galima kabelį „išrauti“, jeigu jis padėtas prieš 20 metų, kai dar nei ieškovų ten, nei nieko nebuvo, atsakovas taip pat paaiškino, kad „nu aišku negerai, kad čia nepadaryta, suprantu, kad čia elektra, kad gali užmušti ne duok Dieve“ (2024 m. kovo 29 d. vykusio teismo posėdžio garso įrašo 45–47 min.).
12. Trečiojo asmens UAB „Barmis“ direktorius paaiškino, kad iš ESO gavo užsakymą sumontuoti apskaitos dėžę atramoje, prie tos atramos buvo kažkoks senas kažkieno kabelis, kabelius pajunginėja ne jie, jų darbas yra pastatyt dėžę ir išduoti dokumentus, kad viskas tvarkoje. Kabelius pajunginėja ir skaitiklius stato ESO, jiems nesvarbu, kaip ir kur kabelis patiestas, visa atsakomybė už kabelius yra vartotojui, jeigu kabelis nepažymėtas niekur, tada jei kažkas atsitiktų ir būtų pažeistas kebelis, už tai atsakytų tas, kas tą kabelį patiesė, tada dėl to kyla ginčai, bet praeis gal 50, gal 100 metų ir viskas „sustos į savo vietas“. Ieškovų atstovui paklausus, kodėl ginčo kabelis nėra išviešintas, jo nesimato jokiuose registro duomenyse, topo planuose, topografinėse nuotraukose, direktorius atsakė, kad „siūlau tokį klausimą paklausti kolūkio pirmininko“ (2024 m. gegužės 17 d. vykusio teismo posėdžio garso įrašo 8 min. – 1 val. 10 min.).
k o n s t a t u o j a :
13. Byloje sprendžiama, ar ieškovai pagrįstai reikalauja, kad atsakovai savo sąskaita ir jėgomis per 10 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalintų 37,30 m ilgio elektros kabelį, esantį ieškovams priklausančiame žemės sklype.
14. Ieškovai ieškinyje, kaip minėta, nurodė, kad reiškia negatorinį ieškinį pagal CK 4.98 straipsnį, numatantį, kad savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu. Atsakovai triplike, kaip minėta, pažymėjo, kad ginčas negali būti nagrinėjamas taikant CK 4.98 straipsnį, nes ieškovai neįrodinėja savo teisių pažeidimo. Tokių atsakovų argumentų nėra pagrindo pripažinti pagrįstais, nes ieškovai, remdamiesi nuosavybės teisės absoliutumu byloje įrodinėjo, kad jų Sklype Nr. 35C esantis ginčo kabelis, kuriuo atsakovų Pastatui tiekiama elektra, pažeidžia jų teisę be apribojimų naudotis žemės sklypu.
15. Pasisakydamas dėl CK 4.98 straipsnio taikymo sąlygų, kasacinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, jog ieškovas, pareiškęs negatorinį ieškinį, turi įrodyti du dalykus: (i) kad jis yra turto savininkas; (ii) kad jo teisės yra pažeistos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xNDAtNDAzLzIwMTg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-140-403/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-140-403/2018">3K-3-140-403/2018</a>). Pagal kasacinio teismo praktiką, daikto savininkas neturi įrodinėti, kad jo teises pažeidžiantis asmuo elgiasi neteisėtai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtODMtNjk1LzIwMTk=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-83-695/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-83-695/2019">e3K-3-83-695/2019</a>). Pagal kasacinio teismo praktiką, neturi reikšmės, kada nuosavybės teisės pažeidimas prasidėjo, svarbu nustatyti, kad pažeidimas tebesitęsia ieškinio pareiškimo dieną (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMTUtNDAzLzIwMjA=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-15-403/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-15-403/2020">e3K-3-15-403/2020</a>).
16. Byloje nėra ginčo dėl faktinės aplinkybės, jog ginčo kabelis, kuriuo į atsakovams priklausantį Pastatą tiekama elektros energija, yra patiestas išilgai beveik per visą ieškovų Sklypą Nr. 35C. Tai matyti iš byloje esančio mažosios bendrijos „Topotaškas“ geodezininko A. P. 2023 m. lapkričio mėnesį parengto Elektros tinklo plano M1:500 (1 t., b. l. 9). Minėtame plane geodezininkas nurodė, kad kabelio vieta adresu (duomenys neskelbtini) nustatyta naudojantis kabelių ieškikliu, 0,4 kV kabelio trasos ilgis 37,30 m. Byloje nėra ginčo dėl faktinės aplinkybės, kad 0,137 ha ploto Sklypas Nr. 35C nuosavybės teise priklauso ieškovams nuo 2021 m. lapkričio 26 d. Tai patvirtina byloje esantis Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas (1 t., b. l. 5). Iš minėto išrašo matyti, kad 0,0058 ha ploto Sklype Nr. 35C nuo 2020 m. sausio 2 d. yra įregistruota elektros tinklų apsaugos zona. Šios zonos įregistravimo pagrindais nurodytas Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymas (toliau – SŽNSĮ) ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2019 m. gruodžio 19 d. įsakymas Nr. 3D-711. Kaip minėta, į šią aplinkybę atsiliepime į ieškinį dėmesį atkreipė trečiasis asmuo NŽT.
17. SŽNSĮ 23 straipsnis numato, kad gali būti nustatomos tokios elektros tinklų apsaugos zonos: elektros oro linijų, elektros kabelių oro linijų, elektros kabelių požeminių linijų, elektros kabelių povandeninių linijų, transformatorinių pastočių, skirstyklų, srovės keitimo stočių ir transformatorinių ir skirstomųjų punktų. Naudojantis viešai prieinamu regionų geoinformacinės aplinkos paslaugos žemėlapiu (regia.lt/map) ir pasirinkus Sklypo Nr. 35C adresą bei nustačius parametrą „ESO elektros tinklai“ matyti, kad ieškovų Sklype Nr. 35C yra ESO Atrama ir 0,4 kV Oro linija, kuriai yra nustatyta elektros tinklų apsaugos zona. Iš minėto žemėlapio matyti, kad Sklype Nr. 35C elektros kabelių požeminė linija ir jo apsaugos zona nėra atvaizduota. Taigi, 0,0058 ha ploto elektros apsaugos zona, kuri matyti minėtame žemėlapyje (2 t., b. l. 5) ir, apie kurią nurodė atsiliepime NŽT, nėra susijusi su ginčo kabeliu, o yra susijusi su ieškovų Sklypo Nr. 35C šiaurinėje dalyje esančia ESO Atrama ir Oro linija. Nagrinėjamu atveju, kaip minėta, ginčas kilo dėl beveik per visą Sklypo Nr. 35C teritoriją (link atsakovų Pastato) viduriu einančios elektros kabelių požeminės linijos, kuri nėra pažymėta geoinformacinės aplinkos žemėlapyje kaip ESO elektros tinklai. Nesant atvaizduotų šių elektros tinklų (požeminių), nėra nustatyta ir jų apsaugos zona, numatyta SŽNSĮ 24 straipsnio 3 dalyje (išilgai požeminių kabelių linijos esanti žemės juosta, kurios ribos yra po vieną metrą į abi puses nuo šios linijos, vanduo virš jos ir žemė po šia juosta).
18. Pagal SŽNSĮ 25 straipsnio 1 dalį, elektros tinklų apsaugos zonose draudžiama sandėliuoti bet kokias medžiagas, išskyrus skirtas elektros tinklų statybos darbams vykdyti, naudoti ugnį ir atlikti ugnies darbus, įrengti bei naudoti laužavietes, kepsnines, turistines virykles, laikinąsias lauko pirtis ir kitus atvirus arba uždarus ugnies šaltinius, taip pat bet kokius aukštos temperatūros, galinčius sukelti ugnį, įrenginius, gadinti, užtverti ar užversti kelius, skirtus privažiuoti prie elektros tinklų, organizuoti renginius, susijusius su žmonių susibūrimu; statyti ir (ar) įrengti stadionus, sporto, žaidimų aikšteles. Pagal to paties straipsnio 2 dalį, elektros tinklų apsaugos zonose teisės aktų nustatyta tvarka negavus elektros tinklų savininko ar valdytojo pritarimo (derinimo) projektui ar numatomai veiklai, draudžiama įrengti gyvūnų laikymo aikšteles, vielines užtvaras ir metalines tvoras; atlikti įvairius kasybos, žemės kasimo (lyginimo) darbus; sodinti, auginti arba kirsti želdinius (išskyrus krūmus ir žolinius augalus); mechanizuotai laistyti žemės ūkio kultūras; naudoti ugnį; įrengti visų rūšių transporto priemonių ir kitų mechanizmų stovėjimo aikšteles; dirbti smūginiais ir (ar) vibraciją sukeliančiais mechanizmais; keisti žemės paviršiaus altitudes daugiau kaip 0,3 metro (kasti gruntą arba užpilti papildomą grunto sluoksnį); statyti statinius, keisti pastato ar statinio paskirtį; rekonstruoti, griauti statinius ar išardyti įrenginius. To paties straipsnio 3 dalyje numatyta, kad elektros tinklų savininkas ar valdytojas nepritaria projektui ar numatomai veiklai, jeigu minėti darbai pažeis elektros tinklų techninės saugos reikalavimus ir (ar) kels pavojų aplinkai, žmonių turtui, jų gyvybei ar sveikatai. Nors trečiojo asmens UAB „Barmis“ direktorius teismo posėdyje nurodė, kad žemės kasimo darbai, kurių metu galėtų būti pažeistas ginčo kabelis, pavojaus žmonių gyvybei ar sveikatai nesukels, tačiau teismas tokių trečiojo asmens argumentų nepripažįsta pagrįstais. Nors požeminių elektros tinklų apsaugos zonoje nėra absoliutaus draudimo vykdyti bet kokius darbus ar statyti statinius, tačiau to negalima daryti negavus tinklų savininko ar valdytojo pritarimo. Nagrinėjamu atveju trečiasis asmuo ESO atsiliepime nurodė ieškovų Sklype Nr. 35C neturintis požeminių elektros tinklų (tai patvirtina ir viešai prieinami duomenys iš Regia aplinkos), tačiau šiuo aspektu teismas pažymi, kad ginčo kabelis, t. y. požeminiai tinklai yra ESO valdomi, nes jais tiekiama elektra į atsakovams priklausantį Pastatą. Tai, kad ginčo kabelis buvo pajungtas prie ESO Atramos matyti ir iš byloje esančio ESO rašto, kuriame nurodyta kabelio (laidų) markė AMKA 3x16+25 (1 t., b. l. 10)
19. Visi paminėti draudimai (dėl absoliučių draudimų įrengti kepsnines, pirtis, žaidimų aikšteles, organizuoti žmonių susibūrimus, taip pat dėl draudimų be derinimo su tinklų valdytoju vykdyti statybos darbus, sodinti medžius, mechanizuotai laistyti kultūras, įrengti transporto priemonių stovėjimo aikštelę, keisti žemės paviršiaus altitudes daugiau kaip 0,3 m ir t. t.) neabejotinai patvirtina, kad požeminio elektros tinklo (ginčo kabelio) buvimas ieškovų Sklype Nr. 35C, kai šis tinklas yra nutiestas išilgai beveik viso žemės sklypo reikšmingai riboja ieškovų teises laisvai (be papildomų suvaržymų) disponuoti savo nuosavybe. Taigi, ieškovai šiuo atveju įrodė, kad yra Sklypo Nr. 35C savininkai ir, kad jų, kaip minėto sklypo savininkų, teisės yra pažeidžiamos tuo, kad jų Sklype yra patiesti SŽNSĮ nustatyta tvarka neįregistruoti (neišviešinti) požeminiai elektros tinklai (37,30 m ilgio ginčo kabelis). Atsakovų ir trečiojo asmens NŽT nurodyti argumentai, susiję su tuo, kad ieškovai Sklypą Nr. 35C įsigijo tik 2021 metais, t. y., kai ginčo kabelis jau buvo minėtame žemės sklype nutiestas, nesant požeminių elektros tinklų išviešinimo, neturi teisinės reikšmės. Šiuo atveju pažeidimas yra tęstinis ir egzistavo ieškinio pareiškimo dieną. Spręsdamas, ar šiuo atveju yra pagrindas patenkinti ieškovų negatorinį ieškinį, teismas toliau vertins tai, ar atsakovai byloje įrodė, kad jų elgesys visiškai atitinka (atitiko) teisės aktų reikalavimus.
20. Vartotojams (atsakovams) 2005 m. gegužės 30 d. išduotų techninių sąlygų 2 punkte nurodyta, kad vartotojas objekto prijungimą kabeliu organizuoja savo lėšomis su licenciją turinčiu rangovu (1 t., b. l. 138). ESO atsiliepime, kaip minėta, nurodė, kad atsakovams įsirengus tinklą nuo Įvadinio apskaitos skydelio iki Pastato, Pastatas buvo prijungtas prie skirstomojo tinklo. Atsakovai, kaip minėta, atsiliepime nurodė, kad visus darbus atliko M. Karpovičiaus individuali įmonė „Barmis“ (dabar – UAB „Barmis“). Atsakovai teismo posėdyje, kaip minėta, paaiškino, jog jiems niekas (nei ESO, nei darbus atlikusi įmonė) nepasakė, kad reikia kažkokių suderinimų. Trečiojo asmens UAB „Barmis“ direktorius Michailas Karpovičius, kaip minėta, teismo posėdyje nurodė, kad ginčo kabelio tiesimo Sklype Nr. 35C darbų nevykdė. UAB „Barmis“ direktorius nurodė, kad ginčo kabelis jau buvo nutiestas, tačiau direktorius negalėjo atsakyti į klausimus, kas ir kada ginčo kabelį nutiesė. Šiuo aspektu teismas pažymi, kad atsakovai į bylą pateikė minėto direktoriaus 2005 m. liepos 12 d. pažymą Nr. 176, kurioje nurodyta, kad elektros įrenginiai sumontuoti, suderinti, išbandyti ir atitinka elektros įrenginių įrengimo taisyklių reikalavimus (1 t., b. l. 64). Šioje pažymoje nurodyta ir kokie įrenginiai sumontuoti, t. y. nurodyta, kad atvadas iš KT VI 143, atr. 300/6. Kaip minėta, KT VI-143 yra Transformatorinė, o atr. 300/6 yra Atrama, esantys Sklype Nr. 35C. Taigi, iš minėtos pažymos matyti, kad M. Karpovičiaus IĮ „Barmis“ (šiuo metu – UAB „Barmis“) direktorius atsakovams patvirtino ne tik tai, kad atvadas (ginčo kabelis) nuo Atramos yra įrengtas laikantis jo įrengimo taisyklių reikalavimų, bet ir tai, kad elektros įrenginiai yra ne tik sumontuoti, bet ir suderinti. Atitinkamai, trečiojo asmens UAB „Barmis“ direktoriaus teismo posėdyje duoti paaiškinimai apie tuo metu jau buvusį nutiestą ginčo kabelį teismo vertinti kaip nepagrįsti bylos duomenimis. Šios aplinkybės nepatvirtina atsakovų į bylą pateikti Pastato inventorinės knygos duomenys, iš kurių matyti, kad Pastate 1994 m. rugpjūčio mėnesį buvo elektra (2 t., b. l. 30). Vien faktinė aplinkybė, kad Pastate buvo elektra daugiau nei prieš 10 metų iki atsakovų paraiškos dėl elektros į Pastatą tiekimo pateikimo, pati savaime nereiškia, kad ginčo kabelis Sklype Nr. 95C yra nuo 1994 metų. Kaip minėta, pagal atsakovams išduotas technines sąlygas, būtent atsakovai licenciją turinčio rangovo pagalba turėjo organizuoti Pastato prijungimą kabeliu. Atitinkamai, kritiškai vertintini ir UAB „Barmis“ direktoriaus teismo posėdyje nurodyti argumentai, susiję su tuo, kad darbus 2005 metais jis vykdė gavęs užsakymą iš ESO. Tokius UAB „Barmis“ paaiškinimus paneigia byloje esantys rašytiniai įrodymai, t. y. paties direktoriaus M. Karpovič parašu 2005 m. liepos 12 d. patvirtintas protokolas Nr. 271, iš kurio matyti, kad užsakovu buvo ne ESO, o atsakovai (1 t., b. l. 271). Iš minėto protokolo matyti, kad nuo Atramos einančio kabelio markė yra AMKA, gyslų sk. ir skersp. kv. mm yra 3x16+25, t. y. ši informacija atitinka trečiojo asmens ESO teismui nurodytą informaciją dėl kabelio, kuriuo atsakovams tiekiama elektros energija (1 t., b. l. 133). Iš byloje esančio Elektros energijos tiekimo sąlygų ir elektros tinklų nuosavybės ribų nustatymo akto Nr. 23-5-1298 matyti, kad kabelis į elektros įrenginius yra vartotojo nuosavybė, o vartotojas minėtame akte nurodytas atsakovas A. A. (1 t., b. l. 66).
21. Taigi, UAB „Barmis“ vadovas, raštu patvirtino atsakovams, kad visi elektros įrenginiai (įskaitant ir atvadą arba kitaip tariant kabelį) yra sumontuoti laikantis teisės aktų reikalavimų ir nustatyta tvarka suderinti, tačiau byloje nėra duomenų, kad minėti pagal atsakovų užsakymą 2005 metais atlikti darbai būtų derinti su tuometiniu Sklypo Nr. 35C, per kurį nutiestas ginčo kabelis, savininku (nepriklausomai nuo to, ar minėto sklypo nuosavybės teisės tuo metu priklausė valstybei ar privatiems asmenims). Šiuo metu, kaip minėta, Sklypo Nr. 35C savininkai yra ieškovai. Į juos dėl sutikimo, jog jų žemės sklype būtų ginčo kabelis, kuriuo atsakovai galėtų gauti elektros energiją, atsakovai nesikreipė. Taigi, atsakovai byloje neįrodė, kad jų, kaip elektros įrenginių sumontavimo/įrengimo darbų užsakovų, elgesys visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus. Būtent jiems, kaip darbų užsakovams tenka pareiga pašalinti minėto tęstinio pažeidimo pasekmes, t. y. pašalinti be sutikimo sumontuotą (nutiestą) ginčo kabelį iš ieškovų Sklypo Nr. 35C, o per ieškovų prašomą laiko tarpą (10 dienų) atsakovams to nepadarius, ieškovams suteikiama teisė tai padaryti patiems, pripažįstant ieškovų teisę reikalauti iš atsakovų visų jų turėtų išlaidų šiems darbams atlikti atlyginimo. Teismas pažymi, kad atsakovai neteikė byloje argumentų, susijusių su tuo, kad 10 dienų terminas yra per trumpas minėtam įpareigojimui įvykdyti, todėl teismas nustato ieškovų prašomą terminą, per kurį atsakovai turi pašalinti 37,30 metrų ilgio ginčo kabelį iš ieškovų sklypo.
22. Ieškovai prašo priteisti iš atsakovų 109 Eur sumokėto žyminio mokesčio, 484 Eur išlaidų, patirtų advokato pagalbai iki kreipimosi į teismą (2 t., b. l. 17), 1 500 Eur išlaidų, patirtų advokato pagalbai kreipiantis į teismą (2 t., b. l. 19, 22) ir 484 Eur ieškovų išlaidų, patirtų dėl ginčo kabelio buvimo vietos nustatymo (2 t., b. l. 15). Visas prašomas priteisti išlaidas pagrindžiantys dokumentai pateikti į bylą, prašomos priteisti išlaidos ieškovų yra realiai patirtos, jos yra pagrįstos, todėl, ieškinį patenkinus visiškai, teismas ieškovų prašymą dėl šių išlaidų priteisimo iš antrosios ginčo šalies (atsakovų) tenkina bei priteisia šias išlaidas lygiomis dalimis iš kiekvieno atsakovo. Bylinėjimosi išlaidos (iš viso 2 577 Eur) priteistinos jas realiai patyrusiai ieškovei A. L.
23. Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos sudaro 55,66 Eur, jos priteistinos lygiomis dalimis iš kiekvieno atsakovo valstybės naudai. Priteistas teismo išlaidas privaloma sumokėti į valstybės biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą pasirinktame banke (gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, nurodant įmokos kodą 5662).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 92 straipsniu, 93 straipsnio 1 dalimi, 96 straipsniu, 259, 260 straipsniais, 268 straipsnio 2 dalimi, 270 straipsniu, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 307 straipsnio 1 dalimi ir 310 straipsniu, teismas
n u s p r e n d ž i a :
Ieškovų A. L. ir V. L. (V. L.) ieškinį tenkinti visiškai.
Įpareigoti atsakovus B. A. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir A. A. A.(asmens kodas (duomenys neskelbtini) savo sąskaita per 10 (dešimt) kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti žemės sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį 37,30 metrų ilgio elektros kabelį, pažymėtą mažosios bendrijos „Topotaškas“ geodezininko A. P. 2023 m. lapkričio mėnesį parengtame elektros tinklo plane M1:500.
Pripažinti ieškovų A. L. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir V. L. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) teisę pašalinti žemės sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį 37,30 metrų ilgio elektros kabelį, pažymėtą mažosios bendrijos „Topotaškas“ geodezininko A. P. 2023 m. lapkričio mėnesį parengtame elektros tinklo plane M1:500, jei atsakovai aukščiau nurodytu terminu neįvykdytų teismo įpareigojimo tai padaryti savo sąskaita.
Pripažinti ieškovų A. L. ir V. L. teisę reikalauti iš atsakovų B. A. ir A. A. per 10 (dešimt) kalendorinių dienų nuo išlaidas pagrindžiančių dokumentų atsakovams pateikimo atlyginti visas ieškovų patirtas išlaidas, susijusias su žemės sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio 37,30 metrų ilgio elektros kabelio, pažymėto mažosios bendrijos „Topotaškas“ geodezininko A. P. 2023 m. lapkričio mėnesį parengtame elektros tinklo plane M1:500, pašalinimu, jei atsakovai aukščiau nurodytu terminu neįvykdytų teismo įpareigojimo dėl elektros kabelio pašalinimo.
Priteisti iš atsakovės B. A. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei A. L. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 288,50 Eur (vieną tūkstantį du šimtus aštuoniasdešimt aštuonis eurus 50 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš atsakovo A. A. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei A. L. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 288,50 Eur (vieną tūkstantį du šimtus aštuoniasdešimt aštuonis eurus 50 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti valstybės naudai iš atsakovės B. A. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 27,83 Eur (dvidešimt septynis eurus 83 ct) teismo procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.
Priteisti valstybės naudai iš atsakovo A. A. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 27,83 Eur (dvidešimt septynis eurus 83 ct) teismo procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.
Teisėja Enrika Janušonienė
